Tema pribrendusi, nes sveikatos reikalai ne pirmą kartą išlenda kalbant vienu ar kitu klausimu. Turbūt niekas nesiginčys, kad sveikata svarbiau nei infliacija, ar padėtis Artimuosiuose Rytuose . Jei kam atrodo, kad tai nėra aktualu, galiu pasakyti, kad gera sveikata yra laikinas dalykas . Lietuvoje sveikatos reikalai prasti - moksleivių sergamumo, nuolat vaistus vartojančių gyventojų skaičiai yra dideli ir vis blogėja. Visokios žaliavalgystės, sveiko maisto judėjimai kyla ne iš neturėjimo ką veikti – žmonės pamažu supranta, kad vaistinėje sveikatos nenusipirksi, o ją palaikyti yra daug pigiau nei pataisyti.
Viso to palydovas - nusivylimas medikais. Tai nėra didelė naujiena nei Lietuvoje, nei kitose šalyse. Pilna straipsnių spaudoje apie aplaidumą, atsainų požiūrį į pacientą ir automatinį receptų išrašinėjimą. Tai žinoma, nereiškia, kad visi medikai blogi ir to netvirtinu. Tačiau kiek susidūriau su gydytojais Lietuvoje, tai viskas gerai, kol didžiausia liga peršalimas. Aišku, vėliau supratau, kad ar gydai, ar negydai, peršalimo trukmė tokia pati . Jei yra koks nors ūmus dalykas - lūžis, trauma ar konkreti liga, jie irgi dažniausiai žino ką daryti. Tačiau kai reikalas pakrypsta link lėtinių negalavimų ir ligų, medikų geriau vengti – bent jau man nepasitaikė toks, kuris būtų realiai padėjęs. Viską primityviai bandoma išspręsti tabletėmis, numalšinti simptomus, bet tai tik problemų nukėlimas į ateitį. Reguliariai ir ilgą laiką vartojant vaistus prie pirminio negalavimo dar atsiras papildomų. Akis atvėrė, požiūrį į sveikatos reikalus pakeitė ir realiai padėjo pora interneto svetainių:
http://www.homosanitus.lt/
http://sveikatossaltinis.blogas.lt/
Oficialiems medikams jos gal ir kelia siaubą – juk baisu sužinoti, kad ne viskas yra taip, kaip daug metų mokytąsi. Žinoma, tai nereiškia, kad jose yra absoliuti tiesa, tačiau vien jų buvimas ir populiarumas rodo, kad su oficialiąja medicina ne viskas gerai. Kodėl kaip grybai po lietaus dygsta visokie natūralios medicinos centrai, populiarėja alternatyvūs gydymo būdai ir kt? Jei viskas būtų gerai, to tiesiog nereikėtų ir nebūtų paklausos. Medikai, žinoma, viskam tam apibūdinti turi gerą žodį - šarlatanizmas, o patys toliau maudosi savo neginčijamose „tiesose“. Diskutuoti su jais sunku, nes moka daug įmantrių terminų ir pašnekovą bet kada gali apkaltinti neišmanymu. Viskas būtų kaip ir tvarkoj, nebūtų net reikalo dėl kažko ginčytis, jeigu tas jų išmanymas ir žinios atsispindėtų praktikoje.
Šiuo metu pasitikiu tik chirurgais ir odontologais . Yra ir toks požiūris, kad jei vidaus ligų (šeimos) gydytojai būtų gydytojai iš didžiosios raidės, kuriems realiai rūpi paciento sveikata, tai kitų specialistų nelabai ir reikėtų arba prireiktų tik vyresniame amžiuje. Tiesiog profilaktika užbėgtų daugeliui ligų už akių. Bet tada rimtų nuostolių patirtų farmacijos sektorius . Atkreipkit dėmesį, kiek radijuje ir televizijoje vaistų reklamos, kiek pridygo naujų vaistinių – formuojama nuomonė, kad bet kurį negalavimą reikia spręsti vaistais. Tai žmonės ir eina į savitarnos vaistines bei krauna į krepšius vaistus nuo virškinimo, nuo širdies, nuo nemigos, nuo peršalimo. Tačiau sveikata tai negerėja ir vaistų poreikis nemažėja: išgėrus vieną kartą, prireikia ir kito karto, didesnės dozės ir t. t. Nekalbu apie ūmias ir rimtas būkles, kai vaistai gali išgelbėti gyvybę ir parodyti, kad 21 a. medicina iš tikrųjų labiau pažengusi nei 19 a.
Ką pats domėdamasis supratau, tai esminis dalykas yra mityba. Valgom tai juk kas dieną ir ne po vieną kartą . Visokios ligos ima kibti, kai organizme ko nors trūksta arba yra per daug. Kitaip sakant, turi būti darna ir pusiausvyra. Pirmiausia tuo ir reikia rūpintis, o ne pulti gerti vaistus. Ne veltui sakoma, kad maždaug 50 proc. sveikatos lemia mityba ir gyvenimo būdas, o genai, gyvenamoji aplinka ar darbo pobūdis vaidina mažesnį vaidmenį. Be to, viską, išskyrus genus, galima pakeisti. Didžioji dalis šiandien aktualių ligų yra ne įgimtos, bet „užsiauginamos“ dėl savo aplaidumo ir nesupratimo.
Norėčiau, kad šita tema būtų dalijimosi konkrečia informacija ir patirtimi vieta, o ne vien kovos medikai vs pacientai laukas, kuriame tik siekiama įrodyti savo tiesas. Tiesos laikinas dalykas, laikui bėgant jos kinta .
Viso to palydovas - nusivylimas medikais. Tai nėra didelė naujiena nei Lietuvoje, nei kitose šalyse. Pilna straipsnių spaudoje apie aplaidumą, atsainų požiūrį į pacientą ir automatinį receptų išrašinėjimą. Tai žinoma, nereiškia, kad visi medikai blogi ir to netvirtinu. Tačiau kiek susidūriau su gydytojais Lietuvoje, tai viskas gerai, kol didžiausia liga peršalimas. Aišku, vėliau supratau, kad ar gydai, ar negydai, peršalimo trukmė tokia pati . Jei yra koks nors ūmus dalykas - lūžis, trauma ar konkreti liga, jie irgi dažniausiai žino ką daryti. Tačiau kai reikalas pakrypsta link lėtinių negalavimų ir ligų, medikų geriau vengti – bent jau man nepasitaikė toks, kuris būtų realiai padėjęs. Viską primityviai bandoma išspręsti tabletėmis, numalšinti simptomus, bet tai tik problemų nukėlimas į ateitį. Reguliariai ir ilgą laiką vartojant vaistus prie pirminio negalavimo dar atsiras papildomų. Akis atvėrė, požiūrį į sveikatos reikalus pakeitė ir realiai padėjo pora interneto svetainių:
http://www.homosanitus.lt/
http://sveikatossaltinis.blogas.lt/
Oficialiems medikams jos gal ir kelia siaubą – juk baisu sužinoti, kad ne viskas yra taip, kaip daug metų mokytąsi. Žinoma, tai nereiškia, kad jose yra absoliuti tiesa, tačiau vien jų buvimas ir populiarumas rodo, kad su oficialiąja medicina ne viskas gerai. Kodėl kaip grybai po lietaus dygsta visokie natūralios medicinos centrai, populiarėja alternatyvūs gydymo būdai ir kt? Jei viskas būtų gerai, to tiesiog nereikėtų ir nebūtų paklausos. Medikai, žinoma, viskam tam apibūdinti turi gerą žodį - šarlatanizmas, o patys toliau maudosi savo neginčijamose „tiesose“. Diskutuoti su jais sunku, nes moka daug įmantrių terminų ir pašnekovą bet kada gali apkaltinti neišmanymu. Viskas būtų kaip ir tvarkoj, nebūtų net reikalo dėl kažko ginčytis, jeigu tas jų išmanymas ir žinios atsispindėtų praktikoje.
Šiuo metu pasitikiu tik chirurgais ir odontologais . Yra ir toks požiūris, kad jei vidaus ligų (šeimos) gydytojai būtų gydytojai iš didžiosios raidės, kuriems realiai rūpi paciento sveikata, tai kitų specialistų nelabai ir reikėtų arba prireiktų tik vyresniame amžiuje. Tiesiog profilaktika užbėgtų daugeliui ligų už akių. Bet tada rimtų nuostolių patirtų farmacijos sektorius . Atkreipkit dėmesį, kiek radijuje ir televizijoje vaistų reklamos, kiek pridygo naujų vaistinių – formuojama nuomonė, kad bet kurį negalavimą reikia spręsti vaistais. Tai žmonės ir eina į savitarnos vaistines bei krauna į krepšius vaistus nuo virškinimo, nuo širdies, nuo nemigos, nuo peršalimo. Tačiau sveikata tai negerėja ir vaistų poreikis nemažėja: išgėrus vieną kartą, prireikia ir kito karto, didesnės dozės ir t. t. Nekalbu apie ūmias ir rimtas būkles, kai vaistai gali išgelbėti gyvybę ir parodyti, kad 21 a. medicina iš tikrųjų labiau pažengusi nei 19 a.
Ką pats domėdamasis supratau, tai esminis dalykas yra mityba. Valgom tai juk kas dieną ir ne po vieną kartą . Visokios ligos ima kibti, kai organizme ko nors trūksta arba yra per daug. Kitaip sakant, turi būti darna ir pusiausvyra. Pirmiausia tuo ir reikia rūpintis, o ne pulti gerti vaistus. Ne veltui sakoma, kad maždaug 50 proc. sveikatos lemia mityba ir gyvenimo būdas, o genai, gyvenamoji aplinka ar darbo pobūdis vaidina mažesnį vaidmenį. Be to, viską, išskyrus genus, galima pakeisti. Didžioji dalis šiandien aktualių ligų yra ne įgimtos, bet „užsiauginamos“ dėl savo aplaidumo ir nesupratimo.
Norėčiau, kad šita tema būtų dalijimosi konkrečia informacija ir patirtimi vieta, o ne vien kovos medikai vs pacientai laukas, kuriame tik siekiama įrodyti savo tiesas. Tiesos laikinas dalykas, laikui bėgant jos kinta .
Comment