Inovacijos ir technologijos Lietuvoje

[Silber418]

Lyginant su praėjusiais metais, šiemet Lietuvos pozicija ES Inovatyvumo skalėje kiek pakito (-1 pozicija):





Innovation Union Scoreboard 2015 - Europos Komisija

[Silber418]

Keli straipsniai šia tema:

EK inovacijų suvestinėje Lietuva žengė žingsnį atgal

Nedaug trūko, kad Lietuva pagal inovacijas atsidurtų paskutinėje ES grupėje, tarp šalių, švelniai vadinamų „nuosaikiomis novatorėmis“. Lietuvą jos pozicijoje išlaikė didelis aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų skaičius, tačiau nuo ES vidurkio mūsų šalis itin atsilieka pagal smulkiojo ir vidutinio verslo inovacijas. (...)

Plačiau: http://vz.lt/article/2015/5/8/ek-ino...#ixzz3Zfjhl8yy

Traukia iš portfelių inovatyvius produktus

Lietuvos įmonės yra sukūrusios inovatyvių produktų, bet pinigų stygius bandymams, tyrimams, sertifikavimui stabdo jų gamybą, todėl ES priemonei „Expo sertifikatas LT“ įmonių pateikti prašymai triskart viršijo kvietimui numatytą sumą. (...)

Plačiau: http://vz.lt/article/2015/5/8/trauki...#ixzz3Zfk22ll7

[Silber418]

ES inovacijų srityje Lietuva – tarp sparčiausiai augančių novatorių

Ketvirtadienį Europos Komisijos paskelbtos 2016 m. Europos inovacijų diegimo rezultatų suvestinės duomenimis, inovacijų lydere išliko Švedija, o sparčiausiai augančia novatore tapo Latvija.

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/mokslas/technolo....d?id=71809858

[Silber418]

Taip atrodo kasmet Europos Komisijos skelbiamo šalių inovatyvumo reitingo skalė, 2016 m.



Plačiau: European Innovation Scoreboard 2016 (PDF byla)

[Haski]

Lietuva vėl beveik dvigubai atsilieka nuo ES vidurkio, ketvirta nuo galo...

[andyour]

/\ tam reikia laiko, tradicijų, specialistų. Perimti sudėtingas technologijas nėra taip jau paprasta.

[DeSadas]

Reikia normalios inovaciuju politikos. Ko lietuvoje kolkas visiskai nera ir tas inovaciju istatymas yra brandinamas jau 5-7 metus.
Pradedant nuo phd studentu iki postdoku.. baigiant mokslininkais ir profesoriais - Reikia sutvarkyti darbinius santykius ir mokslines kryptis, reikia normaliu santykiu su mokslinem imonem. Reikia investiciju startupams ir pradedanciom imonem. Reikia sutvarkyti istatimine baze. Oi kiek daug reikia.....

Lengviausia padaryta.. pastatyta pastatai, supirkta iranga ir sukelti visi mokslininkai i viena vieta. Bet kokia to prasme kai phd studentai nepasirodo i darba menesiais nes jie uzkalineja pinigus kazkur kitur...

[Eidvis]

Lietuvos žmonės yra labai inovatyvus, tačiau kaip aš suprantu šitame reitinge didžiausią dalį sudaro ne žmonės, o valdžia. Ir kol Lietuvą valdo kaimo bobučių išrinkti socdemai - tol apie kažkokį inovatyvumą turbūt reikėtų pamiršti, pradžioj apskritai reiktų Butkevičiui bandyt paaiškint ką šitas terminas reiškia.

[Aleksio]

Lietuva vėl beveik dvigubai atsilieka nuo ES vidurkio, ketvirta nuo galo...

Po Brexito EU vidurkis turi šiek tiek sumažėti ir vaizdas bus jau malonesnis.

Lietuvos žmonės yra labai inovatyvus, tačiau kaip aš suprantu šitame reitinge didžiausią dalį sudaro ne žmonės, o valdžia. Ir kol Lietuvą valdo kaimo bobučių išrinkti socdemai

Kokios problemos? - balsuokime už kitus ir viskas bus OK.

[Eidvis]

Kokios problemos? - balsuokime už kitus ir viskas bus OK.

Balsavau už kitus ir kažkodėl ne OK Kaimo bobučių balsų visgi daugiau...

[D.P]

Tieisog nėra efektyvios inovacijų politikos ir platesnio politinio mąstymo. Reikia keisti daug ką ir man atrodo, kad tas bus padaryta tik tada, kai dalis politikų paprasčiausiai dės skersą ant bobučių ir runkelių, t.y. juos ignoruos, kaip ir savo reitingus. Apskrita, inovacijų politika turi būti viena iš prioritetinių sričių.

Galima tieisog pasižiūrėti į estus, kurie sėkmingai priėmė reikiamas pataisas dėl UBER. Ok, toks veiksmas nėra inovacijos viršūnė, bet užčiuopiama reikiama styga. Matyt mentalitetas tiek netraukia.

Gaila, nes kiek pamenu, prieš metus ar du lenkėme Lenkiją, o dabar jau jos gale. O tai milžiniška valstybė...

[Arunasx]

Pramonės lydere išrinkta „Šviesos konversija“ netiki „Lean“

„Verslo žinių“ projekte „Lietuvos pramonės lyderiai“ „Šviesos konversija“ surinko daugiausia skaitytojų balsų, aplenkusi antroje vietoje likusią UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ ir trečioje vietoje atsidūrusią UAB „LiTak-Tak“.
Femtosekundinių lazerių gamintojos pardavimo pajamos per 2015 m. išaugo 35%, ikimokestinis pelnas – 50%. Iš pramonės lyderių, kurie nurodė vidutinį darbo užmokestį, „Šviesos konversija“ išsiskyrė aukščiausiu darbo užmokesčio vidurkiu – 2.850 Eur per mėnesį.
...
„Šviesos konversija“ per 2015 m. uždirbo beveik 12 mln. Eur ikimokestinio pelno. Pirmojo šių metų pusmečio rezultatai, turimi ir prognozuojami užsakymai rodo, kad „Šviesos konversijos“ apyvarta ir šiemet augs. Vilniaus bendrovė gamina lazerius, skirtus mokslo tyrimams, pramonei ir medicinai. Beveik 95% produkcijos yra eksportuojama. Tarp didžiausių įmonės užsakovų – pramonės įmonės ir mokslo institucijos iš daugiau nei 40 šalių.

http://vz.lt/sektoriai/pramone/2016/...ja-netiki-lean

[Silber418]

Taip atrodo kasmet Europos Komisijos skelbiamo šalių inovatyvumo reitingo skalė, 2016 m.

Atvaizdas


Plačiau: European Innovation Scoreboard 2016 (PDF byla)

Inovatyviausi ES regionai pagal EK vertinimą:

[Arunasx]

Ypač džiugu tai skaityti:

„Stikloporas“ sugriovė monopolį ir nustebino rinką

Druskininkuose įkurta UAB „Stikloporas“, pradėjusi gaminti smulkų baltos spalvos putstiklį, tapo antra tokio produkto gamintoja pasaulyje ir išsyk sulaukė pasiūlymo iš vokiečių įmonės „Poraver“, turėjusios pasaulinės rinkos monopolį, parduoti įmonę. Šiandien bendrovė siekia patentuoti gaminį, plečia gamybą ir eksporto rinkas.

http://vz.lt/sektoriai/pramone/2016/...ustebino-rinka

[Emigraves]

Ypač džiugu tai skaityti:

„Stikloporas“ sugriovė monopolį ir nustebino rinką


http://vz.lt/sektoriai/pramone/2016/...ustebino-rinka

Gal radai, kuo medžiaga pranašesnė už akmens ir kuo skiriasi nuo stiklo vatos?

[Arunasx]

Gal radai, kuo medžiaga pranašesnė už asmens ir kuo skiriasi nuo stiklo vatos?

Tik iš 3 karto supratau kad aKmens turbūt norėjai parašyti.
Nesidomėjau ir nežinau nieko, svarbu, kad kažkas perka ir griauna ne lietuvių monopolį.

[Emigraves]

Tik iš 3 karto supratau kad aKmens turbūt norėjai parašyti.
Nesidomėjau ir nežinau nieko, svarbu, kad kažkas perka ir griauna ne lietuvių monopolį.

Būtų galima geriau įvertinti, kiek tas griovimas realybė.

[Ginthus]

Gal radai, kuo medžiaga pranašesnė už akmens ir kuo skiriasi nuo stiklo vatos?

Tai vien pavadinimas sako, kad reikia lyginti ne su vata, o su putplasčiu. Tik šitas ne iš plastikų, o iš stiklo. Manau atsparumas ugniai turėtų būti geresnis.

[digital]

Lietuvių mokslininkai padarė tai, kas visame pasaulyje nepavyko nuo 1978 metų

Dėl aplinkos taršos, šiltnamio efekto ir nestabilios iškastinio kuro rinkos vis aktyviau dairomasi į atsinaujinančius energijos išteklius. Mokslininkai daug metų ieško būdo, kaip paprasčiau ir efektyviau iš organinių medžiagų išgauti energiją.

Prie šios problemos sprendimo reikšmingai prisidėjo Lietuvos mokslininkų komanda – jie padarė tarptautinio lygio atradimą, kuris gali atverti kelius kurti naujos kartos didelės galios biokuro ir biosaulės elementus, rašoma Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) pranešime spaudai.

VGTU ir Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų komanda dirbo ieškodama efektyvesnių būdų išgauti energiją iš biomasės – žemės ūkio ar maisto atliekų, nuotekų, panaudotų aliejų, be tikslo supūvančių augalų, taip pat ir biologinės kilmės terpių. „Vienas iš geriausių būdų energijai iš atsinaujinančių šaltinių gauti yra biokuro elementai, kurie turi du komponentus – bioanodą ir biokatodą. Savo darbe mes sprendėme biokatodo problemą, kuri elektrochemikams nedavė ramybės nuo 1978 m. Iki šiol niekam nebuvo pavykę sukurti tokio efektyvaus biokatodo, kokį sukūrėme mes“, – pasakojo VGTU Chemijos ir bioinžinerijos katedros jaunesnysis mokslo darbuotojas Dalius Ratautas.

Mokslininkų atradimas pripažintas ir įvertintas tarptautiniu mastu – jų parengtą mokslinį darbą „Oxygen Electroreduction Catalysed by Laccase Wired to Gold Nanoparticles via the Trinuclear Copper Cluster“ publikavo prestižinis multidisciplininis žurnalas „Energy & Environmental Science“. Pasak D.Ratauto, patekimas į šį žurnalą – didelis pripažinimas, nes leidinio cituojamumo rodiklis yra labai aukštas ir siekia 25,4 (2016 m.), taip pat remiantis įvairiais reitingais žurnalas yra laikomas pirmuoju pasaulyje trijose mokslo kategorijose – energijos gavimo ir kaupimo, alternatyvaus kuro technologijų bei aplinkos apsaugos.

„Siekiame biokuro elementus panaudoti ne tik energijos gavimui iš biomasės, bet ir iš biologinių terpių. Dėl šios priežasties norime juos padaryti labai mažus, kad būtų galima implantuoti į gyvus organizmus. Tokiu atveju jie galėtų generuoti elektros srovę iš kraujo ir ją panaudoti įvairiems nano įrenginiams. Pvz., galėtų būtų sukurtas gliukozės matuoklis, kuriam nebereikėtų išorinio energijos šaltinio: jis tuo pačiu metu matuotų gliukozės kiekį kraujyje ir iš jos pačios gamintųsi sau energiją“, – pasakojo VGTU mokslininkas.

[Silber418]

Lietuva yra viena iš 50- ies inovatyviausių pasaulio ekonomikų (32 vt., žr. antrąją lentelės dalį):









Plačiau: These Are the World's Most Innovative Economies