Po 1990.03.11 Nepriklausomybės paskelbimo Maskva netrukus (1990.04.13, per didijį penktadienį) paskelbė ekonominę blokadą. Ši blokada truko 74 dienas - iki birželio pabaigos.
Visas anų laikų automobilių parkas vienoje vietoje
Virtuali paroda "Lietuva po 1990 m."
Viena nuotrauka iš parodos:
Keičiamas Lietuvos valstybės pavadinimas ant riboženklio pasienyje su Baltarusijos TSR.
1990 m. balandžio mėn. V.Ščiavinsko nuotrauka.
Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-104403 http://www.archyvai.lt/lt/parodos_20...24/alb_29.html
Šiandien sukanka 30 metų Lietuvos persitvarkymo sąjūdžiui
Kai Sovietijoje į valdžią 1986 m. balandį atėjo Gorbačiovas, iš pradžių buvo obalsis "uskorenije" (pagreitis, grietėjimas) lydimas antialkoholinės kampanijos su "perlenkimais" ir kitos iniciatyvos, pvz., "goskonktol" (valstybės kontrolė) ir goszakaz (valstybės užsakymas), kurias mažaioi kas atsimena. Realybė buvo tokia, kad Sovietijos ekonomika esant žemoms nafros kainoms toliau išlaikė tą pačią kryptį ir pagreitintai važiavo į dugną netlaikybama Reagano ir kažkiek Thatcher spaudimo.
Su Černobylio tragedija 1986 metų balandį sutapo naujas obalsis "perestrojka" (persitvarkymas). Vis dėlto "perestrojką" Gorbačiovas paskelbė tą patį mėnesį keliomis savaitėmis anksčiau. Kas tai buvo praktiškai, dabar labai sunku prisminti, nes iš tos inivciatyvos kuri turėjo sustiprinti Sovietijso režimą, nelabai kas gavosi
Dar buvo "glasnost" (viešumas), kuris apie 1986-1988 metus pasireiškė cenzūros daliniu nuėmimu Maskvos litetratūriniuose žurnaluose, Sovietų cenzūros uždraustų knygų spausdinimu ir protu nesuvokiamsi milijoniniais "Literaturnaja gazeta", litereratūrinių žurnalų tiražais bei naujais meno kūriniais.
Lietuvoje ir kitose Sovietijos provincijose kažkokie pokyčiai buvo labiau simboliniai.
1988 m. pavasarį Estijoje įsikūrė Rahvarinne (Liaudies frontas), o 1988 m. birželio 3 d. įsteigta Lietuvos Persitvarkymos sąjūdis, paskui pavadintas Lietuvos Sąjūdžiu. Tarp Sovietijos vadų (CK Politbiuro buvo toks Aleksadr Jakovlev , kuris kažkaip parėmė "persitvarkymo" iniciatyvas. kaip buvo toliau, yra smulkai aprašyta.
Atrodo ta organizacija vardu Sąjūdis kaip ir "veikia " iki šiol, nors po Nepriklausomybės paskelbimo 1990 m. kovo 11 d. ar po realaus jos įtvirtinimo po 1991 m. rugpjūčio 19-21 d. pučo ji neteko jokios prasmės.
Jubiliejaus proga yra daug renginių ir publikacijų. kai kurie dalykai jau pasinešė laiko dulkėmis, kažkas tuomet nelabai girdėtas dabar jau užmištas ir atvirkščiai - kažkas tuo metu mažai reiškęsis kažkaip atbuline tvarka tapo graženis ir didesnsi nei tuomet atrodė. Kai kurie dalykai kažkaip dirbtinai apnešami užmaršties dulkėmis. Pvz, šiandien buvo paskelbta, ką veikė visi 35 Sąjūdžio iniciatyvinės gruopės nariai. Anuo metu buvo natūralus dalykas, kad didesnė pusė intelektualinio elito buvo komunistų partijos (tuopmet vadintos kompartija) nariai ir visi žinojo, kas buvo komunistais ir tai buvo tuomet svarbu, o po 30 metų tuos dalykus galima ir pamiršti.
Kaip ten bebūtų, bet treji metai entuziazmo ir tautos vienybės sutapus išorės aplinkybėms davė rezultatą 1990-1991 metais
Keletas nuotraukų iš anų laikų, kad prisimintume, iš kokio dumblo mums pavyko išlipti ir kokiame galėjome būti ir dabar
1987-1988 m. plakatai
Tiesą sakant tai panašiai idiotiška, kaip ir kai kurios dabartinės socialinės ar komercinės reklamos
3. Žmonės eina į mitingą Vingio parke 1988.08.23 d.
Antrame plane - plakatai su pjutuvu ir kūju
4. "Jedinstvo" mitingas Vilniaus Kalnų parke 1989 m. kovą.
Plakatas apie internacionalizmą
5. Mitingas 1989.05.01 d. Lenino aikštėje. Vienoje aikštės pusėje - Sąjūdis, kitoje "Jedinstvo".
Vienu žodžiu, kažkaip taikiai sutarė raudona Sovietijos vėliava su pjautuvu ir kūju ir Lietuvos trispalvė (oficiali LTSR vėliava nuo 1988 m. rudens)
Kažkoks galimai Sąjūdžio organizuotas renginys Vilniaus Kalnų parke. Jeigu kas atpažins, prašyčiau įvardinti ir datuoti.
Nuotraukų autorius – Leonas Čerškus
LRT.lt gerai pasiruošė - išsamus reportažas apie Vasario 16-ajai šventimą 1988 ir 1989 metais - ir apie 1988.02.16 d. Lietuvos radijo ir televizijos pastate iškėlusį (pastatą saugojusį) milicininką, ir apie išvakarėse buvusį komunistų suorganizuotą Reagano pareiškimo pasmerkimo ir vasario 16-osios ignoravimo mitingą, kurio dauguma kalbėtojų seniai užmiršti, o rašytojas J.Baltušis ir krepšininkas Š.Marčiulionis iki šiol atsimenami, ir apie pirmą legalų vasario 16-osios šventimą 1989 metais.
Tik straipsnio pavadinimų redaktorių šį kartą ištiko kūrybinė nesėkmė
LRT.lt 2025.02.16
1988 metų pradžioje lietuviai vis dar gyveno gilioje okupacinėje stagnacijoje. Artėjanti Vasario 16-oji tais metais vėl turėjo būti nutylėta ir pasmerkta keliais tekstais laikraščiuose, akcentuojant tariamą „revoliucinę“ Lietuvos istorijos pusę. Tačiau įvykių eigą gerokai pakoregavo tiek disidentų kvietimai, tiek JAV prezidento Ronaldo Reagano pareiškimas.
(...)
Vasario 14 dieną į radijo ir televizijos komitetą keliaujantys darbuotojai pamatė penktajame devynių aukštų pastato aukšte išskleistą vis dar draudžiamą trispalvę. Tirti neeilinio įvykio įsitraukė milicija, KGB taip pat ieškojo šios diversijos pėdsakų. Pasitelkti net šunys, tačiau pėdsakus užgožė prie vėliavos išpiltas terpentinas. Tuo metu saugumas nesugebėjo išsiaiškinti, kas įvykdė „priešišką“ aktą. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę paslaptingą istoriją ryžosi papasakoti pats įvykio kaltininkas.
Už viso to stovėjo būtent pastatą saugojęs milicininkas Antanas Aginskis. (...) Jis dirbo milicijoje ir buvo paskirtas saugoti televizijos ir radijo pastatų. Tvarką turėjęs užtikrinti vyras pats inicijavo tuo metu „antivalstybiniu“ traktuotą aktą.
(...)
1988 m. vasario 15 dieną į Katedros (tuomet Gedimino) aikštę rinkosi iš fabrikų sukviesti, daugiausia rusakalbiai, darbuotojai. Ant scenos lipo vietinės partijos atstovai ir kai kurie visuomenės veikėjai. Kalbėjo mitinge rašytojas Juozas Baltušis, krepšininkas Šarūnas Marčiulionis. Spėjama, kad šiame mitinge galėjo dalyvauti apie 15 tūkst. žmonių.
Kalbėta, žinoma, ne apie Vasario 16-ąją. Smerkiama buvo JAV imperialistinė politika ir referuojama į Ronaldo Reagano gestą, kuris buvo aiškinamas kaip „kiršinimas“. Tokiu būdu buvo „duodamas atkirtis“ tam, kas jau kurį laiką buvo aptariama Lietuvoje.
Keletas nuotraukų iš pirmojo legalaus vasario 16-osios šventimo 1989-aisiais
Trispalvė ir tautiška giesmė jau tapo LTSR simboliais (1988 m. pabaigoje). Bet per šventes buvo kabinamos abi vėliavos - ir "didžiosios tėvynės" TSRS
Trispalvės koto galas - ne su Gedimino stulpais, o su penkiakampe
1989 02 16
Pirmą kartą laisvai švenčiama vasario 16-oji Lenino pr. ir Gedimino aikštė. pavadinimai atkurti 1989 m.
Katedroje jau ne Paveikslų galerija, bet ji dar be skulptūrų
Pilies g. (pavadinimas grąžintas dar apie 1987-1988 m.)
Comment