Lietuva 1988-1991

[Mantas]

Nekantriai laukiame daugiau istorinių kadrų

[Aug1z]

Tik dabar pamačiau šią temą... Romo nuotraukas neįkainojamos. Ačiū. Ačiū. Edmai, tavo nuotraukų irgi lauksime, tikrai labai įdomu.

[vytauc]

Tik dabar pamačiau šią temą... Romo nuotraukas neįkainojamos. Ačiū. Ačiū. Edmai, tavo nuotraukų irgi lauksime, tikrai labai įdomu.

Aš taip pat tik dabar pamačiau. Tai viena iš įdomiausiu ir vertingiausių miestai.net temų

Ačiū Romai!!! Edmai- pavaryk bachūrs

[Rolandas.]

Ne jus vieni pirma kart pamatet Aciu uz nuotraukas Edmai ir lauksiu daugiau

[taimis]

As dar vienas kuris nemates sitos temos buvo . Daug jausmu uzeina ziurint i tokias nuotaukas ...

Aciu Romai ir laukiu daugiau Edmo kadru.

[Edmas]

Labai ačiū visiems už atsiliepimus!
Dar pora kadrų.

Sausio 13-osios naktį Aukščiausioji Taryba, dabar Seimas, greit apsitraukė ne tik spygliuotomis vielomis, grotomis, blokais, bet ir plakatais. Pažiūrėti buvo į ką!







Padidintas vaizdas. Tie užrašai apie Sveklinį - tai apie Burokevičių, kurį šiemet Sausio 13-osios garbei paleido iš kalėjimo.

[Edmas]

Tauta ne į parodą atėjo, tauta - pasipiktinusi.





Gorbačiovas neseniai buvo gavęs Nobelio taikos premiją.



Daug tautiečių tomis dienomis ant barikadų pamovė arba pasus, arba karinius bilietus. Atsisveikinimui nupaveikslavau ant iešmo ir savąjį karinį bilietą (tada ką tik buvau grįžęs iš armijos ir buvau pirmakursis). Beje, Lietuvos įstaigos (Sodra) paskutiniu metu pradėjo iš piliečių reikalauti sovietinių karinių bilietų, kad apskaičiuotų darbo stažą. Su Burokevičiaus išankstiniu paleidimu tai labai derinasi.



Plakato fragmentas.



Dauguma buvo prislėgti, bet labai patriotiškai nusiteikę.

[Aug1z]

Labai ačiū visiems už atsiliepimus!

Labai ačiū tau. Dėk viską kiek turi

Neabejotinai viena geriausių temų šiame forume.

[99]

Ačiū Romui bei Edmui, neįkainuojami kadrai.
Su tokiu sparčiu gyvenimo tempu, daugumas prisiminimų priblėsta...
o juk ne taip senai keverzodavom "Soviet army go home..."

[Vaidas]

Dėkui už nuotraukas

Nors tuomet buvau vos 5 su puse metų, kai kuriuos vaizdus prisimenu, pvz. baltus iksus ant langų, tiesa atsiminimai labai blankūs - negalėčiau pasakyti, kur tuos langus teko matyti...

[Mantas]

Vėlgi puikūs kadrai, ačiū!

[Giedra70]

Puiki tema, kuri atgaivina tų laikų patirtus jausmus. Labai gerai būtų, kad ir dabar visi su pasididžiavimu sakytų AŠ LIETUVIS.

[Linas]

Nuostabios nuotraukos, atrodo, viskas taip neseniai buvo, visi įspūdžiai tarsi švieži. Daugelyje įvykių teko lankytis, tik gaila, kad fotiko neturėjau.

[Montezauras_klp]

Nereali tema, neįkainojamos nuotraukos, pats nieko neprisimenu nes turėjau vos kelis metus, labai didelis dėkui už nuotraukas!!!!

[Berliner]

Kokios nuotraukos! Fantastika! Darydamas darba apie Sausio 13 visa Google isnarsciau ir absoliuciai nieko neradau, o cia tokios nuotraukos! Kur as anksciau buvau be miestai.net forumo??? Nerealu. Reiketu koki tinklapiuka ar bloga padaryti su tom nuotraukom, kad butu lengviau prieinamos, nes Google cia nesugebejo rasti.

[Edmas]

Dar kartą visiems nuoširdus ačiū už gyvus atsiliepimus ir palaikymą!

Atsirado laisvo laiko laiko, tad pridedu dar vaizdų iš 1991 sausio vidurio.

Neprikausomybės aikštė tada buve ne šiaip aikštė, o labirintas iš laužaviečių, malkų krūvų ir armatūros tvorų.









Įspūdingas SOS užrašas virš įėjimo.



Žmonių veidai.



Susilieję du kadrai: vienos užtvaros ir Gorbačiovo karikatūros.

[Edmas]

Sudedu likusius, mano manymu, atraktyvius kadrus.

Šis užrašas unikalus tuo, kad jis pabuvo galbūt tik vieną dieną, paskui jį uždažė.



Piliečiai eina pro prieštankinį griovį. Laukymė prieš šį griovį, be to, buvo užminuota.





Nacionalinė biblioteka. Žiūrint į nutryptą padrėkusį šaligatvį, atsigamina tų dienų nuotaika: ir su gamta buvo netvarkoj (sausio vidurį nebuvo sniego, pasnigo tik kai palaidojo skerdynių aukas), ir viduj buvo visai neramu (nežinojom, kuo viskas baigsis). Bet žmonės reikiamu momentu neištižo, parodė savo stuburą ir pasipriešinimą. Nors jis buvo greičiau pasyvus nei aktyvus, bet ana pusė turėjo suprasti, kad juokų su jais nebus.



Viena kryptimi biblioteka, AT ir okupuotas TV bokštas. Pats tamsiausias kadras. Bet ir laikas buvo nepaprastai tamsus ir bjaurus. Niekas tada dar nežinojo, kad raudonoji armija po 7 mėnesių išsinešdins iš televizijos, o po dvejų su puse metų - ir iš Lietuvos.



Gedimino prospekto galas.

[Edmas]

Juostelę pabaigiau ant kalno S. Konarskio gatvėje prie televizijos.

"Nenugalimos" armijos tanketės mašinų stovėjimo aikštelėje.





"Nugalėtojai" ir jų kolaborantai.









Kulkų pagražintos sienos virš įėjimo į Radiją.



Šarvuočiai ir autobusai išpyškintais stiklais.



Bendras gatvės vaizdas.





Protestuotojai.



Lietuvės moterys iš tiesų nepaprastai drąsios. Šis fragmentas man kelia didžiausią pasigėrėjimą.

[Mantas]

Vėlgi ačiū už nepakartojamus kadrus. Beje, iš jų matosi, kad skirtumas, kokie mes buvome, ir kokie esame dabar, yra didžiulis

[Edmas]

Ir ačiū už palaikymą! Džiaugiuosi, kad yra toks forumas, į kurį smagu nuotraukas
Tikrai esame kitokie nei buvome. Yra ir gerų, ir blogų pasikeitimų. Gerai tai, kad tapome nepriklausomi, turtingesni, lankstesni ir mažiau inertiški. Žodžiu, visomis prasmėmis laisvesni. Bet, deja, to negalima pasakyti apie visą tautą. Dar nebuvo nurinktos barikados, bet dalis žmonių jau pradėjo iš Nepriklausomybės reikalauti dividendų. Nesuprato, kad tai amžina investicija, kuri gal ir ne visada pelninga. Ir dar dabar kaskart lipame ant to paties grėblio dantų su mazochistišku džiaugsmu daužome patinusią kaktą į grėbliakotį (turiu omeny politiką). Dar man nepatinka tai, kad gana didelė dalis žmonių nusigėrę ir kitaip save sužaloję, ypač kaime. Tai rodo, kad jie ne vystosi, o brenda į liūną. Ir čia kažkas netvarkoj ne su finansais, politika ar dar kažkuo, o su jų galvomis ir mąstysena. Įvertinant sovietų okupacijos mastą, aiškiai matyti, kad didžiausia žala žmonėms ne materialinė - sugriauta moralė ir pritemdytas gebėjimas galvoti, kur aš esu, ką darau ir ko noriu. Tik nesakykit, kad jau penkiolika metų praėjo. Tas laikas yra niekis, jei kalbėsim apie mentalitetą. Prišiukšlintas protas ir po šimto metų gali baigti savo juodą darbą, jei tik bjauri sėkla gerai pasėta.
Bet aš esu optimistas. Laisvę atgavome ne tam, kad po n metų susinaikintume, o tam , kad prašviesėtų protas ir palengva suprastume, kodėl mums buvo lemta ją atgauti.