Ateityje numatoma nemažai bendrų projektų, kuriuos galima būtų aptarinėti šiame forume. Pradžiai šviežios informacijos apie regioną. Beje, tyrimas atliktas tik uz perioda iki 2002 m., todel siandien jie dar ispudingesni.
Laikinoji Sostine
Dvimiestis – demografinis šalies nugarkaulis
Mokslininkai teigia, jog Vilniaus ir Kauno apskritys plėtojasi sparčiausiai
Kaunas pasivijo Klaipėdą
Prieš trejus metus pradėta plėtoti Kauno ir Vilniaus dvimiesčio idėja įgauna materialius kontūrus, o atlikti tyrimai rodo, jog šis junginys plėtojasi sparčiausiai iš visų Lietuvos regionų.
Vakar Kauno miesto savivaldybėje profesorius Jurgis Vanagas pristatė tyrimą, kurio metu analizavo dvimiesčio regiono (Vilniaus ir Kauno apskričių, jų rajonų savivaldybių) gyvenimo kokybės rodiklius.
Analizė buvo atlikta pagal 20 rodiklių, kurie fiksuojami Statistikos departamente.
Tyrimai parodė, jog šis Lietuvos regionas turi bruožų, būdingų krašto metropoliniam branduoliui.
Lyginant 1995 ir 2002 metų rodiklius buvo konstatuota, jog Kauno ir Vilniaus apskričių gyvenimo kokybė pagerėjo ne tik dvimiesčio kontekste, bet ir visos Lietuvos fone.
J.Vanagas teigė, jog pagal gyvenimo kokybę per septynerius metus Kaunas, iki tol buvęs trečiojoje vietoje po Vilniaus ir Klaipėdos, pasivijo uostamiestį.
Siūlo keisti dvimiesčio ribas
Pranešėjas teigė, jog Vilniaus ir Kauno dvimiestis yra Lietuvos demografinis nugarkaulis, todėl, norint sustiprinti jo pozicijas, reikėtų šiek tiek susiaurinti šio darinio ribas.
„Kauno bei Vilniaus apskritys jungia 16 savivaldybių, kuriose gyvena per 1,5 mln. gyventojų.
Mes manome, jog dvimiesčio ribose galėtų likti vienuolika savivaldybių, labiausiai prigludusių prie Vilniaus – Kauno automagistralės“, – aiškino profesorius J.Vanagas.
Šiuo metu dvimiesčio savivaldybėse sukuriama 54 procentai Lietuvos bendrojo vidaus produkto, čia parduodama 46 proc. visos produkcijos, regionui tenka 78 proc. Lietuvos gaunamų užsienio investicijų.
Profesoriaus J.Vanago teigimu, į kuriamo dvimiesčio regiono ribas turėtų nepatekti labiausiai nuo Vilniaus – Kauno ašies nutolę rajonai: Raseinių, Kėdainių, Ukmergės, Šalčininkų ir Švenčionių, kurie, be to, dar ir blogina dvimiesčio gyvenimo kokybės rodiklius.
Regionas sensta
Atlikdami Kauno ir Vilniaus apskričių vidutinio gyventojų amžiaus tyrimus, tyrėjai konstatavo, kad Lietuvos gyventojai per septynerius metus senstelėjo.
Vilniaus apskrityje gyvena jaunesni nei Kauno apskrityje ir visoje Lietuvoje gyventojai.
Tarp Kauno apskrities savivaldybių jauniausi gyventojai gyvena Jonavos rajone (35,65 metų), o vyriausi Prienų savivaldybėje (39,58 metų).
Trumpėja ir vidutinis regiono gyventojų amžius. Pagal vyresnių nei 65 metų žmonių procentą Vilnius užima vieną paskutinių vietų Europoje.
Tyrėjų nerimą kelia natūralaus gyventojų prieaugio rodikliai. Vilniaus ir Kauno apskrityse mirštančiųjų skaičius lenkia gimstančiųjų.
Šis rodiklis sparčiai pradėjo blogėti nuo 1993 metų.
Geriausi rodikliai yra Vilniaus miesto savivaldybėje, kur vienas tūkstantis gyventojų kasmet sumažėja beveik vienu gyventoju, o Ukmergės rajone šis rodiklis pats blogiausias – tūkstantis gyventojų kasmet netenka beveik 9 žmonių. Kauno apskrityje geriausi rodikliai Kauno rajone, o blogiausi – Birštone.
J.Vanago teigimu, jei padėtis nesikeis, Lietuvai gresia rimta demografinė krizė: po kelių dešimčių metų visi Lietuvos gyventojai sutilps į Panevėžio apskritį.
Mokslinio tyrimo metu nustatyta, kad Kauno ir Vilniaus apskrityse daugėja ištuokų, blogiausia padėtis Vilniaus mieste ir Jonavos rajone.
Regione – išsilavinę žmonės
Ištyrus Kauno ir Vilniaus regiono gyventojų išsilavinimo lygį paaiškėjo, jog dvimiesčio apskrityse gyvena daugiau žmonių, turinčių aukštąjį išsilavinimą.
Vilniuje tūkstančiui gyventojų tenka 179 aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės, Kaune šis rodiklis 157 žmonės.
Šalies vidurkis – 126 žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą tūkstančiui gyventojų.
Pagal užimtumo lygį geriausiai darbu apsirūpinę Vilniaus miesto ir Kėdainių rajono gyventojai, o blogiausiai – Šalčininkų rajono ir Birštono miesto žmonės.
Nedarbo lygis didžiausias Jonavos ir Šalčininkų rajonuose.
Išanalizavę vidutinį darbo užmokestį dvimiesčio rajonuose ir miestuose tyrėjai nustatė, jog Vilniaus apskrityje jis sudarė 1 178 litus per mėnesį, o Kauno apskrityje – 944 litus.
Lietuvos vidurkis 1 014 litų per mėnesį. Didžiausias rodiklis Lietuvoje buvo nustatytas Ignalinos rajone – 1 696 Lt.
Pagal gyventojų apsirūpinimą gyvenamuoju plotu dvimiesčio apskričių rodikliai atsilieka nuo šalies vidurkio, pagal kurį vienam šalies gyventojui tenka 23 kv. m gyvenamojo ploto.
Daugiausia gyvenamojo ploto tarp visų dvimiesčio rajonų tenka Švenčionių ir Prienų rajonams, o mažiausiai – Kauno miestui ir Vilniaus rajonui.
Išsiskiria automobilių gausa
Paskaičiavę individualių automobilių skaičių, tenkantį tūkstančiui gyventojų, tyrėjai nustatė, jog šis rodiklis per septynerius metus padidėjo beveik du kartus.
Pagal šį rodiklį Lietuva visai priartėjo prie Europos Sąjungos šalių vidurkio.
Dabar tūkstančiui Vilniaus apskrities gyventojų tenka 308 automobiliai, o Kauno apskrityje šis rodiklis dar didesnis 319 automobilių.
Vilniaus ir Kauno miestuose šis rodiklis atitinkamai siekia 325 ir 335 automobilius tūkstančiui gyventojų.
Mažiausiai transporto priemonių dvimiesčio rajonuose tenka Švenčionių ir Kaišiadorių savivaldybių gyventojams.
Šalies ir Europos lyderė – Marijampolė, kur beveik kiekvienam gyventojui tenka po automobilį.
Kaune – daugiausia gydytojų
Pagal medikų, tenkančių dešimčiai tūkstančiui šalies gyventojų, skaičių absoliutus lyderis šalyje yra Kauno miestas (62), Vilniaus mieste šis rodiklis mažesnis – 57,4. Dvimiesčio autsaideriai šioje srityje – Birštonas ir Vilniaus rajonas.
Pagal prekių apyvartą vienam gyventojui dvimiesčio miestai bei rajonai tvirtai pirmauja šalyje.
Prekybos įmonių mažmeninė prekių apyvarta vienam gyventojui per metus Vilniaus apskrityje sudarė 6 656 Lt, o Kauno apskrityje – 4 252 Lt.
Dvimiesčio apskrityse tvirtai pirmauja jų centrai – Vilnius (9 318 Lt) ir Kaunas (5 739 Lt).
Pagal nusikaltimų, užregistruotų 100 tūkst. gyventojų, skaičių pirmauja Vilnius, nuo jo nemažai atsilieka Kaunas.
Pagal savižudybių skaičių dvimiesčio rajonuose ir miestuose užfiksuoti geresni rodikliai už šalies vidurkį. Daugiausia savižudybių šimtui tūkstančių gyventojų užfiksuota Švenčionių (64) ir Jonavos (70,7) rajonuose.
Dvimiestis – šalies lyderis
Sumuodami kiekvienos savivaldybės užimtą vietą atskirose rodiklių eilėse, studijos autoriai nustatė, jog geriausi rodikliai yra Vilniaus ir Kauno miestuose bei Kauno rajone.
Jie daug geresni už kitų šalies regionų duomenis.
„Vilniaus ir Kauno apskritys savo plėtros pavyzdžiu padės išlyginti kitų šalies regionų plėtros nevienodumus ir pagyvins analogiškus vyksmus visoje šalyje, o dvimiesčio sukūrimas padės įteisinti europinį metropolio regioną“, – kalbėjo J.Vanagas.
Mokslininkai teigia, jog Vilniaus ir Kauno apskritys plėtojasi sparčiausiai
Kaunas pasivijo Klaipėdą
Prieš trejus metus pradėta plėtoti Kauno ir Vilniaus dvimiesčio idėja įgauna materialius kontūrus, o atlikti tyrimai rodo, jog šis junginys plėtojasi sparčiausiai iš visų Lietuvos regionų.
Vakar Kauno miesto savivaldybėje profesorius Jurgis Vanagas pristatė tyrimą, kurio metu analizavo dvimiesčio regiono (Vilniaus ir Kauno apskričių, jų rajonų savivaldybių) gyvenimo kokybės rodiklius.
Analizė buvo atlikta pagal 20 rodiklių, kurie fiksuojami Statistikos departamente.
Tyrimai parodė, jog šis Lietuvos regionas turi bruožų, būdingų krašto metropoliniam branduoliui.
Lyginant 1995 ir 2002 metų rodiklius buvo konstatuota, jog Kauno ir Vilniaus apskričių gyvenimo kokybė pagerėjo ne tik dvimiesčio kontekste, bet ir visos Lietuvos fone.
J.Vanagas teigė, jog pagal gyvenimo kokybę per septynerius metus Kaunas, iki tol buvęs trečiojoje vietoje po Vilniaus ir Klaipėdos, pasivijo uostamiestį.
Siūlo keisti dvimiesčio ribas
Pranešėjas teigė, jog Vilniaus ir Kauno dvimiestis yra Lietuvos demografinis nugarkaulis, todėl, norint sustiprinti jo pozicijas, reikėtų šiek tiek susiaurinti šio darinio ribas.
„Kauno bei Vilniaus apskritys jungia 16 savivaldybių, kuriose gyvena per 1,5 mln. gyventojų.
Mes manome, jog dvimiesčio ribose galėtų likti vienuolika savivaldybių, labiausiai prigludusių prie Vilniaus – Kauno automagistralės“, – aiškino profesorius J.Vanagas.
Šiuo metu dvimiesčio savivaldybėse sukuriama 54 procentai Lietuvos bendrojo vidaus produkto, čia parduodama 46 proc. visos produkcijos, regionui tenka 78 proc. Lietuvos gaunamų užsienio investicijų.
Profesoriaus J.Vanago teigimu, į kuriamo dvimiesčio regiono ribas turėtų nepatekti labiausiai nuo Vilniaus – Kauno ašies nutolę rajonai: Raseinių, Kėdainių, Ukmergės, Šalčininkų ir Švenčionių, kurie, be to, dar ir blogina dvimiesčio gyvenimo kokybės rodiklius.
Regionas sensta
Atlikdami Kauno ir Vilniaus apskričių vidutinio gyventojų amžiaus tyrimus, tyrėjai konstatavo, kad Lietuvos gyventojai per septynerius metus senstelėjo.
Vilniaus apskrityje gyvena jaunesni nei Kauno apskrityje ir visoje Lietuvoje gyventojai.
Tarp Kauno apskrities savivaldybių jauniausi gyventojai gyvena Jonavos rajone (35,65 metų), o vyriausi Prienų savivaldybėje (39,58 metų).
Trumpėja ir vidutinis regiono gyventojų amžius. Pagal vyresnių nei 65 metų žmonių procentą Vilnius užima vieną paskutinių vietų Europoje.
Tyrėjų nerimą kelia natūralaus gyventojų prieaugio rodikliai. Vilniaus ir Kauno apskrityse mirštančiųjų skaičius lenkia gimstančiųjų.
Šis rodiklis sparčiai pradėjo blogėti nuo 1993 metų.
Geriausi rodikliai yra Vilniaus miesto savivaldybėje, kur vienas tūkstantis gyventojų kasmet sumažėja beveik vienu gyventoju, o Ukmergės rajone šis rodiklis pats blogiausias – tūkstantis gyventojų kasmet netenka beveik 9 žmonių. Kauno apskrityje geriausi rodikliai Kauno rajone, o blogiausi – Birštone.
J.Vanago teigimu, jei padėtis nesikeis, Lietuvai gresia rimta demografinė krizė: po kelių dešimčių metų visi Lietuvos gyventojai sutilps į Panevėžio apskritį.
Mokslinio tyrimo metu nustatyta, kad Kauno ir Vilniaus apskrityse daugėja ištuokų, blogiausia padėtis Vilniaus mieste ir Jonavos rajone.
Regione – išsilavinę žmonės
Ištyrus Kauno ir Vilniaus regiono gyventojų išsilavinimo lygį paaiškėjo, jog dvimiesčio apskrityse gyvena daugiau žmonių, turinčių aukštąjį išsilavinimą.
Vilniuje tūkstančiui gyventojų tenka 179 aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės, Kaune šis rodiklis 157 žmonės.
Šalies vidurkis – 126 žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą tūkstančiui gyventojų.
Pagal užimtumo lygį geriausiai darbu apsirūpinę Vilniaus miesto ir Kėdainių rajono gyventojai, o blogiausiai – Šalčininkų rajono ir Birštono miesto žmonės.
Nedarbo lygis didžiausias Jonavos ir Šalčininkų rajonuose.
Išanalizavę vidutinį darbo užmokestį dvimiesčio rajonuose ir miestuose tyrėjai nustatė, jog Vilniaus apskrityje jis sudarė 1 178 litus per mėnesį, o Kauno apskrityje – 944 litus.
Lietuvos vidurkis 1 014 litų per mėnesį. Didžiausias rodiklis Lietuvoje buvo nustatytas Ignalinos rajone – 1 696 Lt.
Pagal gyventojų apsirūpinimą gyvenamuoju plotu dvimiesčio apskričių rodikliai atsilieka nuo šalies vidurkio, pagal kurį vienam šalies gyventojui tenka 23 kv. m gyvenamojo ploto.
Daugiausia gyvenamojo ploto tarp visų dvimiesčio rajonų tenka Švenčionių ir Prienų rajonams, o mažiausiai – Kauno miestui ir Vilniaus rajonui.
Išsiskiria automobilių gausa
Paskaičiavę individualių automobilių skaičių, tenkantį tūkstančiui gyventojų, tyrėjai nustatė, jog šis rodiklis per septynerius metus padidėjo beveik du kartus.
Pagal šį rodiklį Lietuva visai priartėjo prie Europos Sąjungos šalių vidurkio.
Dabar tūkstančiui Vilniaus apskrities gyventojų tenka 308 automobiliai, o Kauno apskrityje šis rodiklis dar didesnis 319 automobilių.
Vilniaus ir Kauno miestuose šis rodiklis atitinkamai siekia 325 ir 335 automobilius tūkstančiui gyventojų.
Mažiausiai transporto priemonių dvimiesčio rajonuose tenka Švenčionių ir Kaišiadorių savivaldybių gyventojams.
Šalies ir Europos lyderė – Marijampolė, kur beveik kiekvienam gyventojui tenka po automobilį.
Kaune – daugiausia gydytojų
Pagal medikų, tenkančių dešimčiai tūkstančiui šalies gyventojų, skaičių absoliutus lyderis šalyje yra Kauno miestas (62), Vilniaus mieste šis rodiklis mažesnis – 57,4. Dvimiesčio autsaideriai šioje srityje – Birštonas ir Vilniaus rajonas.
Pagal prekių apyvartą vienam gyventojui dvimiesčio miestai bei rajonai tvirtai pirmauja šalyje.
Prekybos įmonių mažmeninė prekių apyvarta vienam gyventojui per metus Vilniaus apskrityje sudarė 6 656 Lt, o Kauno apskrityje – 4 252 Lt.
Dvimiesčio apskrityse tvirtai pirmauja jų centrai – Vilnius (9 318 Lt) ir Kaunas (5 739 Lt).
Pagal nusikaltimų, užregistruotų 100 tūkst. gyventojų, skaičių pirmauja Vilnius, nuo jo nemažai atsilieka Kaunas.
Pagal savižudybių skaičių dvimiesčio rajonuose ir miestuose užfiksuoti geresni rodikliai už šalies vidurkį. Daugiausia savižudybių šimtui tūkstančių gyventojų užfiksuota Švenčionių (64) ir Jonavos (70,7) rajonuose.
Dvimiestis – šalies lyderis
Sumuodami kiekvienos savivaldybės užimtą vietą atskirose rodiklių eilėse, studijos autoriai nustatė, jog geriausi rodikliai yra Vilniaus ir Kauno miestuose bei Kauno rajone.
Jie daug geresni už kitų šalies regionų duomenis.
„Vilniaus ir Kauno apskritys savo plėtros pavyzdžiu padės išlyginti kitų šalies regionų plėtros nevienodumus ir pagyvins analogiškus vyksmus visoje šalyje, o dvimiesčio sukūrimas padės įteisinti europinį metropolio regioną“, – kalbėjo J.Vanagas.
Comment