Kauno ir Vilniaus dvimiestis

[liutass]

Kaune posėdžiaus dvimiesčio kūrimo strategai
| 2005 05 20 08:03:31 |

Penktadienį Kaune vyks antrasis dvimiesčio strateginio planavimo komisijos posėdis. Jame posėdžiaus Vilniaus bei Kauno miestų merai ir po keturis atstovus iš abiejų savivaldybių tarybų.

Posėdyje numatoma aptarti Vilniaus bei Kauno logistikos centrų bendradarbiavimo galimybes, svarstyti dvimiesčio internetinio portalo kūrimą ir kitus klausimus. Komisija taip pat turėtų nuspręsti, kada vyks konferencija, kurios metu būtų detaliai išanalizuotos oro, vandens, geležinkelių ir kelių transporto plėtros tendencijos dvimiesčio regione.

Vilniaus ir Kauno urbanistinio centro vizija - iki 2020 metų tapti pažangiausiu europinės reikšmės centru, keliančiu Lietuvos tarptautinį konkurencingumą.

Įgyvendinant šį projektą, numatoma sujungti abiejų didžiųjų Lietuvos miestų susisiekimo sistemas, pagerinti sąlygas tarptautinių krovinių ir keleivių pervežimams, gerinti verslo aplinką regione, plėtoti turizmo verslą ir infrastruktūrą, žinių ekonomiką ir kt.

Vilniaus ir Kauno miestų merai savivaldybių bendradarbiavimo ketinimų protokolą pasirašė dar 2002 metų kovą. Numatoma, kad Vilniaus ir Kauno urbanistinis centras bus pajėgus pritraukti daugiau užsienio investicijų ir sukurti didesnį bendrąjį vidaus produktą.

www.omni.lt

[Vilius]

http://www.vilnius.lt/dipolis/index.php?t1=402
galima kazkoki filma parsiusti as dar nemaciau neziurejau

[liutass]

Tarp Vilniaus ir Kauno kursuos dviaukštis traukinys
| 2005 07 08 08:11:24 |

"Lietuvos geležinkeliai" keleiviams rengia siurprizą - dviejų aukštų traukinį. Planuojama, kad trijų vagonų sąstatas, kuriame bus apie 350 sėdimųjų vietų, tarp Vilniaus ir Kauno pradės kursuoti jau kitų metų pabaigoje. Pasak "Lietuvos geležinkelių" keleivių vežimo valdybos viršininko Stasio Dailydkos, kol bus pagamintas toks traukinys, ketinama sutvarkyti kai kurias pervažas, iešmus, ir bus galima važiuoti didesniu nei 150 kilometrų per valandą greičiu, rašo "Lietuvos rytas".

Dviaukščius elektrinius traukinius gamina ne viena pasaulinė kompanija, todėl, pasak S. Dailydkos, rudenį bus paskelbtas konkursas. Šitoks 3 vagonų traukinys dabar rinkoje kainuoja apie 20,72 mln. litų.

www.omni.lt

[Mantas]

Hehe, smagu girdėti

[Edgaex]

Hehe, smagu girdėti

Nieko smagaus iki Klaipedos neves sis traukinys-dangoraizis...

[PornStar]

Tarp Vilniaus ir Kauno kursuos dviaukštis traukinys

Na pagaliau Lietuva gelezinkeliu srityje aplenks ir Didziaja Britanija, kur nekursuoja ne vienas dviaukstis del nepritaikytu gelezinkeliu/tiltu/tuneliu/etc Zodziu geros naujienos

[vap]

O dviaukštis tikrai gera idėja.. Nes kai važiuoji iš Vln. į Kns. ar atvirkščiai kartais vietos tikrai trūksta..

[keen]

Mum reikia greicio ! Palyginmui Kinijoj traukiniai vazineja 500km/h...

[skunk]

Buvo kažkada l.ryte neperseniausiai parašyta kad Japonai sukūrė greičiausią pasaulyje keleivinį traukinį kuris važiuos iki 400 km/h, dabar vyksta jo bandymai ir jis bus paleistas berods tik apie 2010 metus

[Vilius]

2005.07.26
Dvimiesčio strateginio planavimo komisija aptarė Kauno oro uosto plėtros perspektyvas


Šiandien Kauno oro uoste posėdžiavusi Vilniaus ir Kauno dvimiesčio strateginio planavimo komisija pritarė, kad tarptautiniam Kauno oro uostui būtų suteiktas nacionalinės svarbos objekto statusas.

Taip pat nuspręsta dar kartą kreiptis į Susisiekimo ministeriją, kad valstybiniu lygiu būtų pradėta diskusija dėl dvimiesčio strateginio sprendimo - vieningai valdomo Lietuvos oro uosto su terminalais Vilniuje ir Kaune įsteigimo.

Taip pat aptarti tarpmiestinio ir vietinio susiekimo bei miestų reklamos klausimai, abiejų savivaldybių finansiniai įsipareigojimai reklamuojant miestus žemų kainų aviakompanijų - “Wizz air” ir “Ryanair” - tinklapiuose.

Žemų kainų aviakompanija “Ryanair” skrydžius Kaunas-Londonas-Kaunas pradės rugsėjo pabaigoje, “Wizz air” iš Kauno į Varšuvą keleivius skraidins nuo gruodžio 1-osios.

Kauno oro uosto direktoriaus Kęstučio Cucėno teigimu, padidėjus keleivių skaičiui, Kauno oro uostui būtina plėsti keleivių ir krovinių terminalą, įrengti daugiau automobilių stovėjimo aikštelių, gerinti susiekimą tarp miestų ir oro uosto. Susiekimo ministerijos skaičiavimais, Kauno oro uostui modernizuoti reiktų mažiausiai pusės milijardo litų.

Kauno miesto mero Arvydo Garbaravičiaus teigimu, žemų kainų aviakompanijų atėjimas yra paskata smulkiam ir vidutiniam verslui bei naujų darbo vietų sukūrimui.

“Skaičiuojama, kad per dvi dienas turistas vidutiniškai išleidžia daugiau kaip 900 litų, todėl verslo plėtra regione neabejotinai suaktyvės. Kaip parodė Europos jaunimo lengvosios atletikos čempionatas, kol kas Kaune labiausiai trūksta viešbučių, tačiau, padaugėjus turistų skaičiui, atsiras ir jų. Planuojama, kad metų pabaigoje ar kitų pradžioje jau bus pradėta šiuo metu apleisto viešbučio “Respublika” statyba”, sako Kauno meras.

Atsižvelgiant į didelę ekonominę naudą, planuojamą gauti į Kauno oro uostą atėjus pigių skrydžių bendrovėms, abi Savivaldybės ketina prisidėti prie išlaidų skrydžių bei regiono reklamai

“Kauno oro uostas pasižymi neribotomis plėtros galimybėmis, todėl dabar turi puikią progą tapti svarbiausiu skrydžių centru Lietuvoje. Prognozuojame, kad pigių skrydžių bendrovių paslaugomis besinaudojantys „oro turistai“ Vilniaus ir Kauno dvimiestyje per metus išleistų 36,2 mln. litų“, - planuojamą ekonominę pigių skrydžių naudą Vilniaus ir Kauno miestams komentavo sostinės meras Artūras Zuokas.

Pabrėžta, kad Karmėlavos oro uosto plėtrai svarbi geresnė kelių infrastruktūra, užtikrinanti patogesnį oro uosto susisiekimą su Vilniumi, susiejimas su geležinkelio transportu, logistikos centrų vystymas, galintis paskatinti krovininių skrydžių gausėjimą. Posėdyje nuspręsta pritarti bei remti Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) plėtrą, visokeriopai prisidėti pritraukiant investicijas į LEZ, o Vilniaus mieste prioritetine laikyti Vaidotų logistikos centro plėtrą

Valstybinis turizmo departamentas turi pasirūpinti turistams suteikti išsamią informaciją apie visą regioną.
Šiame, antrajame, komisijos posėdyje, nutarta sudaryti darbo grupę, kurioje dirbtų LR susisiekimo ministerijos, Vilniaus, Kauno, Kauno rajono, Kauno oro uosto, Kauno LEZ atstovai.

Kitas Komisijos posėdis vyks rudenį Vilniuje. Dvimiesčio strateginio planavimo komisiją sudaro dešimt narių: Vilniaus ir Kauno miestų merai bei po keturis savivaldybių Tarybų išrinktus atstovus.

Kauno miesto mero atstovė spaudai Jūratė Anilionytė


www.kaunas.lt

[Vidma]

Magistralė Vilnius-Kaunas tampa investuotojų magnetu
Remigijus Jurgelaitis, "Kauno diena"
2005 gruodžio mėn. 2 d. 13:13

Lietuvos pramonės ir verslo investuotojų žvilgsniai vis labiau krypsta į Vievį ir už šio miestelio Elektrėnų link plytinčias teritorijas prie magistralės Vilnius-Kaunas. Elektrėnų savivaldybė panaikino kliūtis keisti žemės paskirtį, patvirtindama funkcinio zonavimo specialųjį planą. Ekspertų vertinimu, Elektrėnų savivaldybė raško pirmuosius dvimiesčio projekto vaisius.

Tuo tarpu aplink Kauno apskrityje esančią magistralės dalį vangiai prekiaujama žemės sklypais, pritraukiama mažai investuotojų. Tai lemia valdininkų abejingumas - Kaišiadorių rajonas iki šiol net nepradėjo rengti bendrojo plano.

Naikina paskutines kliūtis

Laisvų žemės sklypų greta Vievio ir Elektrėnų beveik nėra, pastaraisiais metais aro kaina čia išaugo kone du kartus. Dabar prie magistralės esančios žemės aras kainuoja apie 2000 litų. Palyginti didelė žemės kaina neatbaido investuotojų. Be to, ekspertai prognozuoja, kad po Elektrėnų savivaldybės sprendimo šis procesas gali gerokai įsibėgėti, kartu suaktyvindamas žemės rinką ir kilstelėdamas jos kainas, nes Elektrėnų savivaldybė planuoja panaikinti kliūtis keisti žemės paskirtį.

“Parengėme teritorijų prie magistralinio kelio Vilnius-Kaunas funkcinio zonavimo specialųjį planą. Taip pat rengiamas ir analogiškas visos Savivaldybės teritorijos planas. Tarybai patvirtinus planą, dings kliūtys, trukdančios čia ateiti investuotojams”, - sakė Elektrėnų savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Arūnas Butrimavičius.

Pasak jo, kol nėra šių planų, minėtose teritorijose negalima keisti žemės paskirties iš žemės ūkio į kitokią. Naujuosiuose planuose bus numatytos teritorijos ir pramonės, ir verslo, ir gyvenamiesiems bei poilsio objektams statyti.

Verslininkai įdėmiai stebi vykstančius procesus. A.Butrimavičius sako, kad artėjant esminiams Savivaldybės sprendimams, auga ir investuotojų dėmesys. “Prie magistralės aktyviai superkama žemė, tokia aktyvi rinka dar niekada nebuvo”, - sakė Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas.

Žemės sklypus perka ir privatūs asmenys, ir stambios verslo kompanijos. “Planuojami ir pramonės objektai, - sakė A.Butrimavičius. - Daugelis laukė plano patvirtinimo, nes tik tuomet galima konkrečiau planuoti ir įgyvendinti projektus”.

Kils investicinis bumas

Pagal patvirtintą planą, pramonei prie Vievio per 2 kilometrus nuo magistralės atrėžta apie 100-200 hektarų ir dar keliolika hektarų - prie Elektrėnų. Daugiau nei pusė šios žemės yra privati žemės ūkio paskirties, likusi - laisva valstybės žemė. Dar dešimtis tūkstančių hektarų prie magistralės nuo Vievio iki Elektrėnų suplanuota skirti verslo objektams.

Kol kas nė viena kita aplink magistralę esanti Savivaldybė nėra parengusi tokio plano, todėl prognozuojama, kad Vievyje ir Elektrėnuose kils tikras investicijų bumas.

Iki šiol ne viena bendrovė yra įsigijusi didelius sklypus šalia šių dviejų miestų. “Locus projektai” už 10 mln. litų jau yra nusipirkę 20 hektarų žemės sklypą Vievyje.

Dvigubai savo teritoriją plečia Vievyje veikiantis “Baltijos baldų grupės” fabrikas. Kiek toliau, Elektrėnų link, Abromiškėse, prekybos tinklas “Lidl” projektuoja logistikos centrą, prieš Vievį (važiuojant iš Vilniaus) tokį centrą ketina statyti RIMI.

“Tai tik keli projektai. Žinau, kad kai kurie verslininkai žemės ūkio paskirties žemėje ketina vystyti smulkųjį ar sandėliavimo verslą”, - sakė A.Butrimavičius. Didžioji dalis investuotojų, anot jo, žemę perka turėdami konkrečių investicinių planų, mažesnė dalis bando spekuliuoti nekilnojamuoju turtu.

Rinką išjudino galimas oro uostas

Spekuliacijos tendencijos itin išryškėjo po to, kai pasirodė pranešimai apie ketinimus greta Elektrėnų statyti centrinius šalies oro vartus. “Daugelis manė, kad ten įsikurs oro uostas, todėl suskubo pirkti tuomet palyginti pigią žemę. Šiuo metu šios idėjos lyg ir ketinama atsisakyti, todėl spekuliacinių sandorių gerokai sumažėjo”, - sakė nekilnojamojo turto bendrovės “Latmas” vadovas Vygintas Leonavičius.

Šiuo metu prie magistralės bendrovė parduoda net kelis keliolikos hektarų sklypus, tačiau išaugusi jų kaina pradeda atbaidyti investuotojus. “Labai svarbu, kad būtų nuvažiavimas nuo kelio, arti magistralė, kiti faktoriai”, - pastebėjo nekilnojamojo turto ekspertas. Jo vertinimu, žemės kaina nuo Elektrėnų, Vilniaus link, toliau brangsta, per pastaruosius metus jos vertė išaugo beveik du kartus.

Visai kitokios tendencijos pastebimos Kaišiadorių rajone. Pavyzdžiui, ties Žiežmariais ir Rumšiškėmis daugelyje žemės sklypų vystomas žemės ūkis. “Kauno rajone ar ties Kauno mariomis perkami sklypai gyvenamiesiems namams statyti, retai sulaukiama vadinamųjų plyno lauko investicijų”, - sakė V.Leonavičius.

Kaišiadorių rajone arti magistralės esančios žemės aras šiuo metu kainuoja apie 1300 litų, kitose šio rajono vietose - apie 600 litų.

Žvalgosi Rygos link

Kas lemia tokias tendencijas? Ar verslininkams arti sostinės esantys rajonai atrodo gerokai patrauklesni? Kauno apskrities Žemės tvarkymo departamento Žemės reformos skyriaus vedėjas Vytas Daubaras sako, kad investicijas į Kaišiadorių rajoną stabdo Bendrojo plano nebuvimas.

“Kauno rajone masiškai keičiama žemės paskirtis, tačiau Kaišiadorių rajone tokie procesai vyksta retai. Nė vienas Kauno apskrities rajonas neturi bendrųjų planų. Pavyzdžiui, Kaišiadorys net nepradėjo jo rengti. Tai didelė kliūtis. Jei nėra bendrojo plano, neįmanoma parengti detalaus teritorijos planavimo”, - sakė V.Daubaras.

Kauno verslininkai labiau linkę investuoti Klaipėdos ir Rygos kryptimi. Korporacijos “Matininkai” turto vertintojas Paulius Rukas pastebi tendencijas, kad vis daugiau žemės paskirties plotų Kauno rajone, Klaipėdos link, verčiami komercinės ar gyvenamosios paskirties plotais. “Prie svarbiausių kelių statomi ir gyvenamųjų namų kvartalai”, - teigė P.Rukas.

VĮ Registrų centro Rinkos tyrimų ir rinkos analizės skyriaus vedėjas Steponas Deveikis mano, kad daugelis Kauno regionui skirtų investicijų tenka vadinamajam IX forto kvartalui. “Iki šiol čia kyla prekybos ir logistikos centrai, kitos bendrovės. Be to, Vilniaus apskritį maitina sostinės, o Kauno - laikinosios sostinės verslininkai. Kai pastarieji nebetilps Kauno regione, gerokai aktyvesnės investicijos prasidės ir aplink Kaišiadoris. Kita vertus, tam tikri objektyvūs veiksniai leidžia manyti, kad arčiau Kauno steigsis ne pramonės įmonės, o plėsis aptarnavimo sektorius, ypač arti marių ir Rumšiškių”, - vertino ekspertas.

Įsitvirtina kaip dvimiesčio centras

“Elektrėnų savivaldybė sėkmingai išnaudoja Vilniaus ir Kauno dvimiesčio idėją. Išsprendus žemės paskirties keitimo problemą, tos teritorijos taps patrauklios investuotojams, ir jų čia tirštės”, - pagrindines investicijų priežastis nurodė VĮ Registrų centro Rinkos tyrimų ir rinkos analizės skyriaus vedėjas.

Išskiriamos ir kitos Elektrėnų bei Vievio patrauklumo priežastys. Anot ekspertų, Elektrėnų savivaldybė siekia įsitvirtinti kaip dvimiesčio centras, be to, čia greičiau nei didžiuosiuose miestuose parengiami investiciniai projektai bei sutvarkomi būtini formalumai jiems įgyvendinti.

Investicijų augimo tempai, anot rinkos analitikų, išsilaikys tik tuo atveju, jei žemės kainos neaugs tokiais tempais kaip sostinėje. “Turi išlikti protingumo kriterijai. Priešingu atveju, investuotojų veiksmai taptų pernelyg rizikingi. Galima sakyti, kad dabar dedami savotiški indėliai į žemę, siekiant gauti didelius dividendus”, - vertino S.Deveikis.

Elektrėnų savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas A.Butrimavičius nesureikšmina dvimiesčio projekto, tačiau pripažįsta, jog jis išjudino kai kuriuos procesus. “Matyt, šiek tiek nulėmė investicinę erdvę, bet taip pat labai abejoju, kad verslininkai pakankamai informuoti apie dvimiestį. Aišku, daugelis įvertina ir dvimiesčio privalumus, vis dėlto svarbiausias faktorius yra vieta, verslo sąlygos ir sukurta infrastruktūra”, - įsitikinęs A.Butrimavičius.

"Kauno diena"
http://www.delfi.lt/news/economy/bus...php?id=8141266

[trolyno]

Vilniaus-Kauno dipolis

Kada gi bus ištiesų sujungti du miestai. Ar tai tik planai?

[Mantas]

Tokia tema jau yra
http://tinkle.miestai.net/showthread.php?t=1085

[D.C.]

Dipolio problema greitai issisprestu,nutiesus greitojo traukinio(450 km/h) linija Vilnius-Kaunas-Klaipeda.Vilniuje GT stotis turetu buti kur nors netoli Konstitucijos prospekto .Taip pat reiketu rekonstruoti autostrada-viadukai ar tuneliai per Vievi,Elektrenus ir kt.,aptverimas bei apsvietimas per visa autostrados ilgi, papildoma greitumine juosta su max.160km/h greiciu.Visa kita Dipolyje atsirastu savaime.

[Artas]

Dipolio problema greitai issisprestu,nutiesus greitojo traukinio(450 km/h) linija Vilnius-Kaunas-Klaipeda.Vilniuje GT stotis turetu buti kur nors netoli Konstitucijos prospekto .Taip pat reiketu rekonstruoti autostrada-viadukai ar tuneliai per Vievi,Elektrenus ir kt.,aptverimas bei apsvietimas per visa autostrados ilgi, papildoma greitumine juosta su max.160km/h greiciu.Visa kita Dipolyje atsirastu savaime.

Ir dar tunelio reiketu is Vilniaus Akropolio, i Kauno Akropoli

[evvt]

...Vilniuje GT stotis turetu buti kur nors netoli Konstitucijos prospekto ....

Taigi ir dar kad nuo spaudos rumu iki Konstitucijos prospekto GT varytu po zeme...

[Hexen]

Vilniaus ir Kauno dvimiesčio projektas taip ir nepradėtas įgyvendinti

Skambių frazių kupinas Vilniaus ir Kauno dvimiesčio projektas taip ir nepradėtas įgyvendinti, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.

„Su liūdesiu turiu pasakyti, kad pagrindinis dvimiesčio iniciatorius, kuris dėjo labai daug pastangų, šiuo metu turi labai didelių nemalonumų. Jam dabar, matyt, ne dvimiestis galvoje. Aš kalbu apie Vilniaus miesto merą“, – sakė dvimiesčio idėjos autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Urbanistikos katedros profesorius Jurgis Vanagas.

Pasak jo, idėjos autoriai bando organizuoti su projekto įgyvendinimu susijusį renginį ar konferenciją, tačiau kol kas visiškai niekas nejuda iš vietos.

Tai, jog darbai nevyksta pakankamai aktyviai, pripažįsta ir Elektrėnų meras Kęstutis Vaitukaitis. Elektrėnai turėjo atsidurti naujojo dvimiesčio centre.

J.Vanago teigimu, pernai buvo priimtas vos vienas sprendimas dėl dvimiesčio ateities. Nuspręsta, kad pagrindinis Lietuvos oro uostas turi būti Karmėlavoje, šalia Kauno.

Po šio sprendimo turėjo būti parengtas planas, kaip užtikrinti greitą ir patogų susisiekimą tarp Vilniaus ir Kauno, tačiau realūs darbai nepradėti.

Be to, praėjusių metų pabaigoje turėjo būti surengta konferencija, kurioje būtų aptarti dvimiesčio transporto klausimai. Tačiau ir šis darbas nebuvo atliktas.

Pristatant Vilniaus ir Kauno dvimiesčio projektą skelbta, kad dviejų miestų sąjunga padės pritraukti daugiau investicijų bei paskatins turizmą. Prie projekto įgyvendinimo taip pat turėjo prisidėti Elektrėnai.

[liutass]

Kitaip ir negalejo buti.

[Edd]

Vistiek kazkada bus geresnis susisiekimas tarp Vilniaus ir Kauno. Aisku viskas butu vyke greiciau ir viskas butu normaliai suplanuota, o dabar vyks viskas "naturaliai, neplanuotai". Zmoniu gyvenanciu "tarp Vilniaus ir Kauno" jau dabar yra ne tiek ir mazai, o kad ju butu daug reikia gero (greito) susisiekimo.

[liutass]

Susisiekimas atsiras ne del kazkokio mistinio dvimiescio, bet siaip, del naturaliu poreikiu.