Baltijos valstybių sostinių palyginimas

[Šprotai aliejuje]

Pieštuką dėl to ir griaus, kad pastatyti naują dar geresnės kokybės ofisą, kad pagerinti darbo sąlygas, o Rygoje net tų pieštukų nelabai yra. Infrastruktūra nėra tik šaligatviai senamiestyje, labai siaurai mąstote.

Tai turtingo, augančio miesto nuotrauka. Tiesa? Juk taip pagal jus gaunasi?

[Sula]

Jau per 5-is lapus diskusija apie nieką.

[VLR]

Šiaip Rygoje nauja gyvenamoji statyba pagrinde ir yra tik suburbai, tuo tarpu Vilniuje viskas labiau subalansuota, daug naujos statybos daugiabučių pačiame mieste (nors turėtų būti atvirkščiai, juk tramvajus).

Suburbai nėra lygūs suburbams. Rygos suburbai yra gana gerai integruoti į priemiestinio geležinkelio tinklą. Būtent dėl to Latvijos geležinkeliais yra padaroma keturis kartus daugiau kelionių nei Lietuvos geležinkeliais, nepaisant to, kad rezultatas turėtų būti atvirkščias dėl šalių skirtingų struktūrų.

Rygos priemiesčių geležinkelių tinklas, beje, bus išplėstas - artimiausiais metais bus prijungti Bolderaja bei oro uostas. Kartu su Rail Baltica antroje fazėje bus nutiesta nauja linija pro Rygos pietus su stotelėmis prie suburbų (ir ateities suburbų) ties Jaunmarupe ir kt. Tad, pagal darnumą, didesnė dalis Rygos suburbų yra labiau kaip Vokietijos suburbai kai Vilniaus suburbija yra gryna rusiška ‘novostroikė’ ir vėžys miestui. Ištaisyti tai ir prisivyti Rygą kainuotų labai daug milijardų, bet jokių rimtesnių planų jokiems darbams be kelių platinimo Vilniuje nėra.

[VLR]

Bet CyberCity, seni, vienaragiai, seni. Pilaitėje stato daug, ten praktiškai Vilniaus centras, seni.

[digital]

Su kuo čia bendraujat?

[VLR]

Su kuo čia bendraujat?

Atrašau tipinį atsakymą į savo pranešimą, kuris bus parašytas čia, kad nereiktų kitiems. Negi nesutinki su juo, kaip sutinki su panašiais? Neuždėsi jam ‘patinka’?

[Sklansky]

VLR, bet sutik, atstatyti drastišką gyventojų skaičiaus mažėjimą yra sudėtinga ir tai yra labai rimta problema.

Keli būdai: imigracija (visi šito jau atsikando), gimstamumas (niekas nežino kaip), o vidinė migracija Latvijoje jau toks vaizdas, kad išsemta.

Kai infrastruktūros problemos sprendžiamos labai paprastu būdu - pinigais.

Kai į tave plaukia investicijos ir žmonės (dalinai Vilnius), tu esi tam augimo sweet spot’e ir mėgaujiesi šito dividendais, kai tu taip drastiškai traukies ir nežinai, ką daryti - investuoji į infrastruktūrą (Ryga).

Šitą pasakius negalima nuneigti, kad Vilniaus augimas, kuris europiniais skaičiais yra labai jau nuosaikus, nėra amžinas ir haipui pasibaigus infrastruktūros ir gyvenimo kokybės problemos pasidarys miesto augimą stabdančios.

[John]

Kas tie "visi", kurie "atsikando" imigracijos? Imigracija iš esmės sąlygojo Vilniaus aukso eros išlaikymą iki šių dienų. Matėm per Seimo rinkimus, kur Sinicos partija, stačiusi savo sėkmę ant imigracijos kortos, gavo kažkur apie 0% balsų. Keli garsiai bliaunantys kompleksuoti nacionalistėliai nėra "visi".

[VLR]

VLR, bet sutik, atstatyti drastišką gyventojų skaičiaus mažėjimą yra sudėtinga ir tai yra labai rimta problema.

Keli būdai: imigracija (visi šito jau atsikando), gimstamumas (niekas nežino kaip), o vidinė migracija Latvijoje jau toks vaizdas, kad išsemta.

Kai infrastruktūros problemos sprendžiamos labai paprastu būdu - pinigais.

Kai į tave plaukia investicijos ir žmonės (dalinai Vilnius), tu esi tam augimo sweet spot’e ir mėgaujiesi šito dividendais, kai tu taip drastiškai traukies ir nežinai, ką daryti - investuoji į infrastruktūrą (Ryga).

Šitą pasakius negalima nuneigti, kad Vilniaus augimas, kuris europiniais skaičiais yra labai jau nuosaikus, nėra amžinas ir haipui pasibaigus infrastruktūros ir gyvenimo kokybės problemos pasidarys miesto augimą stabdančios.

- Kaunas yra praradęs praktiškai identišką procentą žmonių kaip Ryga, bet niekas neabejoja, kad miestas turi perspektyvų (ir jis jų tikrai turi)
- Nei Vilnius, nei Ryga, nėra izoliuoti miestai ir visiškai priklauso nuo savo šalių ekonomikos - Lietuvoje FDI yra 4,08% GDP, Latvijoje - 3,45%. Visa kita priklauso nuo paskirstymo šalyje - kuo mažiau eina į regionus, tuo daugiau turėsime tiems regionams siųsti pinigų iš biudžeto. Iš esmės, šalys yra panašaus lygio 'investment hotspotai' lyginant su kokia Estija, kur šis rodiklis yra 12%
- Latvijos ir Lietuvos demografinė situacija yra praktiškai identiška, tad žr. aukščiau esantį komentarą
- Kad infrastruktūra yra statoma kai miestas traukiasi man yra naujienos

O kad Vilnius jau prisižaidė su konkurencingumu dėl visiško automarozizmo ir apsišikimo tai yra akivaizdu. Neseniai buvo išėjęs straipsnis, berods, MadeInVilnius, kur buvo daroma apklausa, kur nori gyventi Baltijos šalių gyventojai. Estai nori gyventi Taline, latviai nori gyventi Rygoje, lietuviai - ne Vilniuje. Gaila neberandu. Bet randu šitą:

Ekspertai: vilniečiai nebenori gyventi Vilniuje

Finansų instituto užsakymu atlikta apklausa parodė, kad Lietuvos gyventojai, jeigu neturėtų jokių darbinių, finansinių ar asmeninių įsipareigojimų, nesirinktų Vilniaus kaip labiausiai trokštamo miesto gyventi.

https://madeinvilnius.lt/naujienos/m...enti-vilniuje/

Tą matau ir savo aplinkoje, kur tikrai pakankamai nemažas algas gaunantis žmonės nesirenka Vilniaus jei taip tik yra įmanoma. Realiai čia galima gyventi tik centre ir pacentryje, iš kur galima nueiti į darbą pėsčiam. Bet tose vietose be kokių 4-5k negausi visiškai nieko (ir už tiek gausi apšnerkštą seną namą arba pergrūstą naują komibloką su vaizdu į kaimyno langus už kelių metrų), o gyventi toliau be transporto reiškia transporto neturintys niūrūs komiblokai ir suburbai, kur nėra jokios gyvybės. Tada jau geriau net ir kokie Telšiai, nekalbant apie Kauno centrą ar pacentrį.

[VLR]

Po SEB išėjimo į Taliną, turime dar šitą:

Didžiausia pasaulio kriptovaliutų keitykla gali išeiti iš Lietuvos?

Latvijos žiniasklaida skelbia, kad didžiausia pasaulyje kriptovaliutų keitykla „Binance“ pradėjo licencijavimo procesą Latvijoje. Šiuo metu Lietuvoje įmonę „Bifinity“ turinti „Binance“ nekomentuoja, ką reiškia šis žingsnis kaimyninėje šalyje. Tuo tarpu asociacijos „Crypto Economy Organisation“ prezidentas Mykolas Majauskas teigia, kad jei „Binance“ pasirinktų kitą šalį, tai Lietuvai būtų „100 kartų didesnis praradimas nei SEB būstinės perkėlimas“.

Kaip pirmadienį skelbia Latvijos leidinys „Dienas Bizness“, didžiausia pasaulyje kriptovaliutų keitykla „Binance“ nusprendė išsiimti MiCA licenciją Latvijoje, kuri leistų jai teikti reguliuojamas paslaugas Europos Sąjungos (ES) rinkoje. Nuo sausio kriptoturto įmonės, norinčios veikti ES, privalo gauti šią licenciją.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/verslas/naujien..._medium=copied

Pirmos kregždės, kad fintechininkai prisifintechino?

[Sklansky]

- Kaunas yra praradęs praktiškai identišką procentą žmonių kaip Ryga, bet niekas neabejoja, kad miestas turi perspektyvų (ir jis jų tikrai turi)
- Nei Vilnius, nei Ryga, nėra izoliuoti miestai ir visiškai priklauso nuo savo šalių ekonomikos - Lietuvoje FDI yra 4,08% GDP, Latvijoje - 3,45%. Visa kita priklauso nuo paskirstymo šalyje - kuo mažiau eina į regionus, tuo daugiau turėsime tiems regionams siųsti pinigų iš biudžeto. Iš esmės, šalys yra panašaus lygio 'investment hotspotai' lyginant su kokia Estija, kur šis rodiklis yra 12%
- Latvijos ir Lietuvos demografinė situacija yra praktiškai identiška, tad žr. aukščiau esantį komentarą
- Kad infrastruktūra yra statoma kai miestas traukiasi man yra naujienos

Tai būtent, jeigu Lietuva turi augantį Vilnių, šiek tiek augantį Kauną ir stabilizavusią Klaipėdą, kaip paaiškinti tai, jog tokios išskirtinai vieno miesto valstybės Latvijos sostinė Ryga taip krenta? Kaip kitaip, jei ne labai bloga situacija ar katastrofa tai pavadinti? Ryga yra bene vienintelė Europos sostinė su taip krentančia populiacija. Ir čia prie didžiausios pabėgelių krizės Europoje po WW2, prie visų baltarusių ir rusų. Ir dar prie identiškos demografinės situacijos kaip Lietuvoje, kaip pats sakai.

Kaunas labai stipriai nukentėjo nuo populiacijos mažėjimo. Ir tik gera geografinė lokacija ir šalia esantis Vilnius padėjo visai nenuvažiuoti, o situacijai stabilizuoti prireikė beprecendenčių išlaidų infrastruktūrai, kas ir vyksta prie Matijošaičio. Kaunas turi perspektyvų, bet pavyti Vilnių šansų nėra. Miestai vystosi skirtingomis trajektorijomis, abu savo vietą turi ir tai yra didelis Lietuvos laimėjimas.

Keynesian economics vienas pagrindinių principų - esant ekonominiam nuosmūkiui investicijos krypsta į infrastruktūrą situacijai stabilizuoti.

[Tomizmas]

- Latvijos ir Lietuvos demografinė situacija yra praktiškai identiška, tad žr. aukščiau esantį komentarą

Ne identiška. Latvija turi stambią rusų mažumą, 2024 metais sudariusią 23% gyventojų. Nemaža dalis jų save neypatingai sieja su Latvija, daug jų jau išvažiavo ir ateityje dar daug išvažiuos. Nesunku rasti skaičius ir grafikus, kad Latvijos gyventojų mažėjimas nuo 1990 buvo daugiau rusų, nei latvių sąskaita. Procesas nėra išsisėmęs - vidutiniškai kas 1 - 2 metai rusų dalis nukrenta po 1 procentą, jau netoli laikas kai rusai sudarys tik kelioliką procentų gyventojų. Todėl Latvijos demografija turi kur kas didesnį traukimosi potencialą, nei Lietuvos.

[VLR]

Tai būtent, jeigu Lietuva turi augantį Vilnių, šiek tiek augantį Kauną ir stabilizavusią Klaipėdą, kaip paaiškinti tai, jog tokios išskirtinai vieno miesto valstybės Latvijos sostinė Ryga taip krenta? Kaip kitaip, jei ne labai bloga situacija ar katastrofa tai pavadinti? Ryga yra bene vienintelė Europos sostinė su taip krentančia populiacija. Ir čia prie didžiausios pabėgelių krizės Europoje po WW2, prie visų baltarusių ir rusų. Ir dar prie identiškos demografinės situacijos kaip Lietuvoje, kaip pats sakai.

Kaunas labai stipriai nukentėjo nuo populiacijos mažėjimo. Ir tik gera geografinė lokacija ir šalia esantis Vilnius padėjo visai nenuvažiuoti, o situacijai stabilizuoti prireikė beprecendenčių išlaidų infrastruktūrai, kas ir vyksta prie Matijošaičio. Kaunas turi perspektyvų, bet pavyti Vilnių šansų nėra. Miestai vystosi skirtingomis trajektorijomis, abu savo vietą turi ir tai yra didelis Lietuvos laimėjimas.

Keynesian economics vienas pagrindinių principų - esant ekonominiam nuosmūkiui investicijos krypsta į infrastruktūrą situacijai stabilizuoti.

Lietuvos ir Latvijos populiacija 2000-2020-aisiais metais krito po lygiai tiek pat, t.y. po 20%. Paskutinis kelis metus Lietuva paaugo dėka imigracijos, kurios didelė dalis buvo pabėgėliai, bet ilgalaikėje perspektyvoje šiam procesui tęstis reikės gerokai ilgiau, kad jis padarytų kažkokį reikšmingą skirtumą. Demografijos formavimas tęsiasi dešimtmečiais, o ne mėnesiais. Tad ne, Kaunas ne ‘auga’, o yra praradęs tiek pat žmonių kiek Ryga, Klaipėda - kiek mažiau, bet toje teritorijoje. Kituose Lietuvos ‘miestuose’ situacija yra panaši arba blogesnė nei Kaune ar Rygoje.

Be to, savaime imigracija nėra kažkoks gėris, senų žmonių imigracija blogina demografines problemas, o būtent pabėgėlių tarpe yra daug vyresnių žmonių. Turbūt dėl to net ir su šiais imigrantais Lietuvos amžiaus mediana yra tokia pat, kaip Latvijos.

[Sula]

Lietuvos ir Latvijos populiacija 2000-2020-aisiais metais krito po lygiai tiek pat, t.y. po 20%.

Nėra visai taip:
Ryga:
2000 764,329
2021 614,618
Vilnius:
2000 554,281
2021 563,012

[VLR]

Nėra visai taip:
Ryga:
2000 764,329
2021 614,618
Vilnius:
2000 554,281
2021 563,012

Tu bent jau perskaitei mano pranešimą prieš jį cituodamas?

[VLR]

Populiacijos kaita 2000-2020 (statistika - iš Google, atsiranda įrašius 'Lithuania population', 'Poland population' ir pan.):

Latvija: 2,37m -> 1,90m (-19,83%)
Lietuva: 3,50m -> 2,80m (-20%)
Estija: 1,40m -> 1,33m (-5%)
Lenkija: 38,26m -> 37,9m (-0,94%)