Baltijos valstybių sostinių palyginimas

[Obi-Wan Kenobi]

Tai jo, geriausia kai lygini dvi žemynines sostines. Pavyzdžiui, Vilnių ir Kišiniovą (Chișinău).

[PoDV]

Tai jo, geriausia kai lygini dvi žemynines sostines. Pavyzdžiui, Vilnių ir Kišiniovą (Chișinău).

Paminėčiau, kad regiono, kuriame yra tiek Kišiniovas, tiek Vilnius istorija panaši nuo 19 amžiaus pradžios, kai prasidėjo naujas urbanistikos etapas. Pradėjo skirtis šalys labiau tik nuo 1991 m., kai gavo Padniestrę ir neįstojo ES. Moldova 1918-1940 taip pat nepriklausė SSRS.

Jaučiasi ir ten tas istorijos žiaurumas su tuo neglect'u ir skurdu, kalbu ne tik Moldova, bet ir Ukraina kur vyksta karas. Baltijos šalims tiesiog pasisekė labiau, tapom turtingesniais (bet labiau panašiais į JAV dėl silpno valst. sektoriaus ir menko pasitikėjimo valstybe), o Talinas (ir jo įtaka likusiai Estijai) iš vis susidariau įspūdį, kad yra laimės kūdikis dėl susidariusių parankių prielaidų (atstumas iki Vakarų Europos išsivystymo šalies, šiaurietiška/vokiška istorinė įtaka), kurių kitos posovietinės respublikos neturėjo iš vis, arba neturėjo visų aplinkybių.

Netgi pats stebiuosi estais, kad ten dar sovietmečio likę, kaip Tomas sako, pvz. ženklų išdėstymas vietomis keistas, kai kurie išlikę sovietiniai elementai kur neaišku ko netvarko, etc. Būtų grynai kaip kokia Slovėnija ir ramu.

[Sapiensys]

Latvių planas "to take over the World":

Balandžio 12 d. Daunis Auer ir Ulda Spuriņš pristatė keturis Latvijos vystymosi scenarijus iki 2040 metų, 70% dalyvavusių verslininkų ir politikų prabalsavo už 1-ą scenarijų pagal kurį Latvija tampa Baltijos tigru, Baltijos šalys suformuoja vieną politine ir ekonomine prasme integruotą regioną su centru Rygoje. Pagal šį scenarijų labiausiai išloštų Latvija su Ryga, nes ji yra geografiniame centre, į airbaltic investuotų tiek Estija, tiek ir Lietuva, o didžiausia nauda dėl to būtų Latvijai. Svarstė kad reikia įtikinti estus ir lietuvius kad labiau integruoto regiono varianto atveju nauda būtų ir jiems, nes Baltijos šalys nekonkuruotų tarpusavyje ir kaip didesnis regionas pritrauktų daugiau investicijų.... Daugiau info: https://www.db.lv/zinas/vilna-pec-ie...dz-rigu-516387 (galima išsiversti su google translate)

juk tai tiksli seno ankedoto variacija:

* latviai savo tunte tarėsi tarėsi ir visgi bendrai prisitarė, jog... / ...kaimas tikino tikino buožę Vasilijų ir visgi įtikino, jog jam naudinga vesti Anglijos karalienę...
* latviai perėjo prie sekančio punkto - įtikinti Lietuvą ir Estiją.... / Vasilijui nusileidus duoti šansą anglei, beliko įkalbėti karalienę tekėt už Vasiatkos...

aišku estams tokios "latviškos laimės" už dyką nereikia, bet kas liečiai litovcus (ypač "progresyviuosius" & "liberaliuosius", institucionalizuotuosius ir šiltai šikną priglaudusiuosius) - tai čia dar gali būtų fokusiukų... Apie tai byloja naujausia litovcų tautos ir jos atsiprašant "politinio elito" istorija; o ir akademinis & kultūrinis "эlitas" nė pro kur neatsilieka savo "nestandrtiniu mąstymu"

[PoDV]

juk tai tiksli seno ankedoto variacija:

* latviai savo tunte tarėsi tarėsi ir visgi bendrai prisitarė, jog... / ...kaimas tikino tikino buožę Vasilijų ir visgi įtikino, jog jam naudinga vesti Anglijos karalienę...
* latviai perėjo prie sekančio punkto - įtikinti Lietuvą ir Estiją.... / Vasilijui nusileidus duoti šansą anglei, beliko įkalbėti karalienę tekėt už Vasiatkos...

akivaizdų, estams tokios "latviškos laimės" už dyką nereikia, bet kas liečiai litovcus (ypač "progresyviuosius" & "liberaliuosius", institucionalizuotuosius ir šiltai šikną priglaudusiuosius) - tai čia dar gali būtų fokusiukų... Apie tai byloja naujasuia litovcų tautos ir jos atsiprašant "politinio elito" istorija; o ir akademinis & kultūrinis "эlitas" nė pro kur neatsilieka savo "nestandrtiniu mąstymu"

Jaučiasi, kad reiktų labiau integruoto regiono, kuris mažiau konkuruotų. Suprantu 10 milijonų šalys dar gali iš bėdos konkuruoti, bet 2-3 milijonų tai jau biškį savižala.
Nu tai ir galim turėt tokias decentralizuotas (Ryga, Vilnius, Kaunas, Lietuvos pajūris) Baltijos šalis, kurios tarpusavyje suderintos.
Tai Lietuvai vienai kažkur vidury buv. Rytų bloko, kuri pati sau, yra ir bus gana sunku. Nepastatysim mūsų regione Singapūro, kai artimiausi kaimynai Singapūro nestato.

Estijos nekaltinu, kai jos populiacijos centras yra šiaurėje, o etniškai labiau panaši į suomius. Gali ir būti sau vieni tiltu tarp Baltijos ir Šiaurės šalių.

[Sapiensys]

Paminėčiau, kad regiono, kuriame yra tiek Kišiniovas, tiek Vilnius istorija panaši nuo 19 amžiaus pradžios,

o aš paminėčiau, jog kaip tik 'miejscowas", tai taip neišvengiamai ir "sovietikas"... nepaisant to, kaip pretenzingai visokie PoV'ai save besuvoktų (no offence, tai tik įspūdis)

o Talinas (ir jo įtaka likusiai Estijai) iš vis susidariau įspūdį, kad yra laimės kūdikis dėl susidariusių parankių prielaidų (atstumas iki Vakarų Europos išsivystymo šalies, šiaurietiška/vokiška istorinė įtaka), kurių kitos posovietinės respublikos neturėjo iš vis, arba neturėjo visų aplinkybių.

post-sovietinės žydaujos, persikėlusios į JAV universitetus, pseudo-akademinė giesmelė - visų Pribaltikos tautų radikali OBJEKTYVIZACIJA, atseit visokie ten latyšcai ir estoncai bei jų istorija tėra tik tam tikrų istorijos faktorių (tipo "tikrųjų Europos tautų") šalutinis produktas ir tų "tikrų tautų" (kaip rosijanainai ar poliakai) atsitiktinų faktorių situacinė suma...

...sovietikas

[PoDV]

sovietikas

Tiems, kas norės padėt like'us po Sapiensys postais:
neneigiu, kad esu paveiktas posovietinės aplinkos.

Tačiau vis tiek laikausi požiūrio, kad daug kur atsitiktinumai lemia istorijoje, kur 50% šansas gali pasisukti taip arba taip. Su visom tautom taip.
Aišku, buvo tos Baltijos tautos, ir visada buvo šansas, kad čia bus valstybės.

[Stadionas]

Jaučiasi, kad reiktų labiau integruoto regiono, kuris mažiau konkuruotų. Suprantu 10 milijonų šalys dar gali iš bėdos konkuruoti, bet 2-3 milijonų tai jau biškį savižala.
Nu tai ir galim turėt tokias decentralizuotas (Ryga, Vilnius, Kaunas, Lietuvos pajūris) Baltijos šalis, kurios tarpusavyje suderintos.
Tai Lietuvai vienai kažkur vidury buv. Rytų bloko, kuri pati sau, yra ir bus gana sunku. Nepastatysim mūsų regione Singapūro, kai artimiausi kaimynai Singapūro nestato.

Estijos nekaltinu, kai jos populiacijos centras yra šiaurėje, o etniškai labiau panaši į suomius. Gali ir būti sau vieni tiltu tarp Baltijos ir Šiaurės šalių.

apart Latvijos nelabai tas Baltijos regionas kam reikalingas. Mums svarbiausias kaimynas visom prasmėmis Lenkija, o estam Suomija. pas mus dar gal yra ta nemeilė lenkams dėl Vilniaus ir tomaševskio, tai mes bent dėl vaizdo minim braliukus. o estai aplamai visiškai nemato savęs kažkokiam rytų Europos ex-pribaltikos regione.

[PoDV]

apart Latvijos nelabai tas Baltijos regionas kam reikalingas. Mums svarbiausias kaimynas visom prasmėmis Lenkija, o estam Suomija. pas mus dar gal yra ta nemeilė lenkams dėl Vilniaus ir tomaševskio, tai mes bent dėl vaizdo minim braliukus. o estai aplamai visiškai nemato savęs kažkokiam rytų Europos ex-pribaltikos regione.

Iš kitos pusės, pas mus irgi panašumų su estais yra, kad kaip jie prie suomių, taip mūsų pagrindiniai miestai yra netoli Lenkijos, o Vilnių kartais lietuviškam kontekste pravardžiuojam Wilno. Didžiausias trūkumas, kad Šiaurės Rytų Lenkija nėra tas pats kas Pietų Suomija. Gelbėja gal tiesiog buvimas sausumos transporto koridoriumi ir didesnis gyventojų tankis Lenkijoje.

Tai patys latviai sako, kad Ryga tiesiog per toli nuo visko. Nuo Suomijos, Lenkijos, netgi Švedijos, kur atrodo keltas kursuoja ir galėtų Ryga būt panašesnė į Stokholmą.

[John]

apart Latvijos nelabai tas Baltijos regionas kam reikalingas. Mums svarbiausias kaimynas visom prasmėmis Lenkija, o estam Suomija. pas mus dar gal yra ta nemeilė lenkams dėl Vilniaus ir tomaševskio, tai mes bent dėl vaizdo minim braliukus. o estai aplamai visiškai nemato savęs kažkokiam rytų Europos ex-pribaltikos regione.

Kuo save mato estai, nėra labai svarbu. Svarbu, kad Nordicai (įskaitant tą pačią Suomiją) Baltijos šalis mato būtent kaip vieną regioną. Lygiai taip pat Vokietija ir visi kiti.

[Stadionas]

Kuo save mato estai, nėra labai svarbu. Svarbu, kad Nordicai (įskaitant tą pačią Suomiją) Baltijos šalis mato būtent kaip vieną regioną. Lygiai taip pat Vokietija ir visi kiti.

mus labiau mato kaip rytų arba ex USSR dali (JTO kaip šiaurės Europa), nekam mes per daug nerūpim, na nebent dabar biški nes karas netoli. o bet tačiau aš apie vidinius procesus ir galima ateitį. Talinas ir Helsinkis ko toliau norės būti kaip Malme su Kopenhaga (čia nesileidžiant i smulkmenas), skirtumas tik toks kad apart Talino Estijoje nelabai kas bus daugiau, tai čia užprogramuota (jei karo nebus), kad Estams LV ir LT svetima taps ypač kai pradės mažėt visas homosovietikus bei tu suomiu kurie estus mate tik kaip rytų Europos šiukšles.

[John]

mus labiau mato kaip rytų arba ex USSR dali (JTO kaip šiaurės Europa), nekam mes per daug nerūpim, na nebent dabar biški nes karas netoli. o bet tačiau aš apie vidinius procesus ir galima ateitį. Talinas ir Helsinkis ko toliau norės būti kaip Malme su Kopenhaga (čia nesileidžiant i smulkmenas), skirtumas tik toks kad apart Talino Estijoje nelabai kas bus daugiau, tai čia užprogramuota (jei karo nebus), kad Estams LV ir LT svetima taps ypač kai pradės mažėt visas homosovietikus bei tu suomiu kurie estus mate tik kaip rytų Europos šiukšles.

Šiaip, Baltijos šalys yra gana reikšminga rinka kai kurioms Skandinavų/Nordicų kompanijoms, kai kuriais atvejais antra pagal svarbą rinką po pačių Nordicų, ir tas matyt susiformavo kaip ilgalaikio Švedijos ir Danijos požiūrio ir strategijos dalis turėti šitą regioną saugų, draugišką ir kaip savotišką vietinės rinkos extension. Tai vien dėl šito nelabai tikslu sakyti, kad "niekam per daug nerūpim", na nes visgi šiek tiek rūpim kaip minimum Nordicams ir turėjom iš jų šiokį tokį preferential treatment ir supratimą, kas čia su tomis Baltijos šalimis bus.

Kitas dalykas, kad kylant pajamoms, BVP, ir iš paskos augant rinkai, daromės vis įdomesni ir visiems kitiems, kaip developed ir aukštų pajamų rinka, kuri perka visokius dalykus. Geras (bet tikrai ne vienintelis) pavyzdys buvo Lidl, kurie Baltijos šalyse įsitvirtino, kai pasidarė aišku, kad galima atsirinkti gerą rinkos dalį, kur žmonės perka nebe vien grikius su batonu, bet ir visokius kitokius daiktus. Jeigu 90s ir dar ankstyvaisiais 2000s tegalėjom ką nors vilioti "perspektyvomis" ir buvimu "provakarietiškais", tai dabar labai didelę reikšmę turi tas faktas, kad turim gana storas pinigines ir dar nesame prisotinę rinkos kai kuriose srityse. Va dėl to esam vis labiau įdomūs.

[Arunasx]

Jaučiasi ir ten tas istorijos žiaurumas su tuo neglect'u ir skurdu, kalbu ne tik Moldova, bet ir Ukraina kur vyksta karas. Baltijos šalims tiesiog pasisekė labiau, tapom turtingesniais (bet labiau panašiais į JAV dėl silpno valst. sektoriaus ir menko pasitikėjimo valstybe), o Talinas (ir jo įtaka likusiai Estijai) iš vis susidariau įspūdį, kad yra laimės kūdikis dėl susidariusių parankių prielaidų (atstumas iki Vakarų Europos išsivystymo šalies, šiaurietiška/vokiška istorinė įtaka), kurių kitos posovietinės respublikos neturėjo iš vis, arba neturėjo visų aplinkybių.
Netgi pats stebiuosi estais, kad ten dar sovietmečio likę, kaip Tomas sako, pvz. ženklų išdėstymas vietomis keistas, kai kurie išlikę sovietiniai elementai kur neaišku ko netvarko, etc. Būtų grynai kaip kokia Slovėnija ir ramu.

Tautų gerovės indekse pirmas tris vietas šiemet užima Airija, Šveicarija ir Norvegija, o JAV nusileido į 4-ąją vietą. Lietuva tarp 38 vertintų išsivysčiusių ekonomikų užima 23 vietą. Indekse lenkiame artimiausias kaimynes. Estija – 25-ta, Lenkija – 27-ta, o Latvija – 29-ta.
Tokius rezultatus paskelbė Varšuvos ekonominių tyrimų centras „Warsaw Enterprise Institute“ (WEI), kuris kasmet skelbia Tautų gerovės indeksą (Wealth of Nations Index), kuriuo be sukuriamo BVP gyventojui, vertinami ES ir EBPO priklausančių valstybių privataus sektoriaus išlaidų lygis bei viešųjų išlaidų kokybė – nuo investicijų į gynybą, infrastruktūrą iki išlaidų saugumui, švietimui, sveikatos apsaugai ir kt.
WEI tyrimo autoriai ataskaitoje atkreipia dėmesį, kad įdomiausi yra atvejai šalių, kurios geba pasiekti aukštus valstybės išlaidų kokybės rodiklius santykinai mažomis sąnaudomis.
„Portugalija, Latvija, Lietuva ir Slovakija yra šalys, kurios vienam gyventojui išleidžia mažiau viešųjų pinigų nei Lenkija, tačiau pinigai išleidžiami geriau, todėl aukštesni yra ir jų viešųjų išlaidų kokybės rodikliai.“, – pažymima Tautų gerovės indekso ataskaitoje.

https://www.vz.lt/finansai-apskaita/...uzima-23-vieta
Kur gyvena turtingiausi miestelėnai ir kur daugiausiai sukuriama gerovės https://www.vz.lt/finansai-apskaita/...#ixzz8it6hzU1X

2023 m. Vilniuje 22% namų ūkių metinės pajamos siekė 55.000–150.000 USD. Tai žymiai daugiau nei Kaune (15%) arba Klaipėdoje (14%). Vilnius taip pat pralenkė kitus Rytų Europos didmiesčius, t. y. Varšuvą (10%), Rygą (13%) ir Taliną (17%)“, – tęsia ekonomistas.
Tačiau, anot tyrėjo, didesnė problema Lietuvos miestuose kyla dėl mažas pajamas gaunančių namų ūkių. Klaipėdoje 2023 m. net 14% visų namų ūkių metinės pajamos siekė mažiau nei 10.000 USD, tuo metu Kaune bei Vilniuje tokie namų ūkiai sudarė atitinkamai 11% ir 9%. „Tai ženkliai daugiau lyginant su Varšuva (4%), Talinu (5%) ar Ryga (7%) ir atspindi aukštą pajamų nelygybę Lietuvos miestuose“, – pabrėžė F. V. Razvadauskas.
2023 m. Vilniuje Gini koeficientas (kuris matuojamas nuo 0–100 %, kai Gini koeficientas lygus nuliui, tai žymi visišką pajamų lygybę, kai 100 % – visišką pajamų nelygybę) siekė 41,1 %, palyginti Varšuvoje 33,4%, Rygoje 32,6%.

[PoDV]

https://www.vz.lt/finansai-apskaita/...uzima-23-vieta
Kur gyvena turtingiausi miestelėnai ir kur daugiausiai sukuriama gerovės https://www.vz.lt/finansai-apskaita/...#ixzz8it6hzU1X

Portugalija, Latvija, Lietuva ir Slovakija yra šalys, kurios vienam gyventojui išleidžia mažiau viešųjų pinigų nei Lenkija, tačiau pinigai išleidžiami geriau, todėl aukštesni yra ir jų viešųjų išlaidų kokybės rodikliai

Kai keliai bus kokybiškai nutiesti ir laikys ilgai, tai tada bus rezultatas, arba kokybiškai bus įvertinta, kaip reikia vystyti VT, kad būtų patrauklesnis aukštesnes pajamas gaunantiems žmonėms. Kol kas nieko gero nematau.

[gerietis]

Čia tie metiniai 55k į rankas ? Nes jei brutto, tai labai varguoliškas pajamas lygina.

[Sula]

Čia tie metiniai 55k į rankas ? Nes jei brutto, tai labai varguoliškas pajamas lygina.

Paprastai tokiuose tyrimuose nurodomos disponuojamos pajamos. Tai mokesčiai, kurie nuskaičiuojami iš karto čia tikrai neįeina.

[mantasm]

Dar klausimas čia PPP ar absoliutūs pinigai. Jei beveik ketvirtis namų ūkių (kurių nemaža dalis yra ne šeimos, o vienas asmuo) varto tokius pinigus absoliučiais vienetais tai čia labai labai gerai. Net ir PPP prieš mokesčius gaunasi visai neblogai. Tik deja nelygybė bado akis. Ir ne dėl komuniaginių paskatų, o tiesiog ekonomikai ilgalaikėje perspektyvoje ne taip naudinga.

[Sula]

Dar klausimas čia PPP ar absoliutūs pinigai. Jei beveik ketvirtis namų ūkių (kurių nemaža dalis yra ne šeimos, o vienas asmuo) varto tokius pinigus absoliučiais vienetais tai čia labai labai gerai. Net ir PPP prieš mokesčius gaunasi visai neblogai. Tik deja nelygybė bado akis. Ir ne dėl komuniaginių paskatų, o tiesiog ekonomikai ilgalaikėje perspektyvoje ne taip naudinga.

10000 USD pagal PPP būtų 400 EUR namų ūkiui per mėnesį, kas arti skurdo pašalpos ir vargiai ar sudarytų 9% namų ūkių Vilniuje.

[tajus2]

10000 USD pagal PPP būtų 400 EUR namų ūkiui per mėnesį, kas arti skurdo pašalpos ir vargiai ar sudarytų 9% namų ūkių Vilniuje.

Tai atitinka vidutinę pensiją ir manau 9% namų ūkių vien iš pensininkų ir studentų tikrai susidaro. Nieko čia keisto.

[Egiuxz]

Dar klausimas čia PPP ar absoliutūs pinigai. Jei beveik ketvirtis namų ūkių (kurių nemaža dalis yra ne šeimos, o vienas asmuo) varto tokius pinigus absoliučiais vienetais tai čia labai labai gerai. Net ir PPP prieš mokesčius gaunasi visai neblogai. Tik deja nelygybė bado akis. Ir ne dėl komuniaginių paskatų, o tiesiog ekonomikai ilgalaikėje perspektyvoje ne taip naudinga.

Yra vietos kur naujus mokesčius įvest

[Sula]

Tai atitinka vidutinę pensiją ir manau 9% namų ūkių vien iš pensininkų ir studentų tikrai susidaro. Nieko čia keisto.

Vidutinė pensija 2023 m. 574 EUR. Įtariu, kad Vilniuje ji yra didesnė. Jei ne PPP, gauname 778 EUR, tuomet galai tikrai sueina.
Studentai dažniausiai neskaičiuojami kaip atskiras ūkis, priklausomai nuo metodikos.