Baltijos valstybių sostinių palyginimas

[cozzamarra]

Kaunas tampa dar didesniu strateginiu tasku pramones imonem, nes jis yra tiek gelezinkeliu, tiek keliu sankirtoj, turi oro uosta, su dideliu pakilimo taku ir yra tiesiogiai sujungtas su Klaipdeos uostu, tiek keliais, tiek gelezinkeliais. Kaunas taip pat turi nemzai populiacijos, nemazai stipriu universitetu.

Tiek vandens keliu (potencialas lygintinas su geležinkeliu).

[dangoraižistas]

Tiesiog 3x didesnis miestas ir, nori nenori, tai jaučiasi tiek būnant miesto centre, tiek už miesto ribų. Kaune tiesiog daugiau veiksmo ir dalykų. Taip pat Rail Baltica suteiks Kaunui tiesiog milžinišką papildomą potencialą, kurio Tartu neturės, nes ten išvis nebus RB.

Kaunas ne 3 kartus didesnis, nes reikėtų skaičiuoti su priemiesčiais. Visame dideliame Tartu regione tėra 130k ar 140k gyventojų, o mieste - vos 90k. Tuo tarpu Kaune mieste yra 315k, rajone dar 110k, bet metropolinė zona apima dar dalį Kaišiadorių rajono (o gal net visą, nes autostrada susisiekimas greitas), Jonavą su rajonu (labai mažas atsumas) ir net Marijampolė yra vos 50 km. su traukinio jungtimi. Kitaip tariant, Kaune su priemiesčiais yra mažiausiai 500k gyventojų.


Apskrityje yra virš 600k (tik statistikos departamentas mažina tuos skaičius iki 570k ar 580k, bet registrų centras ir savivaldybės, ligonių kasos rodo tikrus duomenis). Kitaip tariant Kaunas yra pusketvirto karto didesnis miestas su potencialu priaugti dar kokius 50k, o jo regionas yra keturis kartus didesnis. Tartu neturi demografinio augimo perspektyvos, nes tai tėra Estijos - mažos valstybės su vos 1 mln. gyventojų, provincijos miestas, į kurį nevyksta imigracija estų repatriantų, ženkli imigracija iš ES ar trečiųjų šalių (Ukrainos, Baltarusijos, Kaukazo, Centrinės Azijos, Afrikos valstybių ir kt.). Kaunas yra DAUG didesnis tarptautinis centras ir miestas, tų pačių užsieniečių studentų Kaune yra daug daugiau, nes mieste ne vienas, o daug universitetų. Nesunku prognozuoti, kad ateityje Kaunas galėtų aplenkti Rygą.

Antai, apie 2000 metus Kaune buvo 380k gyventojų, o Taline 390k. Ateityje Kaunas bus Talino dydžio, o Ryga kasmet mažėja po 6-8 tūkstančius gyventojų ir taip jau 30 metų. Išimtis bus tik pernai metai, nes atvažiavo ukrainiečių, bet 2023 vėl Ryga mažės standartiniais 6000-8000. Galima pamodeliuoti, kad iki 2030 m. Ryga galėtų sumažėti nuo 605k 2021 metais iki 530k., o 2040 m. dar sumažėti iki mažiau kaip 500k. Kaunui galima prognozuoti augimą, po 15 m. gali pasiekti 400k., o po 20-30 m. dar išaugti ir priartėti iki 500k (kartu su Talinu).

Tuomet Baltijos šalyse būtų trys vienodo dydžio miestai – Kaunas, Ryga ir Talinas, o Vilnius artėtų prie 1 milijono gyventojų. Lietuvos sostinę, kurioje su Vilniaus rajonu būtų 950 tūkstančių gyventojų, valdytų naujas meras iš Klykolių, kuris sakytų, kad keleivių srautas yra per mažas nutiesti pirmąją tramvajaus liniją, bet žadėtų suremontuoti tik pėstiesiems dėl saugumo paliktą Valakampių tiltą, atnaujinant viešojo transporto eismą, nupiešti iki 2054 metų dar 1 kilometrą 600 metrų A juostos, nupirkti keturiolika papildomų 15 metrų ilgio autobusų, o tai būtų, cit. „tikras proveržis ir VT revoliucija“ į XXI amžiaus vidurį įžengusiame didžiausiame Baltijos šalių metropolyje.

[bimbam]

Kaunas tiesiog nėra sostinė ir čia trūksta produktyvių, iš tikrųjų gyvenančių žmonių. Pagal populiaciją Kaunas atrodo konkurencingas, bet iš tikrųjų, pagal modernaus miesto gyvumą matuojančius rodiklius Kaunas atsilieka nuo Vilniaus 3 kartus, nors pagal gryną populiaciją (mano skaičiavimu) Kaunas atsilieka kažkur 1.85 karto (380k Kaunas, 700k Vilnius). Tie rodikliai yra įvairūs: programuotojų darbo vietų kiekis, miestai.net forumo veikla pagal miestą, ar net Spotify klausytojai. Nesenai atradau, kad Spotify rodo artisto klausytojų kiekį pagal miestą ir žiūrint lietuviškus artistus/grupes, neskaitant žanro ar muzikos kultūros lygio, Vilnius tiesiog lenkia trigubai, keturgubai ar dažnu atveju net dar daugiau. Tai rodo, kad Vilniuje yra mažiausiai keturgubai daugiau išties gyvenančių, o ne apymirusių gyventojų, pensininkų.
Klaipėda nuo Kauno atsilieka dar 3-4 kartais(!!!), nors pagal populiaciją yra apie 1.7 karto (380k vs 220k)

Tad gryna populiacija dažnai gali labai skirtis nuo tikrojo miesto miestiškumo, gyvumo ir potencialo.

[Obi-Wan Kenobi]

"ietuvos sostinę, kurioje su Vilniaus rajonu būtų 950 tūkstančių gyventojų, valdytų naujas meras iš Klykolių, kuris sakytų, kad keleivių srautas yra per mažas nutiesti pirmąją tramvajaus liniją, bet žadėtų suremontuoti tik pėstiesiems dėl saugumo paliktą Valakampių tiltą, atnaujinant viešojo transporto eismą, nupiešti iki 2054 metų dar 1 kilometrą 600 metrų A juostos, nupirkti keturiolika papildomų 15 metrų ilgio autobusų, o tai būtų, cit. „tikras proveržis ir VT revoliucija“ į XXI amžiaus vidurį įžengusiame didžiausiame Baltijos šalių metropolyje"

Tuo tarpu Ryga su rygiečiu meru turėtų modernų geležinkėlio Rail Baltica hub'ą miesto centre, didžiausią oro transporto hub'ą Baltijos šalyse. Verslas įvertintų connectivity privalumus, keltųsi į Rygą ir ji atsigautų.
Vilnius, tuo tarpu, džiaugsmingai lipdytų prie kolūkio kultūros namų, ką jie vadina oro uostu, dar vieną terminalą. Užsakytų dar vieną oro uostų plėtros viziją už dabar jau 1,5, ml eur, nes ankstesnė nebuvo įgyvendinta.

[Obi-Wan Kenobi]

Alytaus meras apie mažo miesto privalumus. Suprantu, kad kaip merui, savo miestą reikia pateikti kuo šviesiau ir patraukliau, bet čia prasišviešia dar gilesnis mentalinis sluoksnis. Tai provincijos lietuvio požiūris į didmiestį.

https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvo...ka-maza-buteli

[mantasm]

Čia apie šitą?

O kas Vilniuje kitaip? Kasdien eina į Operos ir baleto teatrą? Valgo restorane, kiekvieną dieną lankosi MO muziejuje?

[sankauskas]

Bet šita mintis teisinga

Aš nesuprantu, kodėl žmonės gyvena Vilniuje, kodėl jie vargsta kamščiuose, kodėl jie moka už darželius arba samdo aukles, išleidžia po 500 ar 700 eurų, kodėl už 150 ar 200 tūkst. eurų perka mažą butelį

Aš pilnai suprantu jei tu esi koks verslo teisės asas, arba kitas aukščiausio lygio specialistas - tokiame Alytuje tavęs niekas neišgalės pasamdyti. Bet visi tie žmogeliai, išvažiavę iš Alytaus į Vilnių, ir dirbantys kokiame ten Topo centre šaldytuvų skyriuje už realiai mažesnius Disposable income nei Alytuje man kelia šypseną.

[Sula]

Bet visi tie žmogeliai, išvažiavę iš Alytaus į Vilnių, ir dirbantys kokiame ten Topo centre šaldytuvų skyriuje už realiai mažesnius Disposable income nei Alytuje man kelia šypseną.

Tai gal jie Alytuje iš viso neranda darbo, o "Topo centro" tiesiog nėra?
Čia tik spėjimas.

[cozzamarra]

Čia apie šitą?

„O kas Vilniuje kitaip? Kasdien eina į Operos ir baleto teatrą? Valgo restorane, kiekvieną dieną lankosi MO muziejuje?“

Didelių miestų privalumas yra tas, kad net nieko neveikdamas jautiesi nuolatiniame įvykių sukūryje, o jeigu dar kokį TV veidą ar politikierių tuo pačiu šaligatviu einantį matai – apskritai kaifas. Kad Vilniuje, Kaune etc yra dauguma nieko nedarančių galima įsitinkinti pavaikščiojus po daugiabučių aplinką.

Mažesniuose miestuose priešingai – galima puikiai, nesiaukojant darbui ar skoloms iki pensijos, gyventi bei leisti laiką, tik ten dėl turiningo laisvalaikio teks pačiam pakrutėti. Šiuo požiūriu man imponuoja Visagino jaunoji karta.

[Tomas]

Tartu įsikūręs gan atokiai Estijos pakraštyje (net keista pagalvojus, kad Tartu koordinatės yra labiau į Rytus nei Visaginas). 2x2 greitkelis nuo Talino iki pat Tartu lyg neplanuojamas, Via Baltica irgi klausimas ar bus tikslinga Talinas-Ryga jungtis 2x2 visame ilgyje, o tikimybė Tartu-Rygos 2x2 jungčiai yra minimali, t.y. net pro aplink Taliną galbūt labai ilgai (gal net niekada) nebus 2x2 jungties su pagr. tinklu.

Esu kažkada čia (ar kažkurioj kitoj temoj) dėjęs latvio Tartu univero dėstytojo komentarą. Aišku, gal jo nuomonę kažkiek lemia ir didžialatviškasis šovinizmas, bet jo nuomone Tartu gyventojams Ryga yra istoriškai ir kultūriškai artimesnis centras, nei Tallinnas.

[mantasm]

Didelių miestų privalumas yra tas, kad net nieko neveikdamas jautiesi nuolatiniame įvykių sukūryje, o jeigu dar kokį TV veidą ar politikierių tuo pačiu šaligatviu einantį matai – apskritai kaifas. Kad Vilniuje, Kaune etc yra dauguma nieko nedarančių galima įsitinkinti pavaikščiojus po daugiabučių aplinką.

Mažesniuose miestuose priešingai – galima puikiai, nesiaukojant darbui ar skoloms iki pensijos, gyventi bei leisti laiką, tik ten dėl turiningo laisvalaikio teks pačiam pakrutėti. Šiuo požiūriu man imponuoja Visagino jaunoji karta.

Čia kur kaip kas jaučiasi nuolatiniame įvykių sukūryje? Bobutė ant suoliuko prie padjezdo Šeškinėje?

Skrolinti FB ant sofos - identiškas jausmas tiek Vilniuje, tiek Kalabybiškyje, tiek Tokijuje. Vilniuje ar Tokijuje per sakurų žydėjimą gali pasijaust „įvykių sukūryje“ kai pasaulis apsiriboja instagramo juosta. Kita vertus Kalabybiškyje irgi kermošius būna.

[mantasm]

Esu kažkada čia (ar kažkurioj kitoj temoj) dėjęs latvio Tartu univero dėstytojo komentarą. Aišku, gal jo nuomonę kažkiek lemia ir didžialatviškasis šovinizmas, bet jo nuomone Tartu gyventojams Ryga yra istoriškai ir kultūriškai artimesnis centras, nei Tallinnas.

Livonija

[cozzamarra]

Čia kur kaip kas jaučiasi nuolatiniame įvykių sukūryje? Bobutė ant suoliuko prie padjezdo Šeškinėje?

Skrolinti FB ant sofos - identiškas jausmas tiek Vilniuje, tiek Kalabybiškyje, tiek Tokijuje. Vilniuje ar Tokijuje per sakurų žydėjimą gali pasijaust „įvykių sukūryje“ kai pasaulis apsiriboja instagramo juosta. Kita vertus Kalabybiškyje irgi kermošius būna.

Prajuokino (nuoširdžiai).

Ne, ne apie šeškines ar pašilus, žinoma. Turiu minty tą atvejį, kai sėti į troleibusą ir iš šeškinių važiuoji „į miestą“. Alytaus Cesiulis tekste pamini grįžtančius auginti vaikų, kas yra visiškai logiška – atsiradus atžaloms „į miestą“ net iš šeškinių geriausiu atveju tik savaitgaliais išsiruoši, apie kokius naujuosius antakalius ar dar tolimesnius Vilniaus plotus apskritai kalbos nėra. Tad „už 150 ar 200 tūkst. eurų“ mažo butelio pirkimas nėra nei racionalus, nei logiškas absoliučiai daugumai planuojančių šeimą.

[mantasm]

Prajuokino (nuoširdžiai).

Ne, ne apie šeškines ar pašilus, žinoma. Turiu minty tą atvejį, kai sėti į troleibusą ir iš šeškinių važiuoji „į miestą“. Alytaus Cesiulis tekste pamini grįžtančius auginti vaikų, kas yra visiškai logiška – atsiradus atžaloms „į miestą“ net iš šeškinių geriausiu atveju tik savaitgaliais išsiruoši, apie kokius naujuosius antakalius ar dar tolimesnius Vilniaus plotus apskritai kalbos nėra. Tad „už 150 ar 200 tūkst. eurų“ mažo butelio pirkimas nėra nei racionalus, nei logiškas absoliučiai daugumai planuojančių šeimą.

Sakyčiau sėdimas į troleibusą ir važiavimas į kažkokią vietą nevisai „nieko neveikimas“. Kažkaip net gyvendamas centre ir besitrindamas Sereikiškėse, Katedros aikštėje ir t.t.... Nu nesijaučiau „įvykių sukūryje“. Nebent naudoti labai žemą kartelę „įvykių sukūriui“. Bet tada ir Kalabybiškyje ant plaščiadkės su alaus pūsle galima pasijaust įvykių sukūryje

Sakyčiau tiesiog miesto dydis atbukina ir prireikia didesnio dirgiklio. Didmiestyje prireiks kokio politiko ar įžymybės praeinančio gatve. Mažame miestyle šiaip išskirtinesnio gyventojo. Kaime užteks kaimyno. O realiai visi šiti įvykiai neturi absoliučiai jokios prasmės.

[Obi-Wan Kenobi]

Aha, o kai vaikus reiks leist į mokylą, gimnaziją. Nei viename reitinge nemačiau Alytaus mokyklų. Aišku, vėl galima išvedžioti, kad "nesvarbu, kokia mokykla, svarbu, kad geras žmogus užaugtų", ir t.t. ir panašiai. Deja, Lietuva ne Suomija ir ne Danija, kur didelio skirtumo tarp mokyklų nėra.
Toliau, ligoninės, medicina. Tarp poliklinikų dar skirtumai nėra taip svarbūs, tai rajonų ligoninės, jei liga rimtesnė, yra labai prastas variantas.
Taip kad, welcome to Alytus.

[mantasm]

Jei liga rimtesnė vistiek veža į santariškes arba klinikas. Niekas nesiterlios rajonų ligoninėse. Bet provincijoje bent su plaučių uždegimu nepasiūlys palaukt pusantros savaitės kol gydytoja perskambins...

[vaidasp]

Jei liga rimtesnė vistiek veža į santariškes arba klinikas. Niekas nesiterlios rajonų ligoninėse. Bet provincijoje bent su plaučių uždegimu nepasiūlys palaukt pusantros savaitės kol gydytoja perskambins...

Tokios eilės Santariškėse todėl, kad rajonuose niekas nieko nebedaro ir visus veža pas juos. Esu iš giminių girdėjęs, kad jei nori numirti, tai gulkis į mūsų rajono (neminėsiu kokio) ligoninę.

[TIME]

Judejimas i miestus laukinio kapitalizmo sistemoje yra panasus kaip pats laukinis kapitalizmas - tikimasi, kad pavyks pralobti, patekti tarp tu sekminguju, kuriems persikelimas i miesta suteike naujas finansines galimybes, nors statistiskai taip pasiseka (kaip ir praturteti laukinio kapitalizmo sistemoje) visiskai mazumai zmoniu ir racionaliai labiau apsimoka likti Taurageje, Siluteje ar kitame kaime, nes tik vienetams is tu persikelusiu pavyks patapti merais ar LLRI lobistais, o viskas kainuoja daugiau, bunant toliau nuo artimiausiu giminaiciu iskyla daug psichologiniu problemu, pasiekus 30 ir pradejus kurti seima - ir finansiniu problemu, kai nera kam palikti vaiko iseit i rengini ar pagelbeti susirgus. Kita priezastis, kad nors kiek normalesni universitetai yra realiai tik Vilniuje ir Kaune, tad ten persikelia kaimieciai susikuria nauja draugu rata, daznai deitina ar sukuria seima su kitais persikelusiais - kai vienas yra is Sakiu, kitas - is Silutes, nelogiska nei ten, nei ten grizti, tad lieki mieste, kuris abiems pazistamas

[sankauskas]

Aha, o kai vaikus reiks leist į mokylą, gimnaziją. Nei viename reitinge nemačiau Alytaus mokyklų. Aišku, vėl galima išvedžioti, kad "nesvarbu, kokia mokykla, svarbu, kad geras žmogus užaugtų", ir t.t. ir panašiai. Deja, Lietuva ne Suomija ir ne Danija, kur didelio skirtumo tarp mokyklų nėra.
Toliau, ligoninės, medicina. Tarp poliklinikų dar skirtumai nėra taip svarbūs, tai rajonų ligoninės, jei liga rimtesnė, yra labai prastas variantas.
Taip kad, welcome to Alytus.

Blogai žiūrėjai, Alytuje yra Adolfo Ramanausko Vanago gimnazija gana stipri, +/- dvidešimtuke dažniausiai būna. Apskritai jei vertinti tik gimnazijas kurios neatsirenka mokinių (moko visus pagal aptarnaujamą zoną), tik Vilniaus Gabijos mokykla patenka į penketuką (2022 metai)

1. Klaipėdos licėjus;
2. Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija;
3. Kauno „Saulės“ gimnazija;
4. Panevėžio J. Balčikonio gimnazija;
5. Vilniaus Gabijos gimnazija.

[PoDV]

Esu kažkada čia (ar kažkurioj kitoj temoj) dėjęs latvio Tartu univero dėstytojo komentarą. Aišku, gal jo nuomonę kažkiek lemia ir didžialatviškasis šovinizmas, bet jo nuomone Tartu gyventojams Ryga yra istoriškai ir kultūriškai artimesnis centras, nei Tallinnas.

Realiai dar 1918 m. nustatyta LV-EE siena pagal etnines ribas.
Tiesiog lieka įdomus faktas, kad Pietų Estijai Ryga svarbesnė dėl iki 1918 buvusios administracinės priklausomybės ir šiaip Rygos vystymosi 19-20 amžiuje.
Tartu išlieka būtent Estijos universitetinis miestas su daugiausia estiška populiacija.