Baltijos valstybių sostinių palyginimas

[dangoraižistas]

Mūsų carinio laikotarpio naujamiestis, kaip Gedimino pr. irgi greičiausiai nedaug kuo skiriasi nuo Rygos naujamiesčio gatvių.

Netiesa.

1. Po Gedimino pr. pastatytas požeminis parkingas. Parkingai patraukti iš gatvės po žeme.
2. Pakeisti šaligatviai į granitą, rekonstruotos aikštės, važiuojamoji prospekto dalis, įrengti dviračių takai. Yra nusileidžiantys užtvarai, paverčiantys gatvės dalį pėsčiųjų zona er savaitgalius ir šventes.
3. Buvo atnaujintas apželdinimas – yra tvarkingi medžių bulvarai, skveruose, aikštėse kaip Lukiškių yra naujas apželdinimas.
4. Dauguma pastatų yra rekonstruoti, modernizuoti.

Gedimino pr. yra gana gerai PRITAIKYTAS XXI amžiui.

Tas pas mus padaryta tarp 1999 ir kokių 2003 m.

Tą labai retai kada galima pasakyti apie Rygos kvartalus.

[dangoraižistas]

Gal galima plačiau kokios teisės ir kaip jos nulemė Prūsijos vystymasi?

Galima. Jonas Tatoris „Senoji Klaipėda“.

Arba specializuota literatūra vokiškai.

1808 m. lapkričio 19 d. įsigaliojo vadinamasis Prūsijos miestų potvarkis, parengtas vyresniojo ministro Karlo von Stein.

Savivaldybėms suteikta didelė finansų, švietimo ir socialinių reikalų autonomija.

Savivaldybėse imti vykdyti rinkimai, kuriuose rinktos miesto taryba, kuri renka magistratą ir merą. Iki tol miesto reikalus sprendė atitinkamos kunigaikščio rezidencijos valdžia.

Prūsiškas savivaldybių savivaldos pavyzdys buvo pasirinktas kaip reformų modelis visoje Vokietijoje.

[dangoraižistas]

Tuo tarpu Rygoje jau TREČIAS namas per 2 mėnesius evakuotinas dėl sugriuvimo grėsmės. Kai kurie forumo trolintojai tuoj prisimins, kad Vilniuje balkonai su sieteliais, todėl tai nesiskaito ir padėtis lieka visiškai vienoda (niekuo nesiskiria).

[manometras]

Nesu užtikrinta, kad Lietuvos miestuose nėra analogiškos kondicijos namų, kurie gali griūti arba ką nors sužaloti krentančiomis detalėmis. Tiesa, pas mus daugiabučiai nėra privatizuoti, visus juos tvarkyt priklauso “valdžiai”, tai gal ir aptvarko, kas būtina.

[Obi-Wan Kenobi]

Netiesa.

1. Po Gedimino pr. pastatytas požeminis parkingas. Parkingai patraukti iš gatvės po žeme.
2. Pakeisti šaligatviai į granitą, rekonstruotos aikštės, važiuojamoji prospekto dalis, įrengti dviračių takai. Yra nusileidžiantys užtvarai, paverčiantys gatvės dalį pėsčiųjų zona er savaitgalius ir šventes.
3. Buvo atnaujintas apželdinimas – yra tvarkingi medžių bulvarai, skveruose, aikštėse kaip Lukiškių yra naujas apželdinimas.
4. Dauguma pastatų yra rekonstruoti, modernizuoti.

Gedimino pr. yra gana gerai PRITAIKYTAS XXI amžiui.

Tas pas mus padaryta tarp 1999 ir kokių 2003 m.

Tą labai retai kada galima pasakyti apie Rygos kvartalus.

Rygoj centre po visa aikšte parkingas

[Obi-Wan Kenobi]

Lygiai 200 m. iki LR Seimo

[Obi-Wan Kenobi]

Rygos Maskačka? Nope, 250 m. iki LR Seimo

[Tomas]

Lygiai 200 m. iki LR Seimo

Net ir Tallinne nesudėtinga rasti tokių inkliuzų nedideliu atstumu nuo Riigikogu.

Kalbant apie konkrečią vietą - likvidavus Lukiškių kalėjimą tas kvartalas turėtų greitai atsigauti.

[VLR]

Nei Valdemara Iela 119, nei Ventspils Iela 25 nėra Rygos centre. Vilniuje ir arčiau centro galima rasti griūvančių medinių lūšnų su lauko tualetais, kurios yra gerokai blogesnėje būklėje nei šie Rygos pastatai. Skirtumas tik tas, kad Vilniuje, labiausiai apleistoje Baltijos šalių sostinėje, niekas iš to nedaro problemos.

[Briedis]

Tiesa, pas mus daugiabučiai nėra privatizuoti, visus juos tvarkyt priklauso “valdžiai”, tai gal ir aptvarko, kas būtina.

"Pas jus", tai kur? Pas mus Lietuvoje daugiabučiais rūpintis turi gyventojai.

[manometras]

"Pas jus", tai kur? Pas mus Lietuvoje daugiabučiais rūpintis turi gyventojai.

Nu tada neabejoju, kad ir pas mus Lietuvoje yra tokių namų, kaip tie, kurie Rygoj iškeldinami, nes gyventojai jais nepasirūpino.

[Justin]

Kai kurie forumo trolintojai tuoj prisimins, kad Vilniuje balkonai su sieteliais, todėl tai nesiskaito...

Labai smagu skaityt tavo pykčio priepuolius. Galėtum dirbti Vilniaus turizmo informacijos centre – visiems lankytojams išp****m protą apie Rygos kaimą, Vilniaus metropolį, šiaudines baidykles ir kitą wikipedijos turinį.

[Obi-Wan Kenobi]

Jis ne turizmo centre, bet Vilniaus meru turėtų būti. Pasaulis pagaliau sužinotų apie Baltijos metropolį, kuriam praktiškai nėra lygių visoje Šiaurės Europoje. Rygos savivaldybės delegacija vyktų į Naują Vilnią mokytis kaip reikia vystyti europino lygio miestą, į patį Vilnių jų net neleistų ir diplomatiškai primintų, kad pas juos dar tik prieš 120 metų vežimai po miestą važinėjo.

[PoDV]

Pastaruoju metu toks mąstymas.

Baltijos šalys yra mixas tarp Rytų ir Vakarų.

Latvija ir Estija yra kraštas kaip bando sugyventi dvi kultūros. Aišku latvių kažkiek apsimaišę, su estais nežinau.
Estijoje laimi tas vakarietiškas eismo, tvarkos organizavimas, nors yra ir rytietiško chaoso ženklų. Talinas dar ne Stokholmas, Helsinkis, bet sakyčiau arčiau turtingesnių Centrinės pokomunistinės Europos vaibų.

Latvijoje laimi santykinai turtinga prieškario istorija ir matyt iš tų laikų išlikę pojūčiai, nors dabartis nėra labai linksma, visko sutvarkyt nėra kaip.

Lietuva sakyčiau dėl buvimo arčiau slaviškų kraštų ir tradicijų, ko gero yra pilnas kultūrų susimaišymo rezultatas, lietuvis man lyg su mixeriu sumaišytas Lenkijos lenkas ir Ukrainos ukrainietis arba bent jau baltarusis

Man įdomu žiūrėt žemėlapį ir kaip atrodo Lietuva bendram politiniam žemėlapyje. Turime iš vienos pusės Lenkiją, iš kitos Baltarusiją, Ukrainą. Į šiaurę nuo jos kaip tik per vidurį eina Lietuva. Teko ne vieną komentarą skaityt, kad esam miksas Lenkijos ir Baltarusijos pagal feeling'ą. Lyg ir kažkoks rus. Varlamovas pavadino "protingesne Baltarusijos versija".
Galim sakyt, kad nesąmones šneka, bet manęs kažkaip tas ne erzina ir man atrodo kad taip ir yra.
Aš netgi labiau sakyčiau Lenkijos ir Ukrainos mixas. Daugiabučiai, kiemai, eismo organizavimas, etc. Baltarusija dar gali turėt tą politizuotą paradinį rytietišką apsitvarkymą, didingumą, kurio pas mus ne itin apčiuopiu.

Tai va toks man ir Vilnius. Kažkokie medinukai, gražūs namai, kreiva gatvė, lygi gatvė, graži estakada, lyg ir turtingumo jausmas, lyg ir nesusitvarkymo iki galo. Nors man ir visa Lietuva, išskyrus gal patį pajūrį, toks mixas tarp tvarkos ir betvarkės.

Aišku, Baltijos šalys vis tiek pagal savo platumą ir politinę orientaciją linksta link Nordikų. Šiek tiek yra skandinaviškų prieskonių ypač po 2000 m. statyboje, paminėčiau tokius dalykus kaip atsargiau renkamos spalvos, apšvietimo stulpų dizainas.
Laikai bėgs ir iš slaviškų tonų šoksim į labiau germanišką organizavimą, tik nesitikiu, kad tas atsitiks per keletą metų, greičiau kelis dešimtmečius nuolatinio rūpinimosi ir aktyvumo. Nors turiu vilties, kad ir pati Baltarusija ir Ukraina galimai gali peršokti į labiau vakarietišką tvarkymąsi (bent jau su Ukraina tokie vektoriai irgi lyg pradedami jaustis). Gyvensim apsuptyje "vokiškai" arba "skandinaviškai" besitvarkančių šalių. Negreitai, galbūt kai jau šis forumas taps jau visai atgyvena...

[dangoraižistas]

Labai smagu skaityt tavo pykčio priepuolius. Galėtum dirbti Vilniaus turizmo informacijos centre – visiems lankytojams išp****m protą apie Rygos kaimą, Vilniaus metropolį, šiaudines baidykles ir kitą wikipedijos turinį.

Žiūrėk tik netyčia nepadusk iš įniršio, rengdamas ad hominem atakas prieš nepažįstamą žmogų lygioje vietoje.

Keletas foto iš Rygos centro. Beveik kaip Kaunas.





Teneklaidina data – nieks ten nesikeičia ir nesikeis kaip Kaune su žydų ligonine ar Britanika.

[Obi-Wan Kenobi]

Pastaruoju metu toks mąstymas.

Baltijos šalys yra mixas tarp Rytų ir Vakarų.

Latvija ir Estija yra kraštas kaip bando sugyventi dvi kultūros. Aišku latvių kažkiek apsimaišę, su estais nežinau.
Estijoje laimi tas vakarietiškas eismo, tvarkos organizavimas, nors yra ir rytietiško chaoso ženklų. Talinas dar ne Stokholmas, Helsinkis, bet sakyčiau arčiau turtingesnių Centrinės pokomunistinės Europos vaibų.

Latvijoje laimi santykinai turtinga prieškario istorija ir matyt iš tų laikų išlikę pojūčiai, nors dabartis nėra labai linksma, visko sutvarkyt nėra kaip.

Lietuva sakyčiau dėl buvimo arčiau slaviškų kraštų ir tradicijų, ko gero yra pilnas kultūrų susimaišymo rezultatas, lietuvis man lyg su mixeriu sumaišytas Lenkijos lenkas ir Ukrainos ukrainietis arba bent jau baltarusis

Man įdomu žiūrėt žemėlapį ir kaip atrodo Lietuva bendram politiniam žemėlapyje. Turime iš vienos pusės Lenkiją, iš kitos Baltarusiją, Ukrainą. Į šiaurę nuo jos kaip tik per vidurį eina Lietuva. Teko ne vieną komentarą skaityt, kad esam miksas Lenkijos ir Baltarusijos pagal feeling'ą. Lyg ir kažkoks rus. Varlamovas pavadino "protingesne Baltarusijos versija".
Galim sakyt, kad nesąmones šneka, bet manęs kažkaip tas ne erzina ir man atrodo kad taip ir yra.
Aš netgi labiau sakyčiau Lenkijos ir Ukrainos mixas. Daugiabučiai, kiemai, eismo organizavimas, etc. Baltarusija dar gali turėt tą politizuotą paradinį rytietišką apsitvarkymą, didingumą, kurio pas mus ne itin apčiuopiu.

Tai va toks man ir Vilnius. Kažkokie medinukai, gražūs namai, kreiva gatvė, lygi gatvė, graži estakada, lyg ir turtingumo jausmas, lyg ir nesusitvarkymo iki galo. Nors man ir visa Lietuva, išskyrus gal patį pajūrį, toks mixas tarp tvarkos ir betvarkės.

Aišku, Baltijos šalys vis tiek pagal savo platumą ir politinę orientaciją linksta link Nordikų. Šiek tiek yra skandinaviškų prieskonių ypač po 2000 m. statyboje, paminėčiau tokius dalykus kaip atsargiau renkamos spalvos, apšvietimo stulpų dizainas.
Laikai bėgs ir iš slaviškų tonų šoksim į labiau germanišką organizavimą, tik nesitikiu, kad tas atsitiks per keletą metų, greičiau kelis dešimtmečius nuolatinio rūpinimosi ir aktyvumo. Nors turiu vilties, kad ir pati Baltarusija ir Ukraina galimai gali peršokti į labiau vakarietišką tvarkymąsi (bent jau su Ukraina tokie vektoriai irgi lyg pradedami jaustis). Gyvensim apsuptyje "vokiškai" arba "skandinaviškai" besitvarkančių šalių. Negreitai, galbūt kai jau šis forumas taps jau visai atgyvena...

Sakyčiau teisingas Varlamov pastebėjimas, kad Lietuva yra sėkmingesnis/protingesnis Baltarusijos variantas. Istoriškai žiūrint, XIX a. pabaigoje mažai kup skyrėmės nuo BY, bet tautinis atgimimas, kalbiniu pagrindu, suveikė ir mums pasisekė. Buvo ir daugiau faktorių, bet, turbūt, kalba esminis.

[PoDV]

Sakyčiau teisingas Varlamov pastebėjimas, kad Lietuva yra sėkmingesnis/protingesnis Baltarusijos variantas. Istoriškai žiūrint, XIX a. pabaigoje mažai kup skyrėmės nuo BY, bet tautinis atgimimas, kalbiniu pagrindu, suveikė ir mums pasisekė. Buvo ir daugiau faktorių, bet, turbūt, kalba esminis.

Man kažkaip po Varšuva vs. Vilnius diskusijų, ramia šalta galva pervažiavus gatves su Street View pasidariau išvadas, kad viskas makes sense pagal mūsų geografinę padėtį, nes dar anksčiau mačiau vaizdų iš Ukrainos miestų. Baltarusijos dabar nežiūriu, bet turbūt panašiai ten.

[Tomas]

Estijoje laimi tas vakarietiškas eismo, tvarkos organizavimas,

Siūlau prieš kartojant Estijos propagandos klišes pirma nuvažiuoti ten, pavažinėti ir pamatyti viską savo akimis.

Kelios mano pastabos (been there, done that).
1. Užmiestis. Didesnė dalis Estijos beveik negyvenama, ten eismo nėra, nėra ką ir organizuoti. Tarp LV sienos ir Pärnu apskritai mažai kas važiuoja, tarp Pärnu ir Tallinno atsiranda suomiai, traukiantys atostogauti prie šiltos pietų jūros. Daugiau ten nėra kam važiuoti.
2. Važiuojant nuo Latvijos sienos iki Tallinno gali pamatyti bent kelių skirtingų dizainų kelio ženklus. Prie Latvijos - kažkas panašaus į latviškus, prie Tallinno - staiga atsiranda suomiško tipo ženklai, per vidurį - mačiau vos ne ranka pieštų ant skardos gabalo. True story. Tuo beveik būtų galima baigti įspūdžius apie kelių ženklinimą išskyrus dar vieną pastebėjimą. Pas mus visokių kaimų pavadinimai užmiestyje žymimi ten, kur prasideda ir baigiasi užstatymas. Estijoje - ties administracine kaimo riba, tai bent kažkiek paįvairina nuobodžią kelionę monotonišku mišku.
3. Jei paimtum Vilniaus greitojo eismo gatvių ir kitų prospektų sistemą, ją suplokštintum į 2D (t.y. išnaikintum visas kelių lygių sankryžas su viadukais ir tuneliais, paverstum jas visas į vieno lygio šviesoforines), paskeilintum iki Tallinno dydžio ir įmestum į jo vidurį, tai gautum Tallinno eismo organizavimą. Patikėk manim - nieko tame gero.

[Obi-Wan Kenobi]

Kodėl Vilnius nepavys Rygos


https://m.delfi.lt/ringas/article.php?id=92636175

[VLR]

Teneklaidina data – nieks ten nesikeičia ir nesikeis kaip Kaune su žydų ligonine ar Britanika.

Šis fašistėlis kaip visada meluoja. Nei pirmoje nuotraukoje esantis pastatas (Marijas Iela 6), nei
pastatas Kungu Iela 33, neatrodo taip, kaip šiose nuotraukose. Abu pastatai yra renovuojami ar ruošiami renovacijai, abiems yra padaryti rimti projektai:

https://citify.eu/lt/marijas-iela-6/
https://citify.eu/en/marriott-hotel-riga/

Skirtingai nei Vilniaus centre, kur apgriuvę pastatai su bet kokiais langais ar durimis yra standartas, o ne išimtis ir niekas į juos nekreipia dėmesio.