Baltijos valstybių sostinių palyginimas

[Tomas]

Klaipėdos rathauzas:
Vladimir Sevcenko – „Google“ žemėlapiai

Trūksta tik bokštelio. Bet kada galima prilipdyti.

[dangoraižistas]

Kur Klaipėdos rotušė? Tokia kaip Taline, ar bent jau tokia kaip Tartu?

Kur Talino universitetas? Bent tokios architektūros kaip Klaipėdos? Per aukšta kertelė? Bent tokios kaip Šiaulių?

[Obi-Wan Kenobi]

Nepradėkit whataboutizmo. Aš klausiau, kur Klaipėdos rotušė? Kur Rotušės aikštė? Klaipėdos kareivinės atrodo gerai, bet tik tiek. KU yra visiška laža, gal jau geriau jokio. Tas pats Tartu universitetas lenkia VU, jau nekalbant apie KU

[Tomas]

Klaipėdos pagrindinė problema ta, kad per 2 pasaulinį labai nukentėjęs miestas pokariu buvo perstatomas sovietiškai, grubiai. Palyginimui, vakarų Vokietijoje buvo atstatoma daugiau mažiau laikantis senųjų posesijų ribų, neišardant urbanistinio audinio. Todėl dabar net ir vokiškomis chruščiofkėmis užstatyti miestai neatrodo atstumiančiai:
Niurnbergas 1945:

Ir Niurnbergas dabar:
11 Hauptmarkt – „Google“ žemėlapiai

O visa ta Klaipėdos Atgimimo aikštė su tragišku viešbučiu ir naujaisiais inkliuzais K ir D yra tragedija reikalaujanti buldozerio.

[Obi-Wan Kenobi]

Na, palyginus su tuo, kas atsitiko Narvai, tai dar labai pasisekė.

[dangoraižistas]

Nepradėkit whataboutizmo. Aš klausiau, kur Klaipėdos rotušė? Kur Rotušės aikštė? Klaipėdos kareivinės atrodo gerai, bet tik tiek. KU yra visiška laža, gal jau geriau jokio. Tas pats Tartu universitetas lenkia VU, jau nekalbant apie KU

Pats ir užsiėmi whataboutismu. Kuo čia konkrečiai būtent ta rotušė tiek svarbi, kad net traktuotina vos ne kaip kažkoks etalonas ir privalomas, būtinas, pats svarbiausias atributas ir turistinis magnetas. Krokuvoje NĖRA rotušės išvis, nes nugriovė XIX amžiuje, nu ir KĄ? Turbūt paskutinis pastatas, kurio ieškau svetimame mieste yra kažkokia rotušė. Beje, gal teatrus palyginam? Kur Taline panašaus kietumo teatras kaip seniausias Baltijos šalyse (minimas 1783, paskui 1814 ar pan.) teatras Klaipėdoje?



Talino „įspūdingiausias“ teatras ir jo įkvepianti lyg Vilniaus geležinkelio stoties aplinka...

[Obi-Wan Kenobi]

Tai tos nuotraukos puikiai įrodo, kad Klaipėdos teatras yra visiškos provincijos lygio, nors kaip provincialiam teatrui architektūra visai nebloga. Talino gi, visai kitas lygis. Tokį drąsiai gali dėti Stokholme ir iš konteksto neiškris.

[Košutas]

Čia greičiausiai rusų melas, nes tie mėgsta meluoti neva karališkoji pora „po kelių mėnesių išvyko į Tilzitą-Sovietską“, siekdami sumenkinti Klaipėdos vaidmenį. Kitur rašo, kad karališkosios šeimos gyventa dveji metai. Klaipėdoje karališkoji šeima nuolat buvo, ten augo princai.

Aš savo rusų melą pateikiau iš Vasilijaus Safronovo "Klaipėdos miesto istorijos". Laukiu jūsų kontr-šaltinių.

Meluoji. Klaipėdoje pasirašyta Miestų konvencija (ar panašiai) ir kiti įstatymai, nulėmę Vokietijos ateities gaires. Dar panagrinėk kodėl buvo pastatytas Borussijos paminklas (vokiškai National Denkmal - Nacionalinis memorialas), kas per biustai stovėjo aplink Borussijos paminklą ir kokiems veikėjams bei kodėl.

Oho. Pasirašyta kažkokia ar panašiai konvencija ir kiti įstatymai. Graund-šatering (liet. "žemę skaldanti, nuostabi, radikali naujiena"). Čia turbūt net maišote su Tauragės konvencija, ko pasekoje visai norėčiau pamatyti piruetus apie tai, kad Tauragės laukai prilygintini (ir net pranašesni) už Versalio veidrodžių salę, kurioje 1871 m. 'įkurta' Vokietijos imperija.

Borusijos paminklas nėra joks "Nacionalinis memorialas". Tai nacionalistinės eros paminklas Prūsijai (ar, tiksliau, Prūsijos personifikacijai, kaip prancūzų Marianne). Paminklas atminti Napoleono karus, jame pavaizduota karališkoji (kaizeriškoji) šeima ir to laikmečio didieji generolai. Paminklas toks svarbus, kad ant vokiečių vikipedijos apie visus Nationaldenkmalus net nėra minimas.
Kita imperija irgi mūsų miestuose statė paminklus Napoleono karams atminti. Taigi, 'who gives a shit'?

Vienas pirmųjų Europoje oro uostas.

Kuris?

Be to, meluoji jei sakai neva Klaipėdoje nėra nieko senesnio nei XIX amžius.

Parodykite prakilniems forumiečiams kvapą gniaužiančius Klaipėdos prieš-XIX amžinius pastatus. Dėkui.

Beje, gal teatrus palyginam? Kur Taline panašaus kietumo teatras kaip seniausias Baltijos šalyse (minimas 1783, paskui 1814 ar pan.) teatras Klaipėdoje?



Talino „įspūdingiausias“ teatras ir jo įkvepianti lyg Vilniaus geležinkelio stoties aplinka...

Kažkokios deliuzijos. Provincialus patologinis šovinizmas, kuriame skelbiamas kažkoks Lietuvos miestų pranašumas (ex cathedra), ir ne-Lietuvos miestų nepranašumas (irgi ex cathedra), šnekant visiškas nesąmones. Neabejoju jei Klaipėdos teatras atsidurtų Taline, o Talino-Klaipėdoje, rašytumėte koks va šūdinas, skurdus ir panašiai yra Talino dramos teatras. Nežinau kas tokiais absurdais yra siekiama įrodyti, nes panašu jūs nei Vilniuje, nei Rygoje, nei Taline, nei toje pačioje Klaipėdoje kada nors esate buvęs ir tiesiog teršiate eterį karpydamas random dalykus iš gūglo Streetview, tik jums suprantamais būdais komunikuodamas su dievais.

[dangoraižistas]

Tai tos nuotraukos puikiai įrodo, kad Klaipėdos teatras yra visiškos provincijos lygio, nors kaip provincialiam teatrui architektūra visai nebloga. Talino gi, visai kitas lygis. Tokį drąsiai gali dėti Stokholme ir iš konteksto neiškris.

Jei tau kažkokia architektūrinė kerėpla, pastatas kaip dvi greta sutūpusios vištos-perekšlės, primenanti Vilniaus geležinkelio stotį ir urbanistiškai yra paguldyta prie asfalto vidury automobilių pasaugojimo aikštelės yra „Stokholmo lygio“, o klasicizmo stiliaus teatras su jaukiai įreminta aikšte - provincija, nu tada, kaip sakoma – soriukas.

[dangoraižistas]

Aš savo rusų melą pateikiau iš Vasilijaus Safronovo "Klaipėdos miesto istorijos". Laukiu jūsų kontr-šaltinių..

Jono Tatorio ir pačių vokiečių rašoma kitaip nei kažkokio pono Vasilijaus.

Oho. Pasirašyta kažkokia ar panašiai konvencija ir kiti įstatymai. Graund-šatering (liet. "žemę skaldanti, nuostabi, radikali naujiena"). Čia turbūt net maišote su Tauragės konvencija, ko pasekoje visai norėčiau pamatyti piruetus apie tai, kad Tauragės laukai prilygintini (ir net pranašesni) už Versalio veidrodžių salę, kurioje 1871 m. 'įkurta' Vokietijos imperija..

Susimovei ir pasidarei sau gėdos, nes Klaipėdoje pasirašytas tiek baudžiavos panaikinimas, tiek ypač svarbios miesto teisės, kurios nulėmė visos Prūsijos (aka. Vokietijos) vystymąsi.

Borusijos paminklas nėra joks "Nacionalinis memorialas". Tai nacionalistinės eros paminklas Prūsijai (ar, tiksliau, Prūsijos personifikacijai, kaip prancūzų Marianne). Paminklas atminti Napoleono karus, jame pavaizduota karališkoji (kaizeriškoji) šeima ir to laikmečio didieji generolai. Paminklas toks svarbus, kad ant vokiečių vikipedijos apie visus Nationaldenkmalus net nėra minimas. Kita imperija irgi mūsų miestuose statė paminklus Napoleono karams atminti. Taigi, 'who gives a shit'?.

Pezalai. Kompleksuoji?

Kuris?

Tu tikrai toks žemo lygio trolis, kad prie sakinio „Klaipėdos oro uostas“ klausi „kuris“?

Parodykite prakilniems forumiečiams kvapą gniaužiančius Klaipėdos prieš-XIX amžinius pastatus. Dėkui..

Namo ir sandėlių kompleksas (Didžioji Vandens g. 2) - Klaipėdos miesto nekilnojamosios kultūros vertybės (biblioteka.lt)



Sandėlių kompleksas (Daržų g. 10, Pasiuntinių g. 7) - Klaipėdos miesto nekilnojamosios kultūros vertybės (biblioteka.lt)



Puodžių g. 11 - Klaipėdos miesto nekilnojamosios kultūros vertybės (biblioteka.lt)

ir t.t.

Kažkokios deliuzijos. Provincialus patologinis šovinizmas, kuriame skelbiamas kažkoks Lietuvos miestų pranašumas (ex cathedra), ir ne-Lietuvos miestų nepranašumas (irgi ex cathedra), šnekant visiškas nesąmones. Neabejoju jei Klaipėdos teatras atsidurtų Taline, o Talino-Klaipėdoje, rašytumėte koks va šūdinas, skurdus ir panašiai yra Talino dramos teatras. Nežinau kas tokiais absurdais yra siekiama įrodyti, nes panašu jūs nei Vilniuje, nei Rygoje, nei Taline, nei toje pačioje Klaipėdoje kada nors esate buvęs ir tiesiog teršiate eterį karpydamas random dalykus iš gūglo Streetview, tik jums suprantamais būdais komunikuodamas su dievais.

Kai nebelieka argumentų, prasideda ad hominem atakos su chamiškumu, bandymai apjuodinti ir pažeminti pašnekovą. Kaip ir įprasta šio forumjooko troliams.

[Obi-Wan Kenobi]

Talino teatro pastatas yra puikus šiaurietiško Art Noveau pavyzdys. Klasicistinis Klaipėdos teatras sudegė per 1854 m gaisrą. Dabartinį pastatą galima įvardinti nebent kaip provincinį neoklasicizmą.

[dangoraižistas]

Talino teatro pastatas yra puikus šiaurietiško Art Noveau pavyzdys.

Kuo gi jis toks „puikus“? Kaip tai nustatei, kad jis „puikus“? Kuriuo paramentru tas „puikumas“ akivaizdžai reiškiasi?

Klasicistinis Klaipėdos teatras sudegė per 1854 m gaisrą. Dabartinį pastatą galima įvardinti nebent kaip provincinį neoklasicizmą.

Iki gaisro fasadas buvo su kolonomis kaip Vilniaus katedra, bet atstatytas 1854-1870 m., tai nėra neo-klasicizmo laikotarpis, dar gerokai ankstesnis. 1904 ar 1907 galėtum vadint neo-. Be to, NĖRA tokio stiliaus „Provincinis neoklasicizmas“ - tai tavo pezalai.

[Obi-Wan Kenobi]

Tokie pat pezalai kaip ir tavo pezalai:
”Jei tau kažkokia architektūrinė kerėpla, pastatas kaip dvi greta sutūpusios vištos-perekšlės”

[dangoraižistas]

Tokie pat pezalai kaip ir tavo pezalai:
”Jei tau kažkokia architektūrinė kerėpla, pastatas kaip dvi greta sutūpusios vištos-perekšlės”

Tai, kad pastatas didelio TŪRIO, tau automatiškai tampa „šedevru“, vertu Stokholmo, parodo kaip juokingai vertini. Pagal tave Rygos baidyklė ir fail'as – biblioteka Šviesos kalnas, dėl masyvumo ir 70 m. aukščio – šedevras.

Pezalai apie „provincialų klasicizmą“ mažai ko verti, nes žiūrim faktus: Prūsijos karaliai suteikė miestui statusą „karališkas miestas“, po 1854 m. gaisro miestą atstatinėt pakviestas Frydrichas Štiūleris – tuo metu pats geriausias Berlyno ir visos Prūsijos architektas. Palyginimui čia būtų kaip koks Santjagas Kalatrava ar Frenkas Loidas Raitas. Tasai atstatė bent dvo bažnyčias, įskaitant Jono, galimai ir kitus pastatus, pavyzdžiui, anglo milijonieriaus Meisono pasamdytas teatrui (atstatymo architektas neminimas).


https://en.m.wikipedia.org/wiki/Frie...st_St%C3%BCler

Tai kad čia tavo pezalai apie Stokholmus ir Klaipėdos žeminimai – gal kompleksai. Talinas tuo metu – XX a. pr. nebuvo nei sostinė, nei ką, mažesnis už Kauną ir skurdesnis už kokią Liepoją provincialus miestas.

[Obi-Wan Kenobi]

Taip, žinoma, kompleksai. Pagal tamsta tai, turbūt, mažisusiai komplesų turinti tauta yra rusai. Pas juos juk viskas geriausia, gražiausia, didingiausia.

[dangoraižistas]

Taip, žinoma, kompleksai. Pagal tamsta tai, turbūt, mažisusiai komplesų turinti tauta yra rusai. Pas juos juk viskas geriausia, gražiausia, didingiausia.

Nesutinki, kad atrodo keistai „Stokholmo lygio“ centrinės kompozicijos teatras su dviem kresnais (storais) tortais tūriais kampuose, o centre žemu jungiančiu tūriu? Neteko matyti taip sukomponuoto architektūros šedevro.

Apie Klaipėdą, jos istoriją, senuosius gyventojus, tarptautinius ryšius, akivaizdu, visiškai nieko nerauki.

Prūsijos valdovai vadino karališkuoju miestu ir skyrė ypač daug dėmesio, po 1854 m. gaisro buvo pakviestas atstatyti miesto ne koks nors No Neimas Hansas iš Kaimo, bet pagrindinis karališkasis Berlyno architektas, suprojektavęs to laikotarpio įsimintiniausius Berlyno ir Stokholmo pastatus.

Toliau, matosi, kad nesupratai kas buvo tas Meisonas, kuris atstatė teatrą. Pavardė sufleruoja, kad tai buvo anglas, nes anglų bendruomenė dominavo Klaipėdoje XIX a. viduryje. English church Klaipėdoje funduota Anglijos Karalienės, pavaldi tiesogiai Londonui.

Anglų milijonieriai (dabar sakytume – milijardieriai) gyveno Klaipėdoj ir varė biznį: Meisonai, Gubai, Picernai, Plou...

Taip pat buvo kitų šalių turtuoliai kaip laivų statytojas nyderlandietis Ofelenderis, buvo prancūzai ir kiti.

Klaipėdoje ne atsitiktinai mokyklos vadintos Augustos Viktorijos (princesės vardo) licėjus – fundavo karališkoji šeima, pašto statybą fundavo ir asmeniškai prižiūrėjo imperatorius.

Mieste rezidencijas, prekybos atstovybes turėjo kitų karalysčių atstovai – Danijos vicekonsulo vila ir kt.

Čia lyginti su Talinu, provincijos miesteliu Rusijos imperijoje nebūtinai gaunas. Talinas buvo skurdus darbininkų miestas, statyti mediniai barakai darbininkams, mediniai šaligatviai, arklinis tramvajus iki 1925 metų. Klaipėda įsirengė elektrinį tramvajų nedaug vėliau nei Liepoja, jau vien tas faktas daug pasako.

1923-1924 m. pastatytas pirmasis dangoraižis – Mejerhoferio laivininkystės 7 aukštų bokštas (trūksta viršutinės dalies – dar 2 aukštų). Tai toks bokštas iškilo net anksčiau nei suomiai sostinėj Helsinky pasistatė dangoraižį-viešbutį 4 dešimtmečio pradžioje.

[Obi-Wan Kenobi]

Dangoraižis! Nujaučiu, kas bus toliau. Klaipėda praktiškai buvo Niujorko lygio miestas, Laisvės statula nė iš tolo neprilygo Borussia paminklui.

[dangoraižistas]

Dangoraižis! Nujaučiu, kas bus toliau. Klaipėda praktiškai buvo Niujorko lygio miestas, Laisvės statula nė iš tolo neprilygo Borussia paminklui.

Pajutęs, kad smarkokai susimovei diskusijoje, nusprendei tai užmaskuoti vadinamuoju žirgo žvengu ir davedimo iki absurdo argumentavimo klaidomis, skirtomis publikai, nukreipiant dėmesį nuo tavo pralaimėjimo.

Appeal to ridicule (also called appeal to mockery, ad absurdo, or the horse laugh) is an informal fallacy which presents an opponent's argument as absurd, ridiculous, or humorous, and therefore not worthy of serious consideration.

Appeal to ridicule is often found in the form of comparing a nuanced circumstance or argument to a laughably commonplace occurrence or to some other irrelevancy on the basis of comedic timing, wordplay, or making an opponent and their argument the object of a joke. This is a rhetorical tactic that mocks an opponent's argument or standpoint, attempting to inspire an emotional reaction (making it a type of appeal to emotion) in the audience and to highlight any counter-intuitive aspects of that argument, making it appear foolish and contrary to common sense.

O čia paprasčiausi FAKTAI:

Roberto Meyhoefer laivininkystės pastatas

Koordinatės: 55.70943957824504, 21.132501535215624
Objekto adresas: Žvejų g. 2, Klaipėda, Lietuva
Savivaldybė: Klaipeda

1920 m. įsteigtos Roberto Meyhoeferio laivininkystės ir kelionių firmos pastatas Žvejų g. 2 (buv. Fischerstrasse 12) buvo pastatytas 1923 m. Šis pastatas statytas pagal Čikagos dangoraižių projektus. Tai buvo pirmasis naujosios statybos karkasinis pastatas Lietuvoje. Pastato projektas bei statyba buvo kuruojama paties prezidento Antano Smetonos, susižavėjusio Čikagos statiniais. Tai buvo pirmasis daugiaaukštis Klaipėdoje, kuriame įrengtas ir pirmasis liftas.
Pastatas susideda iš dviejų kontrasto principu gretinamų dalių – aukštesniojoje vyrauja vertikalūs, o žemesniojoje – horizontalūs skaidymai. Jaučiasi ekspresionizmo bei kitų XX a. pradžios stilių įtaka.

[R.A.M.]

... Klaipėdoje pasirašytas tiek baudžiavos panaikinimas, tiek ypač svarbios miesto teisės, kurios nulėmė visos Prūsijos (aka. Vokietijos) vystymąsi.

Gal galima plačiau kokios teisės ir kaip jos nulemė Prūsijos vystymasi?

[Antaninis]

Skirtumas tas, kad NYC vežimai ir liko 1900 metais kartu su to laikotarpio pastatais, infrastruktūra - viskas buvo totaliai perstatyta, nugriauta, atnaujinta. Rygoje gi išėmus arklius iš gatvių, vežimus, aprengus moteris vietoj sarafanų mini-sijonais , o vyrus džinsais vietoj kelnių ir beisbolo kepuraites vietoj skrybėlių, įkėlus automobilius ant tų akmenų grindinio, įjungus elektrinį apšvietimą, visiškai nieko nepasikeitė: gatvėse tas pats akmeninis grindinys ar tašyti akmenys, namai tie patys 1899 m. statybos su medinėm perdangom, byrančiom plytom, skylančiom sienom, užtvindytu rūsiu (dažnai neremontuoti po kokius 40 m.), nėra parkingo, smirda nebe arklių mėšlu, bet išmetamosiomis dujomis, nes nėra apželdinimo, nėra didelių kiemų, nėra vaikams kur žaisti. Tai niekaip nėra pritaikyta gyvenimui XXI amžiuje, gyvenimui šiai dienai. Tai paprasčiausiai nėra patogu šiuolaikiniam žmogui. Jei tai būtų geras rajonas, jame nebūtų 50% sumažėję gyventojų (žr. Centrs).

Tai kad visi pasaulio didmiesčiai buvo pilni arklių ir karietų. Tiesiog įrašyk miesto pavadinimą ir "1900s" į google. Viena, Londonas, Paryžius ir t.t. daugybę tokių miestų išlaikė savo gatvių išplanavimą centre nepakitusį, būtent savo senais pastatais jie ir dabar domina žmones. NYC irgi turi gatvių kurios nuo 1900 nelabai pakito, tie patys pastatai, pavyzdžiui "brownstone" eilės. Mūsų carinio laikotarpio naujamiestis, kaip Gedimino pr. irgi greičiausiai nedaug kuo skiriasi nuo Rygos naujamiesčio gatvių.

Likusią kritiką kaip ir suprantu, bet tai galioja beveik visiems pramonės revoliucijos miestams. Dabar tai dalis žmonių net priima kaip privalumus, maži kiemai-kompaktiškesnis miestas, tašyti akmenys-greičio mažinimo priemonė, medinės perdangos-interjero detalė, nėra parkingo-mažiau atomobilizmo, nėra apželdinimo-švaresni ir geriau matomi fasadai.