Baltijos valstybių sostinių palyginimas

[Edd]

Taip rankiojant iš bet kurio miesto galima pririnkti daug apleistų vietų, grafičių ir pan. Įdomu koks bendras vaizdas, kur didesnis procentas apleistų vietų. Bent jau anksčiau Talinas tikrai geriau atrodė šioje srityje nei Vilnius, bet senokai neteko lankytis. Tuo tarpu tramvajus (viešasis transportas apskritai) yra turbūt vienas iš pagrindinių Vilniaus minusų jei lyginam su Ryga ir Talinu, ir aišku žymiai svarbesnis nei grafičiai. Šiuo atveju verkti yra dėl ko ir tą darom visam forume. Nors bent jau Rygai irgi yra ko verkti žiūrint į Vilnių ir net svarbesnėje srityje nei tramvajus - augimas.

[dangoraižistas]

Taip rankiojant iš bet kurio miesto galima pririnkti daug apleistų vietų, grafičių ir pan.

Kalbėk apie to KIEKĮ, SKAIČIŲ. Talino Senamiestis, jei prieš 10 ar 15 metų atrodė labai gerai, tvarkingas, dabar su pilna apleistų pastatų, pigiom iškabom, prastais barais ir kavinėmis (koks nors indų, tailandiečių maistas, kinų restoranai, Burger King, McDonald's, Hesburger – kaip tai IŠVIS siejasi su Estija, jos istorija, senamiesčiu) ir TOTALIAI apipaišytas grafičiais kaip kokiame JAV gete. Pas mus taip būdavo prieš 10 metų, bet paskui suėmė visokius Gavnomon ir visokius KriaKria bei kitus neurotikus, todėl nebeliko totalaus sienų apdergimo. Taline viskas atvirkščiai.

Įdomu koks bendras vaizdas, kur didesnis procentas apleistų vietų.

Baltijos šalyse labiausiai apleista yra Ryga su 1500 apleistų ar apgriuvusių pastatų. Po to turbūt būtų Kaunas, bet net estožemietis pripažįsta, kad NEMATĖ tokio statybų kiekio kaip Lietuvos mini sostinėje Kaune. Apleistų vietų skaičius Taline DAUGĖJA. Turime kelias dar apleistas vietas Vilniuje, bet jų sparčiai mažėja, Taline priešingos tendencijos.

Bent jau anksčiau Talinas tikrai geriau atrodė šioje srityje nei Vilnius, bet senokai neteko lankytis.

Apsilankyk, nemaloniai nustebsi. Tiesa, pripažįstu, kad medinė architektūra yra idealios būklės. Gal tik kas dešimtas medinis namas prasčiau prižiūrėtas, kiti atrodo kaip nauji! Parkavimas ne ant žolės, nes kiemuose ženklai apie automobilių nutempimą. Tai įgyvendinti Vilniuje galima per naktį. Pastačius ženklus visokiose Fabijoniškėse. Paprasčiausias apsileidimas. Geri Talino naujausi kvartalai prie vandens kaip Noblesner, Porto Franco, centre esantis Rotermani. Mes turime tik vieną Paupį, o estai net tris „Paupius“.

Kas Taline prastai ir prastėja:
1. Viešasis maitinimas brangus ir prastokas, konceptai belenkokie. Senamiesty pilna nesisijusių su Estijos kultūra ir Talino istorija visokių Pakistano virtuvių.
2. Taksi kažkokie maroziški, kas antra kelionė būna nemalonoka. Automobiliai dažnai atvažiuoja koks supuvęs Opelis Accord ar Pirmas Golfas.
3. Totalus grafiti apdergimas visame mieste, ypač Senamiesty. Beveik kiekvienas pastatas yra apkeverzotas tagais, kai kur dar pripeckiota.
4. Apleistumo jausmas, kurio nebuvo. Namai apsilupinėję, durys papuvusios, pelėsis ant sienų ir kt. To nebuvo kokiais 2005 ar 2015.
5. Dviračių takai – gatvėse papeckiota ir jau nubluko. Šaligatviai - asfaltas. Tiesa, visur geros būklės, neteko matyti išdaužų.
6. Išskyrus parkelius, Taline nėra visiškai jokios žalumos, asfalto dykumos visur. Lietuvoje pas mus visose gatvėse vien bulvarai, alėjos.
7. Naujasis Talino Centras – prismaigstyta daugiaaukščių biurų ir daugiaaukščių parkingų, bet nėra viešųjų erdvių. Vaikštai po magistrales ir parkingus. Nėra aikščių, skverų, parkelių. Urbanistinis FAILas. Visi daugiaaukščiai dėl 123 m. aukščio ribojimo – statomi maksimaliai aukšti, todėl tampa vienodo aukščio siena. Neįdomios panoramos.
8. Pavargę prekybos centrai, apleistumo jausmas. Užėjus į Europos ar Panoramos analogą Talino centre, pasijunti kaip grįžęs į 2001 metus. Senoviška apdaila ir viskas apsmurgę.
9. Bendras atsilikimas technologijose. Estai giriasi esantys E-Stonia, bet panašu, kad stonia yra nuo angl. stone - akmens amžius visokiuose appsuose ir interneto puslapiuose.

Tuo tarpu tramvajus (viešasis transportas apskritai) yra turbūt vienas iš pagrindinių Vilniaus minusų jei lyginam su Ryga ir Talinu, ir aišku žymiai svarbesnis nei grafičiai.

Tą gali susirasti kur aš daug kartų py...davojau Vilniaus VT. Vistik, Taline DAUGUMA tramvajų vis dar yra labai seni, kaip ir Rygoje pusė tramvajų yra Brežnevo ar Gorbačiovo laikų. Taip pat Taline tramvajų bėgiai daug kur jau išsikilnoję. Ten kur kokiais 2003, 2006 ar 2008 m. buvo atliktas remontas, to bėgių kelio, dabar jau atrodo pavargę. Stotelės taip pat senoviškos. Prasta situacija su tramvajaus bilietų pirkimu - archaiška, nepatogi ir kvailoka sistema. Nėra bilietų automatų, nėra normalių appsų, viskas komplikuotai ir durnai. Taip pat Taline vos 4 tramvajaus linijos, bet aš džiaugčiaus jei Vilniuje turėtume bent jau 4. Dabar Vilniaus VT prastesnis už Rygos, Talino ir net senesnis ir prastesnis nei Kauno. Mūsų lygis yra Grodno ar Kišiniovo - skurdžiausių Europos miestų. Net Kišiniove ir Gardine yra autonominiai troleibusai, kurie pas mus geriausiu atveju bus 2025 metais. Tai yra apgailėtina.

[Košutas]

Taip rankiojant iš bet kurio miesto galima pririnkti daug apleistų vietų, grafičių ir pan. Įdomu koks bendras vaizdas, kur didesnis procentas apleistų vietų. Bent jau anksčiau Talinas tikrai geriau atrodė šioje srityje nei Vilnius, bet senokai neteko lankytis. Tuo tarpu tramvajus (viešasis transportas apskritai) yra turbūt vienas iš pagrindinių Vilniaus minusų jei lyginam su Ryga ir Talinu, ir aišku žymiai svarbesnis nei grafičiai. Šiuo atveju verkti yra dėl ko ir tą darom visam forume. Nors bent jau Rygai irgi yra ko verkti žiūrint į Vilnių ir net svarbesnėje srityje nei tramvajus - augimas.

Visiškai normalu, kad statistiškai Rygoje bus daugiau apleistų vietų. Ryga, galų gale, yra ženkliai nukraujavęs miestas (šiaip pagal viską tai pagrinde išemigruoja rusai, tai aleliuja). Tokiose sąlygose miestas ir nelabai gali būti išlaižytas ar turėti naujausius VT agregatus. Bet nieko, gauna jie ten eurocentų tramvajams ir dviračiams. Tas pats minėtas subyrėjęs Brasos tiltas pradėtas 2019, ir anot Ķirsio, bus atidarytas iki vasaros. Aš per niekur neįsivaizduoju, kad VMS sugebėtų tokį dalyką pastatyti per greičiau nei dešimtmetį.

Rygoje, kiek supratau, požiūris yra prioriteto tvarka dirbti su centru - kuris nepaisant kai kurių marazmatikų, yra tikras, europietiškas, XIX amžiaus miestas - o ir to centro yra daug. Palyginus, plotas būtų daugmaž Vilnius tarp Neries ir Vilnelės, stoties, ir Vingio parko. Nepalyginsi su Gedimino pr., Vilniaus g. ar ta sankryža Pamėnkalnio - Stulginskio.

Tai gyventojus prarandanti ir skurdi Ryga sugeba išlaikyti ir autobusus, ir troleibusus, ir tramvajų tinklą, ir net intra-miestinį geležinkelį (nors ten ir juda seni RVRai, kurie pas mus į Varėną krutėt releguoti. Ir taip, ten problemos su VT darbuotojais, tai maršrutai nėra kas 8 minutes.). Gerai, senos transporto priemonės, bet čia tereikia tik pinigų nupirkti naujus tramus/električkas.

O Vilnius, augantis, veržlus, fintech centras, išgyvenantis savo aukso amžių sėdi su nykščiu subinėj ir galvoja, kad viskas, kas nėra Šaranas, yra NASA ir vien už galvojimą apie tai reiktų, turbūt, į psichuškę sodinti.

[Tomas]

Apsilankyk, nemaloniai nustebsi. Tiesa, pripažįstu, kad medinė architektūra yra idealios būklės. Gal tik kas dešimtas medinis namas prasčiau prižiūrėtas, kiti atrodo kaip nauji!

Turbūt prelegentas supainiojo proporciją. Gal kas 10 medinis namas ir yra kaip naujas, bet masė arba patenkinamos arba apskritai avarinės būklės.

[dangoraižistas]

Rygoje, kiek supratau, požiūris yra prioriteto tvarka dirbti su centru - kuris nepaisant kai kurių marazmatikų, yra tikras, europietiškas, XIX amžiaus miestas - o ir to centro yra daug. Palyginus, plotas būtų daugmaž Vilnius tarp Neries ir Vilnelės, stoties, ir Vingio parko. Nepalyginsi su Gedimino pr., Vilniaus g. ar ta sankryža Pamėnkalnio - Stulginskio.

XIX amžiaus - pritaikytas arkliams ir vežimams važinėti, pastatytas su namais su poliniais mediniais pamatais, medinėmis perdangomis tarp aukštų ir ant medinių balkių stogų, taikant high-tech-space supertechnologiją – kaušinio įmaišymą į skiedinį. Dabar jau XXI amžius, todėl Rygos Centrs rajono gyventojų sumažėjo per 25 m. nuo 50 000 iki 25 000. Masiškai visi iš ten bėga.

Rygos Centrs rajono plotas yra 300 ha ir MAŽESNIS už Vilniaus Naujamiestį ar Vilniaus senamiestį.

PAŽIŪRĖK kada tas Rygos „europietiškumas“ buvo kažko vertas, kokie tai buvo vežimų, nutekamųjų nešvarumų griovių ir arklių mėšlo dvoko laikai kai net ELEKTROS, vonios kambario ar tualeto bute dar nebūdavo.

[dangoraižistas]

Vienintelis „Europietiškumo“ apibrėžimas – arklio traukiamų vežimų laikų urbanistika, architektūra ir infrastruktūra?

[dangoraižistas]

Turbūt prelegentas supainiojo proporciją. Gal kas 10 medinis namas ir yra kaip naujas, bet masė arba patenkinamos arba apskritai avarinės būklės.

Tikrai daug ir visiškai pagrįstai užstūmiau ant Talino, bet niekur neteko matyti nieko panašaus savo masteliu į mūsų šiferinius, papuvusius ir pakrypusius, bet plastiko langais Markučius, Naujanus ar Šanchajų. Absoliuti dauguma medinių Talino namų padoriais lagais, skardiniais stogais ir naujai padažyti. Pasitaiko degėsių, griuvėsių ar papuvusių namų, bet daug mažiau nei totaliai bomžiški Markučiai, Rasos, Naujanai/Dzūkų gatvė, Šanchajus, Naujoji Vilnia ir t.t. Netgi Žvėrynas yra LABIAU apleistas nei Talino mediniai kvartalai.

[Košutas]

Rygos Centrs rajono plotas yra 300 ha ir MAŽESNIS už Vilniaus Naujamiestį ar Vilniaus senamiestį.

Prelegentui neįdomu, bet prascrollinančiam skaitytojui - konservatyviai Rygos XIX-XX a. zona įskaito ir Centrs, ir Grīziņkalns, ir Avoti. Brasoje ir Maskavas priemiestyje išlikę daugmaž originalus gatvių tinklas ir ženkli dalis prieškarinių (iki 1914) statinių, tačiau vaikštant jau akivaizdžiai matosi, kad čia jau labiau sovietmetis ir priemiestis atitinkamai, todėl šiuo atveju to nepriskiriu 'centrui'. Belle Époque Ryga pasitiko su 450k+ gyventojų, todėl tai visiškai unikalus miestas Baltijos šalyse.

PAŽIŪRĖK kada tas Rygos „europietiškumas“ buvo kažko vertas, kokie tai buvo vežimų, nutekamųjų nešvarumų griovių ir arklių mėšlo dvoko laikai kai net ELEKTROS dar nebuvo.

[toliau seka vaizdinis 'gish gallop']

Gražus miestas.

[Edd]

Hm.. Tų Rygos nuotraukų su arkliais nesuprantu (NYC kokiais 1900-ais irgi arkliukai su vežimais gatvėse buvo). Ryga gerai jose atrodo, beje. Tačiau šiaip atrodo kad dangoraižistas kiek pasikeitęs į gerą pusę, t.y. pripažįsta ir trūkumus, ir kai kurie argumentai visai ok skamba.

[dangoraižistas]

Prelegentui neįdomu, bet prascrollinančiam skaitytojui - konservatyviai Rygos XIX-XX a. zona įskaito ir Centrs, ir Grīziņkalns, ir Avoti. Brasoje ir Maskavas priemiestyje išlikę daugmaž originalus gatvių tinklas ir ženkli dalis prieškarinių (iki 1914) statinių, tačiau vaikštant jau akivaizdžiai matosi, kad čia jau labiau sovietmetis ir priemiestis atitinkamai, todėl šiuo atveju to nepriskiriu 'centrui'. Belle Époque Ryga pasitiko su 450k+ gyventojų, todėl tai visiškai unikalus miestas Baltijos šalyse.

Apologetui neįdomu, kad Maskačka, Avuotai, Gryzinkalns ir kiti rajonai atitinka mūsų Rasas, Markučius, Naujanus, Naująją Vilnią, Šnipiškes – sapnuojasi vis kažkokie beljėpokai. Realybė yra tokia, kad už Centro ribų Fin de siècle kvartalai Rygoje yra paprasčiausias Decadence – 5000 medinių laikinų barakų darbininkams, statytų kokiais 1890 ar 1905 metais, visokie griūvantys darbininkų carinio Provodnik zavodo gyvenamieji ir panašūs „europietiškumai“. Ryga pasiekė 450k+ tik apie 1950 metus. Caro laikais NIEKADA Rygoje, miesto ribose negyveno daugiau 440k. Tik įskaitant 1000 km² teritoriją, kur įtrauktas Ustj-Dvinsko miestas su tuo metu 28 000 gyventojų, jūros pakrantė (net Jūrmala vadinta Rigas Jūrmala - Rygos Pajūris), taip pat kareiviai kareivinėse, jūreiviai laivuose, užsieniečiai laivuose ir kt., tas skaičius išpučiamas iki 480k, o su pabėgėliais 1914 m. laikinai net iki 530k. Grubiai tariant, Rygoje buvo 400k gyventojų, Vilniuje 1909 m. buvo 235k, iki 1914 m. padidėjo dar kažkiek ir buvo ketvirtis milijono. Paskui tarpukariu Rygos skaičius buvo apie 350k ir niekada neviršijo 380k, o Vilniaus svyravo tarp 210k ir maždaug 270k jau 1940 m.

Gražus miestas.

Afrikoje dar yra XIX amžiaus lygio infrastruktūros miestų, prelegentui patiktų.

[dangoraižistas]

Hm.. Tų Rygos nuotraukų su arkliais nesuprantu (NYC kokiais 1900-ais irgi arkliukai su vežimais gatvėse buvo). Ryga gerai jose atrodo, beje.

Skirtumas tas, kad NYC vežimai ir liko 1900 metais kartu su to laikotarpio pastatais, infrastruktūra - viskas buvo totaliai perstatyta, nugriauta, atnaujinta. Rygoje gi išėmus arklius iš gatvių, vežimus, aprengus moteris vietoj sarafanų mini-sijonais , o vyrus džinsais vietoj kelnių ir beisbolo kepuraites vietoj skrybėlių, įkėlus automobilius ant tų akmenų grindinio, įjungus elektrinį apšvietimą, visiškai nieko nepasikeitė: gatvėse tas pats akmeninis grindinys ar tašyti akmenys, namai tie patys 1899 m. statybos su medinėm perdangom, byrančiom plytom, skylančiom sienom, užtvindytu rūsiu (dažnai neremontuoti po kokius 40 m.), nėra parkingo, smirda nebe arklių mėšlu, bet išmetamosiomis dujomis, nes nėra apželdinimo, nėra didelių kiemų, nėra vaikams kur žaisti. Tai niekaip nėra pritaikyta gyvenimui XXI amžiuje, gyvenimui šiai dienai. Tai paprasčiausiai nėra patogu šiuolaikiniam žmogui. Jei tai būtų geras rajonas, jame nebūtų 50% sumažėję gyventojų (žr. Centrs).

[Myliu miestus]

Šlangas matuotis yra normalu ir pageidautina. Plečia akiratį ir suteikia žinių. Tik geriausia aišku būtų, kad žmonės dalintųsi savo patirtimis iš įvairių miestų vietų ir neužsiimtų išskirtinai cherry picking, ką daro Dangoraižistas.

Tai šita tema ir yra skirta šlangų matavimuisi, su tuo viskas ok. Tiesiog dabar, kaip pats paminėjai, visi bando tik išrankiot ir viską pateikt taip, kad kiti atrodytų kuo blogiau. Nelabai yra objektyvaus lyginimo.

[Obi-Wan Kenobi]

Čia buvo teisingai pastebėta, kad Ryga turi vieną gerą smokingą, o kojinės ir apatiniai suplyšę. Vilniaus smokingas prastesnis, bet apatiniai gana prabangūs. Na, G taško sostinei apatiniai svarbiau.

[dangoraižistas]

Daug ir pelnytai užstūmiau ant Talino, nes kai kurie skiedė, kad ten viskas neva idealu. Taip nėra. Vistik, Talino miniatiūriniam senamiesty, net išplėtus plotą į aplinkinius kvartalus, kad gautųsi maždaug 350-400 ha kaip Vilniaus senamiestis ar net į 800 ha kaip Vilniaus Senamiestis + Naujamiestis, turbūt NIEKUR nebus tokio ubagiško vaizdo kaip šitas Skapo gatvėje.



Vilniuje galima rasti dar kokias 10 ar 15 gatvių atkarpų Didžiajame Centre (Senamiestis, Naujamiestis, Žvėrynas, Šnipiškių dalis ir Žirmūnai, viso apie 1200 ha) kur vaizdas kaip 1944 m. ar iš karto po karo. Čia NĖRA jokių pateisinimų kodėl šito šūdo VMSnesutvarko po 5, 10, 15 ar daugiau metų. Dar legendiniai mūsų žalių sietelių ubagėliški balkonai , bet čia nekorektiška lyginti, nes Taline ir Rygoje centruose beveik nėra balkonų (Šiaurė). Beje, nors Rygoje mažiau balkonų, sieteliai yra naudojami ir ten.

[Tomas]

Tikrai daug ir visiškai pagrįstai užstūmiau ant Talino, bet niekur neteko matyti nieko panašaus savo masteliu į mūsų šiferinius, papuvusius ir pakrypusius, bet plastiko langais Markučius, Naujanus ar Šanchajų. Absoliuti dauguma medinių Talino namų padoriais lagais, skardiniais stogais ir naujai padažyti. Pasitaiko degėsių, griuvėsių ar papuvusių namų, bet daug mažiau nei totaliai bomžiški Markučiai, Rasos, Naujanai/Dzūkų gatvė, Šanchajus, Naujoji Vilnia ir t.t. Netgi Žvėrynas yra LABIAU apleistas nei Talino mediniai kvartalai.

Nelabai pažįstų visų tų Vilniaus šanchajų. Bet lyginantis ilgiais reikia įvertinti porą niuansų.
1. Talliinnas, išskyrus sąlyginį centrą (senamiestis + kelios gatvės aplink, nes Tallinnas tokio aiškaus "naujamiesčio" kaip Ryga, Vilnius ar net Kaunas neturi) yra iš esmės medinis miestas. Dar prieš varganus 20 metų, kai Tallinne jau stovėjo Uhispank ir Radisson daugiaaukščiai, visai šalia jų, už kampo, rikiavosi medinių barakų eilės. Ir kai medinių pastatų yra begalė, atitinkamai ir sutvarkytų/aptvarkytų vienetais yra daugiau, nes gyventi kažkur ir kažkaip reikia.
2. Lietuvoje, ypač miestuose, mūriniai namai yra vertinami žymiai labiau nei mediniai. Tai nėra nei gerai, nei blogai, tiesiog toks per daug metų įsigalėjęs požiūris (vargu ar kas pasakys, kad ištisai mūrinė Vokietija yra bloga vieta gyventi). Todėl prakutę piliečiai paprastai migruoja iš medinio barako į mūrinį baraką, o ne atvirkščiai. O mediniai barakai, nebent jie išskirtinės architektūros ir pritraukia rimtą investiciją, sunyksta.

[dangoraižistas]

Nelabai pažįstų visų tų Vilniaus šanchajų. Bet lyginantis ilgiais reikia įvertinti porą niuansų.

Talliinnas, išskyrus sąlyginį centrą (senamiestis + kelios gatvės aplink, nes Tallinnas tokio aiškaus "naujamiesčio" kaip Ryga, Vilnius ar net Kaunas neturi) yra iš esmės medinis miestas. Dar prieš varganus 20 metų, kai Tallinne jau stovėjo Uhispank ir Radisson daugiaaukščiai, visai šalia jų, už kampo, rikiavosi medinių barakų eilės. Ir kai medinių pastatų yra begalė, atitinkamai ir sutvarkytų/aptvarkytų vienetais yra daugiau, nes gyventi kažkur ir kažkaip reikia.

Talino centras – juokingo dydžio

Net patys estai pripažįsta, kad Vilnius ir Kaunas turi istorinius centrus (Naujamiesčiai), o estai visai neturi.

Maža to, Talino centras yra AKIVAIZDŽIAI mažesnis net už Klaipėdos, primena Šiaulius. Yra vos viena kita gatvelė su stalinistiniais namais, už kurių prasideda trobos arba blokiniai namai.

Tuo tarpu net Klaipėda turi istorinį Naujamiestį, gana stambią miesto dalį tarp Dangės upės ir Miško kvartalo – baigiasi sulyg kareivinėmis (dabar – Klaipėdos universitetas).

Jei/kai Klaipėda atstatys Jono bažnyčią, pilnai visą pilį (ne tik 1 bokštą), kelis kitus svarbiausius pastatus, ji turės potencialą net aplenkti Taliną turistiniu patrauklumu! Tai buvo 2 metus Prūsijos sostinė. Jei dar atkurt bastionų fragmentus su vartais, nugriautais 20 a. pr. (yra nuotraukų, brėžinių), anglikonų bažnyčią, kitka, galima būtų smarkiai išaugint turizmo srautą.

Šiaip Talinas iki 1914 m. buvo MAŽESNIS už Kauną, Vitebską, Liepoją. Tas jaučiasi. Mediniai kvartalai ir centras, tramvajai labai primena Liepoją.

Tik tarpukario architektūra yra stambesnio mastelio nei Kauno (daug 5-7 a. pastatų) ir sudaro didingesnės sostinės vaizdą. Nors mes viena koja UNESCO World Heritage list'e su Tarpukario Kaunu, bet tokia yra realybė...

[Košutas]

Tai buvo 2 metus Prūsijos sostinė.

"Prancūzams užėmus didžiąją Prūsijos dalį, jau 1806 m. pabaigoje Klaipėdoje pasirodė pirmieji vyriausybės nariai, o 1807 m. sausį, bėgdami nuo Napoleono kariuomenės, čia atsikėlė visa karališkoji šeima." Iki tol, kol pasirašoma Tilžės taika - tų pačių metų liepą. Laikas iš tikro reliatyvus.

Nežinau kam šį dalyką iš viso minėti. Nei tai turėjo reikšmingos įtakos Klaipėdai (apart Luizės 'įmitologizavimo'), nei Prūsijos/Vokietijos istorijai.

ji turės potencialą net aplenkti Taliną turistiniu patrauklumu!

Jei mano močiutė turėtų ratus, ji būtų dviratis. Apart Šv. Jono bažnyčios, šiame gyvenime nebesitikiu pamatyti nieko atstatyto iš senosios Klaipėdos. Net ir atstačius, Talinas aiškiai liktų įdomesnis 'viduramžiškas' miestas, nei XIX-XX a. Klaipėda (o, pala, aš galvojau XIX amžius smirda fufu )

[DeSadas]

Daug ir pelnytai užstūmiau ant Talino, nes kai kurie skiedė, kad ten viskas neva idealu. Taip nėra. Vistik, Talino miniatiūriniam senamiesty, net išplėtus plotą į aplinkinius kvartalus, kad gautųsi maždaug 350-400 ha kaip Vilniaus senamiestis ar net į 800 ha kaip Vilniaus Senamiestis + Naujamiestis, turbūt NIEKUR nebus tokio ubagiško vaizdo kaip šitas Skapo gatvėje.



Vilniuje galima rasti dar kokias 10 ar 15 gatvių atkarpų Didžiajame Centre (Senamiestis, Naujamiestis, Žvėrynas, Šnipiškių dalis ir Žirmūnai, viso apie 1200 ha) kur vaizdas kaip 1944 m. ar iš karto po karo. Čia NĖRA jokių pateisinimų kodėl šito šūdo VMSnesutvarko po 5, 10, 15 ar daugiau metų. Dar legendiniai mūsų žalių sietelių ubagėliški balkonai , bet čia nekorektiška lyginti, nes Taline ir Rygoje centruose beveik nėra balkonų (Šiaurė). Beje, nors Rygoje mažiau balkonų, sieteliai yra naudojami ir ten.

kada fotkinta.. maciau tvarke gruodi.

[dangoraižistas]

"Prancūzams užėmus didžiąją Prūsijos dalį, jau 1806 m. pabaigoje Klaipėdoje pasirodė pirmieji vyriausybės nariai, o 1807 m. sausį, bėgdami nuo Napoleono kariuomenės, čia atsikėlė visa karališkoji šeima." Iki tol, kol pasirašoma Tilžės taika - tų pačių metų liepą. Laikas iš tikro reliatyvus.

Čia greičiausiai rusų melas, nes tie mėgsta meluoti neva karališkoji pora „po kelių mėnesių išvyko į Tilzitą-Sovietską“, siekdami sumenkinti Klaipėdos vaidmenį. Kitur rašo, kad karališkosios šeimos gyventa dveji metai. Klaipėdoje karališkoji šeima nuolat buvo, ten augo princai. Dėl to miestui suteiktas titulas „KARALIŠKAS MIESTAS“, kad būtent monarchai gyveno. Dėl to asmeniškai imperatoriai vėliau fundavo ir prižiūrėjo visokius pašto pastatus ir panašius objektus.

Nežinau kam šį dalyką iš viso minėti. Nei tai turėjo reikšmingos įtakos Klaipėdai (apart Luizės 'įmitologizavimo'), nei Prūsijos/Vokietijos istorijai.

Meluoji. Klaipėdoje pasirašyta Miestų konvencija (ar panašiai) ir kiti įstatymai, nulėmę Vokietijos ateities gaires. Dar panagrinėk kodėl buvo pastatytas Borussijos paminklas (vokiškai National Denkmal - Nacionalinis memorialas), kas per biustai stovėjo aplink Borussijos paminklą ir kokiems veikėjams bei kodėl.

Jei mano močiutė turėtų ratus, ji būtų dviratis.

O ne mopedas? Ką išvis reiškia šitas pezalas ir kaip jis susijęs su FAKTU, kad Klaipėda turi Naujamiestį, kuris įdomesnis už visą Talino laikotarpį tarp 1850 ir 1914?

Mūrinėje Klaipėdoje (po katastrofiško 1857 m. gaisro uždrausta medinė statyba) buvo ne mediniai kaip Taline, bet akmeniniai šaligatviai nuo XIX a. 8 deš., 3 elektrinio tramvajaus linijos veikė jau 20 metų anksčiau nei atsilikusiam ir mediniam Taline. Netgi elektrifikuotas priemiesčio geležinkeliukas buvo. Vienas pirmųjų Europoje oro uostas. Pažiūrėk kokią Klaipėdos Liepų gatvę. Nieko panašaus tokio ilgumo ir tokio užstatymo Taline už Senamiesčio ribų nerasi.

Apart Šv. Jono bažnyčios, šiame gyvenime nebesitikiu pamatyti nieko atstatyto iš senosios Klaipėdos. Net ir atstačius, Talinas aiškiai liktų įdomesnis 'viduramžiškas' miestas, nei XIX-XX a. Klaipėda (o, pala, aš galvojau XIX amžius smirda fufu )

„Viduramžiškumo“ Taline ne daugiau nei Klaipėdoje. Centrinė aikštė ir dauguma gatvių Senamiestyje užstatytos XX a, pradžios namais. Yra tik kelios bažnyčios, rotušė, gynybinės sienos šmotai ir koks 10 ar 15 sandėlių (renesansas, barokas), bet 90 procentų užstatymo yra 1890-1939. Be to, meluoji jei sakai neva Klaipėdoje nėra nieko senesnio nei XIX amžius.

[Obi-Wan Kenobi]

Kur Klaipėdos rotušė? Tokia kaip Taline, ar bent jau tokia kaip Tartu?