Baltijos valstybių sostinių palyginimas

[taccido]

Tiesiog paėmiau skaičius, kurie buvo pateikti Vilniaus VVT ir Rigas Satiksme puslapiuose. Jei Rigas Satiksme pateikia melagingus skaičius, tai mano kaltė nebent ta, kad aš jų dar 3 kartus nepertikrinau kituose šaltiniuose. Atsiprašau dėl to.


Oro kokybei VT elektrifikavimas neturi didelės reikšmės. Ne VT yra didžiausias (ar apskritai reikšmingas) taršos šaltinis tiek Vilniuje, tiek Rygoje. Miestiečiams VT propulsijai naudojamas kuras yra turbūt paskutinėje vietoje.


Greitas Google sako, kad Vilniuje pėsčiųjų modal share yra gerokai didesnis, nei Rygoje. Dviračių, ko gero, taip pat dabar gerokai didesnis. VT modalinė dalis, kita vertus, yra smarkiai didesnė Rygoje. Iš čia ir pasidarė įdomu, kodėl Rygoje tokia maži absoliutūs VT skaičiai, nors modalinė dalis tokia didelė? Ir čia, nori nenori, gana įtikinamai atrodo teorija, kad Rygos gyventojų skaičius nėra toks, koks yra deklaruojamas. Kita teorija, aišku, kad jie kažkaip kitaip skaičiuoja keleivius. Na arba gali būti ir abu variantai.

Nereikia atsiprašinėti, nes čia tiesiog įmonės naudoja netikslius apibūdinimus arba nepaaiškina, kaip gauna tuos ilgius. Užtruko laiko aiškintis, iš kur tie keisti kilometrai. Man būtent ir sukėlė įtarimą tavo troleibusų palyginimas, pagal kurį Vilnius įtartinai pirmavo (trigubai)

Taip, bet dažniausiai elektrinis transportas turi tam tikrą prestižą – dažnesnius tvarkaraščius, patikimesnį ir pastovesnį kursavimą, didesnę talpą, didesnį patogumą. Sovietmečiu šitas skirtumas buvo labai ryškus, postsovietinėse šalyse dėl apsileidimo šitas efektas kažkiek sumažėjo (elektrinis transportas tarnavo ilgiau ir todėl taupant ilgiau nebuvo atnaujinamas iki šiuolaikinių standartų). Tačiau vis tiek sakyčiau, kad jei vienas miestas turi triskart ilgesnį elektrinio transporto tinklą, VT kokybė jame greičiausiai bus didesnė.

Dėl gyventojų skaičiaus arba skaičiavimo metodikos – visko gali būti...

[John]

Nereikia atsiprašinėti, nes čia tiesiog įmonės naudoja netikslius apibūdinimus arba nepaaiškina, kaip gauna tuos ilgius. Užtruko laiko aiškintis, iš kur tie keisti kilometrai. Man būtent ir sukėlė įtarimą tavo troleibusų palyginimas, pagal kurį Vilnius įtartinai pirmavo (trigubai)

Taip, bet dažniausiai elektrinis transportas turi tam tikrą prestižą – dažnesnius tvarkaraščius, patikimesnį ir pastovesnį kursavimą, didesnę talpą, didesnį patogumą. Sovietmečiu šitas skirtumas buvo labai ryškus, postsovietinėse šalyse dėl apsileidimo šitas efektas kažkiek sumažėjo (elektrinis transportas tarnavo ilgiau ir todėl taupant ilgiau nebuvo atnaujinamas iki šiuolaikinių standartų). Tačiau vis tiek sakyčiau, kad jei vienas miestas turi triskart ilgesnį elektrinio transporto tinklą, VT kokybė jame greičiausiai bus didesnė.

Dėl gyventojų skaičiaus arba skaičiavimo metodikos – visko gali būti...

Dėl elektrinio transporto, tai vėlgi ne propulsijos tipas yra svarbu, o riedmenų tipas ir komfortas. Troleibusas visais požiūriais yra panašesnis į autobusą, o ne elektrinį tramvajų. Tramvajus yra gera priemonė ne todėl, kad jis elektrinis (galėtų būti ir, pavyzdžiui, dyzelinis ar vandenilinis ir nebūtų didelio skirtumo), o dėl to, kad važiuoja bėgiais.

Dėl to mane gąsdina, kai kandidatai į merus ar kiti aiškina, kad Vilniaus VT problemos bus sprendžiamos elektriniais, vandeniliniais ar dar kokiais nors kitais neva geresniais autobusais. Vilniaus (ar bet kurio kito miesto) autobusų variklio tipas yra turbūt kokioje dvidešimt penktoje vietoje VT problemų sąraše pagal svarbą. Naujas ir šiuolaikiškas dyzelinis autobusas iš esmės niekuo nenusileidžia naujam EV autobusui ar troleibusui, neskaitant keleto smulkmenų, kaip šiek tiek tylesnis variklio darbas, važiuojant iki ~40km/h.

[gerietis]

Galima vadinti perlipimu. Vis vien pergrūstame Vilniaus VT dažniausiai važiuojama stovint, o ne sėdint.

Jei stovėdamas prie durų išlipi kad praleisti išlipančius, paskui vėl įlipi - užsiskaičiuoja už du vežtus keleivius?

[John]

Šiek tiek pasidomėjau kaip Ryga skaičiuoja savo keleivius viešąjame transporte. Trumpai, skaičiavimas vyksta pagal bilietus. Bilietai turi būti validuojami kiekvieną kartą įlipus į VT priemonę. Mano šaltinio žodžiais tariant, "It looks like", nors ir iki galo neaišku, kad kiekvienas keleivis VT priemonėje yra užskaičiuojamas kaip atskiras keleivis, nepriklausomai nuo to, kur ir kaip jis važiuoja. Kitaip tariant, kaip ir Vilniuje.

[Lettered]

Šiek tiek pasidomėjau kaip Ryga skaičiuoja savo keleivius viešąjame transporte. Trumpai, skaičiavimas vyksta pagal bilietus. Bilietai turi būti validuojami kiekvieną kartą įlipus į VT priemonę. Mano šaltinio žodžiais tariant, "It looks like", nors ir iki galo neaišku, kad kiekvienas keleivis VT priemonėje yra užskaičiuojamas kaip atskiras keleivis, nepriklausomai nuo to, kur ir kaip jis važiuoja. Kitaip tariant, kaip ir Vilniuje.

Vilniuje įlipus nieko nereikia validuoti. Tiek turint momentinį bilietą, tiek mėnesinį, tiek metinį. Čia aišku kalbu apie m.ticket, o ne popierinius bilietus.

[dangoraižistas]

Kažkaip daug bla bla bla apie Rygos VT tariamą gerumą ir hiperbolizuotą Rygos kontaktinio tinklo ilgį, o čia naujiena LABIAU į temą.

С января билет на одну поездку в общественном транспорте будет стоить два евро

Nuo 2023 m. sausio 1, vienkartinė kelionė Rygos VT vietoj 1,15 euro kainuos DU eurus arba trigubai brangiau nei Vilniuje.

[Tomas]

Nuo 2023 m. sausio 1, vienkartinė kelionė Rygos VT vietoj 1,15 euro kainuos DU eurus arba trigubai brangiau nei Vilniuje.

Nesu usenije daug važinėjęs visuomeniniu transportu, bet kiek teko susidurti tai tokia kainodara, kai pavieniai vienkartiniai bilietai yra nesąmoningai brangūs, yra populiari.

[VLR]

Aš tai irgi manau, kad pervežamų žmonių skaičius yra svarbiausia. Mano prisegtas keliavimo metodas perveža daugiausia žmonių, dėl to jis yra geriausias.

[VLR]

Beje, reikia nepamiršti, kad kalbame apie itin prastus metus Rygoje ir situacija šiais metais, panašu, bus visai kitokia. Pavyzdžiui, Latvijos traukinių keleivių skaičius per pusę metų smarkiai augo ir priartėjo prie priešpandeminių skaičių:

https://eng.lsm.lv/article/economy/t...atvia.a481028/

Reikia, aišku, turėti omeny, kad Rygos priemiestiniai traukiniai sudaro didžiąja dalį bendro keleivių skaičiaus, nes Latvijos tarpmiestinis transportas geležinkeliais yra labai menkai naudojamas. Panašu bus prisukta apie 20m keleivių šiais metais, kuriuos drąsiai galėsime pliusuoti prie Rygos bendro keleivių skaičiaus.

Šiek tiek pasidomėjau kaip Ryga skaičiuoja savo keleivius viešąjame transporte. Trumpai, skaičiavimas vyksta pagal bilietus. Bilietai turi būti validuojami kiekvieną kartą įlipus į VT priemonę. Mano šaltinio žodžiais tariant, "It looks like", nors ir iki galo neaišku, kad kiekvienas keleivis VT priemonėje yra užskaičiuojamas kaip atskiras keleivis, nepriklausomai nuo to, kur ir kaip jis važiuoja. Kitaip tariant, kaip ir Vilniuje.

Tai apie tai ir kalbam. Pvz. dirbau senamiesty, mano vienas kolega važinėdavo į Bajorus su pasikeitimu Jeruzalėje, kita kolega važiuodavo į Pilaitę su pasikeitimu Narbuto gatvėje. Vilniaus maršrutai yra padriki ir nesuformuoti (turint omeny miesto dydį tai yra neįtikėtino lygio apsileidimas) ir keitimasis čia yra standartas. Rygoje yra aiškus centras su aiškiomis radialinėmis linijomis dėl to pasikeitimų ten reikia mažiau ir kelionių ‘prisukama’ mažiau su ta pačia skaičiavimo metodika. Nekalbant jau apie važiavimo komfortą ar laiką.

[Lettered]

Kažkaip daug bla bla bla apie Rygos VT tariamą gerumą ir hiperbolizuotą Rygos kontaktinio tinklo ilgį, o čia naujiena LABIAU į temą.

С января билет на одну поездку в общественном транспорте будет стоить два евро

Nuo 2023 m. sausio 1, vienkartinė kelionė Rygos VT vietoj 1,15 euro kainuos DU eurus arba trigubai brangiau nei Vilniuje.

Skiriasi kaina, bet skiriasi ir produktas. Kaip atrodo tas pats 11 maršrutas Rygoje ir Vilniuje.

[acetonas]

Kažkaip daug bla bla bla apie Rygos VT tariamą gerumą ir hiperbolizuotą Rygos kontaktinio tinklo ilgį, o čia naujiena LABIAU į temą.

С января билет на одну поездку в общественном транспорте будет стоить два евро

Nuo 2023 m. sausio 1, vienkartinė kelionė Rygos VT vietoj 1,15 euro kainuos DU eurus arba trigubai brangiau nei Vilniuje.

O tu pats skaitei savo straipsnį?

Vertimas svarbiausios vietos:

A three-day ticket will cost eight euros, a five-day ticket will cost 10 euros, and a monthly pass will cost 30 euros.

Ir tokios kainos atitinka dabartines Vilniaus VT kainas. Vieninteliai, kurie Vilniuje mokės mažiau bus studentai. Visi like vilniečiai mokės tiek pat, bet gaus žymiai prastesnį produktą.

Vilniaus VT kainynas:
JUDU – Susisiekimo paslaugos

[John]

Latviai SSC Latvijos VT temoje visai nesistebi, kad Vilniaus VT perveža daugiau keleivių ir įvardina priežastis, kurias čia jau šiek tiek aptarėme: miesto populiacijos mažėjimas, maršrutų dažnumo neatstatymas iki pre-Covid lygio ir iš to sekantis automobilių modalinės dalies didėjimas.

[Lettered]

Latviai SSC Latvijos VT temoje visai nesistebi, kad Vilniaus VT perveža daugiau keleivių ir įvardina priežastis, kurias čia jau šiek tiek aptarėme: miesto populiacijos mažėjimas, maršrutų dažnumo neatstatymas iki pre-Covid lygio ir iš to sekantis automobilių modalinės dalies didėjimas.

Ar į Rygos pervežimus įsiskaičiuoja keleiviai geležinkeliu? Rygos atveju tie skaičiai gerokai didesni nei Vilniaus.

[dangoraižistas]

In cities under state jurisdiction the highest share of seniors in the total population is in Daugavpils (23.7 %), the smallest in Jelgava (19.3 %), while in Riga (21.4 %) it is above the Latvian average.

Beveik ketvirtadalis Rygos gyventojų yra mažiau mobilūs ir mažiau pinigų turintys pensininkai. Vilniuje situacija KARDINALIAI skiriasi.

[John]

Ar į Rygos pervežimus įsiskaičiuoja keleiviai geležinkeliu? Rygos atveju tie skaičiai gerokai didesni nei Vilniaus.

Apie tai jau kalbėjom. Net įskaičiavus visus Latvijos geležinkelių pervežamus keleivius tai neturėtų esminės įtakos skaičiams.

[dangoraižistas]

Skiriasi kaina, bet skiriasi ir produktas. Kaip atrodo tas pats 11 maršrutas Rygoje ir Vilniuje.

Kodėl neįkėlei kaip atrodo ŽYMI dalis Rygos tramvajų (seniausias VT Baltijos šalyse)?

1976 (!!!!!!) metai! Tuo metu net BREŽNEVAS dar buvo jaunas ir gražus.






Nuotrauka daryta prieš savaitę, 1976 metų laužas maršrute:












Pilnas laužyno sąrašas:
Riga, tramway — Roster — Urban Electric Transit (transphoto.org)

[dangoraižistas]

Ar į Rygos pervežimus įsiskaičiuoja keleiviai geležinkeliu? Rygos atveju tie skaičiai gerokai didesni nei Vilniaus.

Aha, tik pamiršai įkelti kaip iki kitų metų galo atrodo Rygos elektriniai traukiniai



Net patys latviai tyčiojasi iš šių faktų

[Lettered]

Vilniui dar toli net iki to laužyno su savo škodom.
Ryga savo tranvajus atnaujina, o kada Vilnius turės bent vieną km tramvajaus bėgių?

[digital]

Aha, tik pamiršai įkelti kaip iki kitų metų galo atrodo Rygos elektriniai traukiniai

Na bet nepamiršo įkelti 11 maršruto (kurio jau kokių 8 metų nebėra) troleibuso nuotraukos.

[VLR]

Vien Rygos nauji priemiestiniai traukiniai yra vertingesni, turbūt, už didesnę dalį visos Vilniaus ‘VT sistemos’.

https://www.railtarget.eu/business/s...ract-1913.html

Nekalbant jau apie naujesnius autobusus ir troleibusus, žymiai geriau suformuotą VT prioritetą, ilgesnį troleibusų kontaktinį tinklą ar tuos pačius tramvajus, kuriuos vietiniai Vilniaus kaimiečiai lygina su kosmodromu ir kažkuo neįmanomu. Apskritai, Rygos VT sistemą lyginti su Vilniaus yra tas pats, kas lyginti plaukiojimą kruiziniu laivu su irstymusi mediniu plaustu po Bangladešo srutų kanalus. Pastarasis variantas netaps geresniu vien nuo to, kad juo pasinaudos daugiau žmonių ar ten bus suformuota daugiau ‘maršrutų’.