Baltijos valstybių sostinių palyginimas

[Sula]

Kontaktinio tinklo ir maršrutų ilgis yra skirtingi dalykai. 10 km laidų gali važiuoti 40 km maršrutų.

[evvt]

...
...
Rygoje elektrinio transporto (trol + tram) yra 235 km, Vilniuje tik troleibusai 144 km...
...

O kodėl neprisumuota elektrinių traukinių km prie elektrinio transporto Rygoj?

[VLR]

O jei miestas neturi centrinio hub’o dėl ko, keliaujant jame, reikia žymiai dažniau keistis, tai yra skaičiuojama kaip papildoma kelionė ar ne?

[MedinisStrazdas]

O jei miestas neturi centrinio hub’o dėl ko, keliaujant jame, reikia žymiai dažniau keistis, tai yra skaičiuojama kaip papildoma kelionė ar ne?

Vilniuje taip nes nėra galimybės sekti persėdimo.

[John]

O jei miestas neturi centrinio hub’o dėl ko, keliaujant jame, reikia žymiai dažniau keistis, tai yra skaičiuojama kaip papildoma kelionė ar ne?

Centrinio hubo buvimas/nebuvimas keleivių skaičiavimo metodika įtakos neturi.

[John]

1. Autobusų maršrutų bendras ilgis yra nesąmonė, nes aš galiu padaryti du maršrutus iš vieno ir tada kilometrai dvigubėja. Vadinasi, kuo daugiau pavienių ir retai važinėjančių maršrutų, tuo ilgis bus didesnis.

Jokia tai ne nesąmonė, o visai naudinga metrika. Niekas šiaip sau dviejų (arba 10) meršrutų iš vieno nedaro. Taip kad viskas ok su tokiu matavimu.

2. Troleibusų nesąmoningas palyginimas. Statistikos portalas rašo, kad visoj Lietuvoj yra tik 326 km troleibusų linijų.

Ko iš tavęs nesitikėjau, tai troleibusų (tramvajų, traukinių) linijų kontaktinio tinklo ilgio ir maršrutų painiojimo. Tai skirtingi dalykai ir juos lyginti galima, bet atskirai, o ne plakti tarpusavyje, nes tada tikrai, kaip sakai, gaunasi nesąmoningas lyginimas.

3. Kaip matom, Vilniuj ir Rygoj rida praktiškai vienoda – apie 40 mln. km per metus, bet Vilniuje yra 107, o Rygoj tik 83 maršrutai. Vadinasi, Rygoje maršrutai dažnesni ir patogesni.

Nuo kada bedra rida yra kur nors naudojama metrika kam nors matuoti viešąjame transporte? Gal painioji su passenger km? Pastarąjį būtų išties įdomu sužinoti, bet spėju tokios statistikos nei Vilniaus, nei Rygos VT neteikia.

[John]

Kitas dalykas, kad bent jau 2012 Rygos statistikoje, kuri yra Wikipedijoje, aiškiai išskiriamas keleivių skaičius skirtingose transporto rūšyse: autobusuose, troleibusuose ir tramvajuose. Tai panašu, kad niekas ten nieko neskaičiavo vieno bilieto-vienos kelionės principu, nes pagal tokį skaičiavimo metodą išskirinėti atskiras VT rūšis nebūtų prasmės. Tikėtina, kad skaičiuojama taip pat, kaip ir Vilniuje t.y. faktinis keleivių skaičius transporto priemonėse.

[VLR]

Centrinio hubo buvimas/nebuvimas keleivių skaičiavimo metodika įtakos neturi.

Gerai suformuotas centras su geru centriniu transporto mazgu ir aiškiomis radialinėmis linijomis reiškia mažiau pasikeitimų vidutinėje kelionėje reiškia mažiau kelionių statistikoje.

Bet kas, kas lygina Vilniaus VT su Rygos, turbūt nemato skirtumo ir tarp modernaus tualeto bei duobės lauke - vis tiek tiek pat kartų galima nusi*ikti.

[John]

Gerai suformuotas centras su geru centriniu transporto mazgu ir aiškiomis radialinėmis linijomis reiškia mažiau pasikeitimų vidutinėje kelionėje reiškia mažiau kelionių statistikoje.

Bet kas, kas lygina Vilniaus VT su Rygos, turbūt nemato skirtumo ir tarp modernaus tualeto bei duobės lauke - vis tiek tiek pat kartų galima nusi*ikti.

Aš kalbu apie skaičiavimo metodiką, ne apie pasikeitimų skaičių. Hubo buvimas/nebuvimas skaičiavimo metodikos nesąlygoja. Visgi mes iš tikrųjų nežinome, kaip Rygoje yra skaičiuojami keleiviai, nors ir buvo keletas spėjimų.

[mantasm]

> pasikeitimų

Persėdimų

[John]

> pasikeitimų

Persėdimų

Pasikeitimų. Arba transferių. Nuo žodžio change arba transfer. Peresažkos/persėdimai tegul lieka Sovietų sąjungoje ir Rusijoje.

[mantasm]

Pasikeitimų. Arba transferių. Nuo žodžio change arba transfer. Peresažkos/persėdimai tegul lieka Sovietų sąjungoje ir Rusijoje.

„Persėdimas“ bent logiškas, kad persėdi iš vienos transporto priemonės į kitą. Ir užtenka vieno žodžio be jokio konteksto.

„Pasikeitimas“ tai čia kaip? Plaukų spalvos pasikeitimas? „Pakeitimas“ būtų kažkiek logiškiau. Bet tada irgi be konteksto neaišku ką pakeiti.

Įdomu koks buvo terminas tarpukariu.

[taccido]

O kodėl neprisumuota elektrinių traukinių km prie elektrinio transporto Rygoj?

Galima pridėti, bet net jeigu žiūrėsime vien į gatvių infrastruktūrą (tramvajai, troleibusai) – tai faktas, kad Rygoje 3 kartus ilgesnis elektrinio transporto tinklas. Žr. žemiau.

Ko iš tavęs nesitikėjau, tai troleibusų (tramvajų, traukinių) linijų kontaktinio tinklo ilgio ir maršrutų painiojimo. Tai skirtingi dalykai ir juos lyginti galima, bet atskirai, o ne plakti tarpusavyje, nes tada tikrai, kaip sakai, gaunasi nesąmoningas lyginimas.

Nu pardon, bet savo pranešime ne tik lyginai maršrutų ilgių sumas su kontaktinio tinklo ilgiu (kas, kaip pats sakai, yra nesąmonė), bet net ir Rygos skaičius su Rygos skaičiais, užrašydamas, kad tai Vilnius... Dangoraižistas tave už TOKIO lygio dezinformaciją sutriuškintų

Autobusų maršrutų ilgis:
Ryga: 1177km
Vilnius: 875km

Visų pirma, 1177 km NĖRA tik autobusų mašrutų ilgis: „The total length of public transport routes in Riga is 1177 km“ (šaltinis).

Antra, Vilniuje autobusų maršrutų ilgis yra 1802 km (pagal VVT).

Trečia, 875 km yra RYGOS (ne Vilniaus!) autobusų maršrutų TINKLO ILGIS (pagal Rigas satiksme). Tai NĖRA maršrutų ilgių suma, kadangi šalia pateikiami troleibusų ir tramvajų „maršrutų ilgiai“ iš tikrųjų yra TINKLO ilgiai (t. y. gatvių su dvipusiu tos transporto rūšies judėjimu ilgių suma).

Kad būtų aiškesnis mano pranešimas, paaiškinu, ką aš vadinu tinklo ilgiu – jeigu turime 1 km ilgio gatvę, kuria abiejomis pusėmis važiuoja troleibusas/tramvajus/autobusas, vadinasi, turime 1 km tinklo, visiškai nepriklausomai nuo to, kiek maršrutų ta gatve važiuoja. T. y. tinklo ilgis atitinka dvipusio judėjimo gatvių ilgį, o kontaktinio tinklo/bėgių ilgis automatiškai bus apie 2x didesnis.

BBC rašo, kad „total tram rail length in Riga is 124 km“, o Rigas satiksme, kad 69 km. Vadinasi, maršrutų tinklo ilgis 69 km (Google Maps apytiksliai pamatavau ir atitinka), o vienbėgių ruožų – apie 2x didesnis ilgis, t. y. 124 km.

Dabar magija – tame Rigas satiksme puslapyje sudėkime tramvajų 69 km, troleibusų 166 km ir autobusų 875 km ir išeina 1110 km, įtartinai arti 1177 km (taigi, panašu, kad tai ne visų maršrutų ilgis, o visų trijų tinklų ilgių suma)

Taigi, tu palyginai Rygos auto+trol+tram tinklų ilgį su Rygos autobusų tinklo ilgiu

O iš tikrųjų skaičiai tokie:

	Visų maršrutų ilgių suma	Tinklo ilgis
Vilniaus autobusai	1802 km	??? km
Rygos autobusai	??? km	875 km

Dabar – kodėl maršrutų ilgių suma yra nesąmonė.

Jokia tai ne nesąmonė, o visai naudinga metrika. Niekas šiaip sau dviejų (arba 10) meršrutų iš vieno nedaro. Taip kad viskas ok su tokiu matavimu.

Vilniuje buvo 18 ir 18A troleibusų maršrutai, vienas su pratęsimu iki Titnago gatvės, kitas be. Tokie maršrutai skaičiuojasi atskirai ir didina bendrą maršrutų ilgį. Pridėk arba atimk vieną kitą pikinį maršrutą, dar kokį visus dubliuojantį maršrutą (pvz. buv. 11 troleibusas per visą miestą zigzagais) ir kilometrai smarkiai keičiasi. Tai jeigu miestas turės daugybę skirtingų vienas kitą dubliuojančių ir retai kursuojančių maršrutų, statistika bus kosminė, lyginant su miestu, kuris normaliai organizuoja maršrutus.

Pvz. vokiškoj Vikipedijoj yra nežinia kurių metų pasenusi informacija, kad Vilniuje 513,6 km bendras troleibusų maršrutų ilgis. Dabar pagal VVT yra 412,7 km. Tačiau troleibusų sistema per paskutinius 15 metų iš esmės nesikeitė, neskaitant KT panaikinimo Naugarduko g. Vadinasi, maršrutų ilgių suma yra Š ir nieko apčiuopiamo neparodo (nebent maršrutų didelį skaičių ir jų neefektyvumą).

Tačiau išsiaiškinkim su kontaktiniais tinklais...

Troleibusų maršrutų ilgis:
Ryga: 166km
Vilnius: 412km

Tramvajų maršrutų ilgis:
Ryga: 69km

Palyginai Rygos troleibusų tinklo ilgį su Vilniaus maršrutų ilgių suma.

Vilniuje Google Maps apytiksliai pamatavus ir sudėjus visas gatves, kuriose dvipusis troleibusų judėjimas, išeina apie 55-60 km tinklo ilgis (Papildymas: radau Judu ataskaitoje, kad 66 km). Pagal VVT, Vilniaus kontaktinio tinklo ilgis 144 km. Vadinasi, 144 km yra vienpusių „kelių“ ilgis (2 x 60 km + papildomos atkarpos ties išsišakojimais, gal troleibusų parke ir t. t.). Na bet tiek to, padalinkime 144 iš 2 ir tarkime, kad tinklo ilgis yra 72 km.

Dabar kyla klausimas dėl Rygos troleibusų. Rusiška Vikipedija rašo, kad tinklo ilgis 323 km, Rigas Satiksme – 166 km. Pirmasis skaičius dvigubai didesnis, todėl akivaizdu, kad 166 km yra dvipusių gatvių suma. Taigi, Ryga turi 2,3 karto ilgesnį troleibusų tinklą!

Negana to, Rygos tramvajų tinklas yra praktiškai tokio paties ilgio, kaip Vilniaus troleibusų tinklas.

Taigi, realiai Ryga pagal elektrinį transportą Vilnių lenkia 3,5 karto (žr. lentelę).

Apibendrinant padariau netobulą špargalkę. Dar papildžiau keletu skaičių. Su troleibusais gali būti netikslumų: Vilniuje ėmiau darbo dienomis kursuojančių trūlikų skaičių, o Rygoje bendrą, nes nežinojau darbo dienų išleidimo. Vilnius, turėdamas 60 supuvusių „rezervinių“ troleibusų smarkiai iškreiptų statistiką, dabar ji truputį iškreipta Rygos naudai. Bet netikiu, kad Rygoje toks milžiniškas rezervas, kaip Vilniuje. Dar kitas dalykas, kad neaišku, kaip Rygoje skaičiuoja tuos tramvajaus vagonus. Su sovietiniais atskirais vagonais kaip ir aišku, bet ar jie naują kelių sekcijų tramvajų skaičiuoja kaip 1 vagoną?



Tai kokios išvados.

1) Gyventojų tiek pat, rida tokia pati, keleivių irgi praktiškai tiek pat.

2) Ryga turi 3,5 karto ilgesnį elektrinio gatvinio transporto tinklą.

3) Rygoje tas pats keleivių skaičius pasiskirsto į didesnį skaičių transporto priemonių (grubiai 900 vs. 600, skaičiuojant, kad tramvajai sudaryti iš dviejų sukabintų vagonų). Tai reiškia komfortiškesnį važiavimą.

4) Negana to, reikia turėti omeny, kad Rygoje transporto priemonės yra talpesnės, nes Vilniuje praktiškai nėra dvigubų troleibusų, o Rygoje jų nemažai, taip pat yra naujų tramvajų, kurių talpa didesnė už dvigubų autobusų/troleibusų.

5) Rygoje mažiau maršrutų (grubiai 80 vs.100). Tačiau tinklas žymiai ilgesnis. Jeigu tikėsime Judu 2019 m. ataskaita, tai Vilniaus bendras tinklas yra 496+66=562 km, o Rygoje net 1177 km.

Taip kad Vilnius neturi kuo didžiuotis prieš Rygą VT srityje
Nebent kad vežioja keleivius pergrūstose transporto priemonėse (daugiausia ne elektrinėse, o dyzelinėse), turi aptarnauti mažiau kontaktinio tinklo/bėgių ir gali pasigirti mažesnėmis išlaidomis – „efektyvu“...

Nuo kada bedra rida yra kur nors naudojama metrika kam nors matuoti viešąjame transporte? Gal painioji su passenger km? Pastarąjį būtų išties įdomu sužinoti, bet spėju tokios statistikos nei Vilniaus, nei Rygos VT neteikia

Bukai žiūrėti į maršrutų ilgių sumą yra nesąmonė. O rida padeda susiorientuoti žvelgiant į bendrą vaizdą, kaip šitoje lentelėje.

[taccido]

Pasikeitimų. Arba transferių. Nuo žodžio change arba transfer. Peresažkos/persėdimai tegul lieka Sovietų sąjungoje ir Rusijoje.

Anglų kalba ne rodiklis. Vokiškai Umstieg, per+lipimas. Jeigu vokiškai įlipti yra einsteigen, o lietuviškai įlipti arba įsėsti, tai nematau problemos su žodžiu persėdimas.

Taip pat lenkai sako pšesiadka, kas yra persėdimas. Gal lenkai irgi turėtų pradėti vadinti trasferais, nes pšesiadka per daug primena Rusiją?

[evvt]

...




...

Labai nebloga lentelė. Parodo arba kiek Rygoj labiau išvystyta infrastruktūra(Ir tai net nekalbant apie elektrinių traukinių transportą Rygoje ir jos metropolijoje) arba kiek Ryga didesnė už Vilnių. Beje tie šūkaliojimai kad va Vilnius jau pagal gyventojų skaičių jei ne aplenkė tai tuoj tuoj priartės ir iškart aplenks Rygą yra maždaug vienodo naivumo kaip kad pradėt teigti jog pvz koks nors Minskas(2mln.) jau varžosi su Paryžium kur irgi tik šiek tiek virš 2mln. gyventojų, nieko nešnekant kad tai tik savivaldybės skaičiai be metropolijos

[Tomas]

Anglų kalba ne rodiklis. Vokiškai Umstieg, per+lipimas. Jeigu vokiškai įlipti yra einsteigen, o lietuviškai įlipti arba įsėsti, tai nematau problemos su žodžiu persėdimas.

Taip pat lenkai sako pšesiadka, kas yra persėdimas. Gal lenkai irgi turėtų pradėti vadinti trasferais, nes pšesiadka per daug primena Rusiją?

Galima vadinti perlipimu. Vis vien pergrūstame Vilniaus VT dažniausiai važiuojama stovint, o ne sėdint.

[John]

Nu pardon, bet savo pranešime ne tik lyginai maršrutų ilgių sumas su kontaktinio tinklo ilgiu (kas, kaip pats sakai, yra nesąmonė), bet net ir Rygos skaičius su Rygos skaičiais, užrašydamas, kad tai Vilnius... Dangoraižistas tave už TOKIO lygio dezinformaciją sutriuškintų



Visų pirma, 1177 km NĖRA tik autobusų mašrutų ilgis: „The total length of public transport routes in Riga is 1177 km“ (šaltinis).[/.quote]


Antra, Vilniuje autobusų maršrutų ilgis yra 1802 km (pagal VVT).

Trečia, 875 km yra RYGOS (ne Vilniaus!) autobusų maršrutų TINKLO ILGIS (pagal Rigas satiksme). Tai NĖRA maršrutų ilgių suma, kadangi šalia pateikiami troleibusų ir tramvajų „maršrutų ilgiai“ iš tikrųjų yra TINKLO ilgiai (t. y. gatvių su dvipusiu tos transporto rūšies judėjimu ilgių suma).

Sorry, berašydamas įpeistinau ne tuos skaičius apie autobusų maršrutus. Šitiek liguistai fiksuotis ant kažkokios neesminės rašymo klaidos yra truputį kvaila. Bendras maršrutų ilgis visgi yra toks, kokį pateikiau pagal esamus skaičius VT webuose: 1177 km Rygoje vs 2214 km

Kad būtų aiškesnis mano pranešimas, paaiškinu, ką aš vadinu tinklo ilgiu – jeigu turime 1 km ilgio gatvę, kuria abiejomis pusėmis važiuoja troleibusas/tramvajus/autobusas, vadinasi, turime 1 km tinklo, visiškai nepriklausomai nuo to, kiek maršrutų ta gatve važiuoja. T. y. tinklo ilgis atitinka dvipusio judėjimo gatvių ilgį, o kontaktinio tinklo/bėgių ilgis automatiškai bus apie 2x didesnis.

Kas yra tinklas (ar geležinkelių atveju track length) yra ir taip visiems aišku. Neaišku tik kodėl tu nusprendei painioti maršrutų ilgius su tinklo ilgiu, kas yra atskiri dalykai, nelabai turintys ką bendro. Niekas nedraudžia lyginti tinklo ilgių, jei manai, kad tai svarbu.

Dabar magija – tame Rigas satiksme puslapyje sudėkime tramvajų 69 km, troleibusų 166 km ir autobusų 875 km ir išeina 1110 km, įtartinai arti 1177 km (taigi, panašu, kad tai ne visų maršrutų ilgis, o visų trijų tinklų ilgių suma)

Bėginių sistemų ilgius dažnai matuojama pagal 'system length' t.y. maršrutų ilgį minus besidubliuojančius maršrutus. Ką ten tiksliai nurodo Rigas Satiksme sunku žinoti, bet panašu, kad ne maršrutus taip, kaip jie pateikia autobusų ir troleibusų maršrutus. Kodėl jie taip daro, nežinau, bet reiktų klausti jų. Bendras maršrutų ilgis matyt būtų kažkiek ilgesnis, bet tai nėra esminis skaičius ir įdidelės takos galutiniam skaičiui nedarys. Na gal vietoj 1177 būtų, tarkim 1225. Ne esmė.

Apibendrinant padariau netobulą špargalkę. Dar papildžiau keletu skaičių. Su troleibusais gali būti netikslumų: Vilniuje ėmiau darbo dienomis kursuojančių trūlikų skaičių, o Rygoje bendrą, nes nežinojau darbo dienų išleidimo. Vilnius, turėdamas 60 supuvusių „rezervinių“ troleibusų smarkiai iškreiptų statistiką, dabar ji truputį iškreipta Rygos naudai. Bet netikiu, kad Rygoje toks milžiniškas rezervas, kaip Vilniuje. Dar kitas dalykas, kad neaišku, kaip Rygoje skaičiuoja tuos tramvajaus vagonus. Su sovietiniais atskirais vagonais kaip ir aišku, bet ar jie naują kelių sekcijų tramvajų skaičiuoja kaip 1 vagoną?

Špargelkėje pateiki klaidinančią info. Rygos keleivių skaičius 2021 yra žinomas ir jis yra ne 140 mln., o 74.3 mln. Tai jau buvo ne kartą minėta, tai biškį keista, kad visvien imi nežinia kokius, nežinia kurių metų, skaičius. 2021 skaičiai yra čia: https://www.rigassatiksme.lv/en/news...ransportation/

Bukai žiūrėti į maršrutų ilgių sumą yra nesąmonė. O rida padeda susiorientuoti žvelgiant į bendrą vaizdą, kaip šitoje lentelėje.

Šiaip tai esmė ta, kad niekas bukai vien į maršrutų ilgių sumą nežiūri. Tai yra vienas iš kriterijų, kurių čia minėjom bent 5. Svarbaiusias, žinoma, keleivių skaičius, kuris yra pervežamas.
Kita vertus, bukai fiksuotis ant kažkokios rašymo klaidos yra tikrai kvaila.

[PoDV]

Anglų kalba ne rodiklis. Vokiškai Umstieg, per+lipimas. Jeigu vokiškai įlipti yra einsteigen, o lietuviškai įlipti arba įsėsti, tai nematau problemos su žodžiu persėdimas.

Taip pat lenkai sako pšesiadka, kas yra persėdimas. Gal lenkai irgi turėtų pradėti vadinti trasferais, nes pšesiadka per daug primena Rusiją?

Primena 1918 m. kalbas ar apskritai lietuviškas žodis "sėsti".

Nors teisingiausias turbūt ir būtų žodis VT: perlipimas, nes turime įlipimas, išlipimas. Tik reiktų koreguoti apibrėžimus žodynuose, kad ne tik tvorą perlipti galima.
Persėdimas nebent VT viduje (pakeisti sėdėjimo vietą).

[taccido]

Sorry, berašydamas įpeistinau ne tuos skaičius apie autobusų maršrutus. Šitiek liguistai fiksuotis ant kažkokios neesminės rašymo klaidos yra truputį kvaila. Bendras maršrutų ilgis visgi yra toks, kokį pateikiau pagal esamus skaičius VT webuose: 1177 km Rygoje vs 2214 km

Niekas į kažkokią vieną klaidą nesifokusuoja. Tiesiog perėjau per visus tavo skaičius iš eilės, pats bandydamas išsiaiškinti. Gal pranešimo ilgis tokį įspūdį sudarė.

Neaišku tik kodėl tu nusprendei painioti maršrutų ilgius su tinklo ilgiu, kas yra atskiri dalykai, nelabai turintys ką bendro. Niekas nedraudžia lyginti tinklo ilgių, jei manai, kad tai svarbu.
.

Tai kad būtent tu supainiojai tinklo ir maršrutų ilgius troleibusų palyginime.

Tačiau tinklo ir maršrutų ilgiai turi labai daug ką bendro, nes galima pamatyti, kad prikurta daugybė besidubliuojančių retai važinėjančių maršrutų.

Elektrinių tinklų ilgiai irgi yra svarbūs, nes labai akivaizdžiai parodo, kad Rygoje yra 3,5 karto daugiau gatvių/ruožų, kur viešasis transportas elektrinis. Tai reiškia galimai švaresnį orą didesniame kiekyje pagrindinių gatvių ir t. t.

Bėginių sistemų ilgius dažnai matuojama pagal 'system length' t.y. maršrutų ilgį minus besidubliuojančius maršrutus. Ką ten tiksliai nurodo Rigas Satiksme sunku žinoti, bet panašu, kad ne maršrutus taip, kaip jie pateikia autobusų ir troleibusų maršrutus. Kodėl jie taip daro, nežinau, bet reiktų klausti jų. Bendras maršrutų ilgis matyt būtų kažkiek ilgesnis, bet tai nėra esminis skaičius ir įdidelės takos galutiniam skaičiui nedarys. Na gal vietoj 1177 būtų, tarkim 1225. Ne esmė.

Ką nurodo Rigas Satiksme apie tramvajus ir troleibusus, tai kaip ir aišku. Dėl autobusų neaišku.

Bet va tie maršrutų ilgių palyginimai nematant bendro vaizdo (tinklo ilgio, TP skaičiaus ir kt.) nieko nepasakė ir tik klaidino. Dėl to ir padariau lentelę.

Špargelkėje pateiki klaidinančią info. Rygos keleivių skaičius 2021 yra žinomas ir jis yra ne 140 mln., o 74.3 mln.

Teisingai, 74,3 mln.

Šiaip tai esmė ta, kad niekas bukai vien į maršrutų ilgių sumą nežiūri. Tai yra vienas iš kriterijų, kurių čia minėjom bent 5. Svarbaiusias, žinoma, keleivių skaičius, kuris yra pervežamas.

Tai dar klausimas, ar keleivių skaičius tikrai svarbiausias rodiklis, turint omeny, kad bent jau Vilniaus atveju, jo neįmanoma tiksliai įvertinti. Mėnesinių bilietų kiekvieną kartą įlipus nereikia žymėti, o čekoslovakiškose škodose nėra jokių keleivių skaičiavimo daviklių. Kaip Rygoje, išvis neaišku.

Net jei keleivių skaičiai būtų tikslūs, absoliutus VT keleivių skaičius nebūtinai reiškia kažkokį pranašumą. Jei vienas miestas kompaktiškesnis ir žmonės lengviau pasiekia savo tikslus pėsčiomis ir dviračiu, tai VT keleivių skaičiai gali būti mažesni.

[John]

Tai kad būtent tu supainiojai tinklo ir maršrutų ilgius troleibusų palyginime.

Tiesiog paėmiau skaičius, kurie buvo pateikti Vilniaus VVT ir Rigas Satiksme puslapiuose. Jei Rigas Satiksme pateikia melagingus skaičius, tai mano kaltė nebent ta, kad aš jų dar 3 kartus nepertikrinau kituose šaltiniuose. Atsiprašau dėl to.

Elektrinių tinklų ilgiai irgi yra svarbūs, nes labai akivaizdžiai parodo, kad Rygoje yra 3,5 karto daugiau gatvių/ruožų, kur viešasis transportas elektrinis. Tai reiškia galimai švaresnį orą didesniame kiekyje pagrindinių gatvių ir t. t.

Oro kokybei VT elektrifikavimas neturi didelės reikšmės. Ne VT yra didžiausias (ar apskritai reikšmingas) taršos šaltinis tiek Vilniuje, tiek Rygoje. Miestiečiams VT propulsijai naudojamas kuras yra turbūt paskutinėje vietoje.

Tai dar klausimas, ar keleivių skaičius tikrai svarbiausias rodiklis, turint omeny, kad bent jau Vilniaus atveju, jo neįmanoma tiksliai įvertinti. Mėnesinių bilietų kiekvieną kartą įlipus nereikia žymėti, o čekoslovakiškose škodose nėra jokių keleivių skaičiavimo daviklių. Kaip Rygoje, išvis neaišku.

Net jei keleivių skaičiai būtų tikslūs, absoliutus VT keleivių skaičius nebūtinai reiškia kažkokį pranašumą. Jei vienas miestas kompaktiškesnis ir žmonės lengviau pasiekia savo tikslus pėsčiomis ir dviračiu, tai VT keleivių skaičiai gali būti mažesni.

Greitas Google sako, kad Vilniuje pėsčiųjų modal share yra gerokai didesnis, nei Rygoje. Dviračių, ko gero, taip pat dabar gerokai didesnis. VT modalinė dalis, kita vertus, yra smarkiai didesnė Rygoje. Iš čia ir pasidarė įdomu, kodėl Rygoje tokia maži absoliutūs VT skaičiai, nors modalinė dalis tokia didelė? Ir čia, nori nenori, gana įtikinamai atrodo teorija, kad Rygos gyventojų skaičius nėra toks, koks yra deklaruojamas. Kita teorija, aišku, kad jie kažkaip kitaip skaičiuoja keleivius. Na arba gali būti ir abu variantai.