Baltijos valstybių sostinių palyginimas

[MedinisStrazdas]

"Kaimškas Vilniaus tankumas" taptų normalus, iš Vilniaus ribų išmetus Nemenčinės ir Panerių miškus, kurie užima beveik pusę "miesto", o kam jie prijungti iš viso - nesuprasi.

Labai paprasta paaiškinti kam jie prijungti - kad už priežiūrą mokėtu miestas o ne rajonas. Juk Vilniaus rajonas net už dyką neleidžia nieko daryti. Nei kelio statyti neleido, nei mokyklos, nors jiems patiems nereikėtu už tai mokėti.

[Sula]

Labai paprasta paaiškinti kam jie prijungti - kad už priežiūrą mokėtu miestas o ne rajonas. Juk Vilniaus rajonas net už dyką neleidžia nieko daryti. Nei kelio statyti neleido, nei mokyklos, nors jiems patiems nereikėtu už tai mokėti.

Kiek žinau, už miškų priežiūrą miestas nemoka. Jie priklauso urėdijai.
Vilniaus rajono ilgametės rajono vadovybės gyvybės ir mirties klausimas yra kuo didesnė getizacija..
Kažkada jie jau "prarado" N. Vilnią, Salininkus ir t.t.

[Stadionas]

Kiek žinau, už miškų priežiūrą miestas nemoka. Jie priklauso urėdijai.
Vilniaus rajono ilgametės rajono vadovybės gyvybės ir mirties klausimas yra kuo didesnė getizacija..
Kažkada jie jau "prarado" N. Vilnią, Salininkus ir t.t.

tai, kad jiems kaip tik reiktų dali Nemėžio, Zujūnų ir Nemenčinės atiduoti.

[Sula]

tai, kad jiems kaip tik reiktų dali Nemėžio, Zujūnų ir Nemenčinės atiduoti.

Kol kas jie yra "jų". Ar aš kažko nesupratau?
Miškus galima atiduoti adiministruoti Wilenskiui Samorządui.

[Stadionas]

Kol kas jie yra "jų". Ar aš kažko nesupratau?
Miškus galima atiduoti adiministruoti Wilenskiui Samorządui.

aš ta prasme kad, Lietuvių turėtų norėt atsikratyt llra, kad ir iškeičiant į pavyzdžiui miškus.

[Tomizmas]

Būtent, miesto ploto formalus sumažinimas nieko nekeistų, čia nebent kvailiams, kurie rėkia, kad nereikia tramvajaus, nes miestas formaliai per retas.

Na, pastoviai vis kaišiojamas pavyzdys, koks Vilnius "retas" lyginant su (dažniausiai) Paryžiumi. Tai gal būtų logiška, jeigu Vilnius pasibaigtų iš karto už (laikrodžio rodyklės kryptimi) Saulėtekio, Naujosios Vilnios (arba netgi Antakalnio), Pavilnio (arba netgi Markučių), Liepkalnio, oro uosto, Žemųjų Panerių, Gariūnų (arba netgi Lazdynų), Pilaitės, Zujūnų, Avižienių, Santariškių. Tokio grynai urbanizuoto miesto, be jokių ten miškų, laukų, kaimų ir nutolusių Grigiškių, Salininkų, Balsių, Antavilių ir t. t. tankumas būtų normalus ir pamirštume pagaliau tuos visus argumentus apie "Paryžiaus tankumą". Paryžiaus miesto administracinėse ribose nėra 34% miškų, nėra visokių laukų ir gatvinių kaimų, nutolusių sodų bendrijų. Tuo labiau, visokiems Antaviliams, Grigiškėms ar Balsiams būti Vilniuje tikrai nėra logikos (ką jau kalbėti apie visokius Pagubės ar Kelmijos sodus, Daniliškes, Trakų Vokę ir panašiai), kai nuo realiai urbanizuotos pagrindinės miesto dalies juos skiria kilometrai miškų ir laukų. Netgi Naujoji Vilnia yra labai pritemptas "Vilnius". Visame pasaulyje tai yra priemiesčiai. Kodėl pas mus norima jungti prie miesto, netgi nepaisant to, kad tarp priemiesčio ir realaus miesto yra 10 km miškų ir laukų, kurie staiga tampa "miestu" ir išpučia miesto plotą, nors nieko urbanizuoto ten nėra?

Tarp Vilniaus ir gimtojo rajono pastoviai važinėju Nemenčinės plentu, ir niekaip negaliu suvokti, kaip miestui realiai pasibaigus už Saulėtekio, iki jo ribos dar 10 km reikia važiuoti miškais, per visokius retus miške išsimėčiusius Karačiūnus, Antavilius ir t. t. kai tos gyvenvietės akivaizdžiai yra nutolę priemiesčiai. O miškai iš viso NĖRA joks miestas ir negali būti.

Pasižiūrim dabar Vilniaus seniūnijų žemėlapį. Jeigu tai priklausytų nuo manęs, nuo Vilniaus atskirčiau:

1. Visą Panerių seniūniją (nes ten vien laukai, miškai, kaimai, o pramonės vienas nutolęs, miškų atskirtas masyvas gali būti ir rajone).
2. Grigiškes (nes tai nutolusi beveik 10 km gyvenvietė).
3. Pilaitės seniūnijos vakarinę dalį (nes už Gilužio prasideda kaimai ir laukai - miestas realiai pasibaigia ties Gilužio ežeru).
4. Verkių seniūnijos didžiąją dalį (viskas, kas yra už Santariškių - tai nutolusios gyvenvietės ir sodų bendrijos, atskirtos didelio miško).
5. Antakalnio seniūnijos didžiąją dalį (viskas, kas yra už Saulėtekio, yra miškai su retomis gyvenvietėmis ir sodų bendrijomis).
6. Naujininkų seniūnijos pietinę dalį (už Kirtimų ir oro uosto prasideda laukai, miškai, sodai, kaimai, nutolę Salininkai).
7. Rasų seniūnijos pietinę dalį (už Minsko plento - laukai ir kaimai, kažkiek išsibarsčiusios logistikos, kuri gali būti rajone)

8. Naujoji Vilnia - gal... Bet kelia labai daug klaustukų.

[John]

Šimašius paskelbė savivaldybės įmonių ataskaitas ir įdomus faktas kad 2021 Vilniaus viešojo transporto keleivių skaičius buvo 99,6 mln, stipriai kritęs net lyginant su giliai pandeminiais 2020 kada buvo 115,5 mln, o nuo priešpandeminių 2019 išvis atitrūkęs 165,5 mln.
O bet tačiau yra ir pozityvių žinių, lyginant su Rygos skaičiais 74,3 mln keleivių 2021, Vilnius vistiek pirmauja kad ir kiek keistai tai atrodytų žinant kiek Rygoj yra sukišama pinigų į viešą transportą ir pačios Rygos metro populiaciją.

Biškį pasigūglinau ta tema ir, tiesą sakant, pasidarė labai įdomu.

Vilniaus VT pervaža 100mln. keleivių per metus. Rygos VT, įskaičiuojant Latvijos geležinkelius, apie 80mln.
Vilniaus VT modalinė dalis yra ~20%. Rygos VT modalinė dalis yra ~35-40%

Talinas, beje, irgi perveža daugiau keleivių savo VT, nei Ryga.

Kažkaip nesusijungia taškai, nes akivaizdu, kad Rygos VT modal share yra gerokai didesnis, nei Vilniaus, bet keleivių skaičius gerokai mažesnis, nors Ryga (atseit) vis dar didesnė? Ar Ryga ir Vilnius skirtingai skaičiuoja VT keleivius? O gal Rygos populiacija yra gerokai mažesnė, nei skelbiama? Ar kas gali pateikti paaiškinimą? Būtų įdomi ir dangoraižistas nuomonė. Žinoma ir visi kiti welcome pateikti paaiškinimus, kaip čia viskas yra su tais skaičiais.

[gerietis]

Žinoma ir visi kiti welcome pateikti paaiškinimus, kaip čia viskas yra su tais skaičiais.

Nieko nežinau, bet spėju gal skiriasi skaičiavimo metodika? Man būtų įdomu sužinoti kaip suskaičiuoja VT "pervežtų" skaičių.

[Pilaitis]

Kažkaip nesusijungia taškai, nes akivaizdu, kad Rygos VT modal share yra gerokai didesnis, nei Vilniaus, bet keleivių skaičius gerokai mažesnis, nors Ryga (atseit) vis dar didesnė? Ar Ryga ir Vilnius skirtingai skaičiuoja VT keleivius?

Jeigu rimtai, tai Rygoje yra būdai paskaičiuoti unikalius persėdančius keleivius (nuo taško A iki taško B su persėdimu taške T = 1 keleivis), o Vilniuje - nėra (nuo taško A iki taško T = 1 keleivis, nuo taško T iki taško B = 1 keleivis; 1+1=2 keleiviai). Tai spėju tai atsispindi ir statistikoje.

Rygoje keleiviai skaičiuojami pagal bilietus, Vilniuje - pagal daviklius virš durų.

[taccido]

Biškį pasigūglinau ta tema ir, tiesą sakant, pasidarė labai įdomu.

Vilniaus VT pervaža 100mln. keleivių per metus. Rygos VT, įskaičiuojant Latvijos geležinkelius, apie 80mln.
Vilniaus VT modalinė dalis yra ~20%. Rygos VT modalinė dalis yra ~35-40%

Talinas, beje, irgi perveža daugiau keleivių savo VT, nei Ryga.

Kažkaip nesusijungia taškai, nes akivaizdu, kad Rygos VT modal share yra gerokai didesnis, nei Vilniaus, bet keleivių skaičius gerokai mažesnis, nors Ryga (atseit) vis dar didesnė? Ar Ryga ir Vilnius skirtingai skaičiuoja VT keleivius? O gal Rygos populiacija yra gerokai mažesnė, nei skelbiama? Ar kas gali pateikti paaiškinimą? Būtų įdomi ir dangoraižistas nuomonė. Žinoma ir visi kiti welcome pateikti paaiškinimus, kaip čia viskas yra su tais skaičiais.

Jo, šitas dalykas neaiškus. Po tinklaraščio straipsniu apie modalinį kelionių pasiskirstymą esu parašęs panašų komentarą:

Iš tikrųjų keista, kad pervežamų keleivių Rygoje mažiau nei Vilniuje, nors miestas didesnis. Ir net kilometrų skaičius beveik tas pats. Kaip taip gali būti?

Ką tik radau 2019 m. darytos apklausos duomenis:
■The transport mode split in Riga: 46.43% – users of trams, trolleybuses, buses and minibuses; 34.7% – car users; 7.31% pedestrians and 3.45% cyclists.
■The metropolitan area transport mode split represents journeys to and from Riga: 42% – public transport users, 38% – car users, ~3% of cyclists.
[Šaltinis: http://sumba.eu/en/article/updates-r...mulation-model ]

Pagal šituos duomenis,Rygoje VT vis tiek perveža didesnį procentą žmonių nei automobiliais (netgi be priemiestinių traukinių). Automobilis vs. VT Vilniuje 48:25, o Rygoj ~35:46 (38:42).

Kažkaip nesusiveda galai.

Bet šiaip įdomu, kaip skaičiuojasi mėnesinių bilietų turėtojai. Ar laikoma, kad mėnesinio bilieto turėtojas vidutiniškai važiuoja 3 kartus per dieną (t.y. 3 keleiviai per dieną)?
Ar gali būti, kad Rygoje daugiau žmonių turi tik darbo dienomis galiojančius bilietus, todėl prisiskaičiuoja mažiau dienų ir atitinkamai keleivių?

[John]

Vilnius, jei teisingai paskaičiavau, turi 107 VT maršrutus. Ryga 83. Gal ir tai turi įtakos? Rygos VT tiesiog mažiau aprėpiantis.

[deep'as]

Jeigu rimtai, tai Rygoje yra būdai paskaičiuoti unikalius persėdančius keleivius (nuo taško A iki taško B su persėdimu taške T = 1 keleivis), o Vilniuje - nėra (nuo taško A iki taško T = 1 keleivis, nuo taško T iki taško B = 1 keleivis; 1+1=2 keleiviai). Tai spėju tai atsispindi ir statistikoje.

Rygoje keleiviai skaičiuojami pagal bilietus, Vilniuje - pagal daviklius virš durų.

Čia greičiausiai ir bus skaičiavimo metodikų skirtumas.

Dar vienas crazy fact. Rygos viešojo transporto pajamos 140 mln eurų, vien iš bilietų pardavimo 27 mln eurų, kai tuo tarpu Vilniaus 23 mln. iš viso. Kokias kosmines pajamas gauna Rygos viešasis transportas ko negauna VIlniaus?

p.s. skaičiai iš atminties, šiek tiek su paklaida

[John]

Dar įdomu tai, kad Talinas turi viso 86 VT maršrutus. Daugiau nei Ryga.

[John]

Čia greičiausiai ir bus skaičiavimo metodikų skirtumas.

Dar vienas crazy fact. Rygos viešojo transporto pajamos 140 mln eurų, vien iš bilietų pardavimo 27 mln eurų, kai tuo tarpu Vilniaus 23 mln. iš viso. Kokias kosmines pajamas gauna Rygos viešasis transportas ko negauna VIlniaus?

p.s. skaičiai iš atminties, šiek tiek su paklaida

Rigas Satiksme ir sola prieš kelis metus buvo ~300mln. Eur. Įdomu sumažėjo?

[deep'as]

Rigas Satiksme ir sola prieš kelis metus buvo ~300mln. Eur. Įdomu sumažėjo?

Radau skaičius naujai iš čia https://www.rigassatiksme.lv/en/news...ransportation/

[John]

Radau skaičius naujai iš čia https://www.rigassatiksme.lv/en/news...ransportation/

Yra įdomių skaičių.

Autobusų maršrutų ilgis:
Ryga: 1177km
Vilnius: 875km

Troleibusų maršrutų ilgis:
Ryga: 166km
Vilnius: 412km

Tramvajų maršrutų ilgis:
Ryga: 69km

Bendras VT maršrutų ilgis:
Ryga: 1177km
Vilnius: 2214km

Čia gal irgi kažkokią "kitokią skaičiavimo metodiką" taiko Rygoje?

[taccido]

Vilnius, jei teisingai paskaičiavau, turi 107 VT maršrutus. Ryga 83. Gal ir tai turi įtakos? Rygos VT tiesiog mažiau aprėpiantis.

Aš atsargiai žiūrėčiau į maršrutų skaičių, žinant nesąmoningus rytų Europos tvarkaraščius. Gal geriau rida situaciją apibūdins.

Ryga

The public transport of „Rīgas satiksme” (trams, trolleybuses, buses) runs a distance of about 45 million kilometres and carries nearly 140 million passengers a year.
https://www.rigassatiksme.lv/en/about-us/

Vilnius
per metus troleibusai nuvažiuoja 11,229 mln. kilometrų.
https://www.vilniausviesasistranspor...t01returnid=55

UAB „Vilniaus viešasis transportas“ – keleivių vežimo įmonė, siekianti teikti kokybiškas ir profesionalias viešojo transporto paslaugas Vilniaus mieste. Keleivius vežame 86 Vilniaus miesto ir priemiesčio maršrutais, taip pat 18 troleibusų maršrutų. Kasdien viešuoju transportu pervežama daugiau nei 0,5 mln. keleivių, o per metus nuvažiuojame iki 39,06 mln. kilometrų.
https://www.vilniausviesasistransportas.lt/keleiviams/

Bet Transrevis neįeina...


2017 m.>>> Atrinktų vežėjų autobusų metinė rida sudarys apie 4 milijonus kilometrų, arba dešimtadalį sostinėje nuvažiuojamų viešojo transporto kilometrų. Vilniaus viešasis transportas per metus iš viso nuvažiuoja apie 40 mln. kilometrų.
https://www.bernardinai.lt/2017-09-0...-atnaujinimas/


https://mobile.twitter.com/GirtsS/st...045888/photo/1

[dangoraižistas]

1. Rygoje daugiau vaikščioja pėsčiomis centre, nes jis KOMPAKTIŠKAS ir be kalnų kaip Vilniuje.
2. Mažesnis mobilumas, nes ŽYMIAI daugiau pensininkų nei Vilniuje ir daugiau vatnikų, kurie neturi ėjimo į miestą kultūros, o tik ru-tv žiūrėjimo namie kultūrą.
3. Vargingesnė liaudis, kuri mažiau turi automobilių, mažiau naudojasi VT ir kt.
4. Brangesnis VT bilietas, ne visi įperka.
5. Mažiau DIENOS gyventojų. T.y. skaičius nuolatinių miesto gyventojų + atvykusių iš aplinkinio rajono ir kt. valstybės rajonų (Lietuva turi milijonu daugiau gyventojų).
6. Vilniuje daugiau studentų, moksleivių, kurie naudojasi VT kone labiausiai, intensyviausiai.
7. Vilnius turi daugiau gyventojų nei Ryga, oficialūs Rygos skaičiai yra fake, realiai apie 550k. gyv., Vilniaus tikri nolatinių gyventojų skačiai siekia 650k.
8. Vilniuje daugiau užsieniečių gyventojų, kurie naudojasi VT (ukrainiečiai, baltarusiai ir iš viso pasaulio).

[dangoraižistas]

Dar vienas crazy fact. Rygos viešojo transporto pajamos 140 mln eurų, vien iš bilietų pardavimo 27 mln eurų, kai tuo tarpu Vilniaus 23 mln. iš viso. Kokias kosmines pajamas gauna Rygos viešasis transportas ko negauna VIlniaus?

p.s. skaičiai iš atminties, šiek tiek su paklaida

Vilniaus satiksmė nerenka visų parkingo mokesčių kaip Ryga.





Gal yra ir daugiau priskirtų funkcijų (baudų rinkimas ar panašiai).

[taccido]

Yra įdomių skaičių.

Autobusų maršrutų ilgis:
Ryga: 1177km
Vilnius: 875km

Troleibusų maršrutų ilgis:
Ryga: 166km
Vilnius: 412km

Tramvajų maršrutų ilgis:
Ryga: 69km

Bendras VT maršrutų ilgis:
Ryga: 1177km
Vilnius: 2214km

Čia gal irgi kažkokią "kitokią skaičiavimo metodiką" taiko Rygoje?

Vilnius, jei teisingai paskaičiavau, turi 107 VT maršrutus. Ryga 83. Gal ir tai turi įtakos?

1. Autobusų maršrutų bendras ilgis yra nesąmonė, nes aš galiu padaryti du maršrutus iš vieno ir tada kilometrai dvigubėja. Vadinasi, kuo daugiau pavienių ir retai važinėjančių maršrutų, tuo ilgis bus didesnis.

2. Troleibusų nesąmoningas palyginimas. Statistikos portalas rašo, kad visoj Lietuvoj yra tik 326 km troleibusų linijų. Tiesa, nesusigaudau, kaip užpernai spėjo nutiesti 56 kilometrus



Vilniaus Kontaktinis tinklas 144 km >> https://www.vilniausviesasistranspor...t01returnid=55
Kaunas 126 km >> https://www.delfi.lt/verslas/transpo....d?id=72159004

144 + 126 = 270 km troleibusų kontaktinio tinklo Lietuvoje

Ryga

In 2021, “Rīgas satiksme” served 52 bus routes, 17 trolleybus routes and 6 tram routes with a total route network length of 1177.1 km, with the bus route length of 875.2 km, tram route length of 69.1 km and trolleybus route length - 166.5 km.

Rygoje – 166,5 km, skamba panašiau į teisybę.
Rygoje elektrinio transporto (trol + tram) yra 235 km, Vilniuje tik troleibusai 144 km...

O koks autobusų tinklo ilgis Vilniuje (NE visų maršrutų mechaninė sudėtis), būtų įdomu sužinot. Gal kas gaudotės programavime ir galite greitai suskaičiuoti?

3. Kaip matom, Vilniuj ir Rygoj rida praktiškai vienoda – apie 40 mln. km per metus, bet Vilniuje yra 107, o Rygoj tik 83 maršrutai. Vadinasi, Rygoje maršrutai dažnesni ir patogesni.