Baltijos valstybių sostinių palyginimas

[10.000]

Spręsti pagal Euroviziją yra, aišku, kvaila. Bet latviai iš esmės yra orientuoti į muziką. Jų antroji ar net pirmoji religija yra muzika, dainavimas, gal dėl to jiems svarbi ir antra vieta + pergalė ESC, kurių Lietuva neturi.

Tai kad latvių pergalė buvo tikrai ne dėl muzikos, niekas dabar net neatsimena tos dainos, kuri laimėjo Euroviziją. Laimėjo jie tais metais tiesiog dėl pasirodymo, buvo energinga daininkė, kuri scenoje kelis kartus pakeitė sukneles. Dainavimas tikrai nebuvo tas faktorius, kuris nulėmė jų pergalę

[10.000]

Beje, Vilniuje statomas PASAULINIO LYGIO “Avia Solutions Group“ miestelis. „Air Baltic“ čia toks kaimo lygio žaidėjas.

RIX trečdaliu didesnis keleivių skaičius pasiekiamas dėl NETIESIOGINIŲ skrydžių (nutpūpimas Rygoje 5 min. prieš Taliną, Vilnių). Tiesioginių Vilnius lenkė. Jie tiesiog CHEATINA.

airBaltic reikšmė vietinei (Latvijos) rinkai yra žymiai didesnė negu Avia Solutions Group reikšmė Lietuvai. ASG yra eilinis charterių vežėjas, skraidinantis lietuvius iš Vilniaus į Antaliją ar Šarm el Šeichą. Produkto jie patys nekuria, jie tik skraidina ten, kur užsako kelionių organizatoriai, ir šalies susisiekimo problemų jie nesprendžia - atvykstamųjų srautų į Vilnių neatskraidina. Jei nebūtų ASG, tai Lietuvos rinkai praradimo jokio nebūtų, na pasisamdytų Novaturas ir Tez Tour kokią nors kitą užsakomųjų skrydžių kompaniją ir tiek žinių.

Galų gale, neužmirškime kas yra ASG veidai - Žeimelis, turintis verslo ryšių su Rusija ir Ušackas, jau po Krymo okupacijos žaidęs krepšinį su tuometiniu Putino administracijos vadovu Sergejumi Ivanovu ir tame problemos nematęs. Lietuvai darantys gėdą žmonės

P.S. Tranzitinių keleivių atsiskraidinimas nėra cheatinimas. Tas pats FlyLAL savu laiku taip darė. Tai leidžia aviakompanijai atidaryti daugiau maršrutų ir plėstis (hipotetinis pavyzdys: tiek iš Vilniaus, tiek iš Rygos į Lisaboną nori nuskristi 80 žmonių, kas yra per mažas kiekis atidaryti skrydį. Tačiau airBaltic'as dar gali atsiskraidinti 20 žmonių tranzitu, ir jau turės 100 žmonių lėktuve, todėl reisas Ryga-Lisabona jau bus rentabilus. O iš Vilniaus į Lisaboną tiesioginio skrydžio nėra)

Nuo lapkričio mėnesio iš Vilniaus nebeliks tiesioginių skrydžių į Briuselį. Lietuviai kukuos, kol latviai patogiai skraidys su airBalticu, kuris tarp RIX ir BRU skraido po 2 kartus per dieną

(tokių pavyzdžių galima prigalvoti be galo daug - iš Vilniaus į Miuncheną, Paryžių ar Vieną vyksta viso labo po kelis skrydžius per savaitę, kurie bet kurią akimirką gali būti apskritai nutraukti (kaip kad nutiko su Briuseliu), meanwhile RIX-MUC, RIX-CDG ar RIX-VIE galima patogiai nuskristi po 2 kartus per dieną, t.y. ne tu taikaisi prie aviakompanijos, bet aviakompanija prisitaiko prie tavęs)

[manometras]

Tai kad latvių pergalė buvo tikrai ne dėl muzikos, niekas dabar net neatsimena tos dainos, kuri laimėjo Euroviziją. Laimėjo jie tais metais tiesiog dėl pasirodymo, buvo energinga daininkė, kuri scenoje kelis kartus pakeitė sukneles. Dainavimas tikrai nebuvo tas faktorius, kuris nulėmė jų pergalę

Tuo metu tai ir buvo daugiausia popso konkursas ir dažnai laimėdavo efektingas pasirodymas. Be to, kas kuriais metais turi šansų ten laimėt, visada priklauso nuo konteksto, nuo to, ką atsiųs kiti konkurentai ir kiek tavo pasirodymas bus tarp jų išskirtinis. Šitoj srity (pop / jazz schow) latviai irgi turėjo ir turi geresnes tradicijas negu lietuviai.

[cozzamarra]

Vilniuje trūksta žmonių ir tas akivaizdu pasivaikščiojus centre? Čia kada? 2002? Šiaip Vilnius atrodo gyvas kaip niekad ir ne tik centre, bet ir daug kur kitur. Ko, beje, negalima paskayti apie Rygą, kuri nominaliai yra tankesnė už Vilnių (realybėje taip nėra). Jūsų info arba pasenusi kokiais ~10 metų arba kalbat išvis apie kažką kita.

Vėluoju atsakyti. Ne, info nepasenusi. Pasivaikščiokite maršrutu Panorama PC > NDG >VCUP nusileidimas iki Balto tilto > tuomet palei upę iki Circle K > pro Vilniaus vartus ir Seimą > Gedimino pr. iki Katedros. Ne per šventes. Pravažiuojančių automobilių bus dešimtimis kartų daugiau nei pėščiųjų.

Atskiros centros/senamiesčio dalys dar kiek kruta, bet šiaip liūdesiukas. Kaip su Ryga lyginti nežinau, per mažai ją žinau. Norėčiau, kad būtų kaip Neapoly ;]

[Tomizmas]

Neapolyje ir klimatas truputį kitoks, Vilniuje saulėtomis dienomis būtent šitame išvardintame maršrute žmonių pilna, ir ne per išeigines, gal tik išskyrus prie Seimo. Prie upės kas darosi, krantinėse, pievoje, prie Balto tilto aikštelėse ir ant jo, Gedo prospekte, prie Panoramos. Įdomu kiek būtų judesio Neapolyje, jeigu per metus pusė dienų būtų šaltos, lietingos ir t. t.

Rygoje kažkodėl tuščiau. Gal Latvijoje yra tradicija laiką leisti namie? Tarkim, Utena ir Rezeknė - panašaus dydžio miestai. Utenoje gana nemažai judesio, Rezeknėje tuščia. Rezeknėje netgi šiek tiek daugiau gyventojų, ko tikrai nepasakytum.

[John]

Vėluoju atsakyti. Ne, info nepasenusi. Pasivaikščiokite maršrutu Panorama PC > NDG >VCUP nusileidimas iki Balto tilto > tuomet palei upę iki Circle K > pro Vilniaus vartus ir Seimą > Gedimino pr. iki Katedros. Ne per šventes. Pravažiuojančių automobilių bus dešimtimis kartų daugiau nei pėščiųjų.

Atskiros centros/senamiesčio dalys dar kiek kruta, bet šiaip liūdesiukas. Kaip su Ryga lyginti nežinau, per mažai ją žinau. Norėčiau, kad būtų kaip Neapoly ;]

Tai ne tik ten, bet ir visur kitur vaikštau nuolat ir labai gerai žinau, kaip yra. Tiek dabar, tiek prieš 5, tiek prieš 15 metų. Dėl to ir sakau, kad judesio smarkiai daugiau per paskutinius kelis metus.

[cozzamarra]

Gedimino pr. nuo Seimo iki Lukiškių aikštės (miesto gyvumo prasme) yra tuščias ne darbo valandomis, šiaip jau. Kai biurokratai į savo rajonus iš prospekto išvažinėja, tai ir likusi dalis tokia pustuštė. Žinoma, reikėtų susitarti, kiek žmonių ir kokiame plote laikome „pilna“. Štai, Vilniaus/Islandijos gatvių kampelis ūžia tam tikru metu, mano galvoje tą ir reiškia „pilna žmonių“.

Dėl oro, ko gero, esate teisus. Bet tai ir yra miesto kultūros nebuvimo problema, mat žmogus su perdėm stipriu žagrės genu visuomet ras pasiteisinimą, kodėl verčiau pasivaikščioti (o siaube!) akropoliuose ar pasėdėt rajone prie kompo/tv.

[cozzamarra]

Papildau:

Iš paskutinės pastraipėlės išplaukia miesto tankumo problema. Pavyzdžiui, net iš strategiškai neva patogių mikro rajonų (sakykim, Viršuliškės) iki centro viešuoju nusigauti reikia kokių dvidešimties minučių. Dar pridėk nuėjimą iki stotelės, laukimą ir visas pusvalandis išeis. Vadinasi, tūlas vilnietis, norėdamas miestu pasidžiaugti, kelionei į centrą turi sugaišti valandą. Darbo dieną tokiam žygiui nusiteiktų nebent beviltiškas bevaikis entuziastas...

[Tomas]

Vėluoju atsakyti. Ne, info nepasenusi. Pasivaikščiokite maršrutu Panorama PC > NDG >VCUP nusileidimas iki Balto tilto > tuomet palei upę iki Circle K > [...] Pravažiuojančių automobilių bus dešimtimis kartų daugiau nei pėščiųjų.

Gerą maršrutą sugalvojai. Nuo prekybos centro parkingo 8 eismo juostų Prospektu, per 2 pagal dydį Vilniuje daugiaaukštį transporto Žiedą, paskui vėl Prospektu, per kažkokią Neries pakrantės Dykrą, paskui vėl prospektu iki Degalinės ...

Žmonės taip (atstumas nuo Panoramos ir Vilniaus vartų per B tiltą ir Degalinę beveik 3 km) nevaikšto. Šiuolaikinis žmogus tikslingai eina iki 5 min (iki 400 m). Jei atstumas didesnis - važiuoja (automobiliu, troleibusu, dviračiu, paspirtuku ar dar kažkuo), jei negali nuvažiuoti - sėdi namie. T.y. žmogus gali atvažiuoti paslankioti Neries krantine, pagulėti prie baltojo tilto, pasitrinti centro ar senamiesčio kavinėse ir t.t. Bet nuo Panoramos iki Degalinės per Baltąjį tiltą gali eiti tik keistuoliai.

[cozzamarra]

Dovanokite, bet šitame maršrute yra tiek istorijos, kad per valandos ekskursiją gidė greitakalbe neišpasakos. Kaip miestą geriau pažinti, jeigu ne kojomis? Apie ką kalbame?

Gerai, imkime „gražų“ maršrutą: nuo Petro ir Povilo bažnyčios Kosčiuškos gatve iki Kalnų parko (galima trumpinti pro stadioną) > Balti kryžiai > Stalo kalnas > Krivių gatve iki Užupio angelo > link VDA per tiltelį > Bernardinų sodas > Sereikiškių parkas > Katedra. Eilinę vasaros dieną galima su dvasiomis pasikalbėti (išksyrus parkus, jeigu pasiseks), žmonių beveik nėra, apie kitus metų laikus apskritai nekalbu.

Pažįstu viršuliškiečių, pašilaitiečių, kurie į centrą mėnesiais neužsuka. Apie tolimesnius „Vilniaus“ rajonus apskritai tik patylėti. Liūdesys yra gyventi plačiai ir kaimiškai mieste, liūdesys.

[mantasm]

Dovanokite, bet šitame maršrute yra tiek istorijos, kad per valandos ekskursiją gidė greitakalbe neišpasakos. Kaip miestą geriau pažinti, jeigu ne kojomis? Apie ką kalbame?

Gerai, imkime „gražų“ maršrutą: nuo Petro ir Povilo bažnyčios Kosčiuškos gatve iki Kalnų parko (galima trumpinti pro stadioną) > Balti kryžiai > Stalo kalnas > Krivių gatve iki Užupio angelo > link VDA per tiltelį > Bernardinų sodas > Sereikiškių parkas > Katedra. Eilinę vasaros dieną galima su dvasiomis pasikalbėti (išksyrus parkus, jeigu pasiseks), žmonių beveik nėra, apie kitus metų laikus apskritai nekalbu.

Pažįstu viršuliškiečių, pašilaitiečių, kurie į centrą mėnesiais neužsuka. Apie tolimesnius „Vilniaus“ rajonus apskritai tik patylėti. Liūdesys yra gyventi plačiai ir kaimiškai mieste, liūdesys.

Kas blogo, kad žmogus mėnesiais neturi reikalų centre? Ypač kai lankytinos vietos masiškai keliasi iš centro ir centre belieka pasivaikščiot ir pažiūrėt į pastatus arba pagert kavos už kostminę kainą. Pamenu senais laikais nuolat atsirasdavo praktiškų reikalų ne tik į centrą, bet ir į patį senamiestį. Bet senamiesčiio disneilendizacija vyksta pilnu tempu

Kaip ten savivaldybė žadėjo, padarys, kad „miestas“ būtų kiekvienam mikrorajone.

[cozzamarra]

Be abejo, kad savaime nieko blogo, jeigu žmogus neturi reikalų centre. Bet diskutuojame apie miestą ir jo gyvumą, miesto gyvenimo kultūrą. Man automatiškai kyla klausimas: kuo gi skiriasi daugiabučių rajono vilniečio gyvenimas nuo daugiabučių rajono gyventojo gyvenimo, sakykime, Šilutėje – tie patys pilki daugiabučiai, tos pačios gatvės ir automobiliai, prekybcentris ar du rajone irgi tie patys?

Sutinku, jog senamiestyje miestiečiui (ne turistui) veiklos be trynimosi gatvelėmis nėra daug, net savaitgalio rytais kavos išgerti nelabai yra kur. Bet tai vėl – miesto tankumo problema. Būtų tankus miestas – būtų ir parduotuvių, paslaugų, pramogų.

[MedinisStrazdas]

Dovanokite, bet šitame maršrute yra tiek istorijos, kad per valandos ekskursiją gidė greitakalbe neišpasakos. Kaip miestą geriau pažinti, jeigu ne kojomis? Apie ką kalbame?

Gerai, imkime „gražų“ maršrutą: nuo Petro ir Povilo bažnyčios Kosčiuškos gatve iki Kalnų parko (galima trumpinti pro stadioną) > Balti kryžiai > Stalo kalnas > Krivių gatve iki Užupio angelo > link VDA per tiltelį > Bernardinų sodas > Sereikiškių parkas > Katedra. Eilinę vasaros dieną galima su dvasiomis pasikalbėti (išksyrus parkus, jeigu pasiseks), žmonių beveik nėra, apie kitus metų laikus apskritai nekalbu.

Pažįstu viršuliškiečių, pašilaitiečių, kurie į centrą mėnesiais neužsuka. Apie tolimesnius „Vilniaus“ rajonus apskritai tik patylėti. Liūdesys yra gyventi plačiai ir kaimiškai mieste, liūdesys.

Tai ok, pasižiūri istoriją vieną kartą (čia su salyga kad tau iš vis tai rūpi) ir tada toliau vaikštai kasdien? Pagal jus žmonės į miestą eina "miesto pažinti"?

O kam į tą centrą užsukti jeigu ten nėra reikalų? Tipo paasivaikščioti galima tik centre? Aš daug mieliau eičiau pasivaikščioti į pvz Vingio parką.

[mantasm]

Be abejo, kad savaime nieko blogo, jeigu žmogus neturi reikalų centre. Bet diskutuojame apie miestą ir jo gyvumą, miesto gyvenimo kultūrą. Man automatiškai kyla klausimas: kuo gi skiriasi daugiabučių rajono vilniečio gyvenimas nuo daugiabučių rajono gyventojo gyvenimo, sakykime, Šilutėje – tie patys pilki daugiabučiai, tos pačios gatvės ir automobiliai, prekybcentris ar du rajone irgi tie patys?

O kuo turėtų skirtis? Iš principo žmogaus gyvenimas sukasi labai panašiai nepriklausomai nuo jo miestelio dydžio. Skirtumai prasideda nebent su retesnėm pramogom. Didmiestyje daugiau variantų (nors neretai pramogaut iš didmiesčio važiuoja į provinciją ar kitą didmiestį), iš mažesnio miestelio matyt važiuos į didmiestį ar kitą miestelį. Bet tai nelabai įtakoja „miesto kultūros“.

Statistinis miestietis nelabai turi laiko dažnai vaikščiot po savo miestą, sėdėt kavinėse ir t.t. Iš principo toks „mieščioninimasis“ yra tik vienas iš n+k hobių. Kurių pasiūla šiais laikais milžiniška.

Kitas dalykas bendrai kultūriniai dalykai. Pietiečiai gal labiau linkę gyventi bendruomenėse, bendrauti ir tą jiems atstoja kabokai. Pas mus žmonės labiau individualistai krapštukai. Bet čia vėlgi vieno ar kito hobio pasirinkimas.

Sutinku, jog senamiestyje miestiečiui (ne turistui) veiklos be trynimosi gatvelėmis nėra daug, net savaitgalio rytais kavos išgerti nelabai yra kur. Bet tai vėl – miesto tankumo problema. Būtų tankus miestas – būtų ir parduotuvių, paslaugų, pramogų.

Ne miesto tankumo problema, o senamiesčio disneilendizacija ir visko prekybcentrizacija. 90ųjų gale / 2000ųjų pradžioje senamiestis buvo daug gyvesnis iš eilinė miestiečio perspektyvos. Po to viskas po truputi pradėjo migruoti į prekybcentrius periferijoje.

[Tomizmas]

Žmonės taip (atstumas nuo Panoramos ir Vilniaus vartų per B tiltą ir Degalinę beveik 3 km) nevaikšto. Šiuolaikinis žmogus tikslingai eina iki 5 min (iki 400 m). Jei atstumas didesnis - važiuoja (automobiliu, troleibusu, dviračiu, paspirtuku ar dar kažkuo), jei negali nuvažiuoti - sėdi namie. T.y. žmogus gali atvažiuoti paslankioti Neries krantine, pagulėti prie baltojo tilto, pasitrinti centro ar senamiesčio kavinėse ir t.t. Bet nuo Panoramos iki Degalinės per Baltąjį tiltą gali eiti tik keistuoliai.

Na, nebūtinai. Aš pats, turėdamas laiko, nueinu 10 - 20 km pakeliui užeidamas į parduotuves ar sutvarkydamas kokius reikalus. Grynai dėl sveikatos ir žvalesnės savijautos.

Pažįstu viršuliškiečių, pašilaitiečių, kurie į centrą mėnesiais neužsuka. Apie tolimesnius „Vilniaus“ rajonus apskritai tik patylėti. Liūdesys yra gyventi plačiai ir kaimiškai mieste, liūdesys.

Tai čia jau kita problema - žmonių nesidomėjimas miestu, kuriame gyvena, ir netgi geresnė judėjimo infrastruktūra tokius žmones vargiai išjudintų. Žinau žmonių, gimusių ir augusių Vilniuje, bet miestą pažįstančių varganai.

Bet netgi kalbant apie provinciją - Švenčionėliuose žinau žmonių, kurie gyvenime nėra buvę kai kuriuose kaimuose, kurie vos už kelių km. Yra net atvejų, kai 5000 gyventojų mieste nežino, kur yra viena ar kita gatvė ir kaip iki jos praeiti.

Paprastai tokio tipažo žmonės ir nuskridę kur nors į Turkiją, nueina maksimum iki jūros, kai aš pvz. Alaniją ar Sidę išvaikščiojau skersai išilgai (bet ir jūroje pamirkti laiko užteko)...

[Sula]

Nelabai suprantu apie ką čia šekama.
Jei apie kažkokias mistines dykras, tai vienoje tankiausių Europos vietų Amsterdame kai kur vėjai švilpauja ir nei gyvos dvasios daugiabučių kvartaluose! Ir net vandens paprastai nenusipirksi kaip Vilniuje už kiekvieno kampo.

[cozzamarra]

Aš vis dar apie kaimišką Vilniaus tankumą ir iš to kylančias problemas.

Dabar imkime ir pafantazuokime – Vilniaus miesto ribos užfiksuojamuos ties Nepriklausomybės pradžioje baigtomis statyti Fabijoniškėmis ir visais kitais sovietmečiu statytais rajonais. Vietoje šlykščių didžiųjų prekybcentrių miesto centrinėje daly (panoramos, ozai, akropoliai ir t.t.) bei dar baisesnių prekybcentrių naujuosiuose mikrorajonuose pastatomi nauji (daugiaaukščiai) gyvenamieji kvartalai, dešiniosios Neries pusės kvartalas (taip vadinamas NMC) taip pat paliekamas gyventojams (verslas su tuščiais biurais tegu lieka kairėje). Gal ir nepriskaičiuotume dabar 550 tūkst. gyventojų, bet būtų netoli to ir miestas būtų miestiškas. Natūraliai atsirastų porekis geram viešajam transportui, butikinėms paslaugoms, pramogoms ir prekybai miesto centre su prekybcentrių dėžėmis užmiesčiuose, turistams nekiltų klausimų „o tai kur žmonės“ ir t.t.

Tai ne tik Vilniaus problema. Tas pats Kaune, Klaipėdoje, ko gero ir kituose miestuose. Kas kaltas? Korupcija (prisiperki žemės rajone ir verti ją į žemę mieste) ir kaimietiškumas (nu kaip gerai nors metriuką savo žemelės šventos...).

Klaida, deja, be drastiškų veiksmų neišsprendžiama.

[Edd]

Akropoliai, stadionai, arenos ir t.t. - aš galvojau kad tokių objektų statymas užmiestyje būtų klaida, ne? O Konstitucijos pr. nuo Panoramos iki Cupo pasivaikščioti nežinau ar labai patrauklūs tokie maršrutai, nenuostabu kad nėra ten daug žmonių. Taip, neabejotinai galima sakyti kad taip yra todėl kad nėra tokiose vietose pakankamo tankumo/traukos objektų/nemalonios vietos pasivaikčiojimams nes daugiau pritaikytos automobiliams. Išskyrus zoną prie Baltojo tilto kur kai geras oras būna net labai daug žmonių.

[MedinisStrazdas]

Kad gera praktika kaip tik yra kreybcentrius statyti miesto centre kad jie būtų pasiekiami pėsčiomis/VT. Nemažai miestų net integruoja visokias metro stotis ar autobusu stoteles prekybcentrio teritorijoje.

[Lettered]

Vėluoju atsakyti. Ne, info nepasenusi. Pasivaikščiokite maršrutu Panorama PC > NDG >VCUP nusileidimas iki Balto tilto > tuomet palei upę iki Circle K > pro Vilniaus vartus ir Seimą > Gedimino pr. iki Katedros. Ne per šventes. Pravažiuojančių automobilių bus dešimtimis kartų daugiau nei pėščiųjų.

Atskiros centros/senamiesčio dalys dar kiek kruta, bet šiaip liūdesiukas. Kaip su Ryga lyginti nežinau, per mažai ją žinau. Norėčiau, kad būtų kaip Neapoly ;]

Jūs turbūt nelabai Vilniaus pažįstate, pėsčiųjų srautai nuo centro į žvėryną, saltoniškes eina Gedimino pr. ir per žvėryno tiltą, o į šnipiškes per Lukiškių a. ir Baltąjį tiltą, o ta dalis aplink circle k. yra užkampis, plius pagrindinių gatvių mazgas, ten nėra tikslo kažkam vaikščioti. Šiaip John yra teisus dėl žmonių mieste, per paskutinius 5 metus jų skaičius labai stipriai išaugo ne tik senamiestyje, centre, bet apskritai visur, net priemiesčiuose jau atsiranda vaikščioti tinkama infrastrukrūra ir ten žmonės vaikšto, kur anksčiau tik automobilius galėdavai sutikti. Apie šnipiškes, paupius net nekalbu, ten turbūt 100 kartų pėsčiųjų padidėjimas.