Baltijos valstybių sostinių palyginimas

[dangoraižistas]

Tai reikia žiūrėt ir Lietuvos statistikos portalo duomenis. Savivaldybė ims duomenis iš deklaracijų. Tikslumas nekoks

Atvirkščiai, savivaldybės duomenys daug tikslesni, gi statistikos portalas ima GRYNAI deklaruotas gyvenamas vietas, o ne faktines.

Pas mus FAKTINIS skaičius didesnis nei juokingi duomenys statistikos departamente. Pažiūrėkite čia, nurodyti SKIRTUMAI tarp poliklinikų pacientų duomenų (atnaujinami kas mėnesį, teritorinės ligonių kasos duomenys) ir statistikos portalo pateiktus (per 2021 m. surašymą jie VIENINELIAM Vilniui nupjovė bene 20 000 gyventojų ir pramėtė kitiems miestams ir regionams: buvo 569 tūkst. be Grigiškių, o liko 556K ir tai su Grigiškėmis, LOL ).

Beje, Ryga yra vienas retųjų miestų, kuriuose FAKTINIS gyventojų skaičius yra MAŽESNIS nei deklaruotas. Pripažįsta patys Rygos valdininkai ir statistai. Taip būna labai retai.

[RokasLT]

Kodėl žiūrite į tarptautinius šaltinius? Aš Jums pateikiau oficialų Latvijos valstybės šaltinį: CSP – Centrālā statistikas pārvalde (Latvijos centrinis statistikos departamentas).

Čia kažkada buvo jau minėta, lygtais, prieš kelis metus, kad Vilniuje 600k gyventojų, bet tada LT statistikos departamentas nurašė, ir liko 578k.

[hhh]

Tai tada reikia žiūrėt Rigas pilsetas duomenis. Nes palyginus Latvijos ir Lietuvos statistikos deprtm. portalų duomenis, jokio pralenkimo kol kas nėra. Gali eit miegot ramiai dalyvis. Luktert nedaug. Matematika paprasta

[dangoraižistas]

Rygos statistika iš Latvijos statistikos portalo, o Vilniaus iš Vilnius.lt. Galima aišku pasiginčyti, kur ten kas tiksliau, bet, manau, visiškai aišku, link kur visa tai eina ir kad tik kelių mėnesių klausimas, kol panašius duomenis matysim ir Lietuvos statistikos portale.

Vilniaus m. poliklinikose prisirašę 654 000 gyventojų. Net jei dalis gyvena rajone, bet kokiu atveju gyventojų skaičius VIRŠIJA 600k, todėl savivaldybe tikrai reiktų pasitikėti labiausiai.

[dangoraižistas]

Tai tada reikia žiūrėt Rigas pilsetas duomenis. Nes palyginus Latvijos ir Lietuvos statistikos deprtm. portalų duomenis, jokio pralenkimo kol kas nėra. Gali eit miegot ramiai dalyvis. Luktert nedaug. Matematika paprasta

Nu tai žiūrėkite, prašom, ar kas jums sutrukdo pažiūrėti. O tie duomenys yra 605 000, be to dar ir PATYS latvių valdininkai pripažįsta (teko matyti jų reportažų ir straipsnių), kad čia tik deklaruoti, o ne faktiniai gyventojų skaičiai, kurie yra dar mažesni. Juk AKIVAIZDU, jei 2017 buvo 645 000 gyventojų, o dabar 605 000, tai čia tas mažėjimas yra tiesiog stichinis, kasmet minus 10 000.

[Edd]

Jei jau imam Rygos statistiką iš jų statistikos departamento analogo, tai ir mes imkim iš statistikos departamento, o ne iš kažkur kur skaičiai gražesni. Kolkas gaunasi:

Vilnius 563 012
Ryga 605 802

Tai dar skirtumas yra: 42 720. Šį skirtumą galima suvalgyti per 3-4 metus, jei viskas ir toliau bus taip kad skirtumą valgys iš abieų pusių - tiek Vilnius didėdamas, tiek Ryga mažėdama.

Kad ir kaip ten būtų, ką drasiai galima sakyti tai kad jau panašaus dydžio miestai. Visur Latvijos internetuose dar rašo koks Ryga Baltijos metropolis ir didžiausias miestas Baltijos šalyse, ir t.t., tai dar užtruks n metų net ir po to kai aplenksim (jei) kol įsisamonins.

[Auerswald]

Jei jau imam Rygos statistiką iš jų statistikos departamento analogo, tai ir mes imkim iš statistikos departamento, o ne iš kažkur kur skaičiai gražesni. Kolkas gaunasi:

Vilnius 563 012
Ryga 605 802

Tai dar skirtumas yra: 42 720. Šį skirtumą galima suvalgyti per 3-4 metus, jei viskas ir toliau bus taip kad skirtumą valgys iš abieų pusių - tiek Vilnius didėdamas, tiek Ryga mažėdama.

Kad ir kaip ten būtų, ką drasiai galima sakyti tai kad jau panašaus dydžio miestai. Visur Latvijos internetuose dar rašo koks Ryga Baltijos metropolis ir didžiausias miestas Baltijos šalyse, ir t.t., tai dar užtruks n metų net ir po to kai aplenksim (jei) kol įsisamonins.

592k. 2022 sausis.

[Lettered]

Jei jau imam Rygos statistiką iš jų statistikos departamento analogo, tai ir mes imkim iš statistikos departamento, o ne iš kažkur kur skaičiai gražesni. Kolkas gaunasi:

Vilnius 563 012
Ryga 605 802

Tai dar skirtumas yra: 42 720. Šį skirtumą galima suvalgyti per 3-4 metus, jei viskas ir toliau bus taip kad skirtumą valgys iš abieų pusių - tiek Vilnius didėdamas, tiek Ryga mažėdama.

Kad ir kaip ten būtų, ką drasiai galima sakyti tai kad jau panašaus dydžio miestai. Visur Latvijos internetuose dar rašo koks Ryga Baltijos metropolis ir didžiausias miestas Baltijos šalyse, ir t.t., tai dar užtruks n metų net ir po to kai aplenksim (jei) kol įsisamonins.

Metropolis dar greičiausiai bus didžiausias net jei miesto ribose Vilniuje gyvens daugiau žmonių nei Rygoje.

[Edd]

592k. 2022 sausis.

Žinau, Registrų centro skaičiai visada buvo didesni. Turbūt geriausia palaukti kol tikrai aplenks pagal tų pačių analogiškų institucijų duomenis, o to dar turbūt teks palaukti 3-4 metus (jei niekas nesikeis), bent jau tada 100% bus aišku kad jau dabar tikrai aplenkė.

[dangoraižistas]

Pačių latvių 2030 METAMS prognozės:

Saglabājoties pašreizējām migrācijas, dzimstības un mirstības tendencēm, iedzīvotāju skaits Rīgā, gluži tāpat kā valstī kopumā, turpinās samazināties, un pesimistiskākās prognozes liecina, ka līdz 2030.gadam Rīgas iedzīvotāju skaits varētu samazināties līdz 500 888 iedzīvotājiem, kas būtu par 24% mazāk nekā patlaban.

Vertimas:
„Išliekant dabartinėms migracijos, gimstamumo ir mirtingumo tendencijoms, Rygos gyventojų skaičius, kaip ir visoje šalyje, ir toliau mažės, o pesimistiškiausios prognozės rodo, kad iki 2030 m. Rygos gyventojų skaičius gali sumažėti iki 500 888 gyventojų, o tai būtų 24 proc. mažiau nei šiandien“.

Vadinas, Ryga 2030 metų vasarį galimai kris jau ir į 400 000 zoną. Tokiu atveju, po 8-9 m. Rygą gyventojų skaičiumi gali aplenkti net Talinas. Vėiau gali ateiti net ir Kauno eilė, juk Kaune 1991 m. yra gyvenę 430 000. Tokie dalykai nėra visiškai neįmanomi 2030-2050 m.

Tuo tarpu Vilniaus darnaus judumo plane yra savivaldybės prognozė Vilniaus gyventojų kitimui taip pat 2030 METAMS:

3.3. Gyventojų skaičiaus kitimo prognozė iki 2030 m. Vilniaus mieste

Vilniaus m. sav. demografinė prognozė atlikta Vilniaus miesto teritorijos bendrajame plane 2016-2050 metų periodui, prognozuojant pagrindinius gyventojų skaičiaus kitimo veiksnius: gimstamumą, mirtingumą bei neto migraciją. Vilnius yra traukos taškas, todėl esama miesto infrastruktūra naudojasi ženkliai didesnis žmonių skaičius, nei jų yra registruota Vilniaus mieste (pvz. studentai, priemiestinių teritorijų gyventojai). Kadangi išsamūs duomenys apie mieste savo gyvenamosios vietos neregistravusių, bet pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose prisiregistravusių gyventojų amžių ir lytį nėra prieinama, todėl prognozei taikomas atitinkamas procentinis gyventojų skaičiaus padidinimas pagal amžių. Visos prielaidos, susijusios su skirtingais scenarijais, yra analogiškos registruotų gyventojų prognozės prielaidoms (žr. Priedą Nr. 9). Vertinant ne tik registruotus gyventojus, pagal labiausiai tikėtiną scenarijų, gyventojų skaičius nuo 621 tūkst. 2016 metais kiek paaugs iki 622 tūkst. 2030 metais ir nukris iki 608 tūkst. 2050 metais. Pokyčių priežastys analogiškos kaip ir registruotų gyventojų demografinės prognozės atveju.

O čia įvertinant FAKTIŠKAI gyvenančius Vilniuje žmones:
[QUOTE]Vilniaus kaip ir visos Lietuvos gyventojų skaičiaus prognozavimas iki 2030 metų remiasi tikėtinomis ir mažiau tikėtinomis demografinėmis prielaidomis.
Didelio tikėtinumo prielaidos yra šios:
 Vilniuje išliks teigiamas šalies vidinės migracijos saldo nes sotinėje sparčiausiai gausėja patrauklių su
aukščiausiu atlyginimu darbo vietų, kas pritraukia Lietuvos gyventojus iš kitų regionų bei stabdo
vilniečių migraciją į kitus Lietuvos regionus; neigiamas veiksnys - studentų skaičiaus mažėjimas dėl
visoje Lietuvoje mažėjančio moksleivių skaičiaus (mažėjantys studentų skaičius, skaičiuojant šalyje
vidurinį išsilavinimą baigsiančių abiturientų skaičių, turėtų stabilizuotis iki 2025 metų);
 Vilniuje augs užsienio šalių (visų pirma Ukrainos, Baltarusijos, Gruzijos) darbingo amžiaus žmonių ir iš
užsienio šalių grįžtančių Lietuvos gyventojų srautai; (nuo 2024/5 metų tikėtinas imigracijos augimo
spartėjimas iš Rusijos, Baltarusijos);
 Vilniuje mažės gimstamumo rodikliai dėl vaisingo amžiaus (15-49) moterų skaičiaus mažėjimo;
 Vilniuje didės mirtingumo rodikliai dėl santykinai ženkliai didesnio pagyvenusių žmonių skaičiaus
(amžiaus grupės per 60, 70, 80 m. amžiaus);
Pagal šias tendencijas atlikta miesto gyventojų natūralaus prieaugio ir migracijos procesų prognozė
duoda labiausiai tikėtiną 2030 m. Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų skaičių – 651,6 tūkstančio.

Gerėjanti Vilniaus miesto gyvenamoji aplinka, socialinė – ekonominė šalies situacija leidžia daryti ir optimistinę prognozę pagal, kurią Vilniaus miesto gyventojų skaičius 2030 m. gali pasiekti 685 tūkstančius. Bendra problemiška Europos Sąjungos ekonominė raida, neigiamai įtakojanti Lietuvos ir Vilniaus raidą tikėtiną daro ir pesimistinę prognozę pagal, kurią Vilniaus miesto gyventojų skaičius 2030 m. pasieks tik 630,3 tūkstančius./QUOTE]

Pagal SĮ „Vilniaus planas“ įmonės atliktą analizę, įvertinust gyventojų registro, Statistikos departamento ir kitų šaltinių duomenis gaunama, kad Vilniaus miesto gyventojų skaičius 2017 m. pradžioje buvo 616 tūkstančių gyventojų.

Atsakymas apie Jūrmalas:

Pagal SĮ „Vilniaus planas“ įmonės atliktą analizę, vadovaujantis Lietuvos statistikos departamento ir Gyventojų registro duomenimis, visoje nagrinėjamoje teritorijoje 2017
m. gyveno 761 tūkst. gyventojų. Vilniaus mieste kartu su aglomeracine zona gyveno 669 tūkst. gyventojų.

[dangoraižistas]

Pačių latvių 2030 METAMS prognozės:

Saglabājoties pašreizējām migrācijas, dzimstības un mirstības tendencēm, iedzīvotāju skaits Rīgā, gluži tāpat kā valstī kopumā, turpinās samazināties, un pesimistiskākās prognozes liecina, ka līdz 2030.gadam Rīgas iedzīvotāju skaits varētu samazināties līdz 500 888 iedzīvotājiem, kas būtu par 24% mazāk nekā patlaban.

Vertimas:
„Išliekant dabartinėms migracijos, gimstamumo ir mirtingumo tendencijoms, Rygos gyventojų skaičius, kaip ir visoje šalyje, ir toliau mažės, o pesimistiškiausios prognozės rodo, kad iki 2030 m. Rygos gyventojų skaičius gali sumažėti iki 500 888 gyventojų, o tai būtų 24 proc. mažiau nei šiandien“.

Vadinas, Ryga 2030 metų vasarį galimai kris jau ir į 400 000 miestų lygą. Tokiu atveju, po 8-9 m. Rygą gyventojų skaičiumi gali aplenkti net Talinas. Vėliau gali ateiti net ir Kauno eilė, juk Kaune 1991 m. yra gyvenę 430 000. Tokie dalykai nėra visiškai neįmanomi 2030-2050 m.

Tuo tarpu Vilniaus darnaus judumo plane yra savivaldybės prognozė Vilniaus gyventojų kitimui taip pat 2030 METAMS:

3.3. Gyventojų skaičiaus kitimo prognozė iki 2030 m. Vilniaus mieste

Vilniaus m. sav. demografinė prognozė atlikta Vilniaus miesto teritorijos bendrajame plane 2016-2050 metų periodui, prognozuojant pagrindinius gyventojų skaičiaus kitimo veiksnius: gimstamumą, mirtingumą bei neto migraciją. Vilnius yra traukos taškas, todėl esama miesto infrastruktūra naudojasi ženkliai didesnis žmonių skaičius, nei jų yra registruota Vilniaus mieste (pvz. studentai, priemiestinių teritorijų gyventojai). Kadangi išsamūs duomenys apie mieste savo gyvenamosios vietos neregistravusių, bet pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose prisiregistravusių gyventojų amžių ir lytį nėra prieinama, todėl prognozei taikomas atitinkamas procentinis gyventojų skaičiaus padidinimas pagal amžių. Visos prielaidos, susijusios su skirtingais scenarijais, yra analogiškos registruotų gyventojų prognozės prielaidoms (žr. Priedą Nr. 9). Vertinant ne tik registruotus gyventojus, pagal labiausiai tikėtiną scenarijų, gyventojų skaičius nuo 621 tūkst. 2016 metais kiek paaugs iki 622 tūkst. 2030 metais ir nukris iki 608 tūkst. 2050 metais. Pokyčių priežastys analogiškos kaip ir registruotų gyventojų demografinės prognozės atveju.

O čia įvertinant FAKTIŠKAI gyvenančius Vilniuje žmones:

Vilniaus kaip ir visos Lietuvos gyventojų skaičiaus prognozavimas iki 2030 metų remiasi tikėtinomis ir mažiau tikėtinomis demografinėmis prielaidomis.
Didelio tikėtinumo prielaidos yra šios:
 Vilniuje išliks teigiamas šalies vidinės migracijos saldo nes sotinėje sparčiausiai gausėja patrauklių su
aukščiausiu atlyginimu darbo vietų, kas pritraukia Lietuvos gyventojus iš kitų regionų bei stabdo
vilniečių migraciją į kitus Lietuvos regionus; neigiamas veiksnys - studentų skaičiaus mažėjimas dėl
visoje Lietuvoje mažėjančio moksleivių skaičiaus (mažėjantys studentų skaičius, skaičiuojant šalyje
vidurinį išsilavinimą baigsiančių abiturientų skaičių, turėtų stabilizuotis iki 2025 metų);
 Vilniuje augs užsienio šalių (visų pirma Ukrainos, Baltarusijos, Gruzijos) darbingo amžiaus žmonių ir iš
užsienio šalių grįžtančių Lietuvos gyventojų srautai; (nuo 2024/5 metų tikėtinas imigracijos augimo
spartėjimas iš Rusijos, Baltarusijos);
 Vilniuje mažės gimstamumo rodikliai dėl vaisingo amžiaus (15-49) moterų skaičiaus mažėjimo;
 Vilniuje didės mirtingumo rodikliai dėl santykinai ženkliai didesnio pagyvenusių žmonių skaičiaus
(amžiaus grupės per 60, 70, 80 m. amžiaus);
Pagal šias tendencijas atlikta miesto gyventojų natūralaus prieaugio ir migracijos procesų prognozė
duoda labiausiai tikėtiną 2030 m. Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų skaičių – 651,6 tūkstančio.

Gerėjanti Vilniaus miesto gyvenamoji aplinka, socialinė – ekonominė šalies situacija leidžia daryti ir optimistinę prognozę pagal, kurią Vilniaus miesto gyventojų skaičius 2030 m. gali pasiekti 685 tūkstančius. Bendra problemiška Europos Sąjungos ekonominė raida, neigiamai įtakojanti Lietuvos ir Vilniaus raidą tikėtiną daro ir pesimistinę prognozę pagal, kurią Vilniaus miesto gyventojų skaičius 2030 m. pasieks tik 630,3 tūkstančius.

Pagal SĮ „Vilniaus planas“ įmonės atliktą analizę, įvertinust gyventojų registro, Statistikos departamento ir kitų šaltinių duomenis gaunama, kad Vilniaus miesto gyventojų skaičius 2017 m. pradžioje buvo 616 tūkstančių gyventojų.

Atsakymas apie Jūrmalas:

Pagal SĮ „Vilniaus planas“ įmonės atliktą analizę, vadovaujantis Lietuvos statistikos departamento ir Gyventojų registro duomenimis, visoje nagrinėjamoje teritorijoje 2017
m. gyveno 761 tūkst. gyventojų. Vilniaus mieste kartu su aglomeracine zona gyveno 669 tūkst. gyventojų.

[Edd]

Hm.. Kitas dalykas, dangoraižisto pateiktuose skaičiuose kur Vilniuje jau 610 378 gyventojų yra didelis procentas ukrainiečių ir baltarusių. Tai čia jau įskaičiuoti pabėgėliai? Kažin ar statistikos departamentas juos priskaičiuos? Rygoje tada irgi turėtų ūgtelėti skaičiukai.

[dangoraižistas]

Tai reikia žiūrėt ir Lietuvos statistikos portalo duomenis. Savivaldybė ims duomenis iš deklaracijų. Tikslumas nekoks.

Tai sakai, tikslumas LABAI GERAS tik statistikos departamento deklaracijų buhalterijos, nes Vilniuje žmonių STAIGA žiauriai sumažėjo?



Tada atliktas legendinis 2021 metų gyventojų ir BŪSTŲ surašymas pagal registrus, kur kas priregistruotas prie BŪSTO. STAIGA bent 20 000 vilniečių PRAPUOLĖ.
Buvo Vilniuje 2021 metais 569 000 ir STAIGA daugelis išvyko į SKIRTINGUS Lietuvos miestus ir kt. vietoves, VISOSE miestuose STAIGA padaugėjo gyventojų.



Ir mes TURĖTUME žiūrėti ne kur kas REALIAI ir NUOLAT gyvena, ką parodo savivaldybės, poliklinikų duomenys, bet kad žmonės FORMALIAI registruoti Neringose, Šiauliuose, Šilutėse?

[PoDV]

Pačių latvių 2030 METAMS prognozės:


Vertimas:
„Išliekant dabartinėms migracijos, gimstamumo ir mirtingumo tendencijoms, Rygos gyventojų skaičius, kaip ir visoje šalyje, ir toliau mažės, o pesimistiškiausios prognozės rodo, kad iki 2030 m. Rygos gyventojų skaičius gali sumažėti iki 500 888 gyventojų, o tai būtų 24 proc. mažiau nei šiandien“.

Vadinas, Ryga 2030 metų vasarį galimai kris jau ir į 400 000 miestų lygą. Tokiu atveju, po 8-9 m. Rygą gyventojų skaičiumi gali aplenkti net Talinas. Vėliau gali ateiti net ir Kauno eilė, juk Kaune 1991 m. yra gyvenę 430 000. Tokie dalykai nėra visiškai neįmanomi 2030-2050 m.

Tuo tarpu Vilniaus darnaus judumo plane yra savivaldybės prognozė Vilniaus gyventojų kitimui taip pat 2030 METAMS:

O čia įvertinant FAKTIŠKAI gyvenančius Vilniuje žmones:




Atsakymas apie Jūrmalas:

Jei vadovaučiausi grynai tik nuojautomis, labai nesitikiu, kad Kaunas pralenks Rygą pagal gyventojus 21 amžiuje Ryga gali stabilizuotis kažkur tarp 500-600k, Kaunas kad tik liktų daugmaž 300k miestas, labai gerai jei iki 400k su aglomeracija, gerėjančiu susisiekimu ir gilėjančiais ryšiais su Vilniumi, suformuodamas 800k-1m aglomeraciją.

[dangoraižistas]

Tai reikia žiūrėt ir Lietuvos statistikos portalo duomenis. Savivaldybė ims duomenis iš deklaracijų. Tikslumas nekoks.

Tai sakai, tikslumas LABAI GERAS tik statistikos departamento deklaracijų buhalterijos, nes Vilniuje žmonių STAIGA žiauriai sumažėjo?

Čia galima matyti kiek buvo kai jie seniau skaičiavo. Matosi, kad skaičius buvo auginamas.




Tada atliktas legendinis 2021 metų gyventojų ir BŪSTŲ surašymas pagal registrus, kur kas priregistruotas prie BŪSTO (nes jei nesi deklaruotas prie NUOSAVO būsto, tada negali SUSIRAŠYTI gyventojų ir BŪSTŲ surašymuose Vilniuje ir NESI vilnietis? LOL ).

Jei nieko nemaišau, 2022 m. buvo skelbiama kaip 569k išaugo iki 580k, o tada... STAIGA bent 20 000 vilniečių PRAPUOLĖ.



Vilniuje 2021 metais buvo 569 000 ir STAIGA daugelis išvyko į SKIRTINGUS Lietuvos miestus ir kt. vietoves, VISUOSE kituose miestuose, išskyrus Vilnių, kur LABAI sumažėjo, STAIGA padaugėjo gyventojų.

Ar mes tikrai TURĖTUME žiūrėti ne kur kas REALIAI ir NUOLAT gyvena, ką parodo savivaldybės, poliklinikų duomenys, bet kad žmonės FORMALIAI registruoti Neringose, Šiauliuose, Šilutėse ir todėl neva nėra tikrieji nuolatiniai Vilniaus gyventojai, nors metų metus gyvena Vilniuje?

[Tomizmas]

Kad Kaunas ar netgi Talinas Rygą aplenks, tai manau be šansų. Tas Rygos mažėjimas abejoju ar yra amžinas ir jis turėtų išsisemti. Vis tiek anksčiau ar vėliau įvyks stabilizacija.

O Vilniaus perspektyvos augti yra nesulyginamos su Rygos. Lietuvoje dar labai daug kas gali pervažiuoti gyventi į Vilnių, o Latvijoje į Rygą... Jau nelabai. Aplenkimas anksčiau ar vėliau turėjo įvykti.

Ar mes tikrai TURĖTUME žiūrėti ne kur kas REALIAI ir NUOLAT gyvena, ką parodo savivaldybės, poliklinikų duomenys, bet kad žmonės FORMALIAI registruoti Neringose, Šiauliuose, Šilutėse ir todėl neva nėra tikrieji nuolatiniai Vilniaus gyventojai, nors metų metus gyvena Vilniuje?

Šiais laikais dar reikia nepamiršti vieno vis dažnesnio niuanso - kai žmonės realiai gyvena per 2 vietas. Aš pats panašiai gyvenu. O kiek žinau žmonių iš netolimų rajonų (Švenčionių, Ignalinos ir kitų) kurių šeimos gimtuose rajonuose, bet ir Vilniuje butus nusipirkę, ypač kas dirba slenkančiu grafiku - atvažiuoja, naktį išsimiega, atidirba, išvažiuoja. Arba ne - pasilieka ir per išeigines. Kartais su vaikais atvažiuoja, kartais ne. Šiais laikais yra pilna visokių variantų. Gyvenamosios vietos neapsiriboja viena lokacija, gyvenimo ir darbo vietos nesutampa (ypač nuotolinio darbo atvejais) ir t. t. Kur tokius žmones skaičiuoti? Skaičiuoja oficialiai pagal registracijos vietą, o ji dažniausiai būna ne Vilniuje.

[hhh]

Žmonės deklaruojasi vilniuose ir kaunuose sesers name, ar brolio bute, kai reikia vaiką prakišt į darželį ar mokyklą. Aplinkinių rajonų gyventojų reikalai. Laikyt būtą Vilniuje, kad atvažiuot išsimiegot vargu ar bent kiek masiškesnis dalykas. Manau viskas metama į nuomą. Kur tie slenkantys grafikai? pas krovikus?

[dangoraižistas]

Žmonės deklaruojasi vilniuose ir kaunuose sesers name, ar brolio bute, kai reikia vaiką prakišt į darželį ar mokyklą. Aplinkinių rajonų gyventojų reikalai. Laikyt būtą Vilniuje, kad atvažiuot išsimiegot vargu ar bent kiek masiškesnis dalykas. Manau viskas metama į nuomą. Kur tie slenkantys grafikai? pas krovikus?

Kažkokios pasakos. Bet net jei tai būtų tiesa, išeitų, kad Vilniuje butuose PRIREGISTRUOTI neva visokie brolio žmonos draugės pusseserės vyro pažįstami, kurie Vilniuje negyvena, bet tik veda vaikus į darželį ar nueina į polikliniką. O dabar pažiūrime į Rygą, jeigu teigi, kad Vilniuje butai perpildyti negyvenančiais PRIREGISTRUOTAIS žmonėmis, kurie negyvena, tada pažiūrėk į šitus [1], [2], [3], [4] straipsnius, kurie teigia Rygoje buvus 40 000 tuščių butų su NULIU registruotų gyventojų ir „DINGUSIAIS“ savininkais. Biškutį skriasi situacija, ane? Dėl to tas ir įdomu, kad Rygoje FAKTIŠKAI yra dar mažiau gyventojų nei deklaruota, o Vilniuje, Taline ar Kaune, atvirkščiai, yra daugiau nei deklaruota.

[dangoraižistas]

Žmonės deklaruojasi vilniuose ir kaunuose sesers name, ar brolio bute, kai reikia vaiką prakišt į darželį ar mokyklą. Aplinkinių rajonų gyventojų reikalai. Laikyt būtą Vilniuje, kad atvažiuot išsimiegot vargu ar bent kiek masiškesnis dalykas. Manau viskas metama į nuomą. Kur tie slenkantys grafikai? pas krovikus?

Kažkokios pasakos. Bet net jei tai būtų tiesa, išeitų, kad Vilniuje butuose PRIREGISTRUOTI neva visokie brolio žmonos draugės pusseserės vyro pažįstami, kurie Vilniuje negyvena, bet tik veda vaikus į darželį ar nueina į polikliniką. O dabar pažiūrime į Rygą, jeigu teigi, kad Vilniuje butai perpildyti PRIREGISTRUOTAIS žmonėmis, kurie faktiškai ten negyvena, tada pažiūrėk į šitus [1], [2], [3], [4] straipsnius, kurie teigia Rygoje buvus 40 000 tuščių butų su NULIU registruotų gyventojų ir „DINGUSIAIS“ savininkais. Biškutį skiriasi situacija, ane? Dėl to tas ir įdomu, kad Rygoje FAKTIŠKAI yra dar mažiau gyventojų nei deklaruota, o Vilniuje, Taline ar Kaune, atvirkščiai, yra daugiau nei deklaruota.

[hhh]

Pasaka laikyt tuščia butą Vilniuje dėl nakvynės kelioms naktims, dirbant pamaininį kažkokį darbą.

Rygoje tušti butai visiškai nestebintų. Kažkada gyveno virš 900 000 žmonių vistik. Dabar virš 600 000. Gailą už eurą nieks ten butų nepardavinėja ir kainos kyla.