Baltijos valstybių sostinių palyginimas

[Obi-Wan Kenobi]

Estijos augo nuo 243 iki 392. Dar kartą pakartosiu - tai šalis, kur dvigubai mažiau gyventojų.

[Aleksio]

Estijoje yra vienas traukos centras - Talinas, Latvijoje yra vienas traukos centras - Ryga, Lietuvoje yra daug traukos centrų - Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai.

[Obi-Wan Kenobi]

Taigi, Lietuvoje yra daug traukos centrų, yra daugiau gyventojų, todėl turi būti didžiausios keleivių pervežimo apimtys. Jei to nėra, peršasi logiška išvada, kad LG: a) yra lūzeriai, nemokantys dirbti; b) yra korumpavę visas LT vyriausybes ir jiems nusispjaut į keleivių vežimą, o biznį varo iš krovinių; arba kaip dažniausiai būna Lietuvoje - ir a ir b vienu metu.

[John]

Estijos augo nuo 243 iki 392. Dar kartą pakartosiu - tai šalis, kur dvigubai mažiau gyventojų.

Tai visgi, nuo kokio skaičiaus augimas būtų "neapgailėtinas", jei 29% augimas per 5 metus yra "apgailėtinas"?

[Aleksio]

Taigi, Lietuvoje yra daug traukos centrų, yra daugiau gyventojų, todėl turi būti didžiausios keleivių pervežimo apimtys. Jei to nėra, peršasi logiška išvada, kad

Obi-Wan Kenobi yra neišsilavinęs dundukas. Nes nereikia važiuoti iš Telšių į Vilnių - pakanka nuvažiuoti į Klaipėdą; nereikia važiuoti iš Kaišiadorių į Vilnių - pakanka nuvažiuoti į Kauną.

[Obi-Wan Kenobi]

Pasakyčiau aš tamstai, bet Kanto moralinis imperatyvas neleidžia. Yra regioniniai centrai, bet tuo pat metu yra keleivių judėjimas tarp trijų didžiųjų miestų, Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos. Ir jie nėra tik regionų centrai, jie yra vienas kitą papildantys (complementarity). Antra, jei yra trys dideli miestai, yra suburbijos (aplink Vilniu ir Kauną tikrai nemažos), jas tai pat normaliose šalyse aptarnauja geležinkeliai.

[dangoraižistas]

Prieš lyginant kuri iš mažai reikšmingų geležinkelio linijų yra tragiškesnė, reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai kad Vilnius net neturi susiekimo geležinkeliais su gerokai už Siguldą didesniais miestais: Panevėžiu, Alytumi, Utena, Ukmerge.

Taip pat ryškus skirtumas yra ir pervežamų keleivių skaičius: Latvija, kurios didžioji dalis visų geležinkelių maršrutų yra koncentruota į jau tuoj už Vilnių būsiančią mažesnę Rygą, 2019 m. turėjo 18.5 mln keleivių, kai visoje Lietuvoje su nemažai maršrutų ne tik Vilniuje buvo pervežta tik 5.5 mln. Galima iš to daryti prielaidą kad vidutinis Rygos gyventojas ar lankytojas geležinkeliu važiuoja daugmaž 4 kartus dažniau nei vilnietis ar Vilniaus svečias.

Panevėžy gyvena 3% Lietuvos gyventojų, Alytuje 2%, Utenoje >1%, Ukmergėje ~0,5%.

Panevėžys turi autostradą.

Šiauliuose 3,5%, Klaipėdoje 5%, Kaune 11%.

Daugpilyje 5% Latvijos gyventojų, Liepojoje 4%, Jelgavoje 3%, Ventspilyje ~2%, Rėzeknėje 1,5%. Siguldoje arti 1% (bet Sigulda yra labiau „kurortas“, turistinis centras, Latvijos Trakai/Palanga).

Galima pažiūrėti kokie srautai iš Rygos į Daugpilį, Liepoją, Ventspilį. Labai maži arba išvis NĖRA.

Į Liepoją BEVEIK IŠVIS nenuvažiuosi traukiniu (tiesa, yra galimybė nuskristi kukurūzniku).

[dangoraižistas]

Susisiekimas tarp Rygos ir Liepojos, trečio didžiausio, bet antro pagal ekonomikos dydį ir svarbą miesto yra DAUGIAU NEI APGAILĖTINAS. Įrodymas:

[mantasm]

Kaip galima skaičiuoti keleivius geležinkelio linijose, kur nevežami keleiviai?

Galima bukai paimti visą geležinkelio linijų ilgį ir nežiūrėt ar visur važiuoja keleiviniai traukiniai. Mažiau darbo nei atrinkinės iki kurio kilometro važiuoja keleivinis, o kur jau ne.

[Kristisz]

Galima bukai paimti visą geležinkelio linijų ilgį ir nežiūrėt ar visur važiuoja keleiviniai traukiniai. Mažiau darbo nei atrinkinės iki kurio kilometro važiuoja keleivinis, o kur jau ne.

Manau kad skaičiuoja bendrą atstumą parduotiems bilietams, tai jei keleiviai nevežami, tai ir atstumo nėra kurį gali sumuoti. Niekas tikrai neskaičiuoja pagal geležinkelio linijos ilgį, nes kai kur net linijos persidengia: jeigu keleivis važiuoja iš Vilniaus į Lentvarį tai niekas neskaičiuos visos linijos iki Klaipėdos, Kauno ar Marcinkonių, nes pirmiausia pasirinkti reikėtų kurią skaičiuoti.

[Kristisz]

Susisiekimas tarp Rygos ir Liepojos, trečio didžiausio, bet antro pagal ekonomikos dydį ir svarbą miesto yra DAUGIAU NEI APGAILĖTINAS. Įrodymas:

Tai susisiekimas geležinkeliu su už 220 km esančia ir 67 tūkstančius gyventojų turinčia Liepoja (iki kurios pakeliui yra tik vienas didesnis Saldus miestelis su 10 tūkst. gyventojų) yra geresnis negu su už 130 km esančiu ir 85 tūkst. gyventojų turinčiu Panevėžiu iki kurio pakeliui yra dar 20 tūkst. gyventojų Ukmergė, 5 tūkst. gyventojų Širvintos, jau neminint šiaurinių Vilniaus rajonų ir priemiesčių. Susisiekimo nėra ir su ganėtinai artimu Liepojai 50 tūkst. gyventojų turinčiu Alytumi, kuris nuo Vilniaus nutolęs tik 100 km. Susisiekimo nėra su nė vienu pagrindiniu kurortu - nei Palanga, nei Neringa, nei Druskininkai, nei Birštonas, nei Anykščiai nėra pasiekiami traukiniais.

[dangoraižistas]

Tai susisiekimas geležinkeliu su už 220 km esančia ir 67 tūkstančius gyventojų turinčia Liepoja (iki kurios pakeliui yra tik vienas didesnis Saldus miestelis su 10 tūkst. gyventojų) yra geresnis negu su už 130 km esančiu ir 85 tūkst. gyventojų turinčiu Panevėžiu iki kurio pakeliui yra dar 20 tūkst. gyventojų Ukmergė, 5 tūkst. gyventojų Širvintos, jau neminint šiaurinių Vilniaus rajonų ir priemiesčių. Susisiekimo nėra ir su ganėtinai artimu Liepojai 50 tūkst. gyventojų turinčiu Alytumi, kuris nuo Vilniaus nutolęs tik 100 km. Susisiekimo nėra su nė vienu pagrindiniu kurortu - nei Palanga, nei Neringa, nei Druskininkai, nei Birštonas, nei Anykščiai nėra pasiekiami traukiniais.

Kitaip tariant, lygini PIRMO ir ANTRO valstybės miestų susisiekimą su PIRMO ir PENKTO,
kuris turi autostradą ir manai, kad du reisai viena kryptimi PER SAVAITĘ yra daugiau geriau?

[John]

Galima bukai paimti visą geležinkelio linijų ilgį ir nežiūrėt ar visur važiuoja keleiviniai traukiniai. Mažiau darbo nei atrinkinės iki kurio kilometro važiuoja keleivinis, o kur jau ne.

Kalbi kažkokius vėjus. Ar supranti, kas yra keleivių km? Čia yra Eurostat paaiškinimas: Glossary passenger-kilometre - Statistics Explained (europa.eu)

[John]

Tai susisiekimas geležinkeliu su už 220 km esančia ir 67 tūkstančius gyventojų turinčia Liepoja (iki kurios pakeliui yra tik vienas didesnis Saldus miestelis su 10 tūkst. gyventojų) yra geresnis negu su už 130 km esančiu ir 85 tūkst. gyventojų turinčiu Panevėžiu iki kurio pakeliui yra dar 20 tūkst. gyventojų Ukmergė, 5 tūkst. gyventojų Širvintos, jau neminint šiaurinių Vilniaus rajonų ir priemiesčių. Susisiekimo nėra ir su ganėtinai artimu Liepojai 50 tūkst. gyventojų turinčiu Alytumi, kuris nuo Vilniaus nutolęs tik 100 km. Susisiekimo nėra su nė vienu pagrindiniu kurortu - nei Palanga, nei Neringa, nei Druskininkai, nei Birštonas, nei Anykščiai nėra pasiekiami traukiniais.

Palanga yra gabna sėkmingai pasiekiama traukinium, šiaip jau, jei autobusas ar taksi nuo Kretingos iki Palangos baisiai neišgąsdins. Na ir yra LTG Vasarą siūlomas kombinuotas bilietas. Taigi nėra teisinga sakyti, kad Palanga yra nepasiekiama.

[Kristisz]

Palanga yra gabna sėkmingai pasiekiama traukinium, šiaip jau, jei autobusas ar taksi nuo Kretingos iki Palangos baisiai neišgąsdins. Na ir yra LTG Vasarą siūlomas kombinuotas bilietas. Taigi nėra teisinga sakyti, kad Palanga yra nepasiekiama.

Deja, net čia latviai geriau padarę:
Ryga-Liepoja važiuoja penktadieniais grafiku 18.25-21.42 už 6.66 Eur
Vilnius-Kretinga(Palanga) ekspresas važiuoja penktadieniais grafiku 16.11-19.51 (iki Kretingos, kiek laiko trunka persėdimas ir kelionė iki Palangos informacija nepateikiama perkant bilietą) už 24.70 Eur.

Rygoje nereikia laisvo pusdienio pasiimti ir išleisti daugiau nei kainuotų kuras važiuojant dviese ar su šeima.

[manometras]

Estijoje yra vienas traukos centras - Talinas, Latvijoje yra vienas traukos centras - Ryga, Lietuvoje yra daug traukos centrų - Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai.

Estijoje yra du traukos centrai: Talinas ir Tartu.

[mantasm]

Kalbi kažkokius vėjus. Ar supranti, kas yra keleivių km? Čia yra Eurostat paaiškinimas: Glossary passenger-kilometre - Statistics Explained (europa.eu)

Kažkodėl perskaičiau kaip keleivių į vėžės kilometrą.

su keleivių kilometrais tai labai keista, kad su Vilnius-Klaipėda prisukamu kilometražu esam šiknoj…

[John]

Kažkodėl perskaičiau kaip keleivių į vėžės kilometrą.

su keleivių kilometrais tai labai keista, kad su Vilnius-Klaipėda prisukamu kilometražu esam šiknoj…

Tai kaip matai trendas toks, kad netrukus aplenksim Latviją. Dabar, kaip suprantu, pagrindinė priežastis, kodėl sunku didinti keleivių km, o ir bendrą keleivių skaičių, yra riedmenų trūkumas. Tiesiog nelabai išeitų didinti reisų skaičių, tarkim, į Klaipėdą, nes LTG neturi normalių tam tinkančių traukinių.

[dangoraižistas]

Tai susisiekimas geležinkeliu su už 220 km esančia ir 67 tūkstančius gyventojų turinčia Liepoja (iki kurios pakeliui yra tik vienas didesnis Saldus miestelis su 10 tūkst. gyventojų)

Tas „miestelis“ yra 16 pagal dydį Latvijoje, dar „netyčia“ visai „pamiršai“ Dobelę, 18 pagal dydį. Atitikmuo Lietuvoje būtų Plungė ir Kretinga.

negu su už 130 km esančiu ir 85 tūkst. gyventojų turinčiu Panevėžiu iki kurio pakeliui yra dar 20 tūkst. gyventojų Ukmergė, 5 tūkst. gyventojų Širvintos, jau neminint šiaurinių Vilniaus rajonų ir priemiesčių.

KIEK kainuotų geležinkelio tiltas per Nerį ir, priklausomai ar būtų po Lazdynais, ar kitur, kilometrinis ar ilgesnis TUNELIS dėl iki 80 m. aukščių skirtumų ARBA kilometrinė estakada?

Kiek MILIJARDŲ kainuotų išpirkt sklypus prie Vilniaus? Vardan kelių keleivių iš Širvintų?

Susisiekimo nėra ir su ganėtinai artimu Liepojai 50 tūkst. gyventojų turinčiu Alytumi, kuris nuo Vilniaus nutolęs tik 100 km.

KIEK kainuotų 40 m. aukščio, gana ilgas geležinkelio tiltas per Nemuną? Kokį srautą duotų tokios investicijos?

Ar yra/buvo BENT VIENA panaši inžineriškai SUNKIAI sprendžiama kliūtis geležinkeliui lygumų Latvijoje tarp Rygos ir Liepojos, Daugpilio?

Geležinkelių nėra į tuos miestus NE ŠIAIP SAU. Dėl to paties Vilniaus STOTIS nėra miesto vidury, kur nors Šnipiškėse, kur dabartinis Konstitucijos pr., o pakrašty, nėra geležinkelio į miegamuosius rajonus. Tam reik naujų tiltų, tunelių. 1860 m. GALĖJO tiest tuneliu po Antakalniu su 2 tiltais, kur Šilo tiltas ir kažkur per Vingio parką, bet paskaičiavo, kad PER BRANGU. Vat ir visa paslaptis. Atšaka link Ukmergės reikėjo DAR VIENO tunelio pro Šeškinę. Kas tau būtų investavęs tiek caro rublių?

Beje, pačių LATVIŲ valstybės nuopelno dėl geresnio tinklo tame nėra, nes rusijos imperija statė tuos geležinkelius į tris UOSTUS (Riga, Libava, Vindava) ir strateginiams tikslams, karinė paskirtis.

Tiesiog jie tai PAVELDĖJO kaip ir Lietuva paveldėjo NETOBULĄ geležinkelio tinklą atskirai valstybei viduje, viskas buvo žiūrima per VAKARŲ rusijos imperijos, vėliau sovietų komunistų prizmę. Dėl to tavo kritika TINKLUI yra ne į temą. Mes GALĖJOME per 32 metus TOBULINTI tinklą, tiesti naujas linijas, trūkstamas jungtis, bet KĄ per tą patį laikotarpį nutiesė latviai? Tik ESTAI tiesia naujas atkarpas ir gerina provincijos susisiekimą geležinkeliu su TALINU. Tarpukariu Lietuva padarė DAUGIAU, gaila nespėjo sujungti Kauno su Taurage.

Alytaus jungtis su Vilniumi 20 metų yra valstybės bendrajame plane, bet KAS ta linkme realiai padaryta?

Panevėžys pasijungs per Rail Baltica. Ukmergė per maža ir nereikšminga, dabar ne 1910 ar 1930 metai kai Ukmergė buvo maždaug Panevėžio dydžio. Parkas Mini Lietuva nepadidins Ukmergės iki tokio dydžio, kad reiktų prie autostrados dar ir 5 keleivius vežančio TRAUKINIO.

[Čikupakas]

Neseniai twitteryje užmačiau štai tokį žemėlapį.

Vidutinis atlyginimas baltijos šalių regionuose:

Embedded Tweet