Baltijos valstybių sostinių palyginimas

[manometras]

Vilnius ir Ryga pešasi, o Talinas tvarkosi.

Jie nesipeša, pešasi tik kažkoks dangoraižistas iš 2004-ųjų.
Dalis latvių laiko save panašiais į estus ir mėgsta Taliną, kita dalis latvių atvažiuoja į Lietuvą, nes jiems patinka dalinai sava ir suprantama lietuvių kalba.

[Tomizmas]

Kodėl vis dar galvojama, kad NMC yra kokybiškos miesto plėtros atributas? NMC kaip reiškinys pastebimas tuose miestuose, kurie iki tol vystėsi labai lėtai ir dabar tiesiog neturi kur dingti. Ryga, skirtingai nuo Vilniaus ir Talino, jau 19 a. buvo neblogai urbanistiškai paaugusi.

Tik vienas iš atributų. Imant šiuolaikinę architektūrą - Vilnius šioje srityje lenkia Rygą. Imant XX a. pradžios architektūrą - Ryga šioje srityje lenkia Vilnių. Imant Senamiesčius - skonio dalykas, jie abu geri ir per daug skirtingi, kad būtų galima lyginti.

Labai daug kas šioje temoje, žiūriu, pasigauna kokį vieną dalyką, ir bando absoliutinti. Rygos Naujamiestis cool - "Ryga geriau". Vilniaus NMC cool - "Vilnius geriau". Ryga prie jūros ir plačios upės - "Ryga geriau". Vilnius greičiau auga - "Vilnius geriau". Nors realiai, sudėjus kiekvieno miesto pliusus ir minusus, gaunasi maždaug lygiai.

[mantasm]

Tik vienas iš atributų. Imant šiuolaikinę architektūrą - Vilnius šioje srityje lenkia Rygą. Imant XX a. pradžios architektūrą - Ryga šioje srityje lenkia Vilnių. Imant Senamiesčius - skonio dalykas, jie abu geri ir per daug skirtingi, kad būtų galima lyginti.

Kiek Rygoje liks senamiesčio jei atmesim XIX a galą - XX a pradžią?

[John]

Negalima lyginti, bet palyginkim. Identiška žemėlapio skalė

[dangoraižistas]

O mums Vilniuje teks kažką naujo sugalvoti ir su nauja architektūra rimčiau paeiti į priekį, nes tokio palikimo iš carinės Rusijos laikotarpio deja negavome.

Kokio TOKIO? Sunku kažką diskutuot kai nuolat apsimetama, jog FAKTAI neegzistuoja...

The invincible ignorance fallacy is a deductive fallacy of circularity where the person simply refuses to believe the argument, ignoring any evidence given.

Beje, faktas, kad didžioji dalis Rygos Naujamiesčio užstatyta istorizmo architektūra, kurią Vilniuje vienas netikras architektas keikdamas vadino bjauria, nevertinga ir be stiliaus. Didžiosios dalis Rygos centro pastatų vaizdas būtent toks:







O čia vadinasi "deja negavome" (darkart apsimeskim, kad šitų apie 1000 pastatų nėra).

Kaip tik įrodei dangoraižistas kokia didmiestiška Ryga. Visai kaip Mahnattan'as.

Tada ir Kalvarkės yra super didmiestiškos ir visai kaip Los Angeles, ir Chicago, ir Londė. Yra net indų krautuvėlės, kinų parduotuvės ir restoranai, indų kavinės, tajų masažas, bizonų mėsos restoranas.

[dangoraižistas]

Vilniaus senamiestyje taip pat yra apleistų kiemų ir nevykusių sprendimų, o istorinė architektūra galbūt šiek tiek provincialesnė ir būtent tvarka, maži skverai, parkai suteikia jaukumo. Nežeminkime savo sostinės, o toliau tvarkykime ir nereikės lygiuotis į kitus miestus. Vilnius nebus Ryga kaip ir Ryga nebus Vilniumi.

1. Ką Rygoje vadini "Senamiesčiu"? Ar gali nurodyti pastatus iš anksčiau nei 1880 m. ir kuo jie "neprovincialūs" palyginus su dešimtimis Vilniaus Senamiesčio didikų rūmų, bažnyčių, vienuolynų, universiteto ir kt.?

2. Ką turi omeny žodžiu "provinciali"? Ar gali pateikti PAAIŠKINIMĄ? Kodėl manai, kad Vilnius, kuris NUO 1323 METŲ nuolat buvo sostinė, kurioje rezidencijas turėjo VISAS elitas (dabar sakytume, kad lietuvių, lenkų, baltarusių, ukrainiečių), koncentravosi religinė valdžia, buvo mokslo centras, rengti savi ARCHITEKTAI, formavę ne tik miesto, bet ir REGIONO stilių (baroko, klasicizmo, romantizmo laikais) neva tai "provincialu", o Rygos "senamiestis", kur miestas NIEKADA iki 1920 metų neturėjo sostinės statuso nei turtingo elito, nei universiteto, nei nieko, staiga tau rodosi "neprovincialiai"? Gali logiškai paaiškint savo išvedžiojimus?

[dangoraižistas]

Aha. Big city feelingas, tai ne Vilnius.

Čia BIG (tai ne Vilnius)


O čia jau SMALL (tai taip Vilnius)


Čia BIG (nes tai ne Vilnius)


O čia jau SMALL (nes taip tai Vilnius)


Čia BIG (nes ne Vilnius)


O čia jau SMALL (tai Vilnius, todėl "NESISKAITO")


O apskritai miestą imant, čia išvis VERY SMALL (nusileidžia karietų amžiaus Rygos keturių aukštų namui).

Pradėk nuo argumentuoto paaiškinimo KAIP, KUO ir KODĖL centrinis Vilniaus prospektas su verismalviližfylingu "neprilygsta" ŽYMIAI "geresniam" centriniam Rygos prospektui – Brīvības ielai.

[Tikras architektas]

dangoraižistas tu gali ir su vienu postu savo fotogalerijas postinti. Nereikia tokio spamo, yra čia diskutuojančių ir be tavęs

[themanual]

Na tikrai, tema pavirto į istorinės architektūros lyginimą, kur Vilniaus ir Rygos stiprybės visiškai skirtingos ir jų nelabai per tai palyginsi, nes miestai suklestėjo skirtingais laikotarpiais. Įdomiau būtų palyginti ką gero/negero ateities kartoms paliks mūsų laikai.

Beje kandidatas į Rygos merus prieš rinkimus prižadėjo, jog Rygoje bus taip pat gerai kaip Vilniuje ir buvo išrinktas bei tapo dabartiniu meru

[tajus2]

Kokio TOKIO? Sunku kažką diskutuot kai nuolat apsimetama, jog FAKTAI neegzistuoja...

The invincible ignorance fallacy is a deductive fallacy of circularity where the person simply refuses to believe the argument, ignoring any evidence given.

Beje, faktas, kad didžioji dalis Rygos Naujamiesčio užstatyta istorizmo architektūra, kurią Vilniuje vienas netikras architektas keikdamas vadino bjauria, nevertinga ir be stiliaus. Didžiosios dalis Rygos centro pastatų vaizdas būtent toks:

Aš tikrai nežadu veltis į diskusiją su fanatiku ekstremistu internete, tai atrašysiu tik vieną kartą.

TOKIO tai ir yra būtent tokio kaip tavo nuotraukoje viršuje, su perimetriniu užstatymu ir 5-6 aukštų pastatais. O didžioji dalis Gedimino pr yra 3-4 aukštai iš to ir susidaro tas skirtumas.

Gal kokiems nors išieškotiems architektams tas Rygos stilius ir bjaurus, bet man tai jis gražus ir patinka, priderinti dekoro elementai, pastatai tarpusavyje stilištiškai dera, bet tuo pačiu yra skirtingi.

[Tikras architektas]

Aš tikrai nežadu veltis į diskusiją su fanatiku ekstremistu internete, tai atrašysiu tik vieną kartą.

TOKIO tai ir yra būtent tokio kaip tavo nuotraukoje viršuje, su perimetriniu užstatymu ir 5-6 aukštų pastatais. O didžioji dalis Gedimino pr yra 3-4 aukštai iš to ir susidaro tas skirtumas.

Gal kokiems nors išieškotiems architektams tas Rygos stilius ir bjaurus, bet man tai jis gražus ir patinka, priderinti dekoro elementai, pastatai tarpusavyje stilištiškai dera, bet tuo pačiu yra skirtingi.

Jis specialiai pasirenka ale "baisesnį" vaizdą didesniam supriešinimui. Bet vistiek įsišauna į koją, nes tie namai, būtent tokie apie kuriuos ir kalbam.

Beje, tos dvi nuotraukos man kažkaip primena Berlyną.

[dangoraižistas]

Aš tikrai nežadu veltis į diskusiją su fanatiku ekstremistu internete

1. Ad hominem išpuolis.

Dar vienas iš daugelio.

TOKIO tai ir yra būtent tokio kaip tavo nuotraukoje viršuje, su perimetriniu užstatymu ir 5-6 aukštų pastatais. O didžioji dalis Gedimino pr yra 3-4 aukštai iš to ir susidaro tas skirtumas.

2. Pakeitei pirminį savo teiginį visiškai kitu:

O mums Vilniuje teks kažką naujo sugalvoti ir su nauja architektūra rimčiau paeiti į priekį, nes tokio palikimo iš carinės Rusijos laikotarpio deja negavome.

Dabar jau akcentuoji išskirtinai TIK pastatų aukštį, kažkodėl pamanipuliuodamas neva didžioji dalis Rygos centro yra būtent 5-6 aukštų, kas yra absoliuti nesąmonė.

Vos keli greiti pavyzdžiai, atspindintys realybę.

Irgi Brivibas iela ir apylinkės. Brivibas 145.


Brivibas 143.


Brivibas 139






Būtent tokio aukštingumo pastatų Rygos centre ir yra DAUGIAUSIA, gal tik išskyrus vienos ar kelių gatvių vieną ar kitą labai trumpą atkarpą.

Čia net neliečiant TROBŲ intarpų, kurie pasitaiko visame Rygos centre. Tokia medinė statyba Vilniuje nuo 1875 buvo DRAUDŽIAMA vad. mūrinės statybos kvartaluose, todėl nėra JOKIŲ trobų Gedimino pr., Jogailos g., Kaštonų, Vasario 16-osios ir jokiose kitose gatvėse. Visame Vilniaus centre (Naujamiesty ir Senamiestyje) perimetre yra vos KELIOS trobos kaip Old Green House, Čiajka kavinės ar nugriauta Pilsudskio troba Žygimantų g.

Tuo tarpu Rygoje yra ŠIMTAI 1-2 a. medinių pastatų centre, netgi TŪKSTANČIAI tų lūšnų, žiūrint plačiau į gretimus rajonus.

Tik miniatiūriniame Rygos senamiestyje nėra trobų.

Toks SELEKTYVUS lyginimas, žiūrint VIEN TIK 5 aukštų Rygos centro namus, bet visiškai IGNORUOJANT, kad kas antras mūrinis pastatas NĖRA 5 ar juo labiau 6 aukštų (keliais aukštais žemesnis), kad statistiškai kas antras pastatas perimetre yra medinis 1 aukšto, 1 aukšto su mansarda ar 2 aukštų barakas, yra tendencingas ir neobjektyvus.

Cherry picking, suppressing evidence, or the fallacy of incomplete evidence is the act of pointing to individual cases or data that seem to confirm a particular position while ignoring a significant portion of related and similar cases or data that may contradict that position.

Be to, nei vienas net ir prašomas negali paaiškint KODĖL 1 aukšto skirtumas pateikiamas kaip neva ESMINIS.

Neva 4 aukštai ar 4 su mansarda yra "tokio palikimo neturime, labai blogai", o jau 5 aukštas neva VISKĄ ir KARDINALIAI keičia, kad dešimtys šio forumo narių pamatę apsvaigsta nuo tokios didybės ir miestiškumo. Tai yra tikrai labai JUOKINGA

[Tikras architektas]

Pricherrypickinai labai toli nuo centro esančių pastatų. Čia jau Rygos naujamiesčio pakraštys. Už poros šimtų metrų prasideda sovietinė architektūra.
Nors tiesą pasakius, keli šimtai metrų atgal link senamiesčio, vėl stovi tei GALINGI 5-7 aukštų namai.

Kaip bebūtų, pririnkai tikrai gerų pavyzdžių. Labai gražūs namai.

Brivibas 143 - labai gražus secesinis namukas, tik dar nepamylėtas restauratorių. Secesijai (gal net labiau pačiam art nouveau) būdinga asimetrija. Gražus portalas. Ovali detalė labai skoninga. Mes tokių Vilniuje turim tik kelis.

Brivibas 139 - čia jau labai Kaunietiškas pastatukas. Langų sudalijimas - fantastinis. Tokių Vilniuje irgi mažai turim.

[dangoraižistas]

Pricherrypickinai labai toli nuo centro esančių pastatų.

Kur tuomet baigiasi Rygos centras, jei teigi neva pagrindinės gatvės pastatai jau "labai toli nuo centro"?

Pavyzdžiai greiti. Galima prirankioti jų kiek tik norėsis.

Tarkim, Brivibas 41.


Brivibas 43.


Brivibas 45.

Čia jau Rygos naujamiesčio pakraštys. Už poros šimtų metrų prasideda sovietinė architektūra.

Vadinas, Rygos centras yra labai mažas ir labai greitai pasibaigia?

Nors tiesą pasakius, keli šimtai metrų atgal link senamiesčio, vėl stovi tei GALINGI 5-7 aukštų namai.

1. Labai sudomino 7 aukštų pastatai. Ar Rygos centre yra bent du tokie, iš 1900-1939 laikotarpio?

TIK VIENĄ pastatą atsimenu: spaustuvė Rota, siekia ir viršija tokį aukštį, pabaigta 1940 m.
https://www.la.lv/si-diena-vesture-48

O daugiau? Ar rašai BET KĄ?

Vilniuje 7-8 a. yra tik geležinkelių pastatas Mindaugo g. Pastatytas apie 1900 metus, 40 m. anksčiau už Rotą.

2. Ar "keli šimtai metrų atgal" yra VIEN TIK "5-7 aukštų", ar ne tik? Ar galima plačiau???

Kaip bebūtų, pririnkai tikrai gerų pavyzdžių. Labai gražūs namai.

Panašūs į daugelį Vilniuje, kelis Kaune, Klaipėdoje tokio laikotarpio.

Brivibas 143 - labai gražus secesinis namukas, tik dar nepamylėtas restauratorių. Secesijai (gal net labiau pačiam art nouveau) būdinga asimetrija. Gražus portalas. Ovali detalė labai skoninga. Mes tokių Vilniuje turim tik kelis.

Brivibas 139 - čia jau labai Kaunietiškas pastatukas. Langų sudalijimas - fantastinis. Tokių Vilniuje irgi mažai turim.

Čia jau normalus komentavimas, bandant įsižiūrinėti ir lyginti. Už tai +1 diskusijos taškas.

[Taj Mahal]

Karmos taškai už šitą diagramą dangoraižistas.

[PoDV]

Prie caro Rygoj buvo gerai, Vilniuj palyginti prastai. Vilniuje tramvajaus nėra, priemiestinių traukinių oficialiai irgi nelabai. Ryga sovietmečiu kažkiek laikėsi kaip regiono centras, bet po nepriklausomybės nelabai iš ko buvo augti, nesuper konkurencingas, primena sovietmečio gamyklas ankstyvoje Nepriklausomybėje.

Vilniuje atvirkščiai, stipriai neaugo sovietmečiu kaip galėjo, tai gali pasinaudoti Tauragės, Mažeikių arba Vilkaviškio gyventojų migracija iš tų miestų. Tai spėju, dabar labiausiai atsigavęs miestas turbūt labiausiai po visų padalinimų ir šiaip ilgo negandų laikotarpio.

Toks ir visas čia palyginimas

[Kristisz]

Ryga yra žymi savo Art Noveau architektūra ir su tuo mažai koks pasaulio miestas gali pakonkuruoti. Vertinti ar tai geriau ar blogiau už kitus architektūrinius stilius yra subjektyvu.
Bigcityfeeling'ą žmonių galvose labiausia kuria 19-20 amžiaus sandūros architektūra, ir ne tik pati architektūra, bet pastatų aukštis, kompozicija, gatvių tinklas. Nors ir Vilnius turi nemažai neblogų pastatų iš to laikmečio, bet jie yra padriki didesniame plote, nesijaučia kvadratinio gatvių tinklo, tad visumoje Ryga sukuria daugiau to miesto jausmo ir pats miestas ganėtinai panašus į kitame jūros krante esantį Stokholmą: kas yra nenuostabu nes abu miestai amžių sandūroje buvo panašaus dydžio (apie 300k gyventojų, kai Vilniuje tuo tarpu buvo dvigubai mažiau - tik 150k).

Ryga taip pat yra turistiškesnė, daugiau maitinimo ir pramogų įstaigų centre yra orientuota į masinį turizmą, o ne į vietinius, bet čia sakyčiau pliusas Vilniui.
Vilnius iš turistinės pusės yra įdomus savo senamiesčiu, didikų istorija, didžiule bažnyčių koncentracija, Baroko architektūra. Mums smagu pasigirt ir tą turėt, bet daugeliui turistų ant to visiškai nusispjaut (šiaip kaip ir ant Rygos Art Noveau): svarbu pirmiausia yra ar socialiniame burbule yra cool keliauti į Vilnių, ir ar Vilniuje išeis smagiai praleisti laiką (tai yra pavalgyti prasto maisto ir išgerti alaus gražioje vietoje tarp kitų turistų). Tikrai nereikėtų stengtis optimizuoti šitų dalykų ir bandyti įtikti turistams. Aišku, gerai daryti pasigerinimus patiems sau: per pandemiją padaryti pakeitimai su lauko stalais ir eismu senamiestyje smarkiai pagyvino vakarinį gyvenimą centre ir būtent vietiniams, o ne turistams (kai tuo tarpu Rygos senamiestyje liūdna sumažėjus turistų srautams).

Tačiau mano nuomone didžiausias Vilniaus privalumas yra jaunas gyventojų amžius. Tas jaučiasi visur: sparčiai augantis modernių biurų plotas, įvairovė maisto, kavos, naktinio gyvenimo ir pramogų pasirinkime, alternatyvaus transporto plėtra. Rygoje atrodo viskas orientuota į penkiasdešimtmetį, kuris gyvena rusakalbėje erdvėje, o Vilniuje dominuoja dvidešimtmetis iš angkalbės erdvės, ir tas labai smarkiai jaučiasi. Miestų perspektyvos irgi atitinkamos.

[dangoraižistas]

Su daug kui negalima nesutikt, tačiau ne viskuo.

Ryga yra žymi savo Art Noveau architektūra ir su tuo mažai koks pasaulio miestas gali pakonkuruoti.

Žymi, tačiau rygiečiai manipuliuoja skaičiais. Jie ima beveik VISUS namus, pastatytus nuo kažkurių metų, 1890 ar 1895 iki 1914 ir tvirtina neva jie labai gryniausias modernas.

Realybė yra kitokia. Dauguma net žinomiausių pastatų visiškai nėra to stiliaus.

Moderno bruožai:
1. Pastato plano asimetrija (ne centrinė kompozicija).
2. Vandens, gyvūnų, geometriniai motyvai fasade (ne barokinės galvos).
3. Medžiagos kaip metalas, akmuo įvedimas (mažai kur matoma).
4. Atsiranda tektoniškumas, perstumdymai (ne plokščia siena).

Rygoje beveik nėra tokių. Dauguma yra modernizuotas neobarokas, neoklasicizmas ar bet kas kita.

Kaip estai visur kiša savo PR kaip jie patys geriausi, patys pažangiausi, patys e-stiškiausi, taip rygiečiai visur kiša tą savo moderną, meluodami, kad yra pasaulio bamba ir moderno pasaulinė sostinė, NORS faktiškai Ryga neturi nei vieno tokio ikoninio pastato kaip moderno žinomiausi statiniai Paryžiuje, Barselonoje, Briuselyje, Vienoje, Berlyne, Peterburge ir kitur.

Aš turiu Rygoj kelis pastatus favoritus, bet jie VISIŠKAI NUBLANKSTA prieš A. Gaudžio, A. Hortos, O. Vagnerio ir kitų pasaulyje PLAČIAI žinomų architektų pastatus.

Bigcityfeeling'ą žmonių galvose labiausia kuria 19-20 amžiaus sandūros architektūra, ir ne tik pati architektūra, bet pastatų aukštis, kompozicija, gatvių tinklas.

Nemanau. Nori pasakyt, kokiam Paryžiuj Hausmano penkiaaukščiai ŽMONIŲ (absoliučiai visų) galvose labiausiai kuria biksicifilingą, be Defansas jau – NEBE?

Nors ir Vilnius turi nemažai neblogų pastatų iš to laikmečio, bet jie yra padriki didesniame plote

Kad nelabai. Kas padriko Vilniaus, Jogailos, Žygimantų, Islandijos, Basanavičiaus, Kalinausko, Pylimo gatvėse, Gedimino prospekte?

Vakar google SPECIALIAI pamatavau autstumą.

Nuo Katedros kolonų iki Žvėryno tilto yra 1,85 km.

Nuo Brivibas piemineklis iki komiblokų rajono pradžios yra 2,3 km. Čia jei žiūrėt ilgiausią centro atstumą.

Tai tas tik XX a. pr. centrų plotas yra labai panašus.

Bet imant VISĄ Senamiesčio seniūniją ir Naujamiesčio gaunasi net 900 ha, kai Rygos centras (be kitų istor. rajonų, kir YPAČ DAUG trobų) netempia net iki 400.

nesijaučia kvadratinio gatvių tinklo

Kuo kvadratinis automatiškai biksicifilingo prasme neva DAUG geresnis nei tapybiškas ir netikėtas: su aikštėm, parkais, skverais, gatvių viražais, netikėtais naujais rakursais? Ar tikrai kvadratai yra geriausia?

Klausimas. Ar Lukiškių aikštė, kuri yra 4 HEKTARŲ, bet imant iki pastatų perimetrų Kudirkos gatvėse ir Vasario 16-osios, Gedimino pr. – net dar didesnė, apie 6 ha, neva "nesijaučia" filingų? Pavyzdžiui, atsistojus prie fontano, iki namų Vasario 16-osios g. bus 250 m. atstumas!

Tada sovint Kalinausko g. apačioje ir matant namus ant 20 m. kalvos podiumo – nesijaučia, žiūrint nuo LMTA pastato Gedimino pr. į Katedros kolonas už 1 km. ir tris kryžius – nesijaučia, bet Brivibas gatvėje einant pro šiuos namus apačioje – jaučiasi?

Na gerai, važiuojant per Žaliąjį ir žiūrint į LNOBT, jaučiasi kas nors? Tuneliu pro Vilniaus vartus, nuo Baltojo į NMC?

Be to su Rygos perimetru yra labai aiški bėdelė.

Brivibas 80. Mediniai intarpai.


Brivibas 109.


Brivibas 111. Didžiausios Rygos centro namų dalies vaizdas.


Brivibas 116.


Brivibas 126.


Brivibas 132.





Ar kas nors atsakys, jei tokie pastatai kaip Brivibas 41, 43, 45, 80, 109 ir t.t. būtų Gedimino pr. arba kurioj kitoj Vilniaus centro gatvėje, ar tai būtų bigsitifilingas?

Kaip galėtume reitinguoti tokius pastatus? Ar yra BENT VIENAS pastatas Gedimino pr., kuris atrodytų BLOGIAU už tokias trobeles?

Jei tokį perkelt kur nors prie Seimo į perimetrą, man jis AUTOMATIŠKAI taptų blogiausiu prospekto pastatu.

O Rygoje būtent tas yra, periodiškai visur įsiterpia šimtai tokių triobų, barakėlių, lūšnų.

Beje, įdomu, kad daugiausia, po 1-2 mln. peržiūrų turintys video apie Rygą.

[Lettered]

Aš tikrai nežadu veltis į diskusiją su fanatiku ekstremistu internete, tai atrašysiu tik vieną kartą.

TOKIO tai ir yra būtent tokio kaip tavo nuotraukoje viršuje, su perimetriniu užstatymu ir 5-6 aukštų pastatais. O didžioji dalis Gedimino pr yra 3-4 aukštai iš to ir susidaro tas skirtumas.

Gal kokiems nors išieškotiems architektams tas Rygos stilius ir bjaurus, bet man tai jis gražus ir patinka, priderinti dekoro elementai, pastatai tarpusavyje stilištiškai dera, bet tuo pačiu yra skirtingi.

dangoraižistas turbūt net nebuvęs Rygoje, jei nemato dominuojančio aukštingumo skirtumo tarp Vilniaus ir Rygos tiek senamiesčio, tiek naujamiesčio. Dar juokingiau, kad nemato skirtumo žmogus taip užsivadinęs save.

[dangoraižistas]

dangoraižistas turbūt net nebuvęs Rygoje,

Vėl ad hominem ataka, kito asmens puolimas ir poisoning the well – įžūlus melavimas.

Poisoning the well (or attempting to poison the well) is a type of informal fallacy where adverse information about a target is preemptively presented to an audience, with the intention of discrediting or ridiculing something that the target person is about to say. Poisoning the well can be a special case of argumentum ad hominem, and the term was first used with this sense by John Henry Newman in his work Apologia Pro Vita Sua (1864).

Šie nešvarūs metodai su melavimu tau nepadės diskusijoje, nes tai nėra "argumentai".

O faktai, kuriuos parodė dangoraižistas liko nepaneigti – net pagrindinėje Rygos centro Brivibas gatvėje yra daugybė medinių trobų ir 1 a. sandėliukų, pusė namų tikrai ne "7 aukštų".

jei nemato dominuojančio aukštingumo skirtumo tarp Vilniaus ir Rygos tiek senamiesčio, tiek naujamiesčio. Dar juokingiau, kad nemato skirtumo žmogus taip užsivadinęs save.

Jau 100 kartų aptarta ir vėl? Skirtingi laikotarpiai.

Specialiai padarei cherry picking: sukėlei žemesnius 16, 17 AMŽIAUS namus Vilniuje ir rimtu veidu lygini su vienais didžiausių Rygos 20 AMŽIAUS namų.

Ar nesuvoki, kad lyginti namus, kurie statyti 300 metų skirtumu, yra kvaila? Tai jau buvo sakyta, bet po savaitės atsibundi ir vėl varai tą patį...

Gal įdėk Rygos 5 aukštį ir lygink su 27 a. Europos bokštu jei taip "protingai" lygini.. Juos skiria "vos" 90 metų (1914 VS 2004).

Nori lygint Senamiesty?

Tai įdėk tokius, iš VIENODO LAIKOTARPIO.









Be to, specialiai vė bandai KEISTI TEMĄ.

Kalba ėjo apie pagrindines to paties XIX a. pab. ir XX a. pr. laikotarpio Brivibas, Gedimino gatves ir MEDINIUS Rygos intarpus.

Prie ko čia Pilies gatvė IŠVIS? Ar Pilies g. yra medinės trobos? Didžiojoje gatvėje?

Rygoje išskyrus miniatiūtinį senamiestį jos VISUR centre, bet jis tai ignoruos ir vėl kels tik didžiausius namus.

Kiek Rygoje yra tikro "Senamiesčio", kai klausiau, nieks taip ir neatsakė.

Įdomu kodėl? Ar ne todėl, kad jo ten paprasčiaisiai NĖRA?

Nebent Rygos namus, vos 10-15 m. senesnius už Kauno Naujamiestį, vadinsim senamiesčiu?