Baltijos valstybių sostinių palyginimas

[Tikras architektas]

1. Jų yra tikrai ne "keli".
2. Rašai lyg "eklektika" (kažkiek niekinantis terminas, iš tiesų tai neogotika, neobarokas, neoklasicizmas, neorenesansas arba tiesiog istorizmas) būtų kažkas menko, bjauraus, niekam tikusio, o jau secesija tai vos ne visos architektūros istorijos apoteozė. Akademinė architektūra (akademizmas aka. "eklektika") – blogai, o "čigoniškas stiliukas" (su skulptūrų kakafonija kaip Rygoje ties kičo riba) jau labai gerai. Gana juokinga

Vaje, žmogau, tau su architektūros istorija labai blogai, jei išreikštą, idėjiškai pagrįstą pilnai susiformavusį stilių, turintį mokyklą ir regionines variacijas netgi su savo mokyklomis nuvertini prieš stilių, kuris dėl savo primityvumo net neturi aiškaus apibrėžimo ir yra bandomas apibrėžti vien tik dėl aiškumo istoriografijoje. Paprastai tariant, tai tas pats kas lyginti Avulio dėžes su MMC.

Ir išvis, man atrodo, kad tu čia kažkaip kompleksuoji labai dėl Vilniaus, bandydamas pritempinėti faktus, kad tavo savo sapnas manifestuotųsi realybėje.

Aš prieš tai sakiau, kad man toks Vilnius yra autentiškas. Būtent toks, su dviaukšte-triaukšte architektūra, palazzo tipo namais nusėtu senamiesčiu ir kreivais šleivais industrinės revoliucijos reliktais Naujamiesčio gatvėse.

Mes visad buvom "atsilikėliai" architektūroje, nes visada buvome periferija ir mūrą pradėjome naudoti labai vėlai. Čia yra istorinis faktas. Visada sakau, pažiūrėkite į voliutas Visų šventų bažnyčios fasade. Jos labai linksmos, atrodo lyg girtuoklio suvyniotos. Bet tai nereiškia, kad tame nėra autentikos. Galop iš to sukūrėme suvis savitą baroko stilių, Vilniaus baroko mokyklą, kuri tuo kreivumu ir išsiskiria.

[dangoraižistas]

Skulptūrų kakafonija? Įdedu keletą “kakafonijų”. Nekomentuoju, ne neįrodysi, kad Hendelis geriau nei Dvarionas.

Ir? Kaip įrodysi, kad KIČAS yra gražu?

Ką, anot tavęs, išreiškia tie betoniniai, masiniai, gamykloje nulieti liūtukai, paukščiukai, šū...dukai fasaduose? Gerą SKONĮ?










Įvardinu šitą "stilių" (kakafoniją), švelniai tariant – keistu. Čia kaip Kirkorovo muzika² ar Gariūnų perdėm blizgūs ir RĖKIANTYS rūbeliai ar paleisto iš pamišėlių prieglaudos apranga. Tas be jokio ryšio psiaudo "puošeiviškumas", namų sienas prifarširuojant belekuo išvis be idėjos, atrodo tikrai creepy.

Tau patiktų ir Moldovoje. Ten tokio stiliuko miestas-muziejus irgi yra. Kuo skiriasi nuo Rygos?

[Obi-Wan Kenobi]

Nežinau, kodėl gerbiamas oponentas mane tujina, bet net jei neatskiria kičo nuo meno, tai sorry, niekuo negaliu padėt. Pagal tamstos logiką, tai ir Stuokos-Gucevičiaus Katedros klasicistinė rekonstrukcija yra kičas. Rusijoje oliarchų vilos taip pat kopijuoja klasicizmo elementus (portikus, kolonų orderius).

[dangoraižistas]

Vaje, žmogau, tau su architektūros istorija labai blogai, jei išreikštą, idėjiškai pagrįstą pilnai susiformavusį stilių, turintį mokyklą ir regionines variacijas netgi su savo mokyklomis nuvertini prieš stilių, kuris dėl savo primityvumo net neturi aiškaus apibrėžimo ir yra bandomas apibrėžti vien tik dėl aiškumo istoriografijoje.

Gotika, renesansas, barokas, klasicizmas neturi apibrėžimų, "pilnai susiformavusių stilių"?

Nu ale žiūrėk, nu tikrai – tcyras arhytektas, tikriausiai archytektas-historikas?

Šiaip jau, ponas tcykras archytekte, dėl to istorizmas dar ir vadinamas AKADEMIZMU, nes jis pilnai rėmėsi ŠIMTAMETĖMIS TRADICIJOMIS, stiliumi, tiesiog derino skirtingų laikotarpių populiarias detales (pavyzdžiui, orderinės sistemos skyrėsi skirtingais laikotarpiais).

O tu teigi neva koks nors "primityvus" neobarokas buvo statomas IŠ LEMPOS, nes neturėjo mokyklos.

Kaimo bernas atėjo ir sudėliojo orderinį pastatą su kompozitinėmis kolonomis. Tikrai juokini

Jei jau esi didelis Budapešto ekspertas, turėjai pastebėti, kad istorizmą YPAČ mėgo imperijų sostinės, imperiniai miestai, nes jis reprezentatyvus, šaltai didingas ir puikiai tinkamas valdžiai reprezentuoti. Dėl to Budapešte ypač daug istorizmo, kurį ten giri, bet keiki ir niekini Vilniuje (labai nuoseklu).

Ir išvis, man atrodo, kad tu čia kažkaip kompleksuoji labai dėl Vilniaus, bandydamas pritempinėti faktus, kad tavo savo sapnas manifestuotųsi realybėje.

Kai truputuką SUSIMOVEI tiek pamatęs nuotraukas, tiek pabandęs pameluoti dėl Naujamiesčio gatvių skaičiaus, tiek sumelavęs dėl pastatų dydžio... Tada jau nieko neliko ką į tai atsakyti ir perėjai ant AD HOMINEM. Bet tai tik sustiprina tą faktą, kad jokių faktų, argumentų pateikti jau nebesugebėsi? Ar dar bandysi?

Mes visad buvom "atsilikėliai" architektūroje, nes visada buvome periferija ir mūrą pradėjome naudoti labai vėlai. Čia yra istorinis faktas.

Melagis.

Mūras paplito kryžiuočių pilyse tik 14 a. pab. Prieš tai medinės pilys. Žemutinė pilis mūrinė nuo 14 a. vid., apjuostas siena didžiulis plotas kaip dvi tuometės Rygos.

Barokas LDK vienas pirmųjų Europoje.

Vilniuje architektūra dėstyta VU, rengti architektai.

Klasicizmas aukščiausio lygio, nes Gucevičius mokėsi pas su Suflė ir Lėdu, padarė įtaką europiečiams.

Akademinio (istorizmo arba neobaroko, neorenesanso, neaklasocizmo, neogotikos) stiliaus Vilniaus pastatų architektai buvo rengiami Peterburge, imperijos sostinėje, svarbiausioje Rusijos imperijos meno akademijoje.

[dangoraižistas]

Nežinau, kodėl gerbiamas oponentas mane tujina, bet net jei neatskiria kičo nuo meno, tai sorry, niekuo negaliu padėt. Pagal tamstos logiką, tai ir Stuokos-Gucevičiaus Katedros klasicistinė rekonstrukcija yra kičas. Rusijoje oliarchų vilos taip pat kopijuoja klasicizmo elementus (portikus, kolonų orderius).

Didžiai gerbiamas šviesiausiasis pone, ar galėčiau jūsų mylistos, didžio architektūros ekspertiško atskyrėjo, neįžeisdamas nuolankiausiai paprašyti padėti atskirti "MENĄ", paaiškindamas, jūsų šviesiausiojo pono mylistos argumentais, KUO chaotiška bet kokių gamyklinių kartotinių betono "skulptūrų" gausa koreliuoja su menu?

Pagal tamstos logiką, tai ir Stuokos-Gucevičiaus Katedros klasicistinė rekonstrukcija yra kičas.

Kuo susijusi L. Gucevičiaus XVIII a. "švari" klasicistinė rekonstrukcija (paremta Apšvietos idėjomis ir geriausių klasicizmo architektūros akademikų prancūzų pamokomis) su Eizenšteino Rygos gamyklinių "skulptūrų" kakafonija?

[Obi-Wan Kenobi]

Na kam taip sudėtingai, vadinkite mane paprastai - jūsų ekselencija.

[dangoraižistas]

Nu tai? Kodėl betoninės kartotinės (trafaretinės) skultūros fasaduose Rygoje yra baisingas myanas?

[Kaštonas]

Dangoraižiste Jums reikėtų dirbti turizme Vilniuje ir kitaip formuoti užsieniečų požiūri. Pateikti Vilnių iš kitų kampų. Su tuo ką Jus kalbate aš sutinku, tačiau... Kadangi pats dirbau šiek tiek turizme , tekę skaityti daug turistų atsiliepimų, lyginant miestus.Tiesa kelis metus atgal. Tai absoliuti dauguma užsieniečių lygindami Ryga su Vilniumi vardindavo, kad Vilnius ŽYMIAI mažesnis, vos ne miestelis. Tuo tarpu Ryga, didelis pulsuojantis didmiestis. Aišku Vilniuje prie to prisideda ir arti senamiesčio esantis oro uostas ir pati struktūra. Turistai nepamato nei labai automobiliais apkrautų gatvių, o pats senamiestis kuriame jie būna, tarsi atskirtas nuo miesto, rami oazė, kai Rygoje viskas įsilieja kartu. Čia mažai, kas kalba kad Rygai didmiesčio pojūtį prideda ir Dauguvos upė. O Vilniuje, net traukinys į Trakus važiuoją per kraštą ir miesto nesimato. Mes galbūt matome kitaip, bet deja yra gajus stereotipas, kad Ryga gerokai didesnis miestas. O dar klausimas, kaip patys lietuviai pateikia Vilnių, bijodami, kad tik kokio sovietinio daugiabučio turistai nepamatytų. Esu matęs turistams skirtų žemėlapių kur senamiestis vos ne visas Vilnius. Tai taip ir gaunasi: Vilnius gražus, jaukus bet mažiukas. O kamščių Geležiniame vilke, Gariūnuose ir kitur, daugiabučių mikrorajonų turistai nemato.
Beje prisiminiau 2015 metais 2 pokalbius. Vienas buvo kaip tik su latve Rygoje,kuri kažkada lankėsi Vilniuje. Kometaras apie Vilnių buvo : Vilnius is very small city.
Tą patį man sakė Prahoje sutiktas suomis iš Helsinkio, kuris buvo gal prieš mėnesį tais metais Vilnių aplankęs. Kai paklausiau, kaip Vilnius patiko, sulaukiau identiško atsakymo: Vilnius is very small.

[Tikras architektas]

Melagis.

Mūras paplito kryžiuočių pilyse tik 14 a. pab. Prieš tai medinės pilys. Žemutinė pilis mūrinė nuo 14 a. vid., apjuostas siena didžiulis plotas kaip dvi tuometės Rygos.

Barokas LDK vienas pirmųjų Europoje.

Vilniuje architektūra dėstyta VU, rengti architektai.

Klasicizmas aukščiausio lygio, nes Gucevičius mokėsi pas su Suflė ir Lėdu, padarė įtaką europiečiams.

Akademinio (istorizmo arba neobaroko, neorenesanso, neaklasocizmo, neogotikos) stiliaus Vilniaus pastatų architektai buvo rengiami Peterburge, imperijos sostinėje, svarbiausioje Rusijos imperijos meno akademijoje.

Kryžiuočiai jau 12 a. Lenkijos Varmijoj-Mozūrijoj, Pamary statėsi mūrus. Jei kada ten teks pasivažinėti, pamatysi, kad vos ne kiekvienas kaimas turi įspūdingą gotikinę bažnyčią, o dar Cistersų architektūra Gdanske ir aplink išvis įspūdinga. Taip pat, Ikškilės bažnyčia Latvijoje pastatyta 1185 m., netrukus sekė ir Rygos pilies statybos. Galų gale tie patys lenkai, Ostrow Lednicki pasistato ikiromaninės architektūros kompleksą, taip vadinamą Palatium, su koplyčia, dar iki Mieszko I valdymo laikų. Baltarusijoj, visai netoli Gardino stovi Kaložos bažnyčia iš 12 a. Ar dar pradėt vardint šalis, kurioms mūrinę architektūrą atnešė Romėnai, Graikai?

Barokas LDK galbūt vienas pirmųjų, taip, nes jį atneša smarkiai besiplečiantys Jėzuitai, kovodami su reformacijos židiniais tuometinėje LDK. Bet iki tol beveik nėra renesanso, nes gotika vis dar "naujas" stilius. Kai kurie gotikiniai pastatai Lietuvoje daugiau savo primityvumu primena romaniką. Kai prancūzijoje plinta liepsnojanti gotika su kosminio dydžio vitražais ir, kai iš sienų, iš esmės, lieka tik kolonos, pas mus statoma Medininkų pilis.

O šiaip, kai ten pradėjai lenkti apie "imperinę architektūrą" jei jau dediesi toks meno ekspertas, turėtum suprasti kokią įtaką kūriniui reiškia jo užsakovas. Yra viena, kai statomi valstybinės reikšmės pastatai, ir kita, kai komercinio užsakovo prašymu statomas gyvenamasis namas.

[Tikras architektas]

Ir? Kaip įrodysi, kad KIČAS yra gražu?

Ką, anot tavęs, išreiškia tie betoniniai, masiniai, gamykloje nulieti liūtukai, paukščiukai, šū...dukai fasaduose? Gerą SKONĮ?

Įvardinu šitą "stilių" (kakafoniją), švelniai tariant – keistu. Čia kaip Kirkorovo muzika² ar Gariūnų perdėm blizgūs ir RĖKIANTYS rūbeliai ar paleisto iš pamišėlių prieglaudos apranga. Tas be jokio ryšio psiaudo "puošeiviškumas", namų sienas prifarširuojant belekuo išvis be idėjos, atrodo tikrai creepy.

Tau patiktų ir Moldovoje. Ten tokio stiliuko miestas-muziejus irgi yra. Kuo skiriasi nuo Rygos?

Oh god why

Be to, tu dabar ir pats sau oponuoji. Nes XIX a. architektūroje, prasidėjus pramonės revoliucijai, dekoratyvi puošyba tampa "betoninė".

[manometras]

Su tuo dangoraižistu beviltiška ginčytis. Nesupranta net, kad skirtingi laikotarpiai turi skirtingas istorines realijas,skirtingas vertybes ir gyvenimo būdus, kurie lemia skirtingą miestų dydį. Ir nesupranta, kad Edd kalbėjo apie įspūdį. Ryga buvo didesnis ir svarbesnis už Vilnių miestas Rusijos imperijos laikais, tarpukariu ir sovietmečiu. Rygą ir dabartiniai skandinavų turistai lygina su Stokholmu pagal pastatų mąstelį ir gatvių stilių, aišku, mato, kad pilna apleistų pastatų. Tai nereiškia, kad mes niekinam savo Vilnių, nevertinam jo bažnyčių skulptūrų, didikų rūmų, vienuolynų ir pan.

[Tikras architektas]

Su tuo dangoraižistu beviltiška ginčytis. Nesupranta net, kad skirtingi laikotarpiai turi skirtingas istorines realijas,skirtingas vertybes ir gyvenimo būdus, kurie lemia skirtingą miestų dydį. Ir nesupranta, kad Edd kalbėjo apie įspūdį. Ryga buvo didesnis ir svarbesnis už Vilnių miestas Rusijos imperijos laikais, tarpukariu ir sovietmečiu. Rygą ir dabartiniai skandinavų turistai lygina su Stokholmu pagal pastatų mąstelį ir gatvių stilių, aišku, mato, kad pilna apleistų pastatų. Tai nereiškia, kad mes niekinam savo Vilnių, nevertinam jo bažnyčių skulptūrų, didikų rūmų, vienuolynų ir pan.

Istorikai ir dailėtyrininkai tokius veikėjus vadina romantikais.

Pritariu, nereikia lygiuotis su kraštais, kurie turėjo kitas istorines aplinkybes ir kontekstą. Reikia ieškoti savitumo tame, kas egzistuoja toks, koks yra.

[dangoraižistas]

Su tuo ką Jus kalbate aš sutinku, tačiau... Kadangi pats dirbau šiek tiek turizme , tekę skaityti daug turistų atsiliepimų, lyginant miestus.Tiesa kelis metus atgal. Tai absoliuti dauguma užsieniečių lygindami Ryga su Vilniumi vardindavo, kad Vilnius ŽYMIAI mažesnis, vos ne miestelis. Tuo tarpu Ryga, didelis pulsuojantis didmiestis.

Anecdotal evidenc'ai, jei ir gali būti įdomūs, ką Kaštone, manote apie tai, kad esu daug bendravęs su Erasmus užsieniečiais ir dėl kitų dalykų ypač daug su žmonėm iš Ukrainos, Baltarusijos? VISI, išskyrus vieną ispaną pensininką sakė, kad Vilnius jaučiasi kaip ŽYMIAI didesnis ir gyvesnis miestas. Tik ispanas vienintelis sakė, kad Rygoje mažai medžių, miškų, o Vilniuje labai daug, todėl jam miestas dėl gamtos atrodo mažas.

Tai kad nereik porinti apie "absoliučias daugumas" – Jūs nesate apklausęs 3 ar 5 ar 10 milijonų žmonių.

Dar klausimas, kaip patys lietuviai pateikia Vilnių, bijodami, kad tik kokio sovietinio daugiabučio turistai nepamatytų. Esu matęs turistams skirtų žemėlapių kur senamiestis vos ne visas Vilnius. Tai taip ir gaunasi: Vilnius gražus, jaukus bet mažiukas. O kamščių Geležiniame vilke, Gariūnuose ir kitur, daugiabučių mikrorajonų turistai nemato.

Labiau išskirčiau TOTALŲ nusižeminimą, nepilnavertiškumo kompleksą, kurį kai kurie patyrė nuo mažens ir negali netgi vertinti objektyviai. Čia apskritai kultūrinis dalykas.

Gal žinote tą bandymą su drambliuku ir grandinėm, kur mažas bandė nutraukt, bet paskui nugriuvo ir netgi atrakinus, gulėtų lyg surakintas dėl patirties.

Juk matote, kad net čia keli veikėjai FANATIŠKAI nemato netgi nuotraukų, kuriose Vilniaus Naujamiestis. Jiems rodant nuotrauką, jie "nemato", sakai faktą apie LG plotą, bet "negirdi", pateikus faktus, "nepajaučia". Tik kartoja savo mantras ir niekaip nereaguoja į jokį faktą...

Čia pateikia kaip "zeveribigestcicifyling"



Bet jau čia tai "grynas kaimas, Rusijos atsilikimas, very small, trūksta liūtukų, kačiukų, paukščiukų skulptūrėlių".

Beje prisiminiau 2015 metais 2 pokalbius. Vienas buvo kaip tik su latve Rygoje,kuri kažkada lankėsi Vilniuje. Kometaras apie Vilnių buvo : Vilnius is very small city.
Tą patį man sakė Prahoje sutiktas suomis iš Helsinkio, kuris buvo gal prieš mėnesį tais metais Vilnių aplankęs. Kai paklausiau, kaip Vilnius patiko, sulaukiau identiško atsakymo: Vilnius is very small.

Beje, prisiminiau pokalbį su kitu ispanu. Nuo Gedimino kalno jis sakė "Vilnius is HUGE". Buvo grįžęs iš Rygos ir atsisakė tikėti, kad Vilniuje tuo metu buvo 550 tūkst., manė, kad milijoninis, daug didesnis už Rygą. Pažiūrėkite dar kartą rusų iš Rygos įspūdžius kur jiems tunelis po Seimu "čia kaip Stokholme, kaip Maskvoje". Jie NIEKO panašaus nematę pas save, nes... Neturi.

[dangoraižistas]

Istorikai ir dailėtyrininkai tokius veikėjus vadina romantikais.

Pritariu, nereikia lygiuotis su kraštais, kurie turėjo kitas istorines aplinkybes ir kontekstą. Reikia ieškoti savitumo tame, kas egzistuoja toks, koks yra.

Istorikai ir dailėtyrininkai tokius veikėjus kaip "Tikras architektas" vadina apsišaukėliais, nes nesi nei istorikas, nei dailėtyrininkas, toli gražu, o diskutantai tokius veikėjus vadina paprasčiausiai – demagogais (tol, kol nepagrįsi plikų teiginių realiais faktais, skaičiais, citatomis).

Kas dėl istorizmo architektūros, kuri, kaip kątik nemokšiškai skiedei, neva neturi stilistikos, prancūzai tokį stilių net vadina bouzar, kuri siejasi būtent su akademine architektūra ir dėl to ir turi akademizmo kitą pavadinimą.
https://en.m.wikipedia.org/wiki/Beaux-Arts_architecture

https://en.m.wikipedia.org/wiki/Historicism_(art)

Bet grįškim prie mastelio, kuris tau ypač nepalankus ir turėjai bandyti nuslėpti savo fiasko diskusijoje ad hominem manevrais. Užmaskuoti nepavyko.

Čia yra didžiausias laikotarpio pastatas Vienoje.


Čia yra didžiausias laikotarpio pastatas Prahoje.


Čia yra didžiausias laikotarpio pastatas Vilniuje.






Papasakok darkart plačiau apie mastelius.

Koks didžiausias to laikotarpio pastatas Rygoje???

[dangoraižistas]

Su tuo dangoraižistu beviltiška ginčytis. Nesupranta net, kad skirtingi laikotarpiai turi skirtingas istorines realijas,skirtingas vertybes ir gyvenimo būdus, kurie lemia skirtingą miestų dydį. Ir nesupranta, kad Edd kalbėjo apie įspūdį. Ryga buvo didesnis ir svarbesnis už Vilnių miestas Rusijos imperijos laikais, tarpukariu ir sovietmečiu. Rygą ir dabartiniai skandinavų turistai lygina su Stokholmu pagal pastatų mąstelį ir gatvių stilių, aišku, mato, kad pilna apleistų pastatų. Tai nereiškia, kad mes niekinam savo Vilnių, nevertinam jo bažnyčių skulptūrų, didikų rūmų, vienuolynų ir pan.

Tu išvertei IŠVIRKŠČIAI absoliučiai VISKĄ, ką rašiau šioje temoje. Toks manevras vadinamas šiaudine baidykle.

Kaliausė (šiaudinė baidyklė) – tai totaliausia, labiausiai generalizuota demagogija iš visų. Jos principas labai paprastas: vietoje to, kad būtų ginčijamasi su oponento teiginiais, viskas atpasakojama už patį oponentą, o tada iš to tyčiojamasi.

Aišku, kad pavyktų tyčiotis iš to, viskas atpasakojama taip, kad neretai su paties oponento teiginiais išvis nieko bendra neturi. Arba netgi dar daugiau – oponento teiginiai apverčiami aukštyn kojomis, į priešingus.

Kai pats susigalvoji krūvas visokių nesąmonių ir iš tų nesąmonių paskui tyčiojiesi, tai labai patogu, tiesa? Ir juk tokias nesąmones galima sugalvoti absoliučiai apie bet ką. Metodo esmė tokia ir yra – vietoje oponento pastatai šiaudinę kaliausę ir ją pergalingai sukapoji.

1. Nueik kelis puslapius atgal, ir paskaityk mano teiginius, nes užsiimi totalia demagogija.
2. O tau pačiai nekilo kognityvinio disonanso, kad sakai "Ryga buvo didesnė caro laikais kai važinėjo karietomis per dulkėtą akmens grindinį", bet neigi, kad Vilnius buvo didesnis LDK laikais? Nekyla jo, kad sakai, reik vertint laikotarpius, bet vertini fylingus pagal karietų laikus, bet IGNORUOJI mūsų rūmų LDK ir/ar dabartinį NMC ar greitkelius kaip Geležiakas, neva tai nekuria fylingų? Juk pati SAU prieštarauji (akmenimis grysta gatvelė karietoms, keturaukštis su mansarda – biksisifylingas, autostrada po Seimu ir dvidešimtaukštis – nebebik).

[Tikras architektas]

Istorikai ir dailėtyrininkai tokius veikėjus kaip "Tikras architektas" vadina apsišaukėliais, nes nesi nei istorikas, nei dailėtyrininkas, toli gražu, o diskutantai tokius veikėjus vadina paprasčiausiai – demagogais (tol, kol nepagrįsi plikų teiginių realiais faktais, skaičiais, citatomis).

O iš kur žinai, kad nesu? Nes taip sugalvojai, kaip ir sugalvojai savo faktus ir savo filosofinę sistemą jiems iškreipinėti?
Kaltini, visus, kad neva varo visi ant tavęs ad hominem, o pats stačiai įžeidinėji visus. Aš nežinau kas tu ir man net nelabai įdomu, bet tavo išsakomos mintys yra klaidingos. Aš tau duodu grynus faktus datomis, o tu toliau burbuliuoji kažką. Aš jau net nebesuprantu ką tu nori pasakyti.

Ai, ir žinok, istorikai bei dailėtyrininkai nuorodų į wiki straipsnius nesiuntinėja kai nori kažką įrodyti. Na nebent nori apsijuokti.

Viskas, baigta diskusija. Kai paaugsi, gal galėsim padiskutuoti.

[PoDV]

Šiaip klausimas. Ar šioje temoje nenueita iki atviro šovinizmo?

Sutinku, kad Ryga turi trūkumų, kaip ir visi miestai turbūt.

Ta prasme, koks mums kaip normaliems žmonėms turėtų būti skirtumas ar Vilnius lenkia Rygą šviesmečiais, ar Ryga Vilnių, ar net ne šviesmečiais,o tik pora žingsnelių?

Žodžiu, tvarkomes miestus, nechaltūrinam, nebudulinam, ir viskas bus gerai

[dangoraižistas]

Oh god why

Labai "gilus" ir "rimtas" "argumentas" kaip ir visos kitos tavo blevyzgos, bandymai tuo pridengti nevykusius išsisukinėjimus nuo labai konkrečių klausimų.

Be to, tu dabar ir pats sau oponuoji. Nes XIX a. architektūroje, prasidėjus pramonės revoliucijai, dekoratyvi puošyba tampa "betoninė".

Eilinis šiaudinės baidyklės kaišiotojas. Aiškiai rašiau, kad turime YPAČ DAUG baroko skulptūrų, lipdinių, dekoro, kuris yra RANKŲ DARBO, daugiausiai stiukas, bet kaip demagogas jautei pareigą dar kartą iškreipti ir perversti viską išvirkščiai.

Rygos gi BETONINĖS MASINĖS GAMYBOS skulptūros yra kažkas panašaus kaip dabar būtų 3D printinimas. Jų galim prisispausdint daug, bet tikiuosi tau užteks proto nelyginti Petro ir Povilo bažnyčioje sukurtų skulptūrų ar Katedroje esančių su 3D atapausdintom šiuolaikinėm kopijom, net jei 5000 jų išpuoštume 50 naujų pastatų ar pasistatytum sode greta sodo namelio?

Apsimetantiems kvailais ir demagogiškai kaišiojantiems baidyklę, paaiškinu dar kartą.

Paprasčiausias faktas, kad turime ypač daug rankų darbo skulptūrų, lipdybinio dekoro iš 17, 18 amžių tą ir reiškia, kad jos yra daug vertingesnės nei masiniai fabrikiniai 20 a. pradžios gaminiai kaip Rygoje. Kai kurie spameriai to jau kelias dienas nepajėgūs suvokti ir rodo DAUGIABUTĮ su tokiomis betono "skulptūromis" kaip šedevrą, ko neva "nėra" Vilniuje.

[dangoraižistas]

O iš kur žinai, kad nesu? Nes taip sugalvojai, kaip ir sugalvojai savo faktus ir savo filosofinę sistemą jiems iškreipinėti?
Kaltini, visus, kad neva varo visi ant tavęs ad hominem, o pats stačiai įžeidinėji visus. Aš nežinau kas tu ir man net nelabai įdomu, bet tavo išsakomos mintys yra klaidingos. Aš tau duodu grynus faktus datomis, o tu toliau burbuliuoji kažką. Aš jau net nebesuprantu ką tu nori pasakyti.

Ai, ir žinok, istorikai bei dailėtyrininkai nuorodų į wiki straipsnius nesiuntinėja kai nori kažką įrodyti. Na nebent nori apsijuokti.

Viskas, baigta diskusija. Kai paaugsi, gal galėsim padiskutuoti.

Vaikeli (kadangi pralaimėjęs bandai tai maskuoti vaidindamas paternalistinį pseudo-tėvuką/senelį eidžistą, kalbėkime tavo stilium), čia tavo faktai su datomis ir dailėtyros monografijų specifinėmis temomis citatos – vemiantis veidelis?

Oh god why

Tiesiog susitaikyk, kad gėdingokai () pralaimėjai diskusiją visais frontais, nes nei į vieną keltą klausimą ar tavo teiginių triuškinantį paneigimą jokio atsakymo niekada taip ir nebuvo – tik abstraktūs išvedžiojimai, naujipliki teiginiai ir vemiantys veidukai su ad hominem atakom ir kitais būdais pabėgti neatsakant į labai konkrečius klausimus.

Priminsiu kurioje vietoje sąmoningai sunaikinai diskusiją, ogi po šito mano pagrįsto faktais įrašo.

Nepaneigti faktai liko šie:

1. Naujamiesty yra bent 30 gatvių su rimtu/ solidžiu užstatymu (ne 1, 2 ar 4 gatvės).
2. Aukštis nėra labai mažesnis nei kitur (pavyzdžiui, Rygoje), nes net Senamiesty 57% pastatų yra 3, 4, 5 aukštų. Naujamiesty jis dar didesnis. Vadinas vidurkis kokie 3,5 ar 4 aukštai. Be to, yra pusaukščiai-pusrūsiai ir mansardos.
3. Paskirų pastatų mastelis nėra mažesnis, nueik ir pamatuok metriuku jei netiki ir prieštarauji šiam faktui.
4. Nėra tikslo lyginti Vilnių su Budapeštu, kuris buvo vienas didžiausių pasauly. Juk nelyginam dabar Vilniaus su Niujorku, Šanchajum ar Pekinu.
Tačiau net ir tuo atveju, turime budapeštiško mastelio pastatų iš 1900-1914.
5. Istorizmo architektūra, kokios jos pakraipos bebūtų, nėra kažkas "prasto", o lygiavertis stilius "liūtukų skulptūrėlių stiliui". Beje, yra Rygoje labai puikių moderno pavyzdžių ir be to kičo.
6. Lietuva neatsiliko architektūroje. Regioninis kontekstas svarbus.

Dėl mūro.
A) Kryžiuočiai statė medines pilis beveik iki 15 a. pr. Tai, kad kažkas pastatė VIENĄ pastatą Gardine, Ikškilėj, nereiškia, kad nepastatė mūrinio Žemutinėje pilyje ar kad neva "negalėjo" (vienas profesorius porina, kad lietuviai net jodinėti kautis nemokėjo ir parkuodavo arklį prieš kovą, tad tokio lygio kito profesoriaus išvedžiojimai apie "Traidenį, pirmą kartą pamačiusį plytą" ir juos kartojantys nestebina). Po katedra kontūras gal XIII a. vid., po varpine XIII a.
Be to, 50 metų neturi fatališkos reikšmės.
B) Kad romėnai statė, gali tada sakyt Kaunas tarpukariu visiška skylė, nes Niujorke statė dangoraižius. Panaši logika. Lygint reik savo svorio kategorijoj ir regione. Rygos mūras daug mažesnis nei Algirdo ar net Gedimino Žemutinės pilies kontūras, Trakų salos pilies dydis mažesnis tik už didžiausią visoje Europoje tuo metu Marienburgą.

7. Liko nepagrįstas teiginys, kad neva kuo daugiau liūtukų betoninio dekoro, tuo geresnė estetika ir tuo vertingesnis stilius.

[manometras]

Tas Basanavičiaus gatvės sankryžos kampą užimantis pastatas, žinoma, įspūdingas.
Tunelis prie Seimo man irgi visada darė neblogo tokio įspūdį, ypač, kad jis dar sovietinis, o Lietuvoj, mano manymu, nelabai daug įspūdingų dalykų tuo metu pastatyta, bet kas toliau, kuo miestietiška ta GVilko gatvė? Pievos, laujai, jokio sukultūrinimo, jokio tankumo, jokio malonumo ten atsidurti be automobilio, ypač jei panorėtum kur nors pereit GV, nes tau reikiamas pastatas kitoj pusėj negu tu.
Geležinkelio pastatas irgi ilgas, didžiulis, įspūdingas, nors neabejotinai nuobodesnis negu tas Prahoj ir Vienoj. O kas kitoj tos pačios gatvės pusėj? Kažkokieno skurdūs būstai nevalytais langais?
Vilniaus užstatymo tankumas ir erdvių (parkų, sverų, šaligatvių, viešojo transporto elementaraus sukultūrinimo ir sumoderninimo lygis labai ilgai buvo, o vietom tebėra labai apgailėtinas arba neegzistuoja, todėl ir kyla įspūdžiai jo nenaudai. Kai pamatau Rygoj bjaurią autobusų ir geležinkelio stotį, arba apsinešusią dulkėmis priestotinę Marijas iela, nepradedu manyti, kad Vilniuj tai Autobusų stotis, Gelež8nkelio stotis labai modernios, jaukios, Sodų, Geležinkelio, Šopeno, Pylimo g. priestotinis gabalas blizga. Kai pamatau Rygoj ar Piteryje kokį kaimo ar Voronežo lygio kiemą už aukštų gatvės pusės fasadų, nepamanau, kad Vilniuj tai tokio š nėra.

Dabartinėj Maskvoj pilna įspūdingų tunelių, metro, viešųjų erdvių, stočių, krantinių, parkų, dangoraižių. Pilna ir nepatogių bei neįspūdingų, nes tas miestas didžiulis.

Subjektyviai tai vienas rusakalbis baltarusis sssro gerbėjas nuvarė į Stokholmą, pasitrynė ten gal maksimum dvi dienas ir grįžęs parašė savo bloge, kad Stokholmas.– negražus ir nuobodus, nepalyginsi su mūsų įspūdinguoju Minsku. Va taip va. Ką daug švariųjų, tik su vokiečiais save lyginančių baltarusių mano apie mūsų grafičiais apvarytą Vilnių, net nepasakosiu.