Baltijos valstybių sostinių palyginimas

[evvt]

Rygai reiktų vietinio šimašiaus per 10 metų sutvarkytų tas pora pagrindinių gatvių

[Milwaukee]

Like this

[evvt]

Nu pora gatvių sutvarkytų, tiesa nepaminėjau kad dešimt kitų sugadintų.

Ps. grindinio nebeliks?

[John]

Rygai reiktų vietinio šimašiaus per 10 metų sutvarkytų tas pora pagrindinių gatvių

Biškiuką ten daugiau yra ką tvarkyti, bet iš principo taip. Rygai verkiant reikia didelio masto kosmetinio patvarkymo su šaligtavių ir gatvių tvarkymais.

[Blaze]

Po tiek (pelnytų) pabarimų Rygai, reikia už ką nors ir pagirti. Vilniuje kelio ženklai statomi skersai takų, neatsižvelgiant į jokias pėsčiųjų trajektorijas. Daug visokių perteklinių nesąmonių, kaip kad "neblokuokite stotelės", mokamo parkingo zonose ženklai nereikalingai dubliuojami (o jie ir taip Lietuvoje su net 3(!) papildomom lentelėmis). Gaunasi chaosas ir kakofonija. Tuo tarpu Rygoje sugebama ir gražiai palenkti stulpus, kad pėstiesiems netrukdytų ir lenteles vizualiai gražiai iškabinti.



O kai kur netgi ir ant pastatų pakabina. Tokia praktika Vilniaus Senamiestyje būtų labai sveikintina, ypač kur vietos šaligatviui yra mažai.

[dangoraižistas]

Islandijos ir Vilniaus gatvės taip pat vienos iš tų, greta Gedimino pr., kurios ir dienos metu, ir kas vakarą padeda bet kurią Rygos gatvę į pavėsį.

Imant visumą, tiek architektūrą, tiek patogumą vaikščiojant pėsčiom, tiek traukos vietas.

[Lappeenranta]

Islandijos ir Vilniaus gatvės taip pat vienos iš tų, greta Gedimino pr., kurios ir dienos metu, ir kas vakarą padeda bet kurią Rygos gatvę į pavėsį.

Imant visumą, tiek architektūrą, tiek patogumą vaikščiojant pėsčiom, tiek traukos vietas.

Naktinis gyvenimas tikrai geresnis Vilniuje. Rygoje klubai išsimėtę, keli senamiestyje, keli naujamiestyje, pusė iš jų "stripakų", nėra to žmonių susibūrimo kaip Vilniuje, pvz. Vilniaus, Islandijos, Vokiečių g. visos vienoje juostoje.

[dangoraižistas]

Esmė tame kad visi puolė Latviją kokia ji čia trečiarūšė, atsilikus ir t.t. ir kokia palyginti pažengus Lietuva ir koks Vilnius pažengęs, kokia atsilikus Ryga

Šiaip pamąstymui. BVP žmogui pagal realųjį vartojimą. Skirtumas tarp LT ir LV yra toks kaip tarp LT ir UK





Kiek pastebėjau, BVP/gyv. skaičiai, kai viena šalis pasiveja ar pralenkia kitą, kiek atsilieka nuo fylingo ir bendro šalies vaibiuko. Dažniausiai 5-10 metų, pasivijus turtingesnę iš seniau šalį. Pavyzdžiui, susilyginus su estais pagal BVP/gyventojui ir juos nežymiai pralenkus, tik labai palaipsniui kiti rodikliai susilygino per 5 m., o kai kurie net iki šiol ne (nuo atlyginimų iki visokių mokyklų kokybės reitingų, žiniasklaidos laisvės, korupcijos lygio ir kitka), nes estai pirmavo prieš Lietuvą nuo kokių 1993 m. apie 20 metų ar net ketvirtį amžiaus.

Tai net pasivijus ir aplenkus visokius slovėnus, čekus, ispanus, italus, tik palaipsniui pasijus per kokį dešimtmetį. Nekalbu jau jei po 10-15 m. aplenktume net suomius ar anglus. Pamenu kaip prieš 15 metų slovakų, vengrų lygis, o juo labiau portugalų ar graikų – atrodė nepasiekiamas: dabar truputį juokinga.

Bet su latviais yra tas, kad juos lenkėmė maždaug visada, bent jau nuo kokių 2000 metų. Net kai rusų oligarchai supirkinėjo pusę Rygos ir Jūrmalos NT ar statėsi, mes visada vistiek buvome smarkiai priekyje. Vien jau tai, kad nuvažiavęs į Rygą ir prieš 20 m. matydavai TĄ PATĮ (dabar dar didesnis) besąlygišką lietuviškų verslų DOMINAVIMĄ Latvijoje. Ar tai būtų Hanner nauji daugiabučiai, ar Maxima (dabar dar ir AKROPOLIS!) ir seniau IKI prekybcentriai, ar Senukai (latviai berods sako Senukāāāji, kas kažkaip prajuokina) ar Čili picerijos, ar vėliau visokie Caffeine (dabar parduota norvegams), išstūmę iš Rygos pačių latvių Dauble Coffee (ar kaip ten jį, ar kas bepamena tokį), Aprangos grupės parduotuvės, ar Eoltas autoservisai, ar latviškų vietinių gaminių prekystaliuose užgožimas ietuviškais maisto produktais.

Beje, anksčiau visur kur matydavosi Dzintars, dabar labiau Kristiana, o Rigas Balzams keičia Vynotekos.

Netgi latvių radijas grodavo Rygoje A. Mamontovą ir dažnai girdėjosi lietuviešu grūpa, lietuvieši tą, lietuvieši aną (tiesa, pas mus irgi grodavo Brainstorm).

Jau tada latvių spauda neretai vograudavo dėl lietuvių INVAZIJOS. Ypač tas žeidė latvius, kad jie dėdavosi pusiau vokiečiais, neva aukštesnės kultūros ir turtingumo, paniekinančiai iš aukšto atsiliepdavo, dėl to tik su dar didesniu pavydu dėl tos "invazijos".

Teko pavartyti latviškų knygų apie Rygą, išleistų tarp 1990 ir 2000, tai visur rašo neva "Ryga primena Paryžių", "mūsų paryžietiškas miestas", "gražiausia Baltijos šalių sostinė", "Baltijos metropolis", bet apie Vilnių rašyta ypač šykščiai ir santūriai. Ypač įsiminė knyga, kur latviai rašė "lietuviai MANO, kad Vilnius – vienas gražesnių miestų Europoje". Netgi knygoje prasprūdo pavydo gaidelė ir didžiulio pasipūtimo, mat patys rašo apie save atsiliepdavo "Europoje Ryga pripažįstama kaip Baltijos perlas, gražausias miestas ir centras". Lietuviai mano, bet latviai yra.

Tas visada tuomet jausdavosi bendraujant su latviais, pokalbiuose jie pabrėždavo, neva Ryga yra centras, metropolis, svarbiausias ir turtingiausias miestas, jų kultūra neva – visai kitas lygis. Bet realybė buvo ta, kad net su oligarchų pumpuojamais pinigais, Vilnius vistiek buvo daug turtingesnis ir sparčiai plėtėsi.

Edd įdėjo foto kur nesimato NMC, pastatyto 2003-2004 su Europos aikšte, o Ryga naujinosi 800 metų jubiliejui, bet juk Mindaugo karūnavimui 2003 m. Vilnius gavo didžiulę finansinę injekciją, buvo baigta Gedimino prospekto rekonstrukcija su požeminiais garažais, renovuoti namai. Dar seniau Pakso valdymo metu kolosalios pinigų sumos, berods 100 milijonų litų miesto ir privačių finansų buvo įlieta į Pilies ir Didžiosios gatves per vienerius metus. Naujų namų, butų irgi statyta daug daugiau ir ne rusų oligarchams, o sau. Tai tas visai kitas lygis pasiektas jau prieš 20 metų ir mes tik tolstam nuo latvių. Vilnius yra jau visai kito lygio miestas, pagrindinis Baltijos šalių didmiestis, su kuo vis rečiau jau ginčijasi net ir patys labiausiai pasipūtę rygiečiai.

[dangoraižistas]

Naktinis gyvenimas tikrai geresnis Vilniuje. Rygoje klubai išsimėtę, keli senamiestyje, keli naujamiestyje,

Latvių klubai Rygoje juokindavo ir prieš 20 metų. Kažkoks susireikšminęs kolchozas. Tas ypač šokiruodavo po Vilniaus. Jei Vilniuje ateidavai į klubą, barą ir... Įeidavai... Tai Rygoje prie durų užkabindavo virvutę ir keli ambalai (feiskontroleriai) išrykiuodavo eilę. Prie kiekvieno klubo tokia eilė nusitęsdavo net ir keliasdešimt metrų, o patikra užtrukdavo kad ir valandą. Po valandos laukimo, patekus į vidų, šokiruodavo keturgubai užkeltos gėrimų kainos, KURTINANTI muzika, kokios niekada neteko girdėti nė viename Vilniaus klube, kur garso lygis būdavo tolerantiškas.

Jei labai nepasisektų, kai kurie tokie Rygos klubai dar užsiiminėdavo ir turistų apgavystėmis. Rusiškai tai žinoma kaip razvodas, angliškai kaip skiamas, bet nepaisant kaip tai būtų vadinama, turistas visada prarasdavo savo bapkes. Taikomų schemų yra ne viena (nuo konsumacijos iki pakeisto meniu), bet čia jau kita tema – apie scamus.

pusė iš jų "stripakų"

Ryga neranda savo tapatybės. Bandė būt ir Rytų Paryžiumi, ir Mažuoju Singapūru, ir Mini Honkongu, ir Vakarų Rubliovka... Dar ir kitus rūbelius matavosi (daugiausia Zverevo kurtus, Kirkorovo stiliaus).

Bet vienas įdomiausių iš intymių ir begėdiškų Rygos miesto biografijos posūkių buvo reveransas britų bernvakarių subkultūrai ir netgi viešnamių ir pornoindustrijai.

Ryga yra pasibandžiusi būti ir Baltijos Bankoku.

Kas supranta rusiškai, visiškai tikroviškai pavaizdavo Rygos klubų vaibiuką. Būtent tokia ir yra naktinė Ryga.

[Sula]

Kiek pastebėjau, BVP/gyv. skaičiai, kai viena šalis pasiveja ar pralenkia kitą, kiek atsilieka nuo fylingo ir bendro šalies vaibiuko. Dažniausiai 5-10 metų, pasivijus turtingesnę iš seniau šalį.

Su visa pagarba IMF, per šiuos 4 metus labiausiai Europoje šaus į viršų... Rusija ir Baltarusija (33% augimas)? Ukraina ~0%, Moldova... visiškas krachas be Dodono ir Putino

[Obi-Wan Kenobi]

To dangoraižistas: (nededu citatos, nes ji perdidelė) - šiuo atveju apie Vilnius versus Ryga taikliai, be nusišnekėjimų.
Kas Vilnių vis dar gadina, tai miesto atsilikimas carinės Rusijos ir Lenkijos laikais. Ypač Rusijos imperijos metu, kada kitų šalių miestai sparčiai modernėjo. Vilnius tą patyrė tik truputį. Todėl ir turim Šnipškes, Kalvarijų g, netgi Gedimino pr kiemuose galime rasti kaimo trobų.

[Tikras architektas]

To dangoraižistas: (nededu citatos, nes ji perdidelė) - šiuo atveju apie Vilnius versus Ryga taikliai, be nusišnekėjimų.
Kas Vilnių vis dar gadina, tai miesto atsilikimas carinės Rusijos ir Lenkijos laikais. Ypač Rusijos imperijos metu, kada kitų šalių miestai sparčiai modernėjo. Vilnius tą patyrė tik truputį. Todėl ir turim Šnipškes, Kalvarijų g, netgi Gedimino pr kiemuose galime rasti kaimo trobų.

Yra ir kita medalio pusė.

Užtat daugelis XIX a. ir XX a. I p. Vilniaus pastatų (čia nekalbu apie Šnipiškes, o gal daugiau Senamiestį, Naujamiestį, centrą) yra gerokai mažesni, žemesni, jaukesni, humaniškesnių proporcijų. Kas man kažkiek primena Dubliną.

Na ir kai vaikštau, sakykim, Rygoje ar kokiam kitam didesniam Europos mieste, nu taip, gražu, galingi eklektiški pastatai po 7-9 aukštus, dideli prospektai. Bet nėra to jaukumo, kuris jaučiasi vaikštant gatvėmis Vilniuje. Dėl to aš Vilnių vertinu: jis tuo klausimu, kaip sostinė, atrodo originalesnis. Kai tuo tarpu tie paryžietiški naujamiesčiai visur panašūs nuo Madrido iki Peterburgo.

[Obi-Wan Kenobi]

Na aš gal ir nenorėčiau, kad Vilnius būtų buvęs perstatytas a la Haussmann stiliumi. Bet juk galėjo kokiam Žveryne ar Šnipškėse atsirasti secesijos stiliaus vilų.
Arba koks Oslo variantas. Nors ir buvo plėtra XIX pab. XX pr., centras vis tiek žmogiškų mąstelių.

[Globalus]

Su visa pagarba IMF, per šiuos 4 metus labiausiai Europoje šaus į viršų... Rusija ir Baltarusija (33% augimas)? Ukraina ~0%, Moldova... visiškas krachas be Dodono ir Putino

Mane šitas irgi nustebino. Ukraina, Moldova randasi pačiam dugne, tad kryptis gali būti tik į viršų.

[dangoraižistas]

Yra ir kita medalio pusė.

Užtat daugelis XIX a. ir XX a. I p. Vilniaus pastatų (čia nekalbu apie Šnipiškes, o gal daugiau Senamiestį, Naujamiestį, centrą) yra gerokai mažesni, žemesni, jaukesni, humaniškesnių proporcijų. Kas man kažkiek primena Dubliną.

Na ir kai vaikštau, sakykim, Rygoje ar kokiam kitam didesniam Europos mieste, nu taip, gražu, galingi eklektiški pastatai po 7-9 aukštus, dideli prospektai. Bet nėra to jaukumo, kuris jaučiasi vaikštant gatvėmis Vilniuje. Dėl to aš Vilnių vertinu: jis tuo klausimu, kaip sostinė, atrodo originalesnis. Kai tuo tarpu tie paryžietiški naujamiesčiai visur panašūs nuo Madrido iki Peterburgo.

Kas Vilnių vis dar gadina, tai miesto atsilikimas carinės Rusijos ir Lenkijos laikais. Ypač Rusijos imperijos metu, kada kitų šalių miestai sparčiai modernėjo. Vilnius tą patyrė tik truputį. Todėl ir turim Šnipškes, Kalvarijų g, netgi Gedimino pr kiemuose galime rasti kaimo trobų.

Man toks jausmas, kad nelabai tu buvęs Vilniaus Naujamiesty, ne? Nes gerokai nusikalbi.

Va ko trūksta Naujamiesčiui, tai fotkių. Radau tik kažkokio ruso keliautojo 2013 darytas, nes lietuviai nepafotkina, o tik gailiai verkia kaip "išvis nėra Naujamiesčio".



































Lietuviui savinieka ir savęs be jokios priežasties žeminimas yra visiškai įprasta praktika...

[dangoraižistas]

Kelios nuotraukos, senos, bet gal sueis. Specialiai dangoraižistui kad susipažintų, nes greičiausiai nebuvęs Rygoj.

Specialiai Edislovui, kad susipažintų su Vilniaus Naujamiesčiu (iš tos pačios fotkių kolekcijos).

[Tikras architektas]

Man toks jausmas, kad nelabai tu buvęs Vilniaus Naujamiesty, ne? Nes gerokai nusikalbi.

Va ko trūksta Naujamiesčiui, tai fotkių. Radau tik kažkokio ruso keliautojo 2013 darytas, nes lietuviai nepafotkina, o tik gailiai verkia kaip "išvis nėra Naujamiesčio".

Lietuviui savinieka ir savęs be jokios priežasties žeminimas yra visiškai įprasta praktika...

Kad tavo pademonstruotos nuotraukos nelabai oponuoja mano išsakytai minčiai, o kaip tik ją ir patvirtina.

Aš niekur ir neminiu, kad tokių pastatų nėra. Jų yra, bet yra ženkliai mažiau (realiai, keturios gatvės - Gedimino, Basanavičiaus, Pylimo ir Šopeno/Kauno). Dievaži, jų yra net Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje (tik gal ne tokių impozantiškų ir kur kas labiau nugyventų). Esmė tame, kad tie pastatai žymiai mažesnių proporcijų, nei jų pusbroliai kituose Europos miestuose. Vidutinis aukštų skaičius varijuoja nuo 2 iki 4 aukštų, kartais gal išsteni 5, kai tuo tarpu kokiame Budapešte, tokie namai stiebiasi ir iki 7 aukštų.

Tas būtent ir kuria tą jaukumo jausmą. Beje, ir pačios gatvės tartum daugiau seka senamiesčio urbanistinę tradiciją, o ne klasikinį tinklelį su erdviais prospektais.

Na ir dar, Vilniuje yra tik keli secesijos (modernizmo) stiliaus pastatai, dauguma to, ką rodai, yra tiesiog XIX pab. eklektika.

[dangoraižistas]

Kad tavo pademonstruotos nuotraukos nelabai oponuoja mano išsakytai minčiai, o kaip tik ją ir patvirtina.

Labiau švelniai sustūmiau ant kito vartotojo, bet ir tamystą galiu pakalbint.

Aš niekur ir neminiu, kad tokių pastatų nėra.

Buvo čia keli pasisakymai neva nėra iš viso arba neva "labai mažai". Kas yra visiškai nesąmonė.

Jų yra, bet yra ženkliai mažiau (realiai, keturios gatvės - Gedimino, Basanavičiaus, Pylimo ir Šopeno/Kauno).

Žinai, taip utriruojant, galima bet ką niveliuoti.

Pavyzdžiui, Rygą. "Ryga? Chm – trys įspūdingesnės tiesios gatvelės ir tada lūšnynai, o už jų komiblokai."

Naujamiesty tikrai ne "keturios gatvės".

Žygimantų, Vilniaus, Islandijos (techniškai – senamiesty), A. Goštauto (pokario, bet tinka), Teatro (neomodernas, todėl sueis), Jogailos, Tauro, K. Kalinausko, Pamėnkalnio, A. Stulginskio, A. Jakšto, Kaštonų, Šermukšnių, V. Kudirkos, M. K. Čiurlionio, Naugarduko, A. Vivulskio, Mindaugo, Aguonų, Šaltinių, Algirdo (subjaurota sovietiniais bendrikais), Kauno, F. Šopeno, Gėlių, Sodų, Pylimo, Šv. Stepono, Kalvarijų (tarp Žaliojo ir Konstitucijos pr.)...

Vien čia privardijau 28 gatves kas yra "TRUPUTĮ" daugiau nei keturios.

Esmė tame, kad tie pastatai žymiai mažesnių proporcijų, nei jų pusbroliai kituose Europos miestuose.

Nueikit kartu su Edd pamatuoti LG būstinę. Tada papasakosit man KIEK tokio dydžio pastatų yra tame pačiame Budapešte, Vienoje, Prahoje. PAŽADU, kad jei rasi, tai bus VOS KELI tokio dydžio ant visos Vienos, Prahos, Budapešto. Kaip mažesnis plotu, bet panašaus ilgio nacionalinis muziejus Prahoje ar tas pats Vienoje. Tai apie ką mes išvis kalbam?

Tas pats Kauno g. 2 yra pritrenkiančio dydžio pastatas, nes ne tik turi PILNUS 6 aukštus (ne 5 + mansarda), bet ir kiemo šulinio korpusus, dvi laiptines. Statytas 1911-1912.

Kiek tokių pastatų Rygoj? Vienas, du?

Vidutinis aukštų skaičius varijuoja nuo 2 iki 4 aukštų, kartais gal išsteni 5, kai tuo tarpu kokiame Budapešte, tokie namai stiebiasi ir iki 7 aukštų.

Ta prasme "nuo 2"? Net Senamiesty dominuoja vidutiniškai triaukščiai. Naujamiesty aukštis dar didesnis.

Buvo tai suregistruota. Čia be pusrūsių, mansardų ir be naujos statybos. Senamiestis: vienaaukščių namų — 6,4 %, dviaukščių — 35,5 %, triaukščių — 42,1 %, keturaukščių — 12,5 %, penkiaaukščių — 3,5 %.

Budapeštas ne veltui turėjo antrą po Londono metro Europoje ir gal net Pasaulyje, nes tai buvo fakin vienas didžiausių PASAULIO miestų. Apie ką mes čia šnekam tada?

Rygoje, beje, to laikotarpio pastatai dažniausiai 4 aukštų, kartais 5 ir tik YPAČ RETAI 6. Bet pusė pastatų – visokie mediniai barakai.

Atkreipk dėmesį į foto, kad
1. BEVEIK VISI jose matomi Vilniaus pastatai turi pusaukštį apačioje. Iš esmės pusrūsis, bet kita vertus tai pilnavertis aukštas, tiesiog pora laiptelių žemyn. Tikriausiai apeidinėjo kažkokius reikalavimus.
2. Daugelis turi mansardinį aukštą.

Ganasi ne 3 ar 4 aukštai, o 3,5 ar 4,5. Kitaip tariant 4 lygiai, penki lygiai, gyvenami ar darbo aukštai.

Tas būtent ir kuria tą jaukumo jausmą. Beje, ir pačios gatvės tartum daugiau seka senamiesčio urbanistinę tradiciją, o ne klasikinį tinklelį su erdviais prospektais.

Na ir dar, Vilniuje yra tik keli secesijos (modernizmo) stiliaus pastatai, dauguma to, ką rodai, yra tiesiog XIX pab. eklektika.

1. Jų yra tikrai ne "keli".
2. Rašai lyg "eklektika" (kažkiek niekinantis terminas, iš tiesų tai neogotika, neobarokas, neoklasicizmas, neorenesansas arba tiesiog istorizmas) būtų kažkas menko, bjauraus, niekam tikusio, o jau secesija tai vos ne visos architektūros istorijos apoteozė. Akademinė architektūra (akademizmas aka. "eklektika") – blogai, o "čigoniškas stiliukas" (su skulptūrų kakafonija kaip Rygoje ties kičo riba) jau labai gerai. Gana juokinga

[deep'as]

Visi šie pastatai žinoma puikūs, bet jie po kelis išbarstyti po skirtingas miesto vietas ir šalia jų būtinai yra visokių mažesnio mastelio pastatų dėl ko jie niekaip nesukuria didmiesčio.

[Obi-Wan Kenobi]

Skulptūrų kakafonija? Įdedu keletą “kakafonijų”. Nekomentuoju, ne neįrodysi, kad Hendelis geriau nei Dvarionas.