Rygai reiktų vietinio šimašiaus per 10 metų sutvarkytų tas pora pagrindinių gatvių
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Baltijos valstybių sostinių palyginimas
Collapse
X
-
Parašė evvt Rodyti pranešimąRygai reiktų vietinio šimašiaus per 10 metų sutvarkytų tas pora pagrindinių gatvių
Comment
-
Po tiek (pelnytų) pabarimų Rygai, reikia už ką nors ir pagirti. Vilniuje kelio ženklai statomi skersai takų, neatsižvelgiant į jokias pėsčiųjų trajektorijas. Daug visokių perteklinių nesąmonių, kaip kad "neblokuokite stotelės", mokamo parkingo zonose ženklai nereikalingai dubliuojami (o jie ir taip Lietuvoje su net 3(!) papildomom lentelėmis). Gaunasi chaosas ir kakofonija. Tuo tarpu Rygoje sugebama ir gražiai palenkti stulpus, kad pėstiesiems netrukdytų ir lenteles vizualiai gražiai iškabinti.
O kai kur netgi ir ant pastatų pakabina. Tokia praktika Vilniaus Senamiestyje būtų labai sveikintina, ypač kur vietos šaligatviui yra mažai.
- 9 patinka
Comment
-
Parašė dangoraižistas Rodyti pranešimą
- 3 patinka
Comment
-
Parašė Edd Rodyti pranešimąEsmė tame kad visi puolė Latviją kokia ji čia trečiarūšė, atsilikus ir t.t. ir kokia palyginti pažengus Lietuva ir koks Vilnius pažengęs, kokia atsilikus Ryga
Kiek pastebėjau, BVP/gyv. skaičiai, kai viena šalis pasiveja ar pralenkia kitą, kiek atsilieka nuo fylingo ir bendro šalies vaibiuko. Dažniausiai 5-10 metų, pasivijus turtingesnę iš seniau šalį. Pavyzdžiui, susilyginus su estais pagal BVP/gyventojui ir juos nežymiai pralenkus, tik labai palaipsniui kiti rodikliai susilygino per 5 m., o kai kurie net iki šiol ne (nuo atlyginimų iki visokių mokyklų kokybės reitingų, žiniasklaidos laisvės, korupcijos lygio ir kitka), nes estai pirmavo prieš Lietuvą nuo kokių 1993 m. apie 20 metų ar net ketvirtį amžiaus.
Tai net pasivijus ir aplenkus visokius slovėnus, čekus, ispanus, italus, tik palaipsniui pasijus per kokį dešimtmetį. Nekalbu jau jei po 10-15 m. aplenktume net suomius ar anglus. Pamenu kaip prieš 15 metų slovakų, vengrų lygis, o juo labiau portugalų ar graikų – atrodė nepasiekiamas: dabar truputį juokinga.
Bet su latviais yra tas, kad juos lenkėmė maždaug visada, bent jau nuo kokių 2000 metų. Net kai rusų oligarchai supirkinėjo pusę Rygos ir Jūrmalos NT ar statėsi, mes visada vistiek buvome smarkiai priekyje. Vien jau tai, kad nuvažiavęs į Rygą ir prieš 20 m. matydavai TĄ PATĮ (dabar dar didesnis) besąlygišką lietuviškų verslų DOMINAVIMĄ Latvijoje. Ar tai būtų Hanner nauji daugiabučiai, ar Maxima (dabar dar ir AKROPOLIS!) ir seniau IKI prekybcentriai, ar Senukai (latviai berods sako Senukāāāji, kas kažkaip prajuokina) ar Čili picerijos, ar vėliau visokie Caffeine (dabar parduota norvegams), išstūmę iš Rygos pačių latvių Dauble Coffee (ar kaip ten jį, ar kas bepamena tokį), Aprangos grupės parduotuvės, ar Eoltas autoservisai, ar latviškų vietinių gaminių prekystaliuose užgožimas ietuviškais maisto produktais.
Beje, anksčiau visur kur matydavosi Dzintars, dabar labiau Kristiana, o Rigas Balzams keičia Vynotekos.
Netgi latvių radijas grodavo Rygoje A. Mamontovą ir dažnai girdėjosi lietuviešu grūpa, lietuvieši tą, lietuvieši aną (tiesa, pas mus irgi grodavo Brainstorm).
Jau tada latvių spauda neretai vograudavo dėl lietuvių INVAZIJOS. Ypač tas žeidė latvius, kad jie dėdavosi pusiau vokiečiais, neva aukštesnės kultūros ir turtingumo, paniekinančiai iš aukšto atsiliepdavo, dėl to tik su dar didesniu pavydu dėl tos "invazijos".
Teko pavartyti latviškų knygų apie Rygą, išleistų tarp 1990 ir 2000, tai visur rašo neva "Ryga primena Paryžių", "mūsų paryžietiškas miestas", "gražiausia Baltijos šalių sostinė", "Baltijos metropolis", bet apie Vilnių rašyta ypač šykščiai ir santūriai. Ypač įsiminė knyga, kur latviai rašė "lietuviai MANO, kad Vilnius – vienas gražesnių miestų Europoje". Netgi knygoje prasprūdo pavydo gaidelė ir didžiulio pasipūtimo, mat patys rašo apie save atsiliepdavo "Europoje Ryga pripažįstama kaip Baltijos perlas, gražausias miestas ir centras". Lietuviai mano, bet latviai yra.
Tas visada tuomet jausdavosi bendraujant su latviais, pokalbiuose jie pabrėždavo, neva Ryga yra centras, metropolis, svarbiausias ir turtingiausias miestas, jų kultūra neva – visai kitas lygis. Bet realybė buvo ta, kad net su oligarchų pumpuojamais pinigais, Vilnius vistiek buvo daug turtingesnis ir sparčiai plėtėsi.
Edd įdėjo foto kur nesimato NMC, pastatyto 2003-2004 su Europos aikšte, o Ryga naujinosi 800 metų jubiliejui, bet juk Mindaugo karūnavimui 2003 m. Vilnius gavo didžiulę finansinę injekciją, buvo baigta Gedimino prospekto rekonstrukcija su požeminiais garažais, renovuoti namai. Dar seniau Pakso valdymo metu kolosalios pinigų sumos, berods 100 milijonų litų miesto ir privačių finansų buvo įlieta į Pilies ir Didžiosios gatves per vienerius metus. Naujų namų, butų irgi statyta daug daugiau ir ne rusų oligarchams, o sau. Tai tas visai kitas lygis pasiektas jau prieš 20 metų ir mes tik tolstam nuo latvių. Vilnius yra jau visai kito lygio miestas, pagrindinis Baltijos šalių didmiestis, su kuo vis rečiau jau ginčijasi net ir patys labiausiai pasipūtę rygiečiai.
Paskutinis taisė dangoraižistas; 2021.10.26, 05:46.
- 1 patinka
Comment
-
Parašė Lappeenranta Rodyti pranešimą
Naktinis gyvenimas tikrai geresnis Vilniuje. Rygoje klubai išsimėtę, keli senamiestyje, keli naujamiestyje,
Jei labai nepasisektų, kai kurie tokie Rygos klubai dar užsiiminėdavo ir turistų apgavystėmis. Rusiškai tai žinoma kaip razvodas, angliškai kaip skiamas, bet nepaisant kaip tai būtų vadinama, turistas visada prarasdavo savo bapkes. Taikomų schemų yra ne viena (nuo konsumacijos iki pakeisto meniu), bet čia jau kita tema – apie scamus.
Parašė Lappeenranta Rodyti pranešimąpusė iš jų "stripakų"
Bet vienas įdomiausių iš intymių ir begėdiškų Rygos miesto biografijos posūkių buvo reveransas britų bernvakarių subkultūrai ir netgi viešnamių ir pornoindustrijai.
Ryga yra pasibandžiusi būti ir Baltijos Bankoku.
Kas supranta rusiškai, visiškai tikroviškai pavaizdavo Rygos klubų vaibiuką. Būtent tokia ir yra naktinė Ryga.
- 2 patinka
Comment
-
Parašė dangoraižistas Rodyti pranešimą
Kiek pastebėjau, BVP/gyv. skaičiai, kai viena šalis pasiveja ar pralenkia kitą, kiek atsilieka nuo fylingo ir bendro šalies vaibiuko. Dažniausiai 5-10 metų, pasivijus turtingesnę iš seniau šalį.
Comment
-
To dangoraižistas: (nededu citatos, nes ji perdidelė) - šiuo atveju apie Vilnius versus Ryga taikliai, be nusišnekėjimų.
Kas Vilnių vis dar gadina, tai miesto atsilikimas carinės Rusijos ir Lenkijos laikais. Ypač Rusijos imperijos metu, kada kitų šalių miestai sparčiai modernėjo. Vilnius tą patyrė tik truputį. Todėl ir turim Šnipškes, Kalvarijų g, netgi Gedimino pr kiemuose galime rasti kaimo trobų.
- 3 patinka
Comment
-
Parašė Obi-Wan Kenobi Rodyti pranešimąTo dangoraižistas: (nededu citatos, nes ji perdidelė) - šiuo atveju apie Vilnius versus Ryga taikliai, be nusišnekėjimų.
Kas Vilnių vis dar gadina, tai miesto atsilikimas carinės Rusijos ir Lenkijos laikais. Ypač Rusijos imperijos metu, kada kitų šalių miestai sparčiai modernėjo. Vilnius tą patyrė tik truputį. Todėl ir turim Šnipškes, Kalvarijų g, netgi Gedimino pr kiemuose galime rasti kaimo trobų.
Užtat daugelis XIX a. ir XX a. I p. Vilniaus pastatų (čia nekalbu apie Šnipiškes, o gal daugiau Senamiestį, Naujamiestį, centrą) yra gerokai mažesni, žemesni, jaukesni, humaniškesnių proporcijų. Kas man kažkiek primena Dubliną.
Na ir kai vaikštau, sakykim, Rygoje ar kokiam kitam didesniam Europos mieste, nu taip, gražu, galingi eklektiški pastatai po 7-9 aukštus, dideli prospektai. Bet nėra to jaukumo, kuris jaučiasi vaikštant gatvėmis Vilniuje. Dėl to aš Vilnių vertinu: jis tuo klausimu, kaip sostinė, atrodo originalesnis. Kai tuo tarpu tie paryžietiški naujamiesčiai visur panašūs nuo Madrido iki Peterburgo.
- 3 patinka
Comment
-
Parašė Sula Rodyti pranešimą
Su visa pagarba IMF, per šiuos 4 metus labiausiai Europoje šaus į viršų... Rusija ir Baltarusija (33% augimas)? Ukraina ~0%, Moldova... visiškas krachas be Dodono ir Putino
Comment
-
Parašė Tikras architektas Rodyti pranešimą
Yra ir kita medalio pusė.
Užtat daugelis XIX a. ir XX a. I p. Vilniaus pastatų (čia nekalbu apie Šnipiškes, o gal daugiau Senamiestį, Naujamiestį, centrą) yra gerokai mažesni, žemesni, jaukesni, humaniškesnių proporcijų. Kas man kažkiek primena Dubliną.
Na ir kai vaikštau, sakykim, Rygoje ar kokiam kitam didesniam Europos mieste, nu taip, gražu, galingi eklektiški pastatai po 7-9 aukštus, dideli prospektai. Bet nėra to jaukumo, kuris jaučiasi vaikštant gatvėmis Vilniuje. Dėl to aš Vilnių vertinu: jis tuo klausimu, kaip sostinė, atrodo originalesnis. Kai tuo tarpu tie paryžietiški naujamiesčiai visur panašūs nuo Madrido iki Peterburgo.Parašė Obi-Wan Kenobi Rodyti pranešimąKas Vilnių vis dar gadina, tai miesto atsilikimas carinės Rusijos ir Lenkijos laikais. Ypač Rusijos imperijos metu, kada kitų šalių miestai sparčiai modernėjo. Vilnius tą patyrė tik truputį. Todėl ir turim Šnipškes, Kalvarijų g, netgi Gedimino pr kiemuose galime rasti kaimo trobų.
Va ko trūksta Naujamiesčiui, tai fotkių. Radau tik kažkokio ruso keliautojo 2013 darytas, nes lietuviai nepafotkina, o tik gailiai verkia kaip "išvis nėra Naujamiesčio".
Lietuviui savinieka ir savęs be jokios priežasties žeminimas yra visiškai įprasta praktika...
Comment
-
Parašė Edd Rodyti pranešimąKelios nuotraukos, senos, bet gal sueis. Specialiai dangoraižistui kad susipažintų, nes greičiausiai nebuvęs Rygoj.
Paskutinis taisė dangoraižistas; 2021.10.27, 01:52.
Comment
-
Parašė dangoraižistas Rodyti pranešimąMan toks jausmas, kad nelabai tu buvęs Vilniaus Naujamiesty, ne? Nes gerokai nusikalbi.
Va ko trūksta Naujamiesčiui, tai fotkių. Radau tik kažkokio ruso keliautojo 2013 darytas, nes lietuviai nepafotkina, o tik gailiai verkia kaip "išvis nėra Naujamiesčio".
Lietuviui savinieka ir savęs be jokios priežasties žeminimas yra visiškai įprasta praktika...
Aš niekur ir neminiu, kad tokių pastatų nėra. Jų yra, bet yra ženkliai mažiau (realiai, keturios gatvės - Gedimino, Basanavičiaus, Pylimo ir Šopeno/Kauno). Dievaži, jų yra net Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje (tik gal ne tokių impozantiškų ir kur kas labiau nugyventų). Esmė tame, kad tie pastatai žymiai mažesnių proporcijų, nei jų pusbroliai kituose Europos miestuose. Vidutinis aukštų skaičius varijuoja nuo 2 iki 4 aukštų, kartais gal išsteni 5, kai tuo tarpu kokiame Budapešte, tokie namai stiebiasi ir iki 7 aukštų.
Tas būtent ir kuria tą jaukumo jausmą. Beje, ir pačios gatvės tartum daugiau seka senamiesčio urbanistinę tradiciją, o ne klasikinį tinklelį su erdviais prospektais.
Na ir dar, Vilniuje yra tik keli secesijos (modernizmo) stiliaus pastatai, dauguma to, ką rodai, yra tiesiog XIX pab. eklektika.
- 3 patinka
Comment
-
Parašė Tikras architektas Rodyti pranešimą
Kad tavo pademonstruotos nuotraukos nelabai oponuoja mano išsakytai minčiai, o kaip tik ją ir patvirtina.
Parašė Tikras architektas Rodyti pranešimąAš niekur ir neminiu, kad tokių pastatų nėra.
Parašė Tikras architektas Rodyti pranešimąJų yra, bet yra ženkliai mažiau (realiai, keturios gatvės - Gedimino, Basanavičiaus, Pylimo ir Šopeno/Kauno).
Pavyzdžiui, Rygą. "Ryga? Chm – trys įspūdingesnės tiesios gatvelės ir tada lūšnynai, o už jų komiblokai."
Naujamiesty tikrai ne "keturios gatvės".
Žygimantų, Vilniaus, Islandijos (techniškai – senamiesty), A. Goštauto (pokario, bet tinka), Teatro (neomodernas, todėl sueis), Jogailos, Tauro, K. Kalinausko, Pamėnkalnio, A. Stulginskio, A. Jakšto, Kaštonų, Šermukšnių, V. Kudirkos, M. K. Čiurlionio, Naugarduko, A. Vivulskio, Mindaugo, Aguonų, Šaltinių, Algirdo (subjaurota sovietiniais bendrikais), Kauno, F. Šopeno, Gėlių, Sodų, Pylimo, Šv. Stepono, Kalvarijų (tarp Žaliojo ir Konstitucijos pr.)...
Vien čia privardijau 28 gatves kas yra "TRUPUTĮ" daugiau nei keturios.
Parašė Tikras architektas Rodyti pranešimąEsmė tame, kad tie pastatai žymiai mažesnių proporcijų, nei jų pusbroliai kituose Europos miestuose.
Tas pats Kauno g. 2 yra pritrenkiančio dydžio pastatas, nes ne tik turi PILNUS 6 aukštus (ne 5 + mansarda), bet ir kiemo šulinio korpusus, dvi laiptines. Statytas 1911-1912.
Kiek tokių pastatų Rygoj? Vienas, du?
Parašė Tikras architektas Rodyti pranešimąVidutinis aukštų skaičius varijuoja nuo 2 iki 4 aukštų, kartais gal išsteni 5, kai tuo tarpu kokiame Budapešte, tokie namai stiebiasi ir iki 7 aukštų.
Buvo tai suregistruota. Čia be pusrūsių, mansardų ir be naujos statybos. Senamiestis: vienaaukščių namų — 6,4 %, dviaukščių — 35,5 %, triaukščių — 42,1 %, keturaukščių — 12,5 %, penkiaaukščių — 3,5 %.
Budapeštas ne veltui turėjo antrą po Londono metro Europoje ir gal net Pasaulyje, nes tai buvo fakin vienas didžiausių PASAULIO miestų. Apie ką mes čia šnekam tada?
Rygoje, beje, to laikotarpio pastatai dažniausiai 4 aukštų, kartais 5 ir tik YPAČ RETAI 6. Bet pusė pastatų – visokie mediniai barakai.
Atkreipk dėmesį į foto, kad
1. BEVEIK VISI jose matomi Vilniaus pastatai turi pusaukštį apačioje. Iš esmės pusrūsis, bet kita vertus tai pilnavertis aukštas, tiesiog pora laiptelių žemyn. Tikriausiai apeidinėjo kažkokius reikalavimus.
2. Daugelis turi mansardinį aukštą.
Ganasi ne 3 ar 4 aukštai, o 3,5 ar 4,5. Kitaip tariant 4 lygiai, penki lygiai, gyvenami ar darbo aukštai.
Parašė Tikras architektas Rodyti pranešimąTas būtent ir kuria tą jaukumo jausmą. Beje, ir pačios gatvės tartum daugiau seka senamiesčio urbanistinę tradiciją, o ne klasikinį tinklelį su erdviais prospektais.
Na ir dar, Vilniuje yra tik keli secesijos (modernizmo) stiliaus pastatai, dauguma to, ką rodai, yra tiesiog XIX pab. eklektika.
2. Rašai lyg "eklektika" (kažkiek niekinantis terminas, iš tiesų tai neogotika, neobarokas, neoklasicizmas, neorenesansas arba tiesiog istorizmas) būtų kažkas menko, bjauraus, niekam tikusio, o jau secesija tai vos ne visos architektūros istorijos apoteozė. Akademinė architektūra (akademizmas aka. "eklektika") – blogai, o "čigoniškas stiliukas" (su skulptūrų kakafonija kaip Rygoje ties kičo riba) jau labai gerai. Gana juokingaPaskutinis taisė dangoraižistas; 2021.10.27, 10:14.
Comment
Comment