Baltijos valstybių sostinių palyginimas

[Edd]

Reiktų pripažinti, kad be dipolio Vilnius neaplenks Rygos. Galbūt gyventojų skaičiumi Vilnius kažkada pasivys Rygą, bet ir čia labai labai didelis klaustukas. Taip kad ateitis dipoliui.

Kad ir kaip ten būtų šiai temai ne vieta Vilniaus projektų ir statybų eigos skiltyje, todėl ji iš čia ir iškeliauja.

[Didmiestis]

As seniau visada maniau, kad Rygoje milijonas gyventoju (net nezinau del ko), bet pasirodo, kad iki milojono Rygai dar nemazai truksta

[deep'as]

As seniau visada maniau, kad Rygoje milijonas gyventoju (net nezinau del ko), bet pasirodo, kad iki milojono Rygai dar nemazai truksta

Kažkada Rygoj gyveno apie milijoną ir Vilniuje virš 600 000.

[Jeffas]

Imho, pagrindinis Rygos privalumas prieš Vilnių ir Taliną yra geografinis. Baltijos šalys žiūrimos kaip viena rinka, o klausimo, kas yra šių valstybių geografiniame centre (+ istoriškai didžiausias miestas ir uostas) kaip ir nekyla.

Mūsų dipoliui koją kišą priėjimo prie jūros neturėjimas. Šiaurės Europos regione beveik visi didžiausi centrai tuo pačiu yra uostai. Iškalbinga tai, kad didžiausias Šiaurės šalių miestas ne uostas yra Tamperė, kuris pagal dydį bendrai paėmus tėra 10-tas miestas (t.y. vertinant Švediją, Norvegiją, Daniją, Suomiją).

Vertinant Vilniaus ir Kauno (drauge) perspektyvas man kažkaip artimiausias būtų Austrijos Vienos pavyzdys. Tai yra istorinis metropolis vidury žemyno, esantis visai šalia rytinės šalies sienos, tačiau visada traukęs čekus, vengrus, slovakus, kroatus, lenkus. Šiuo atveju labai sulygintina mūsų padėtis baltarusių, ukrainiečių, rytinių lenkų žemių atžvilgiu.

[vytauc]

Imho, pagrindinis Rygos privalumas prieš Vilnių ir Taliną yra geografinis. Baltijos šalys žiūrimos kaip viena rinka, o klausimo, kas yra šių valstybių geografiniame centre (+ istoriškai didžiausias miestas ir uostas) kaip ir nekyla.

Mūsų dipoliui koją kišą priėjimo prie jūros neturėjimas. Šiaurės Europos regione beveik visi didžiausi centrai tuo pačiu yra uostai. Iškalbinga tai, kad didžiausias Šiaurės šalių miestas ne uostas yra Tamperė, kuris pagal dydį bendrai paėmus tėra 10-tas miestas (t.y. vertinant Švediją, Norvegiją, Daniją, Suomiją).

Vertinant Vilniaus ir Kauno (drauge) perspektyvas man kažkaip artimiausias būtų Austrijos Vienos pavyzdys. Tai yra istorinis metropolis vidury žemyno, esantis visai šalia rytinės šalies sienos, tačiau visada traukęs čekus, vengrus, slovakus, kroatus, lenkus. Šiuo atveju labai sulygintina mūsų padėtis baltarusių, ukrainiečių, rytinių lenkų žemių atžvilgiu.

Vienos pavyzdys yra labai geras. Architektūros, pramogų įvairovės, bigcityfeelingo ir naktinio gyvenimo pažiūriu Ryga ko gero lenkia Vilnių ir nieko labai su tuo nepadarysi.
Bet Vilnius yra didesnės ir nedaug, bet turtingesnės šalies sostinė, tad jo ekonominis potencialas yra kiek aukštesnis. Vėlgi antrinant Jeffui, neverta ingnoruoti ir Rytų. Kaip bebūtų, į NVS mes eksportuojam daug, ir mūsų verslininkai ten pakankamai rimtai reiškiasi. Būtent dėl to nemažai vakarų bendrovių savo veiklą rytuose plečią per Vilniaus atstovybes. Kaip banaliai beskambėtų- Vilnius išties yra tiltas tarp rytų ir vakarų ir šį aspektą mums reikia maksimaliai išnaudoti.

[Jeffas]

Vienos pavyzdys yra labai geras. Architektūros, pramogų įvairovės, bigcityfeelingo ir naktinio gyvenimo pažiūriu Ryga ko gero lenkia Vilnių ir nieko labai su tuo nepadarysi.
Bet Vilnius yra didesnės ir nedaug, bet turtingesnės šalies sostinė, tad jo ekonominis potencialas yra kiek aukštesnis. Vėlgi antrinant Jeffui, neverta ingnoruoti ir Rytų. Kaip bebūtų, į NVS mes eksportuojam daug, ir mūsų verslininkai ten pakankamai rimtai reiškiasi. Būtent dėl to nemažai vakarų bendrovių savo veiklą rytuose plečią per Vilniaus atstovybes. Kaip banaliai beskambėtų- Vilnius išties yra tiltas tarp rytų ir vakarų ir šį aspektą mums reikia maksimaliai išnaudoti.

sutinku 100 proc.
Man būnant Rygoje ne vieną kartą susidarė įspūdis, kad pats tų laikų didmiestis buvo daugiausia pastatytas 19a. rusų ir vokiečių buržuazijos (+kiek anksčiau nei pas mus besiformavusios latvių viduriniosios klasės). Dabar, būdamas mažos valstybės sostine, pats miestas turi daugiau istorinės tikro didmiesčio auros nei realiai ją panaudoja (t.y. nevisai išsitenka tokioje mažoje šalyje). Vien tai, kad per 15 metų prarado netoli 200.000 gyventojų jau nemažai ką sako...

Vilnius (+Kaunas) turi didesnį gyventojų skaičiaus augimo potencialą, nes labiau yra iš kur tuos žmones pritraukti (nors kol kas ir čia vaizdzialis nykoks ).

Yra toks išsireiškimas "waterhead state", taikytas Austrijai po I pasaulinio karo, kai žlugo Austro-Vengrijos imperija ir liko maža šalis su didele "vandens galva" - Viena. Latvijai su Ryga tai dar labiau taikytina

[Edd]

Pažiūrėjus į visus Rygos projektus visai nepanašu, kad Ryga yra Latvijai per didelė ir neturi jokio potencialo. Priešingai, Ryga ir toliau sparčiai plečiasi, ir labai abejočiau, kad Vilniaus ekonominis potencialas yra didesnis. Aišku nebent mes kalbėsim apie Vilnių+Kauną. Bet vėlgi potencialas dar nieko nereiškia - reikia mokėti jį išnaudoti ir jei mes jį išnaudosim taip kaip buvo išnaudotas Vilniaus oro uosto potencialas, tai jokių galimybių turėti Lietuvoje baltijos centrą nr.1 aš čia nematau. Jei pirmenybė bus teikiama ne dipolio infrastruktūrai, o keliams iš Vilniaus į kaimelius, kuriuose savo vasarnamius turi mūsų "viršūnėlės", tai nieko nebus.

[Budulis]

Dipolio ideja teisinga. Jos igyvendinimui reikia kryptingo planavimo ir palankaus investicinio klimato sukurimo, tik, deja, lietuviai sitose srityse silpni.

[FLSHS]

Kai kalti apie Ryga ir Vilniu, tai abejomis rankomis uz Ryga. Tenka buti ir ten ir ten gana nemazai. Viskas graziau ir siaip mano manymu ten zmones biski kitokie. Negaleciau tiksliai kuom, bet tas jauciasi.

[Jeffas]

Pažiūrėjus į visus Rygos projektus visai nepanašu, kad Ryga yra Latvijai per didelė ir neturi jokio potencialo.

Net nedrįsčiau sakyti, kad neturi jokio potencialo. Sakau tik, kad tokie didmiesčiai paprastai mažytėse valstybėse neužauga. Kaip skyscrapercity.com rašė Gatis, šiuo metu Rygos "naujamiestyje" yra apie 5000 remonto laukiančių didelių kapitalinių senovinių namų (prilygstančių tokiems didmiesčiams kaip Hamburgas ar Miunchenas). Tuos namus kažkada išstatė "tarptautinis" kapitalas, o remontas daugiausia remiasi vietiniu kapitalu (arba namai priklauso neaiškios kilmės rusų verslininkams, norintiems spekuliuoti nekilnojamu turtu).

Žodžiu, Ryga kaip miestas turi daugiausia potencialo mūsų regione, bet jį sutvarkyti iki tikro blizgančio didmiesčio reikia didesnių resursų nei šiuo metu yra Latvijoje.

[Edd]

Užsienio kapitalas ir dabar labai padeda/padės.

[deep'as]

Gal kas žino kaip keitėsi Rygos gyventojų skaičius per paskutinius 5 metus?

[Jeffas]

Gal kas žino kaip keitėsi Rygos gyventojų skaičius per paskutinius 5 metus?

Žinau, kad sovietmečio pabaigoje Rygos gyventojų skaičius buvo perkopęs 900.000, o dabar pačioje Rygoje gyvena 727,578 gyventojų (790,000 metropolijoje), jei wikipedia nemeluoja (kiti šaltiniai irgi panašiai teigia).

Dinamikos ieškojau, bet neradau...

[kaunaz]

Kažkada Rygoj gyveno apie milijoną ir Vilniuje virš 600 000.

Na milijono tikrai nebuvo, bet buvo perkope 900k. apie 1990 tada ir Kaune buvo apie 430k. O po to visuose 3 mazet pradejo

edit: sorry, jau jeffas spejo anksciau parasyt

[vytauc]

Pažiūrėjus į visus Rygos projektus visai nepanašu, kad Ryga yra Latvijai per didelė ir neturi jokio potencialo. Priešingai, Ryga ir toliau sparčiai plečiasi, ir labai abejočiau, kad Vilniaus ekonominis potencialas yra didesnis. Aišku nebent mes kalbėsim apie Vilnių+Kauną. Bet vėlgi potencialas dar nieko nereiškia - reikia mokėti jį išnaudoti ir jei mes jį išnaudosim taip kaip buvo išnaudotas Vilniaus oro uosto potencialas, tai jokių galimybių turėti Lietuvoje baltijos centrą nr.1 aš čia nematau. Jei pirmenybė bus teikiama ne dipolio infrastruktūrai, o keliams iš Vilniaus į kaimelius, kuriuose savo vasarnamius turi mūsų "viršūnėlės", tai nieko nebus.

Na daugelis Rygos projektų taip ir lieka popieriuje- tas gerai matosi iš Gačio pildomos temos SSC. Triukšmo ir pasiūlymų daug, o realaus judėjimo nebais.
Be to, dėl t.t. ekonomikos lag'o statybų bumas pas latvius dar tik įsibėgėja, kai pas mus jau peraugo į brandesnę- lėtesnę fazę. Verta atsiminti, kad ir infrastruktūros požiūriu Ryga buvo gerokai apsileidus. Tad tai ką mes dabar matome, tai daugiau Vilniaus pasivyjimas, nei lenkimas. Nors tenka pripažinti, kad latviai daugelį dalykų daro geriau apgalvoję ir metodiškiau

[chicagoboy]

jus netikit kad i vilniu bus investuota maziau nei turetu but...mhm...atrodo dar lietuvos zmogai nesuprato kas gi valdzioj sedi...

[Didmiestis]

Kažkada Rygoj gyveno apie milijoną ir Vilniuje virš 600 000.

A, tai va del ko as taip maniau

[music]

Kadangi teko Ryga domėtis ir joje lankytis, galiu pasakyt, kad Vilnius turbūt visais parametrais lenkia Rygą išskyrus turbūt gyventojų skaičių, potenciją (jei tik bus išnaudota) ir galbūt dar kelis neesminius rodiklius

Kadangi čia statybų forumas- Rygoje kiek mačiau, statoma mažiau nei Vilniuje, tačiau ten pastatų kokybė kur kas geresnė nei Vilniuje. Svarbu kokybė, ne kiekybė, tsakant. Pvz.:



O pats miestas greičiau dvelkia istorizmu/modernizmu/secesija/etc- t.y. praeitimi nei ateitimi, nors nauji projektai ir čia įsibėgėja.

[pauliaK]

/\
Tikrai gražūs/įdomūs daugiabučiai

[Budulis]

Svarbu kokybė, ne kiekybė, tsakant...

Visiškai pritariu. Prie dabartinių nekilnojamo turto kainų tiesiog nusikaltimas nekokybiškai statyti Čia miesto valdžia turėtų labiau reikštis. Pvz., šią savaitę Chicagos miesto taryba uždraudė tam tikrą betoninės išorinės apdailos būdą - nes negražu.
O tie rygietiški daugiabučiai visai nieko.