Baltijos valstybių sostinių palyginimas

[Edd]

Dviračių takai yra niekis prieš “elephant in the room” - viešąjį transportą kur irgi esam išskirtiniai tarp tokio dydžio miestų. Taip, paverkimui dėl VT neužtenka kitų temų. Įdomu kokia statistika, kokia dalis keleivių VT Rygoj/Taline/Vilniuje.

[PoDV]

Po teisybei, tai ir Diuseldorfe ar Kiolne dviračių takai negeresni. Tai, ką daro Vilnius, yra truputį išskirtinis dalykas tokio dydžio mieste.

Vokietija, kaip bebūtų įdomu, pradeda nebestebinti mane, o liūdinti, nors turiu įsitikinimą, kad NL dviračių takų standartas gali visur ateiti bent jau Europoje, taip pat ir Rygoje ir Taline, arba bent jau olandiško-daniško tako miksas, gali pasitaikyti siauresnių vienpusių takų, pilkos spalvos, bet bus linkstama link normalios infrastruktūros. Kas gal liuks, kad Vilnius tuo požiūriu tikrai neblogai atrodo, ypač įskaitant ir mūsų geografinę poziciją atokiau nuo didžiųjų dviratininkų miestų Kopenhaga ir Amsterdamas, arčiau visokių rusiškų įtakų. Tik dabar su VT yra atsilikimas, jei jau susiėmėm su dvirtakiais, reiktų susiimti ir su VT.

[Obi-Wan Kenobi]

Problema ta, kad VT pertvarkymas reikalauja daugiau pinigų, o svarbiausia - žinių ir gebėjimų.

[PoDV]

Problema ta, kad VT pertvarkymas reikalauja daugiau pinigų, o svarbiausia - žinių ir gebėjimų.

Tai va, kas nuo 19 amžiaus turėjo full set viešąjam transportui vystyti (europinė pramonės revoliucija, transporto išradimai, know how ir pan,), tam rožėm klotas kelias vystyti VT. Ryga tada tikrai išoko į traukinį savo regione, laikau miestą Praha prie Rytų Baltijos. Talinas iš dalies irgi neatsiliko, turi šiokį tokį tramvajų, priemiestinius traukinius.

Kas neturėjo, nu realiai beveik visa rytinė Europos pusė link Uralo kalnų turi panašią problemą. Kalbu apie Vilniaus dydžio ir net didesnius miestus. Uždarinėja belekaip įrengtus tramvajus, plinta maršrutkės.

Made in Vilnius apklausa dėl tramvajaus kažkaip teikia vilčių, kad tramvajus bus suvoktas kaip logiškas projektas, vystomas turtingesnių panašios VT raidos miestų į Vilnių, kurie buvo stipriai automobilizuoti tik keliasdešimt metų anksčiau. Galvoti kaip galėtų atrodyti liniją galima ir iš tvarkingų diletantiškų idėjų, pvz. organiškiausia pirma linija Stotis-Europos aikštė-Pilaitė.

[Obi-Wan Kenobi]

Stotis-Europos a.-Pilaitė būtų idealu. Bet aš neįsivaizduoju, kaip tai padaryti atkarpoje nuo Europos a. iki stoties.

[Tomas]

Jei fantazuojate apie tramvajaus liniją Pilaitės pr. - Narbuto g. - Konstitucijos pr., tai galite iš karto pradėti galvoti iš naujo. Rule of thumb sako, kad žmogus pėsčiomis iki kažko eina 5 min (~400 m). Jei trukmė ir atstumas didesni - sėda į automobilį ir važiuoja. Pasimatuokite ant Vilniaus gaublio 400 m catchment area nuo įsivaizduojamos tramvajaus trasos ir pamatysite, kad ten nėra žmonių, kurie važiuotų tramvajumi.

[Lettered]

Jei fantazuojate apie tramvajaus liniją Pilaitės pr. - Narbuto g. - Konstitucijos pr., tai galite iš karto pradėti galvoti iš naujo. Rule of thumb sako, kad žmogus pėsčiomis iki kažko eina 5 min (~400 m). Jei trukmė ir atstumas didesni - sėda į automobilį ir važiuoja. Pasimatuokite ant Vilniaus gaublio 400 m catchment area nuo įsivaizduojamos tramvajaus trasos ir pamatysite, kad ten nėra žmonių, kurie važiuotų tramvajumi.

Tai, kad tramvajaus į pilaitę per tuos laukus ir miškus niekas ir neplanuoja. Pirma linija, jei tokia bus, tai stotis - santariškės.

[Sula]

Tai, kad tramvajaus į pilaitę per tuos laukus ir miškus niekas ir neplanuoja. Pirma linija, jei tokia bus, tai stotis - santariškės.

O kur antra-trečia planuojamos?

[Lettered]

O kur antra-trečia planuojamos?

Neplanuojamos kol kas.

[Sula]

Neplanuojamos kol kas.

Šiaip jau ir pirma dar neplanuojama
Bet jau reikėtų galvoti, plačiau - Vilniaus tramvajaus temoje.

[MedinisStrazdas]

Tai reikia žiūrėt ir Lietuvos statistikos portalo duomenis. Savivaldybė ims duomenis iš deklaracijų. Tikslumas nekoks.

Paga šitą nuotrauką vilniaus miesto savivladybėje yra gyvenančių kaime.
Kurioje čia Vilniaus miesto dalyje yra kaimas?

Manau pigiau ir geriau nueiti į geriausią Alytaus privačią kliniką pvz. pas šeimos gydytoją, nei važinėti į Vilniaus valdiškas poliklinikas.

Jei liga rimtesnė tai vistiek nusiūs į privačią kliniką Vilniuje.
Žinau, kad pvz iš Šiaulių privačių klinikų tyrimams siunčia į Vilnių.

Šiaip manau nereiktų. Lietuviai yra be galo sukalbami ir paklusnūs, jei tik žmoniškai paaiškini. Problemų gali kilti nebent su girtais.

Amsmeninė patirtis tai sukalbamumo ar pasiūlymo gauti snukin šansai yra 50/50. Pora kartų yra pro langą apmetę iš obuolių (ne tas pats asmuo).

Kas naudojat VPN, įsijunkit latvišką ar estišką IP, pažiūrėkit Youtube Trending skiltį ir palyginkit su tuo, ką matote iš lietuviško IP (kalbu apie tai, ką Youtube rekomenduoja defaultiškai, o ne sieja su jūsų profiliu – reiktų atsijungt nuo Gūglo). Jei įsižiūrėsit atidžiau, tai pas latvius ir estus pastebėsit žymiai daugiau rusiško turinio. Nebent kažkas pasikeitė, nes paskutinį kartą tikrinau prieš maždaug metus.

Galiu tik patvirtinti kad beveik visi pasiūlymai kvadratinėm raidėm.

Už rinkos nustatytą algą.

Jei neranda darbuotojų tai ne už rinkos, o žemiau bando darbinti.

Jei kavinėje pavalgyti ar namą pasistatyti kainuoja Vilniuje kaip tarkim vakarų Europos pan. dydžio miestuose, tai reiktų vertinti kaip darbo jėgos trūkumą ar darbdavių nenorą mokėti didesnius atlyginimus?

Darbdavių nenorą mokėti didesnius atlyginimus. Jeigu karša kaip vakarų europos o atlyginimai mažesni tai aišku kad ir darbo pasiūla bus mažesnė.

[VLR]

Tai, kad tramvajaus į pilaitę per tuos laukus ir miškus niekas ir neplanuoja. Pirma linija, jei tokia bus, tai stotis - santariškės.

Man visada buvo keista, kad pirma linija planuojama buvo būtent į Santariškes, o ne į Pašilaičius/Perkūnkiemį su P+R. Negi ten tikrai daugiau srautų vienam nutiestam kilometrui bėgių būtų? Neturiu informacijos ginčytis, bet būtų įdomu pamatyti skaičiavimus.

[Sula]

Paga šitą nuotrauką vilniaus miesto savivladybėje yra gyvenančių kaime.
Kurioje čia Vilniaus miesto dalyje yra kaimas?

Du kaimai Grigiškių seniūnijoje - Neravų ir Salų.

[dangoraižistas]

Tai va, kas nuo 19 amžiaus turėjo full set viešąjam transportui vystyti (europinė pramonės revoliucija, transporto išradimai, know how ir pan,), tam rožėm klotas kelias vystyti VT. Ryga tada tikrai išoko į traukinį savo regione, laikau miestą Praha prie Rytų Baltijos. Talinas iš dalies irgi neatsiliko, turi šiokį tokį tramvajų, priemiestinius traukinius.

Kas neturėjo, nu realiai beveik visa rytinė Europos pusė link Uralo kalnų turi panašią problemą. Kalbu apie Vilniaus dydžio ir net didesnius miestus. Uždarinėja belekaip įrengtus tramvajus, plinta maršrutkės.

Praha turi METRO, kurį pradėjo statyti kai mieste buvo KAŽKAS LINK 900 tūkst. gyv. Praha išvis įdomus atvejis, nes miestas yra Didžioji Praha su pajungtais aplinkiniais kaimais ir miesteliais. Juose gyvena 1,2 mln., bet atmetus tas gyvenvietes, liks koks 1 mln. Ryga gi, turėdama 910 tūkst. gyventojų, o su Jūrmala ir priemiesčiais 1 mln., tiesiog SUSIMOVĖ, nepradėjusi 1987 m. statyti metro. Dabar jo jiems ir nereikia, nes greitai miestas nusiris į 500 000 miestų lygą, o vėliau net į 400 000. Su metro gal miestas NEBŪTŲ tiek sumažėjęs?

Talinas el. tramvajų nusitiesė TARPUKARIU. Tuo metu jis turėjo MAŽIAU gyventojų nei Kaunas. Kaune tramvajus nebuvo realizuotas. Vilniuje lenkai irgi nenutiesė, nors NET MINSKAS, valdomas barbarų bolševikų, tarpukariu įsirengė elektrinį tramvajų. Tai yra kažkoks Lietuvos „prakeiksmas“, kad nesugebėjo NIEKADA įrengt tramvajaus, nors pagal viską, tramvajus turėjo būti netgi Šiauliuose, Panevėžyje, Klaipėdoje. Pavyzdžiui, mažesniame Daugpilyje tramvajus atsirado tik POKARIU, apie 1946 m., pirmiau nei elektrinis miestų transportas Lietuvoje (troleibusai Vilniuje 1956 m.).

[Obi-Wan Kenobi]

Klaipėdoje tramvajus veikė nuo 1904 iki 1934

[dangoraižistas]

Tai yra kažkoks Lietuvos „prakeiksmas“, kad nesugebėjo NIEKADA įrengt tramvajaus

Klaipėdoje tramvajus veikė nuo 1904 iki 1934

PAMIRŠAI pridėti, kad Lietuvai Klaipėda priklausė po 1923 m. ir lietuviai išardė vokiečių Memelyje įrengtą tramvajų.

P.S. Dar gali DIDŽIUOSIUS funikulierius Kaune laikyti elektriniu transportu (techniškai taip ir yra). Bet PALYGINUS su Taline estų įrengtu jau 1925 metais (!!!) elektriniu tramvajumi, Kaunas buvo atsilikėlis (kad ir kiek mes PATYS SAU atrodytume ypač gražūs, faini, modernūs ir optimistiški su tarpukario Kauno garbinimu).

[dangoraižistas]

Beje, tarpukario TALINAS. Objektyviai jis deda Kauną į pavėsiuką, nes pastatai AUKŠTESNI nei Kaune, įspūdingesni ir architektūra įdomesnė (daug brick impressionism stilistikos, primena Ameriką, Nyderlandus ar Londoną, ko Kaune visai nebuvo nė kiek). Po Taliną varinėja naujutėliai pačių estų įsirengti tramvajai. Mums ŽIAURIAI nuskils, kaip aklai vištai grūdą, kad turbūt gausime Kauno UNESCO statusą, nes matyti, kad didesnis tuo metu Kaunas smarkokai atsiliko nuo Talino visais frontais, ypač miesto vaizde ir architektūroje, netgi Big City Feeling'e.

Iki 2:54 rodo senąjį Taliną koks buvo, po 2:54 rodo estų sukurtą Taliną.

[Obi-Wan Kenobi]

Skirtumas tarp Talino ir Kauno panašus kaip tarp Rygos ir Vilniaus.

[dangoraižistas]

Skirtumas tarp Talino ir Kauno panašus kaip tarp Rygos ir Vilniaus.

SMARKOKAI nusišnekėjai, nes TARPUKARIU Kaunas ir Talinas buvo sostinės, bet Kaunas buvo DIDESNIS (1938 m. Taline gyveno 140k, o Kaune 160k) ir nesugebėjo įrengti tramvajaus per KITUS 15 metų kai tai padarė estai Taline.

Vilnius (Wilno) tarpukariu buvo DU KARTUS mažesnis už Rygą ir ne sostinė, o tik vaivadijos centras (panašiai kaip koks Naugardukas).

Bet APSKRITAI keista, kad net sovietai neįrengė tramvajų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, nors 1946 m. ĮRENGĖ nuo nulio 3 tramvajaus linijas Daugpilyje.

[PoDV]

Talinas vs. Kaunas tarpukariu.

Spėju Talinui pajūris davė savo. Caro laikais Estijos gubernija berods pramoninė, vokiškas elitas panašiai kaip Livliandijoje.
Iš karto kitokia architektūra.

Kaune nieko gero 19 amžiuje žemi pastatai, nėra vandentiekio, didelė korupcija (pvz. elektrifikacijos klausimai).
20 amžiuje net neplanuotai Kaunas tapo sostine.
...ir tai lyginant neblogą Naujamiestį ir Žaliakalnį pasistatė. Trūko tik tramvajaus, gaal vėliau būtų atsiradęs, arba jau moderniais laikais turint greičiausiai geresnį BVP nei dabar.

Sovietai, panašu, Lietuvoje ne tai kad tramvajaus, bet geležinkelį apskritai prastai vystė, turbūt sumoje daugiausia krovinių linijų pastatė ties naujais pramonės rajonais, jokių naujų magistralinių linijų, neatsirado tiesioginė traukinio linija Kaunas-Klaipėda. Tas pats su tramvajais. Gal vystė kažkokį automobilizmo eksperimentą SSRS, mikro-JAV, už tai galėjom 90-aisiais girtis geriausiais regiono keliais.