Baltijos valstybių sostinių palyginimas

[Obi-Wan Kenobi]

Daug rusų kalbos Vilniuje? Na tikrai to niekur nemačiau. Nei kavinėse, nei parduotuvėse. Kad yra rusiškai kalbančių klientų, tai kitas reikalas, su jais dažnai personalas kalba rusiškai.
Ką pastebėjau, tai, kad tėvai su mažais vaikais kalba lietuviškai, nors tarpusavyje rusiškai.

[Lettered]

Trūkumas darbo jėgos ar darbo jėgos už siūlomą algą?

Jei kavinėje pavalgyti ar namą pasistatyti kainuoja Vilniuje kaip tarkim vakarų Europos pan. dydžio miestuose, tai reiktų vertinti kaip darbo jėgos trūkumą ar darbdavių nenorą mokėti didesnius atlyginimus?

[R.D.]

Daug rusų kalbos Vilniuje? Na tikrai to niekur nemačiau. Nei kavinėse, nei parduotuvėse. Kad yra rusiškai kalbančių klientų, tai kitas reikalas, su jais dažnai personalas kalba rusiškai.
Ką pastebėjau, tai, kad tėvai su mažais vaikais kalba lietuviškai, nors tarpusavyje rusiškai.

Labai daug rusų kalbos girdžiu Vilniuje, ir ypač iš jaunų vaikų ir paauglių. Kadangi dalį laiko tenka kalbėti rusiškai, todėl niekad nesureikšminau, tačiau dabar gi, atrodo, kad gal dėl ukrainiečių ir baltarusių srauto rusų kalba pradėda skambėti plačiau visuomeniniam gyvenime.

[mantasm]

Jei kavinėje pavalgyti ar namą pasistatyti kainuoja Vilniuje kaip tarkim vakarų Europos pan. dydžio miestuose, tai reiktų vertinti kaip darbo jėgos trūkumą ar darbdavių nenorą mokėti didesnius atlyginimus?

Reiktų žiūrėti ar kaina dėl algų, ar dėl antkainių. Žiūrint į atlyginimų statistiką kažkodėl vis dar atsiliekam nuo vakarų europos.

Beje, kavinėje pavalgyti sakyčiau neretai net brangiau pas mus. Kam užsidirbt daug dirbant nedidelę maržą jei galima užkelt kainas, mažiau dirbt ir vistiek kažkas ateis. O jei dar bus pigių vergų tai išvis kaifas ir papildomas paršiukas garaže.

[Ångstrom]

Žiūrint į atlyginimų statistiką kažkodėl vis dar atsiliekam nuo vakarų europos.

Mes tik trupučiuką vis dar pigios darbo jėgos šalis. Nuo Vakarų Europos tik šiek tiek atsiliekam.

[Edd]

Nežinau, kada buvo Jūsų vaikystė, mano buvo iškart po nepriklausomybės, tai jausmas dabar panašus. Dar prieš kelis metus Vilnius buvo tapęs labai lietuvišku miestu, toli nuo Rygos ir Talino, tačiau manau, kad Jūs galbūt, dėl tam tikros savo aplinkos nematote realybės. Net vaikystėje, MCdonalde kalbėjo lietuviškai, ne rusiškai, kaip ir parduotuvių kasose. Tiesa turgeliuose tikrai buvo rusakalbių/lenkakalbių pardavėjų. Šiai dienai, bet kurioje gatvėje, parduotuvėje, girdima labai daug rusų kalbos , o tai, kad jau ir tiesiog kai kuriose parduotuvėse, kai kuriose kavinėse į lietuvius kreipiamasi rusų kalba, vaikystę pranoksta.. Tai įvyko per gan trumpą laiką. Išeikite pasivaikščiokite apsidairykite, pakalbinkite salės darbuotojus. Nežinau, ko dar reikia kad Rygą pasivyt

Aš šiek tiek vyresnis, o dabartinė situacija greičiausiai yra laikina todėl taip nedramatizuoju, nematau jokių problemų jei prieš mėnesį atvykęs ukrainietis dar nemoka LT kalbos, kaip atvyko taip ir išvyks po kokių metų ar anksčiau, o jei liks - pramoks kalbos, šioje vietoje mes aišku turėtume padirbėti, sudaryti visas sąlygas. Mano aplinkoj kaip tik net specialiai eina ten kur aptarnauja ukrainiečiai ir daugiau arbatpinigių palieka, o ne piktinasi kažkuo. Tik jei tokie imigrantų srautai išsilaikytų ilgą laiką bet ir tada vargu ar “pasivytume” Rygą, nes ir ten daugėja rusakalbių, o jų buvo gerokai daugiau, pažiūrėk gyventojų sudėtis.

[gerietis]

Jei kavinėje pavalgyti ar namą pasistatyti kainuoja Vilniuje kaip tarkim vakarų Europos pan. dydžio miestuose, tai reiktų vertinti kaip darbo jėgos trūkumą ar darbdavių nenorą mokėti didesnius atlyginimus?

Dar galima vertinti kaip žemą darbo našumą.

[PoDV]

Mes tik trupučiuką vis dar pigios darbo jėgos šalis. Nuo Vakarų Europos tik šiek tiek atsiliekam.

Jei tęstųsi 90-ųjų, 2000-ųjų pradžios trendai, uspaskich populizmai, vietinė orbanizacija, tai gal būtume likę tarp vengrų ir rumunų.
Veržiantis didmiesčiams, 2010-aisiais atlikome šuolį ir bandome judėti tarp Estijos ir Slovakijos, kur mums ir priklauso.

Toliau jau bendras Vidurio Rytų Europos vijimasis Vakarų Europą. Idealu būti tarp Suomijos ir Vokietijos, kai vijimasis baigsis.

[Aleksio]

Dar galima vertinti kaip žemą darbo našumą.

Žinant ispanų/italų darbo našumą, Lietuvoje darbo našumas yra superaukštas.

[PoDV]

Žinant ispanų/italų darbo našumą, Lietuvoje darbo našumas yra superaukštas.

Gal turizmo doleriai pakelia našumo kainą. Jau dabar tikri Pietūs (atmetant industrines Šiaurės Italijas ir Šiaurės Ispanijas) ne ką geriau įvertinami nei Vidurio Rytų Europa.

[dangoraižistas]

Aš šiek tiek vyresnis, o dabartinė situacija greičiausiai yra laikina todėl taip nedramatizuoju, nematau jokių problemų jei prieš mėnesį atvykęs ukrainietis dar nemoka LT kalbos, kaip atvyko taip ir išvyks po kokių metų ar anksčiau, o jei liks - pramoks kalbos, šioje vietoje mes aišku turėtume padirbėti, sudaryti visas sąlygas. Mano aplinkoj kaip tik net specialiai eina ten kur aptarnauja ukrainiečiai ir daugiau arbatpinigių palieka, o ne piktinasi kažkuo. Tik jei tokie imigrantų srautai išsilaikytų ilgą laiką bet ir tada vargu ar “pasivytume” Rygą, nes ir ten daugėja rusakalbių, o jų buvo gerokai daugiau, pažiūrėk gyventojų sudėtis.

Talinas 1988 BUVO estiškesnis nei Vilnius. Tuo metu Taline gyveno VIRŠ 50% estų. Vilnius PERŽENGĖ 50% ribą apie 1988, nes 1989 surašyme buvo 50,5% lietuvių. Rygoje TUO METU buvo vos 37% latvių ir 48 ar 49% rusų. Nuo to laiko lietuvių dalis Vilniuje TIK DIDĖJO. 2001 pasiekė 57%, 2011 – 63%, 2021 – 67%. Gyventojų skaičius išliko PANAŠUS, tarp 550 ir 600 tūkstančių, bet lietuvių skaičius 2001 buvo DIDESNIS Kaune, kur VIRŠIJO 300k., o Vilniuje 300k viršijo apie 2005 m. 2011 m. VILNIUJE lietuvių jau buvo daugiau nei Kaune gyventojų, o 2021 pasiekė 337 tūkstančius.

Rygoje latvių padaugėjo, bet IKI ŠIOL skaičius nepasiekė 50%, tėra apie 47% latvių. Galbūt apie 2030 viršys 50%.

Taline estų procentas tarp 2010 ir 2020 netgi MAŽĖJO ir apie 2020 buvo nusiritęs iki 48-49%, MAŽESNIS nei 1989 m. Beje, estai buvo SUGUDRAVĘ, nes 1989 Talinui priklausė vienas labai rusiškas miestas, todėl Talino gyventojų skaičius buvo viršijęs 500 tūkst. ir apie 1990 siekė 503 tūkstančius. Estai ATSKYRĖ tą miestą nuo Talino. Dėl gausios rusų migracijos iš Peterburgo apylinkių VISTIEK estų dalis sumažėjo, nes NĖRA tiek daug kaimo ir kitų miestų gyventojų estų, kurie papildytų sostinę. Estų dalis buvo nukritusi iki 49%. Tik 2022 m. PRADŽIOJE Taline estų vėl buvo daugiau nei 50%, bet matyt ne ilgam, nes atvyko daug nuo karo bėgančių ukrainiečių (taip pat mano pažįstami iš Kijivo ir Charkivo).

Vilniuje net jei yra 20 000 ar 25 000 ukrainiečių ir baltarusių, tai sudaro TIK 3-4% gyventojų, todėl čia rašantys apie didelį padidėjimą KLYSTA. Vilniuje vistiek lietuvių dalis tegali laikinai sumažėti iki 64%, bet per kelerius metus ją PADENGS, atvykstantys iš kitų miestų, kaimų, grįžtantys iš emigracijos lietuviai ir ji VĖL pasieks 67%. Greitai, apie 2030-2035 m. Vilnius bus LIETUVIŠKESNIS už Klaipėdą, kurioje lietuvių dalis per 30 m. tepaaugo nuo 70% iki 73%. Tai NEIŠVENGIAMA, net jei atvyktų dar 30 000 ukrainiečių, baltarusių, rusų ar kitų šalių žmonių, kurių pastaruoju metu labai PADAUGĖJO, nes kasdien visur daug kartų matau juodaodžius, azijiečius. Mano name gyvena bent TRYS juodaodžiai, angliškai kalbinau Wolto kurjerius, sakė yra iš Pakistano, Ganos, Nigerijos ir t.t. Vilnius TIKRIAUSIAI yra šiuo metu pats tarptautiniškiausias miestas Baltijos šalyse ir tas MAŽOJO NIUJORKO vaibas toliau didės, o toks melting pot yra puikus dalykas, priešingai nei Rygos ar Talino rajonizacija, kur DOMINUOJA dvi grupės, pagrindinės valstybės tautos ir rusakalbės miesto dalys su kažkiek užsieniečių. Vilniuje kas GERAI, įvairių tautybių žmonės KURIASI bet kuriuose rajonuose, tas sukuria ATVIRĄ atmosferą, bendravimą, mažina uždarumą ir didina integraciją į miestiečių BENDRUOMENĘ, įtraukia naujus gyventojus.

[Obi-Wan Kenobi]

Vat su kuo sutinku, tai, kad Vilniaus melting pot yra geras, sveikas (iki tam tikros ribos) dalykas. To, beje, labai trūksta Kaunui.

[Tomas]

Taigi, grįžau iš Tallinno. Empiriškai - kaip ir tvirtina formali statistika, 1/2 tallinncų yra rusakalbiai.

Ar verta trenktis ten 500+ km? Ne, neverta. Geriau pagūglinti nuotraukų, jos gražesnės už realybę.

[Kaštonas]

Taigi, grįžau iš Tallinno. Empiriškai - kaip ir tvirtina formali statistika, 1/2 tallinncų yra rusakalbiai.

Ar verta trenktis ten 500+ km? Ne, neverta. Geriau pagūglinti nuotraukų, jos gražesnės už realybę.

Vykstant į Taliną, galima tuo pačiu suderinti su Helsinkio aplankymu, pasiteisinęs, dalykas. Pamenu 2015 atvykom šeštadienį ryte į Taliną ir visiškai spontaniškia sugalvojom į Helsinki su laivu nuplaukt (tiesa perkant bilietus iš anksto būtų buvę pigiau) , tai apie 12 jau ten, buvom, apie 20 h grįžom. O sekmadienį Talinui skyrėm, smagu.

[evil]

Vykstant į Taliną, galima tuo pačiu suderinti su Helsinkio aplankymu, pasiteisinęs, dalykas. Pamenu 2015 atvykom šeštadienį ryte į Taliną ir visiškai spontaniškia sugalvojom į Helsinki su laivu nuplaukt (tiesa perkant bilietus iš anksto būtų buvę pigiau) , tai apie 12 jau ten, buvom, apie 20 h grįžom. O sekmadienį Talinui skyrėm, smagu.

Geresnis variantas skristi į Helsinkį ir skirti dieną Talinui. Yra tiesioginiai skrydžiai į Helsinkį, skrendant iš Kauno su Ryanair už 8EUR jau po valandos būni Helsinkyje. Iš Vilniaus oro uosto tenka kratytis su turbopropeleriniu Finairu beveik dvi valandas už daug brangiau. Automobiliu Talinas ir toli ir brangu.

[Tomas]

Pics or it didn't happen?

Publikai pageidaujant trumpas fotoreportažas. Estija yra nordic šalis ir rūpinasi, kad aplinka būtų tvari (sustainable).
Tvarus viešbučio parkingas Toompea pašonėje, jame vos nepramušiau automobilio karterio (7 Eur parai):

Tvarus parkingas prie populiariausio Estijos jūrų muziejaus filialo Lennusadam:

Tvarus kiemelis prie populiariausios Tallino apžvalgos aikštelės Toompea kalne (grynai Kauno Nemuno g. vaibas):

[Tomas]

Persikelkime į Tallinno pažibą, vietinių gyventojų ir turistų traukos objektą - Kadriorg rūmus ir parką. Nesijuokite iš Šimašiaus, sustainable šienavimas yra all-in ir Tallinne:

Didesnė dalis Kadriorg parko yra visiški šabakštynai. Rūmų parteris praturtintas tokiais inkliuzais:

Nepaėjęs rūmų laiptų euroremontas:

[Tomas]

Šiame forume ne kartą skaičiau, kad estai susitvarkė su daugiabučių balkonų stiklinimus ir ten toks reiškinys neegzistuoja. Palaikykit mano alų (atsitiktinis kadras Ыйсмяэ rajono kryptimi):


Taip pat daugybę kartų skaičiau apie tai, kaip estai rūpinasi paveldu, visur originalūs langai, jokių stiklo paketų, jokio plastiko. Suprantama, kai pastatai stovi tušti ir nenaudojami (gana masinis reiškinys senamiestyje), nėra prasmės investuoti:


Urmo bazės vaibas Tallinno senamiestyje (gaila nuotrauka neperduoda spalvų ir šviesų žaismo):

[Tomas]

Medinis Tallinnas. Centre stovi dešimtys apleistų medinių daugiabučių. Kai kurie visai negyvi ir laukia griovimo:

Kiti akivaizdžiai gyvenami, bet turbūt jau niekada nesulauks investicijų, todėl palieka skurdo ir apsileidimo vaibą.

[Ångstrom]

Medinis Tallinnas. Centre stovi dešimtys apleistų medinių daugiabučių. Kai kurie visai negyvi ir laukia griovimo:

Kiti akivaizdžiai gyvenami, bet turbūt jau niekada nesulauks investicijų, todėl palieka skurdo ir apsileidimo vaibą.

Tai, iš esmės, same shit kaip ir Vilniuje?