Baltijos valstybių sostinių palyginimas

[dangoraižistas]

Dangoraižistas nėra toks ir naujas, čia jau buvo kelios temos pilnos tų jo "šiaudinių baidyklių". Iš esmės: Vilnius geriausias, Talinas su Ryga rūko kamputyje

Šiaip tai ir po pernykščio mano reportažo viskas baigėsi identišku scenarijumi su Dangoraižisto paklodėmis

Bet šiaip jo, Talinas atrodo žyyyymiai geriau už rygą ir geriau už Vilnių pagal tvarkymąsi

Štai kokie negražūs ad hominem puolimai. Tai nėra "argumentai", todėl žiūrim ispano video, kurį radau šiandien.

Tuoj abu ir vėl skies, o trečias kas nors taip pat pasijungs, kad "čia nesiskaito, pažiūrėk į Naujanus", "tikriausiai jis nebuvęs tarpgalaktiniam e-Taline" paskui dar pridurs, kad šis ispanas "neabejotinai bus paties piktadario dangoraižisto pasamdytas juodinti PATĮ GERIAUSIĄ PASAULYJE Taliną"!

O čia būtų SKANDINAVIJOS reakcija į šiuos vaizdelius

[Tikras architektas]

Kiek Rygoje yra tikro "Senamiesčio", kai klausiau, nieks taip ir neatsakė.

Kas yra senamiestis išvis tada klausimas. Absoliučiai didžioji dalis Vilniaus senamiesčio pastatų irgi yra XVIII a. pab. - XIX a. palikimas. Tokiu metu buvo atsikratoma viduramžiško posesijinio užstatymo. Posesijos buvo apjungiamos, sukuriant palazzo stiliaus miestų rūmus ir kitokius buvusių statinių masyvus. Iš senųjų liko tik neberekonstruotos bažnyčios ir vienas kitas posesijinis namas, kaip antai keletas namų Pilies g., tokių kaip kapitula ar gotikinis Pilies 12.

Rygoje situacija panaši. Tik tiek, kad ten kita architektūros tradicija. Mūsiškė - Lenkiška, Itališka, o ten - Žemųjų šalių. Na ir bažyčių Vilniuje daugiau.

[Milwaukee]

Įdomumo dėlei paguglinau bažnyčių skaičiaus skirtumą tarp Rygos ir Vilniaus. 26 vs 52, skirtumas lygiai dviem kartais.
https://capitalvilnius.com/how-many-...re-in-vilnius/
https://www.tripadvisor.co.uk/Attrac...ga_Region.html

[Tikras architektas]

Įdomumo dėlei paguglinau bažnyčių skaičiaus skirtumą tarp Rygos ir Vilniaus. 26 vs 52, skirtumas lygiai dviem kartais.
https://capitalvilnius.com/how-many-...re-in-vilnius/
https://www.tripadvisor.co.uk/Attrac...ga_Region.html

Nelabai patikimi šaltiniai, bet Vilniuje bažnyčių tikrai daugiau. Ir ypač vienuolynų. Praktiškai visi vienuolynai ATR laikų.

[Obi-Wan Kenobi]

Su Ryga elgiamasi nesąžiningai. Jos senamiestis skaičiuojamas pagal standartą - tai miesto dalis, kuri buvo už buvusių gynybinių sienų. Vilniaus senamiesčiui pridedame ir Kalnų parką, ir kvartalus į vakarus nuo Pylimo g, ir Užupį. O juk Užupis buvo pirmasis Vilniaus PRIEMESTIS.

[dangoraižistas]

Rygoje situacija panaši. Tik tiek, kad ten kita architektūros tradicija. Mūsiškė - Lenkiška, Itališka, o ten - Žemųjų šalių. Na ir bažyčių Vilniuje daugiau.

Vilniaus Senamiesčio namai yra dažniausiai... Jei "19 amžius", tai tiesiog REKONSTRUOTI.

Gi Rygoje 1880-1935 buvo tiesiog viskas išgriauta ir privaryta 5 a. naujų namų, ministerijų, universalinių parduotuvių.

https://rus.delfi.lv/tchk/history/ca....d?id=45584030

Tipiniai vaizdai iki totalaus išgriovimo.








Buvo dar apie 1900 VISO MIESTO panorama su vien 2 a. namais. Gal kada rasiu vėl.

[Tikras architektas]

Buvo dar apie 1900 VISO MIESTO panorama su vien 2 a. namais. Gal kada rasiu vėl.

Nu jau, dangoraižistai, kažkur klyne šiaudinės kepurės vėl ieškai. Taigi kultiniai Rygos namai, apie kuriuos žino kiekvienas svečias, - Trys broliai, tai turi tris aukštus. Tokiais namais dar iki XVIII a. buvo apstatyta visa Ryga. Tai buvo tipinis posesijinis užstatymas, būdingas Hanzos lygos miestams.

[dangoraižistas]

Nu jau, dangoraižistai, kažkur klyne šiaudinės kepurės vėl ieškai. Taigi kultiniai Rygos namai, apie kuriuos žino kiekvienas svečias, - Trys broliai, tai turi tris aukštus. Tokiais namais dar iki XVIII a. buvo apstatyta visa Ryga. Tai buvo tipinis posesijinis užstatymas, būdingas Hanzos lygos miestams.

Melagis.

Dar nuotraukų.


Tikrojo Rygos senamiesčio namų aukščiai.





Griovimo proceso metu. 1935, 1936 metai.




1900 m. panoramą su 2 a. mažais namais gal kada dar rasiu. Dabar internete nematau.

[Tikras architektas]

dangoraižistas nu tai, kad ir tavo paveiksliukuose aš 3 aukštus matau. Ir dar kokios mansardos!

[dangoraižistas]

dangoraižistas nu tai, kad ir tavo paveiksliukuose aš 3 aukštus matau. Ir dar kokios mansardos!

Keli galėjo būti 3. Nieko stebėtino. Vilniaus universitetas 3, 4, 5 aukštų, XVIII a.


Radau šiek tiek vaizdų kaip atrodė TIKRASIS Rygos Senamiestis, kuris buvo visiškai sunaikintas "modernizacijos".













Kai mes žiūrime į Vilniaus 200 m. senumo paveikslus, viskas labai panašu kaip dabar. Maži pokyčiai. Šitų vietų Rygoje atrodo neliko VISAI. Senamiestis užvarytas XX a. namais.

[Tikras architektas]

Nu dangoraižistas , jau kažkokias čia savo alogines pinkles vėl pini. Aš matau tankiai užstatytą gatvę 3-aukšciais olandiškais namais. Visi kiti paveikslėliai - kiemai arba barokiniai rūmai (atsimenu, kaip dar mykei, kad baroko nėra Rygoje, o štai - kokie nuostabūs rūmai).

Tuo metu, kai Hanzos pirkliai Rygoje statėsi tokius namus, Vilniuje didžioji dauguma gyveno gyventojų medinėse trobose. Pas mus tokių rolverkų motyvų, kokie, tarkim, puošia Juodagalvių rūmus, su žiburiu nerasi. Aukšciausia Šiaurės renesanso amatininkų meistrystė!

[dangoraižistas]

Nu dangoraižistas , jau kažkokias čia savo alogines pinkles vėl pini.

Vėl tauški tas pačias nesąmones.

The invincible ignorance fallacy is a deductive fallacy of circularity where the person simply refuses to believe the argument, ignoring any evidence given.

Aš matau tankiai užstatytą gatvę 3-aukšciais olandiškais namais.

Aš matau "septynaukščius", kuriuos žadėjai parodyti

Visi kiti paveikslėliai - kiemai arba barokiniai rūmai

"Kiemai"? Tai gatvės, kurias išgriovė XX a. ir padarė aikštes arba užvarė penkiaaukščiais.

Rūmai? Gal gali detalizuoti kieno tai "rūmai"? Didikės Vaikulės? Kunigaikščio Porzingio? Valdovo Lačplėsio?

(atsimenu, kaip dar mykei, kad baroko nėra Rygoje, o štai - kokie nuostabūs rūmai).

O "YRA"? Pirmiausia, norėdamas įrodyti, kad nesi melagis, gali pacituoti kad būtent taip sakiau.

Antriausia. Gal gali įkelti dabartinių Rygos baroko foto, jei myki neva yra ir jis prilygsta Vilniui?

Tuo metu, kai Hanzos pirkliai Rygoje statėsi tokius namus, Vilniuje didžioji dauguma gyveno gyventojų medinėse trobose.

1. Ir vėl meluoji. Atsiverti Volumina legum 1764 metų dokumentą ir skaitai, kad Vilniuje mieste DRAUSTA statyti medinius namus. Jei nerandi dokumento, užeik į Vilniaus gaisrininikų psl. istoriją. Grįžęs būtų gražu jei gailėsies ir pripažinsi klydęs, ir manipuliavęs. Kitaip minus 1 taškas...

2. Būtent Ryga DRAUDĖ mūrinę statybą už mažos tvirtovės (bastionų viduje) ribų, nes buvo taikyta praktika artėjant priešui SUDEGINTI priemiesčius. Tai skurdi Ryga buvo medinė, ne karalių, kunigaikščių, didikų Vilnius. Mūrinės Vilniaus gatvės matomos dar BRAUNO PLANE.

Pas mus tokių rolverkų motyvų, kokie, tarkim, puošia Juodagalvių rūmus, su žiburiu nerasi. Aukšciausia Šiaurės renesanso amatininkų meistrystė!

Pas mus renesanso buvo tonos, Rygoj – katino ašaros.

Tas pats ir su išlikusiu. Mykolo bažnyčia valdo. Valdovus su senuoju arsenalu atkūrėm. Universiteto kiemo arkos. Jėzuitų profesorių rūmai. Stepono bažn.

Pažiūrim dar kartą į TIKRĄJĮ Rygos Senamiestį, kuris buvo sunaikintas XX a.





























Beje, Rygos geležinkelio stotis.

[Tikras architektas]

Volumina legum 1764 metų dokumentą ir skaitai, kad Vilniuje mieste DRAUSTA statyti medinius namus.

Tai todėl ir draudė, kad visas miestas tokiame amžiuje dar buvo pilnas medinių trobų. Jos buvo sustatytos tankiai ir dažnai kildavo gaisrai.

Georgo Brauno žymiajame atlase apie Vilnių rašoma:

City is enclosed within a wall and gates, which, however, are no longer sufficient; all the houses in it are made of wood and are very low, and altogether very plain except for certain streets in which foreign merchants have erected handsome houses made of stone.

Atleiskit, nerandau lietuviško vertimo.

Bet šiaip, dangoraižistai, tu gal čia tiesiog viešai nedrįsti prisipažinti, kad nesi buvęs Rygoje? Nesidrovėk taip, tuoj COVID reikalavimai atsilaisvins po naujų ir galėsi nuvažiuoti.

[dangoraižistas]

Tai todėl ir draudė, kad visas miestas tokiame amžiuje dar buvo pilnas medinių trobų.

1. Citatų = 0. Vadinas Fantazijos.
2. Ką reiškia tas "pilnas"? Abstrakčiai tušti oro (pirštų) virpinimai. Juo labiau LYGIAI TĄ PATĮ gali rašyt apie bet kurį Paryžių.

Jos buvo sustatytos tankiai ir dažnai kildavo gaisrai.

Plikas, iš neaišku kur, gal užpakalio, trauktas teiginys.

O gal gali pasidalint atitinkama statistika? Taip pat ir Rygos, kur melavai neva analogišku meti visiškai nebuvo medinių.

Beje, nors vėl išsigalvojai neva medinių buvo (KADA?) "pilna", bet tai prieštarauja šaltiniams, kur rašoma kitaip. Nuo 1766 jie griežtai drausti ir griežtai šalinti.

O pavyzdžiui tada vokiečių Klaipėda visa fachverkinė (medinė) sudegė dar ir po ŠIMTO metų.

Medinė Ryga sudegė dar ir XIX a.

Beje, štai tas faktas:
Mūrinis miestas niekada nemėgo medinės architektūros. Vilnius nuo viduramžių kratėsi medinių pastatų, ir ne atsitiktinai: miestą niokoję gaisrai greičiausiai sklisdavo medinukais. Tad miesto savivaldybė reikalavo, kad visi namai būtų su kaminais, kad skiedrų stogai būtų perdengti čerpėmis, galiausiai, kad mediniai statiniai šalia bažnyčių ar rūmų būtų išpirkti ir nugriauti. O 1766 m. Seimas iš viso uždraudė Vilniaus mieste statyti medinius namus. Taip medinė architektūra buvo išstumta už miesto sienos į priemiesčius.
https://www.7md.lt/archyvas.php?leid_id=727&str_id=6409

1766 Dokumento originalą pats susirasi.

Georgo Brauno žymiajame atlase apie Vilnių rašoma:

XVI a. buvo mūrinės Pilies, Didžioji, Vokiečių, gal dar Trakų ir kt. gatvės. Pagal mūrinių namų skaičių Vilnius buvo ABSOLIUTUS lyderis iki 1000 km. spinduliu.

Bet šiaip, dangoraižistai, tu gal čia tiesiog viešai nedrįsti prisipažinti, kad nesi buvęs Rygoje?

Eilinė AD HOMINEM ataka. Kai nelieka argumentų, savo fiasko pridengti bandoma tik taip – poisoning the well insinuaciniais kliedesiais.

Nesidrovėk taip, tuoj COVID reikalavimai atsilaisvins po naujų ir galėsi nuvažiuoti.

Eilinė AD HOMINEM ataka su poisoning the well demagogija. Gal pats nebuvęs Vilniuje? Paprašyk, kad per atostogas nuvežtų.

Jei rimtai tai VĖL susimovei, nes argumentų ir komentarų į pasidalintą medžiagą buvo = 0, tik atakos prieš žmogų ir tušti provokavimai. -5 balai. Gėda.

[dangoraižistas]

XIX a. medinis Paryžiaus priemiestis:





Vilniuje paties miesto kvartaluose medinė statyba griežčiausiai uždrausta 1766, paskui tas nuolat kartota 1875 ir kt.

Turtingas mūro rūmų miestas, dominuojamas bajorų stambiausių Europoje žemvaldžių klasės (turėjo rezidencijas mieste), kokių tik įmanoma vienuolių ordinų, turtingų žydų prekybininkų.




Ryga iki 1860 buvo skurdus miestas, nes tik uostu gyveno, bet jis buvo smulkus ir KLAIPĖDA apdėdavo Rygą.


Dėl to jokios turtuolių klasės nesusidarė, tik smulkūs vokiečiai biurgeriai. Vėliau nutiesė geležinkelį su maža stotim ir Ryga tapo darbininkų (dar žinoma kaip rabaciagos arba latviškai stradzinieki) ir jų daugiabučių miestu.

Tokie Rygos darbininkai vėliau išeidavo daryti 1905 m. revoliucijų, tapo RAUDONAISIAIS ŠAULIAIS (Lenino ir Dzeržinskio geriausiais draugeliais).






Darbininkai gyvendavo visokiose medinėse trobose ir panašiose MASKAČKOSE.

Ryga XXI amžiuje, tas pats Maskačka rajonas: šaiposi net baltarusiai, moldavai... Ką čia bepridurt: !!!Bigsisifilingas!!!. Žr. nuorodas.
https://realt.onliner.by/amp/2020/09...-v-centre-rigi

https://www.pikist.com/free-photo-xpvfl/ro

[Tikras architektas]

Nu blemba, dangoraižistas , ar tu narkotikus vartoji, kad taip su realybe prasilenkia tavo fantazijos

Tikrai neatrašinėsiu į tavo pseudomokslinius tauškalus. Bet paminėsiu juokingiausią:

Pagal mūrinių namų skaičių Vilnius buvo ABSOLIUTUS lyderis iki 1000 km. spinduliu.

Tai čia jau Vilnius deda į skudurus ne tik Rygai, bet ir Gdanskui, Stokholmui, Liublinui, Rytų Vokietijos miestams, Krokuvai ir Prahai. Hehe.

[Kristisz]

Žymi, tačiau rygiečiai manipuliuoja skaičiais. Jie ima beveik VISUS namus, pastatytus nuo kažkurių metų, 1890 ar 1895 iki 1914 ir tvirtina neva jie labai gryniausias modernas.

Realybė yra kitokia. Dauguma net žinomiausių pastatų visiškai nėra to stiliaus.

Nėra tik manipuliacija skaičiais, nes Rygos Art Nouveau architektūra yra įvertinta UNESCO, ir pati Ryga minima dažname straipsnyje apie Art Nouveau architektūrą. Alberta Iela ir kelios artimos gatvės iš savęs yra lankomas turistinis objektas.

Galiu tiesiog pacituoti UNESCO:
Criterion (i): The medieval and later-period urban planning structure of the Historic Centre of Riga, as well as the quantity and quality of Art Nouveau architecture, which is unparalleled anywhere in the world, and the 19th century wooden architecture make it of Outstanding Universal Value. The Historic Centre of Riga has the finest concentration of Art Nouveau architecture in the world.
https://whc.unesco.org/en/list/852/

Turbūt daug kas sutiks, kad galima rasti daug gražesnių pastatų Barselonoje, Paryžiuje, Briuselyje, Vienoje, bet UNESCO akcentuoja pastatų koncentraciją, ir su UNESCO ekspertais nesiginčyčiau.

Nemanau. Nori pasakyt, kokiam Paryžiuj Hausmano penkiaaukščiai ŽMONIŲ (absoliučiai visų) galvose labiausiai kuria biksicifilingą, be Defansas jau – NEBE?

Apie absoliučiai visų žmonių galvas negaliu pasisakyti, bet mano nuomone miesto jausmą labiausiai kuria tankumas: 3-4 aukštų pastatai plačiame prospekte yra mažiau tanku nei siauresnėje gatvėje vienas į kitą žiūrintys 5-6 aukštų pastatai. Net su stikliniais dangoraižiais priklauso kaip jie pastatyti: jeigu kaip Astanoj ar Konstitucijos pr. tai big city feeling'o nekuria, nes tankumas gaunasi ne didesnis negu tų pačių glaudžiau sustatytų šešiaaukščių. Tankumas parodo kiek vertinga yra žemė mieste, ir kuo ji vertingesnė, tuo rimtesnis miestas.

Kad nelabai. Kas padriko Vilniaus, Jogailos, Žygimantų, Islandijos, Basanavičiaus, Kalinausko, Pylimo gatvėse, Gedimino prospekte?
<...>
Kuo kvadratinis automatiškai biksicifilingo prasme neva DAUG geresnis nei tapybiškas ir netikėtas: su aikštėm, parkais, skverais, gatvių viražais, netikėtais naujais rakursais? Ar tikrai kvadratai yra geriausia?

Padrika yra tai, kad yra didesnių pastatų, bet nėra nė vieno ištisai aukšto kvartalo, ar sankryžos kur bent trijose iš keturių šalių būtų aukštas pastatas. Pavyzdžiui, LTG būstinė yra vienas tokio dydžio pastatas ir neturi jokio didesnio pastato priešais. Vilniaus ar Jogailos gatvių pradžioje kaip ir formuotųsi aukštesnės sankryžos bet kitoje pusėje pastatas atitrauktas (knygynas) ar skveras (Kudirkos aišktė). Tas pats su Kalinausko/Pylimo gatvėmis kur prieš aukštesnius pastatus yra atitraukta Centro Poliklinika, Cvirkos skveras, tas pats su Pamėnkalnio gatvės pastatais prieš Tauro kalno papėdę. Gal kažkiek tai ir karo žaizdos, bet Vilniuje gali apimti jausmas kad buvo šiek tiek prisibijoma aukštesnių pastatų ir bet kur, kur yra pastatas didesnis negu 4 aukštai, priešais yra arba skveras, arba parkas, arba atitraukta pastatų linija priešingoje pusėje - lyg būtų norima per daug neišgąsdinti iš provincijos atsikėlusių žmonių ir palikti jiems šiek tiek daugiau erdvės ir vaizdo prieš langus, kad būtų panašiau į kaimą.
Rygoj, tuo tarpu, šiek tiek statyta drąsiau. Nelabai yra Vilniuje vietų, kurios tankumu pankonkuruotų su Alberta Iela ir jos sankryžomis su gretimomis gatvėmis, ar žiedu aplink Gertrūdos bažnyčią. Faktas, kad Rygoje tas perimetras nėra daugelyje vietų 100% išlaikomas, bet visumoje perimetras jaučiamas labiau.

[Tikras architektas]

Dabar sakys, kad Jungtinės tautos yra melagiai.

[dangoraižistas]

Nu blemba, dangoraižistas , ar tu narkotikus vartoji, kad taip su realybe prasilenkia tavo fantazijos

Ad hominem ataka. Įdomu, ar deep'as tokius išpuolius toleruoja, visai nekliūna?

Nes kažkaip kliūna pasakymai, kad tokie veikėjai kaip pseudoarchytektas nesiekia diskusijos, o yra nesubrendėliai TROLIAI.

Tikrai neatrašinėsiu į tavo pseudomokslinius tauškalus.

Plikas teiginys, paremtas poisoning the well išpuoliu.
Argumentų 0. Faktai šio veikėjo įvardijami "pseudomokslu", nors jis NIEKADA nepateikia jokių kontrargumetų, o tik plikas blevyzgas su eiliniu ad hominem išpuoliu.

Bet paminėsiu juokingiausią:

Tai čia jau Vilnius deda į skudurus ne tik Rygai, bet ir Gdanskui, Stokholmui, Liublinui, Rytų Vokietijos miestams, Krokuvai ir Prahai. Hehe.

Kadangi tau su teksto suvokimu visai prastai, todėl ir nesupranti teiginio. Specialiai neprimatantiems šiaudinių baidyklių kaišiotojams paryškinsiu
Pagal mūrinių namų skaičių Vilnius buvo ABSOLIUTUS lyderis iki 1000 km. spinduliu.

O dabar priminsiu kas yra šiaudinė baidyklė:

Kaliausė (šiaudinė baidyklė) – tai totaliausia, labiausiai generalizuota demagogija iš visų. Jos principas labai paprastas: vietoje to, kad būtų ginčijamasi su oponento teiginiais, viskas atpasakojama už patį oponentą, o tada iš to tyčiojamasi.

Aišku, kad pavyktų tyčiotis iš to, viskas atpasakojama taip, kad neretai su paties oponento teiginiais išvis nieko bendra neturi. Arba netgi dar daugiau – oponento teiginiai apverčiami aukštyn kojomis, į priešingus.

Kai pats susigalvoji krūvas visokių nesąmonių ir iš tų nesąmonių paskui tyčiojiesi, tai labai patogu, tiesa? Ir juk tokias nesąmones galima sugalvoti absoliučiai apie bet ką. Metodo esmė tokia ir yra – vietoje oponento pastatai šiaudinę kaliausę ir ją pergalingai sukapoji.

Kraštutinėje formoje kaliausės demagogija išplečiama taip, kad oponentui bandant įvardinti, jog jis nesakė jam priskirtų teiginių, jam pasakoma – „bet tu turėjai tai omeny, ir tu būtent taip galvoji“.

Šiaudinės baidyklės esmė – ne ginčytis, o įtikinti skaitytoją, kad oponentas tuo pat metu ir neteisus, ir šnekėjo tas nesąmones, kurias pateikė demagogas.

Eilinis pavyzdys kai TROLIS sąmoningai praleidžia žodelį "IKI 1000", kuris ir buvo svarbiausias, o tada pakeičia argumentą šiaudine baidykle, IŠMESDAMAS tą žodį.

Troli, "iki 1000" tą ir reiškia, kad toks atstumas GALI siekti iki 1000 km. Kijevo, Černigovo Mohiliovo ir Oršos, Smolensko, Nižij Novgorodo, Talino, Krokuvos, Poznanės kryptomis.

Dėl Gdanskų, Stokholmų, tu nepateiki VISIŠKAI jokių argumentų dėl mūrinės statybos kiekybės, nei mūrinių namų skaičių tuose miestuose viduramžiais. Argumentų, faktų, skaičių vėl 0, tik vadinamasis horse laugh.

Appeal to ridicule (also called appeal to mockery, ab absurdo, or the horse laugh) is an informal fallacy which presents an opponent's argument as absurd, ridiculous, or humorous, and therefore not worthy of serious consideration.

Yra aiškūs mūrinės Žemutinės pilies plotas, pastatų skaičius, suregistruoti Vilniaus namai, turintys gotikinių elementų. Tokių gyv. namų skaičius arti 400. Čia nekalbant apie caro išgriautus Žemutinėj pily, kuri VISA buvo aptverta mūrine siena. Vien į jos vidų tilpo VISA senoji viduramžių Ryga.

Yra žinomi gyventojų skaičiai miestuose. Stokholmas ar Ryga buvo KELIS KARTUS MAŽIAU gyventojų turintys miestai nei Vilnius. Tas pats dėl Varšuvos iki 18 a., Gdanską reiktų pasitikslint.

[dangoraižistas]

Nėra tik manipuliacija skaičiais, nes Rygos Art Nouveau architektūra yra įvertinta UNESCO, ir pati Ryga minima dažname straipsnyje apie Art Nouveau architektūrą. Alberta Iela ir kelios artimos gatvės iš savęs yra lankomas turistinis objektas.

Galiu tiesiog pacituoti UNESCO:
Criterion (i): The medieval and later-period urban planning structure of the Historic Centre of Riga, as well as the quantity and quality of Art Nouveau architecture, which is unparalleled anywhere in the world, and the 19th century wooden architecture make it of Outstanding Universal Value. The Historic Centre of Riga has the finest concentration of Art Nouveau architecture in the world.
https://whc.unesco.org/en/list/852/

Nominacines bylas rašo patys miestai. Rygiečiai ir parengė tuos tekstus kaip dabar vilniečiai ir kauniečiai rengia Kaunui. Tas "in the world" yra visiškas kliedesys, išgaunamas VISUS laikotarpio pastatus pavadinant "art nouveau".

Nes mes irgi galim rašyt "Vilnius is the finest concentration of Baroque architecture in the world" ir bus maždaug tas pats.

Pasikartosiu, bet Rygoje nėra NEI VIENO pripažįstamo plačiai pasaulyje to stiliaus šedevro kaip Otto Vagner pastatai Vienoje ar Antonio Gaudi Barselonoje, ar Victor Horta Briuselyje ir t.t. ir pan.

Nėra juk taip, kad atsiverti meno vadovėlį ir BAC:
Rygos DAUGIABUČIO su liūtukais, kačiukais ir sfinksų be šnervių nuotrauka

Turbūt daug kas sutiks, kad galima rasti daug gražesnių pastatų Barselonoje, Paryžiuje, Briuselyje, Vienoje, bet UNESCO akcentuoja pastatų koncentraciją, ir su UNESCO ekspertais nesiginčyčiau.

Ne Unesco ekspertai rašė tą tekstą, o nominantai – rygiečiai. Keista tik, kad tokia nesąmonė prasprūdo pro UNESCO nominuojant objektą ir tokios šalys kaip belgai, prancūzai, austrai tylėjo.

Padrika yra tai, kad yra didesnių pastatų, bet nėra nė vieno ištisai aukšto kvartalo, ar sankryžos kur bent trijose iš keturių šalių būtų aukštas pastatas.

Kad pilna tų pastatų sankryžose.

Šita sankryža, pavyzdžiui.


Užtenka to tankumo pilnai.

Pavyzdžiui, LTG būstinė yra vienas tokio dydžio pastatas ir neturi jokio didesnio pastato priešais.

Tai kad turi. Nueik į sankryžą –
aukšti keturaukščiai ir didelis teatras.



Penkiaaukštis.


Gaila tik, kad pastatai BAISIAI apleisti ir išdažyti PLĖMAIS... Tik šitas atnaujintas: