Beje, kaip jau rašiau 2023 metų pradžioje Vilniaus m. sav. nuolatinių gyventojų skaičius yra didesnis net 28 620 nei 2022 metų pradžioje, tokį prieaugį be ukrainiečių vargu ar galima būtų paaiškinti.
Tas pats departamentas rodo, kad Vilniuje užregistruota daugiau kaip 30 000 ukrainiečių. Pagal juos pačius, išeitų neva be ukrainiečių Vilniuje net VĖL kaip ir 2021 STAIGA sumažėjo gyventojų.
Tas pats departamentas rodo, kad Vilniuje užregistruota daugiau kaip 30 000 ukrainiečių. Pagal juos pačius, išeitų neva be ukrainiečių Vilniuje net VĖL kaip ir 2021 STAIGA sumažėjo gyventojų.
Gal kažkur ne ten žiūriu, matau kad per visą laikotarpį užregistruota 20 404.
Gal kažkur ne ten žiūriu, matau kad per visą laikotarpį užregistruota 20 404.
Buvau šiek tiek suklydęs, patikslinu skaičių. Ukrainiečių skaičius susideda iš 1. registruotų Registracijos centre + 2. Registruotų Migracijos departamente: 20 404 + 5 575 = 25 979. Tai čia vien ukrainiečių užregistruota 26k. O dar skelbiami imigrantai baltarusiai, kurių 9,8 tūkst. Lietuvoje per 2022 ir beveik visi Vilniuje, o kiti? O teigiamas Vilniaus gimstamumo saldo? Išeina, pagal statistikos departamentą, pačių vilniečių 2022 net SUMAŽĖJO, kas yra eilinis blėnis, nes nieks masiškai iš Vilniaus vietinių nuolatinių gyventojų nesikrausto šalin į visokias Šilales ir Pandėlius.
Dar pridėsiu: jei Alytaus registracijos centre priimta 6250 ukrainiečių, bet Alytaus gyventojų skaičius per 2021-2022 metus tepadidėjo 63 gyventojais, vadinas registracijos vieta neatspindi pasilikimo vietos. Net tarus, kad dalis iš 73 340 ukrainiečių išvyko į užsienį, matosi, kad pasiskirstė po kitus miestus nei Šiauliai ir Alytus. Vadinas Vilniuje tikrai bus apie 30k, pusė ukrainiečių.
Biškiuką įpilsiu žibalo į ugnį. Žinau, kad Dangoraižistas bus priverstas kažkaip reaguoti
Novosib... tpfu, Lazdynai, Vilnius. ES Sostinė. 2023 metai
Dar truputį konteksto: už 3 kambarių standartinį euroremontinį butą tokiame komibloke jauna šeima įsipareigos mokėti +/- 600 EUR/mėn mažiausiai 25 metus.
Dar truputį konteksto: už 3 kambarių standartinį euroremontinį butą tokiame komibloke jauna šeima įsipareigos mokėti +/- 600 EUR/mėn mažiausiai 25 metus.
Dar truputį konteksto: už 3 kambarių standartinį euroremontinį butą tokiame komibloke jauna šeima įsipareigos mokėti +/- 600 EUR/mėn mažiausiai 25 metus.
Tuo pačiu kažkas išsigrynino €150k ramiai senatvei.
Įdomumo dėlei norėjau patikrinti darbo rinkos situacijas sostinėse ir peržiūrėjau Linkedin Jobs paiešką. Tipiškai, LinkedIn'e skelbiamos vietos yra geriau apmokamos, dažnai aukštesnę pridėtinę vertę kuriančios ir kur specialistai ieškomi ne tik iš vietinės rinkos darbo jėgos. Situacija yra tokia:
Vilnius - 5226 vietos
Ryga - 3353 vietos
Talinas - 3535 vietos
Rezultatai nenustebino, nes žinojau kad Vilniuje darbų pasiūla per LinkedIn jau yra didesnė nei Rygoje ir Taline, tačiau santykis atrodo dar paaugęs. Iš tikro, Ryga ir Talinas yra arčiau Kauno (kuris turi 2638 skelbimus) nei Vilniaus. Talino santykinė pasiūla pagal gyventojų skaičių atrodo kaip ir on par su Vilniumi (nors regis skirtumas tampa vis didesnis), tačiau Ryga labai stipriai buksuoja.
Peršasi išvada kad Latvijoje ir Estijoje LinkedIn yra arba mažiau populiarus, arba Vilnius tiesiog traukia prie savęs vis daugiau rimtesnių specialistų lyginti su mūsų kaimynais. Žinoma, galimi ir kiti variantai kad įmonės įsikūrusios Vilniuje ieško daugiau remote kolegų, kurie niekada ir nedirbs pačiam Vilniuje bet vistiek prisirašo kad yra iš čia, tačiau tam pavirtinti čia jau reikėtų truputį giliau pasiknisti.
Latvių statistikos daviniais, Rygoje yra 20 000 arba pusė Latvijos pabėgėlių iš Ukrainos. Vilniuje pačiais kukliausiais vertinimais yra pusantro karto daugiau. Jei netikėti statistikos departamentu, kuris prirašė prie Alytaus tūkstančius pabėgėlių, bet ten gyventojų net sumažėjo keliasdešimčia, galima įtarti Vilniuje esant dar pusantro karto daugiau ukrainiečių nei deklaruota (jau atminusavus kurie galėjo išvykti toliau į Vakarus, bet tik registruoti Lietuvoje). Taigi, pabėgėlių bet kokiu atveju Vilniuje daugiau nei Rygoje. Dar prisideda baltarusiai, kurių irgi daugiau. Na ir turimė teigiamą vidinės migracijos saldo ir teigiamą gimstamumą. Kitaip tariant, Vilnius dar labiau padidino atotrūkį nuo Rygos, dar labiau lenkia gyventojų skaičiumi ir departamentas (ar kaip ten jis dabar vadinasi) anksčiau ar vėliau turės pripažinti šį įvykusį faktą.
Kādā veidā bēgļi apmetušies Rīgā
Priekšstatu par Ukrainas bēgļu gaitām un pieturas punktiem Latvijā sniedz Rīga, kurā mitinās gandrīz precīzi puse no bēgļiem. No 24. februāra līdz 31. decembrim Rīgā kopā reģistrētas 20 006 personas no Ukrainas, no kurām 16 898 gadu miju sagaidījušas Rīgā ja ne fiziskā, tad juridiskā nozīmē. Iekšlietu ministrijas dati par visu valsti rādīja, ka dažas dienas pirms Jaunā gada Latvijā uzturējušies 34 947 bēgļi no Ukrainas.
Per pirmuosius šešis šių metų mėnesius dėl leidimo gyventi Lietuvoje į Migracijos departamentą kreipėsi daugiau nei 10 tūkst. baltarusių ir daugiau nei 2 tūkst. rusų. Statistika rodo, kad šie skaičiai linkę augti. Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja portalui LRT.lt teigė, kad baltarusius į Lietuvą kraustytis verčia ne tik režimo taikomos represijos, bet ir nenoras kariauti su ukrainiečiais.
Migracijos departamento duomenys rodo, kad per pirmąjį 2022 metų pusmetį leidimas gyventi Lietuvoje išduotas 10 116 Baltarusijos ir 1 687 Rusijos piliečiams.
Kol kas šiemet leidimai gyventi mūsų šalyje neišduoti trims to prašiusiems asmenims – dviem baltarusiams ir vienam rusui. Liepos 14-osios duomenimis, dar kiek daugiau nei 4,4 tūkst. Baltarusijos ir beveik 1,1 tūkst. Rusijos piliečių prašymai yra nagrinėjami.
Didžiausią Lietuvoje gyvenančių užsieniečių dalį sudaro Ukrainos piliečiai – 94 891. Daugiau nei du trečdaliai jų į Lietuvą atvyko bėgdami nuo karo savo šalyje.
Antra pagal skaitlingumą užsieniečių bendruomenė – Baltarusijos piliečiai. Jų Lietuvoje registruota 48 804. Trečioje vietoje – Rusijos piliečiai, 15 706. Pažymėtina, kad daugiau nei pusė tokių rusų Lietuvoje apsigyveno prieš keletą dešimtmečių, t.y., gerokai anksčiau nei prasidėjo invazija Ukrainoje ir agresorei Rusijai imtos taikyti įvairios sankcijos.
Šių metų sausio 1 d. Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai iš viso sudarė 6,67 proc. visų mūsų šalies gyventojų. Šis rodiklis taip pat yra didžiausias per visą nepriklausomybės laikotarpį. Dar praėjusių metų viduryje jis siekė 5,3 proc., 2022-ųjų pradžioje – 3,58 proc.
Paspėliokim, kur gyvena beveik visi Baltarusijos piliečiai Lietuvoje? Galbūt Kaune? Gal nedidelė dalis Klaipėdoje, Palangoje ar Visagine, bet didžiausia dalis, absoliuti dalis bus Vilniuje. Čia baltarusiai net įkūrė bent du barus – Pahonia (su lietuvišku Vyčiu, bet uodega žemyn) ir 1863, teminis, skirtas sukilėliams, pirmiausia Kalinauskui.
Panašu, kad Vilnius net tarptautiniškumu lenkia Rygą smarkokai, nes čia gerai įsikūrė ukrainiečiai ir baltarusiai, vietiniai lenkai net pastatė naują Televizijos pastatą ir kt. Žydų kultūra irgi gerai Vilniuje reprezentuojama, pažįstu net žydų, neseniai atvykusių iš Europos ir Izraelio gyvent į Vilnių. Ryga tik latvių ir rusų miestelis, bet Vilniuje daug daugiau tarptautiniškumo. Vizualiai pas mus daugiau ir užsieniečių, grynai sprendžiant pagal tai kas matosi gatvėse, apsilankius Rygoj ir būnant Vilniuje. Panašu, kad Rygos kaip Baltijos dominantės laikas XXI amžiuje visiškai baigėsi.
Comment