LT-RU. Lietuvių - rusų santykiai

[Kaimai]

Birutis yra sovokinis sentimentalus kvailys ir net neabejoju kad naujoje Vyriausybėje ir Seime tokių yra daug daugiau.

Bet ar kalba kultūros dalis? Britannica ir Wikipedia sako kad taip:

https://www.britannica.com/topic/lan...ge-and-culture
https://lt.wikipedia.org/wiki/Kalba

Kol kas nueinanti Vyriausybė rusiškos kultūros importo prasme padarė daugiausiai iš visų buvusių, ar imtume 1918-1940, ar 1990-2024. Ir skirtingai nei "aukštoji" rusų kultūra, rusų kalba šiuo metu persismelkia visur, nori tu ar nenori. Vienintelis būdas jos išvengti Vilniuje yra ausų kištukai arba saviizoliacija. Ir tiek sąmoningai jutimiškai, tiek pasąmoningai tai veikia daug labiau nei koks mažai kam įdomus Rachmaninovo darbų koncertas Kongresų rūmuose. Maža to, beveik neabejoju kad šiuo metu dėl akivaizdžių priežasčių Lietuvoje yra gerokai išaugęs neaukštosios rusų kultūros vartojimas - tiek Youtubuose, tiek Telegramuose - ar tai būtų neutralus internetinis turinys, ar televizijos serialai apie meilę ir karą, ar Kremliui slapta dirbantys dėdės ir tetos, "palaikantys" Ukrainą ir kasdien aiškinantys kaip surėdytas pasaulis. Tereikia pasižiūrėti kaip atrodo standartinis, "gamyklinių parametrų" Youtube rekomendacijų paketas Lietuvoje.

[digital]

„Vakarai Čaikovskio groti nenustos, bet mes turėtume“: ar reikia atstumti rusų kultūrą?

Ketvirtadienį pasirodžius būsimojo kultūros ministro Šarūno Biručio pareiškimams ELTAI, kad derėtų „nedėti štampo“ rusų tautai ir kultūrai, kilo karštų diskusijų. Kalbėta apie tai, ar dabartiniame kontekste pakankamai įvertinta kultūros, kaip minkštosios galios įrankio, grėsmė ir ar nevertėtų visiškai nusigręžti nuo rusų kūrybos Lietuvoje.

Portalo LRT.lt apie vadinamąjį rusų kultūros atšaukimą (angl. cancel) kalbintos muzikologė Lina Navickaitė-Martinelli ir literatūrologė Dalia Satkauskytė tvirtina, kad atskirti kultūros nuo politikos, ypač dabar, neįmanoma. Pasak jų, būtų naudinga Rusijos kultūrai skirti „atšalimo laikotarpį“ ir vietoje jos susipažinti su Ukrainos ir kitų šalių kūryba.

Kadenciją baigiantis kultūros ministras Simonas Kairys dar 2023 m. pradžioje paskelbė rekomenduojantis teatrams iš repertuarų šalinti rusų kompozitorių kūrinius. Jis sakė, kad Lietuvos kultūros sferoje būtų naudinga atsiriboti nuo rusiško meno. Visgi oficialių draudimų Lietuvoje nėra, tai ar nustoti vartoti rusų kūrybą – kiekvieno vertybinė pozicija, mano LRT.lt kalbintos ekspertės.

Navickaitė-Martinelli: būtų naudingas „atšalimo laikotarpis“

Muzikologė, humanitarinių mokslų daktarė L. Navickaitė-Martinelli pabrėžia, kad rusų kultūra, nesvarbu, ar tai būtų dabarties menininkai, tiesiogiai susiję su režimu, ar praeities klasikai, bet kuriuo atveju reprezentuoja Rusijos imperialistines, kolonialistines nuostatas.

„Tokiai kultūrai, reprezentuojančiai Rusijos ekspansinę politiką, [būtų] naudingas toks „atšalimo laikotarpis“. Niekas nekalba apie atstūmimą visiems laikams. Tai tam tikra pertraukėlė. Jos metu galime daug ką persvarstyti ir perversti savo kultūrinėje atmintyje ir galbūt atrasti gerokai įdomesnių klodų kitose kultūrose“, – LRT.lt sako L. Navickaitė-Martinelli.

„O su klasika, be abejo, neturėtume nei Piotrui Čaikovskiui, nei Sergejui Rachmaninovui įdėti į lūpas kokių nors politinių minčių, bet vis dėlto ta muzika naudojama šalies (Rusijos – LRT.lt) minkštajai galiai ir imperialistinei politikai paremti.

Bet kuriuo atveju mano pozicija nesikeičia. Turime užimti vertybinę poziciją. Vakarai tokių patirčių kaip mes neturi. Galime tikėtis, bet taip, deja, nebus, kad jie, tarkime, nustotų groti rusų muziką, bet manau, būtent mes tai turėtume daryti.

Beje, oficialaus draudimo nebuvo ir nėra, skirtingai nuo, pavyzdžiui, Lenkijos. Tad tai kiekvieno mūsų vertybinė pozicija“, – sako pašnekovė.

[MedinisStrazdas]

Bet paneigti, kad Tolstojus, Čaikovskis, Puškinas yra pasaulinio lygio menininkai irgi nepavyks.

Pavyks. Imperialistinį šlamštą jie rarė. Teko skaityti, deja. Tolstojus iš vis toks keistuolis, knygose šlovina rusų imperializmą, o gyveno kaip anarchistas. Dar Dostojevskį į sarašą įtrauk.

[digital]

Taip, apie tai irgi straipsnyje yra:

Ji pabrėžia, kad atskirti kultūrą, literatūrą, meną nuo politikos – absoliučiai neįmanoma, ypač tokiu metu. „[Kūriniai] arba tiesiogiai ar netiesiogiai pritaria tai ideologijai, arba oponuoja. O stovėjimas nuošalyje – irgi politinė pozicija“, – neabejoja literatūrologė.

D. Satkauskytė atkreipia dėmesį, kad autoriai ir jų kūryba gali būti panaudojami kaip minkštoji galia.

„Kitas dalykas, kad kartais dominuojanti ideologija labai akivaizdžiai įsispraudžia [į kūrinį]. Pavyzdžiui, dėl kokio Fiodoro Dostojevskio ar Levo Tolstojaus net kalbos nėra, tai gana akivaizdu. Literatūrologui net plika akimi [matoma]“, – teigia pašnekovė.

[Tomizmas]

Na nežinau, aš seniau kaip ir nebrokydavau rusiškos kultūrinės produkcijos - popmuzika, filmai, influencerių kuriamas kontentas (tas pats Varlamovas, kurio šiame forume kažkada buvo tikrai labai daug - pamenat?)

Bet nuo 2022 metų uždėjau viskam, kas rusiška, pauzę neribotam laikui. Tiksliau - iki to laiko, kai Rusija demokratizuosis ir taps taikia ramia valstybe, nekeliančia nesaugumo pojūčio. Niekas nežino, kiek ta pauzė gali trukti - gal 10 metų, o gal nei aš, nei netgi mano būsimi anūkai to nesulauks. Bet ne bėda - pasaulis platus, visko kuriama tiek, kad išžiūrėti ir išklausyti fiziškai neįmanoma. Tikrai nėra taip, kad be Rusijos nelieka ką žiūrėti, ką klausyti, ką skaityti.

Kodėl seniau žiūrėjau serialus, grojaraštyje atsirasdavo kūrėjų iš RF sukurtų gabalų? Iš inercijos. Nes gi kažkada - "visi" žiūrėjo Brigadą, "visi" mokykliniuose diskanuose tūsindavo pagal Ruki Vverch, "visi" padoraus forumo nariai žiūri Varlamovą, bet kai šito imi nenaudoti - kažkaip ir nepasigendi. Nėra tokio jausmo, kad "išplėšė širdies dalį".

Ir panašu kad tokias savo asmenines "pauzes" uždėjo daug kas, nes tikrai labai pastebimai sumažėjo rusiško kontento naudojimo, aptarinėjimo tarpusavyje, dalinimosi soc. tinkluose ir t. t. Vilniuje rusų kalbos padaugėjo tik dėl migrantų, bet tarp seniau gyvenančių - labai jaučiasi, kad jau nepersijunginėjama į rusų kalbą kai šalia yra keli seniai čia gyvenantys Lietuvos rusakalbiai, ne kaip seniau būdavo "ai gi nesunku".

Tarkim mano gimtame Švenčionių rajone, kuriame seniau rusų kalbos buvo nemažai - labai pasijautė irgi, kad jos mažiau. Labai juntamai mažiau. Migrantų beveik nėra, o su vietiniais nelietuviais atprasta "persijungti" į rusų kalbą. Apie jokias konfliktines situacijas dėl to nesu girdėjęs.