LT-RU. Lietuvių - rusų santykiai

[index]

Skatinti virti savose sultyse ir užsidarinėti į getą steigiant uždaras mokyklas skirtas tai vienai grupei?

Jei integracija sėkminga - šiaip ar taip per kelias kartas didžioji dalis diasporos išskysta. Nebent arba nėra integracijos, arba diaspora vis papildoma šviežiu krauju. Tas pats galioja ir lietuviškai pokario diasporai.

Kodėl getuose. Gali žmonės būti puikiausiai integravęsi ir šiaip nuo lietuvių neatskirsi. Bet tuo pačiu puoselėti savo kultūrą, kalbą ir jos nepamiršti. Nes turėti įvairesnių kultūrų šalyje yra gerai. Ir tiesą sakant, kai kuriomis mažumomis mes taip ir rūpinamės - Trakuose yra karaimiškos mokyklėlės etc.

Tiesą sakant blogiau būna kai žmonės negali gauti informacijos savo gimtąja kalba ir dėl to jie dalyvauja kitų šalių informacinėje erdvėje. Dabar šiaip ir matome pavyzdį kaip puiku kai žmonės ieško informacijos gimtąja kalba, bet ji yra chem chem, ne iš pačių geriausių valstybių.

[Aleksio]

Tikrai nereikia kultūrinių karų, kur lietuvių kalba turi per jėgą išstumti gimtąsias mažumų kalbas.

Lentelių ir mokyklų tautinių mažumų kalba nebūvimas tikrai nėra nei kultūrinis, nei kažkoks kitoks karas.

[manometras]

Latvija jau žino, kas tai yra trečdalis šalies latviškumu nepatenkintų ar bent nesidominčių rusakalbių, tai nesako ir nerašo, kad Latvija – daugiatautė šalis. Sako ir rašo, kad Latvija – latvių ir lyvių istorinė gimtoji žemė. Lenkai ir švedai irgi oficialiai nekuria jokių etninių getų, kuriems nereiktų kalbėt lenkiškai ir švediškai. Kodėl tą turi ir nori kurti lietuviai Lietuvoj? 2 mln. lietuvių liko Lietuvoj ir jų vaikams vis dar svarbi lietuvių kalba. Rusakabių pasauly virš šimto milijonų. Lengvai privažiuos čia rusifikuoi mūsų daugiatautę Litvą, kad pasijustume kaip latviai Latvijoj.
Aš manau, net teisės nuolat gyventi turėtų negaut tie nelietuviai nepiliečiai, kurie neišmoks lietuviškai. Ir reikia mokyti juos.
Nėra prasmės mums skatint rusakalbius ir tuteišius gyvenant Lietuvoje nesimokyt lietuvių kalbos.

[mantasm]

Kodėl getuose. Gali žmonės būti puikiausiai integravęsi ir šiaip nuo lietuvių neatskirsi. Bet tuo pačiu puoselėti savo kultūrą, kalbą ir jos nepamiršti. Nes turėti įvairesnių kultūrų šalyje yra gerai. Ir tiesą sakant, kai kuriomis mažumomis mes taip ir rūpinamės - Trakuose yra karaimiškos mokyklėlės etc.

Truputi skiriasi šeštadieninė mokyklėlė kai yra verdama bendram visuomenės katile valstybinėj mokykloj ir atskira mokykla kur valstybine kalba vos viena kita pamoka.

Tiesą sakant blogiau būna kai žmonės negali gauti informacijos savo gimtąja kalba ir dėl to jie dalyvauja kitų šalių informacinėje erdvėje. Dabar šiaip ir matome pavyzdį kaip puiku kai žmonės ieško informacijos gimtąja kalba, bet ji yra chem chem, ne iš pačių geriausių valstybių.

Jei būtų rusiškas LRT, turbūt rusakalbiai vistiek žiūrėtų ir rusišką spaudą. Ypač įskaičiuojant, kad su ribotu biudžetu nepavyktų pateikti daug kokybiško turinio įvairiomis kalbomis.

Kita problema yra kaip reaguoti į naujas atsirandančias mažumas. Jei visi žinos, kad užaugs skaičiai ir po 20 metų taps oficialia kalba - bus mažiau paskatos tiek integruotis, tiek integruoti.

[index]

Latvija jau žino, kas tai yra trečdalis šalies latviškumu nepatenkintų ar bent nesidominčių rusakalbių, tai nesako ir nerašo, kad Latvija – daugiatautė šalis. Sako ir rašo, kad Latvija – latvių ir lyvių istorinė gimtoji žemė. Lenkai ir švedai irgi oficialiai nekuria jokių etninių getų, kuriems nereiktų kalbėt lenkiškai ir švediškai. Kodėl tą turi ir nori kurti lietuviai Lietuvoj? 2 mln. lietuvių liko Lietuvoj ir jų vaikams vis dar svarbi lietuvių kalba. Rusakabių pasauly virš šimto milijonų. Lengvai privažiuos čia rusifikuoi mūsų daugiatautę Litvą, kad pasijustume kaip latviai Latvijoj.
Aš manau, net teisės nuolat gyventi turėtų negaut tie nelietuviai nepiliečiai, kurie neišmoks lietuviškai. Ir reikia mokyti juos.
Nėra prasmės mums skatint rusakalbius ir tuteišius gyvenant Lietuvoje nesimokyt lietuvių kalbos.

O jei į kitas šalis žiūrime, kaip suomiškas pavyzdys? O net ir Švedija turi regionines oficialias mažumų kalbas: samių, net dvi suomių kalbos versijas, romų ir jidiš.

Truputi skiriasi šeštadieninė mokyklėlė kai yra verdama bendram visuomenės katile valstybinėj mokykloj ir atskira mokykla kur valstybine kalba vos viena kita pamoka.

Na, taip. Bet esmė, kad mažumos kalba saugoma, o ne slopinama. O kiek mokyti lietuviškai, kiek mažumos kalba normaliose mokyklose, aišku kad svarstytinas klausimas.

Jei būtų rusiškas LRT, turbūt rusakalbiai vistiek žiūrėtų ir rusišką spaudą. Ypač įskaičiuojant, kad su ribotu biudžetu nepavyktų pateikti daug kokybiško turinio įvairiomis kalbomis.

Kita problema yra kaip reaguoti į naujas atsirandančias mažumas. Jei visi žinos, kad užaugs skaičiai ir po 20 metų taps oficialia kalba - bus mažiau paskatos tiek integruotis, tiek integruoti.

Klausimas. Manau, kad žiūrėtų, nes dauguma mažumų nėra antilietuviškos. Jos tiesiog savo kalba kitos informacijos, kaip iš Rusijos ir Baltarusijos, neprieina. O gimtąja kalba informaciją gauti paprasčiau. Dėl kainos, tai jei tik įgarsinti, subtitruoti daugumą laidų, o ne atskiras daryti, kažin ar labai brangu būtų.

O su naujomis mažumomis tai turi parodyti gyvenimas. Jei po kelių kartų savo kultūrą vis dar išlaikys, tada galima jau rūpintis mokyklomis, gatvių lentelėmis etc. Kitu atveju tiesiog nebebus poreikio tą daryti.

[mantasm]

O jei į kitas šalis žiūrime, kaip suomiškas pavyzdys? O net ir Švedija turi regionines oficialias mažumų kalbas: samių, net dvi suomių kalbos versijas, romų ir jidiš.

Suomija leidžia istorines kalbas kur žmonės nuo amžių amžinųjų gyvena. Nors dėl švedų kalbos nemažai nėra patenkinti... Švedijoje naujųjų bendrapiliečių kalbų lyg ir neskuba skatinti.

[manometras]

Kodėl getuose. Gali žmonės būti puikiausiai integravęsi ir šiaip nuo lietuvių neatskirsi. Bet tuo pačiu puoselėti savo kultūrą, kalbą ir jos nepamiršti. Nes turėti įvairesnių kultūrų šalyje yra gerai. Ir tiesą sakant, kai kuriomis mažumomis mes taip ir rūpinamės - Trakuose yra karaimiškos mokyklėlės etc.

Tiesą sakant blogiau būna kai žmonės negali gauti informacijos savo gimtąja kalba ir dėl to jie dalyvauja kitų šalių informacinėje erdvėje. Dabar šiaip ir matome pavyzdį kaip puiku kai žmonės ieško informacijos gimtąja kalba, bet ji yra chem chem, ne iš pačių geriausių valstybių.

Kiek informacijos karaimai gauna karaimų kalba?
Rusai Latvijoj patys sau susiteikia ir susikuria informaciją rusiškai. Dabar jau ir Lietuvoj taip yra. Ko dar reikia? Galimybės neišmokti lietuvių kalbos? Kaip sovietmečiu? (“Ai, nepastebėdavau aš čia tų latvių, visi jie buvo geri, mylėjo rusus, kalbėjo rusiškai.”)

[index]

Suomija leidžia istorines kalbas kur žmonės nuo amžių amžinųjų gyvena. Nors dėl švedų kalbos nemažai nėra patenkinti... Švedijoje naujųjų bendrapiliečių kalbų lyg ir neskuba skatinti.

Reikalas tas, kad lenkai su rusais Lietuvoje gyvena panašiai nuo tiek pat amžių amžinųjų kaip švedai Suomijoje ar suomiai Švedijoje.

Vienintelė problema yra mūsų galvose, kad mes iki šiol įsivaizduojame, kad lenkai vis dar nori Vilnių prisijungti.

[manometras]

Taip, Suomija turi švedų antrą valstybinę kalbą (čia kaip pas mus būtų turėti lenkų, jeigu tie lenkai nebūtų atsisakę gyventi Lietuvoj ir džiūgavę dėl to, kad trečdalį jos okupavo Lenkija, ir paskui dauguma nebūtų išsiųsti į Lenkiją, o likę tik susovietinti ir aplenkinti vietiniai maišytos kilmės vargšai, kurių namų kalba labai skiriasi nuo tos, kuri eina per Lenkijos tv ir mokoma Lietuvos mokyklose), o Švedija turi samių regioninę (tai nėra didelių miestų kalba).

Kvaila lietuviams rūpintis, kad Lietuvoj išliktų visokios kitokios kalbos, o ne lietuvių. Istorija rodo, kad tokiu būdu lengvai pasiektume lietuvių kalbos nykimo.
Normalu, kad Evelina Dobrovolska rūpinasi lenkų kalba, o rusai Visagine mažai kalba lietuviškai ir daug gyvena rusiškai, kad rusai pasirūpina rusiškos lrt ir rusiškos delfi svetainės egzistavimu (kuria jas).

[manometras]

Reikalas toks, kad nuo tų laikų praėjo šimtas metų. Niekas nei Lenkijoje, nei Lietuvoje nebegalvoja apie tai, kad Vilnių Lenkija vėl galėtų okupuoti, o Lietuvos lenkai vietoje to turi "lietuviai mus skriaudžia" mitą (kurį mes palaikome) ir balsuoja už Voldemorto koloradus.

Reikalas toks, kad nyksta kalbos, kurios yra neprestižiškos, o Lietuvoje tokia vienareikšmiškai yra ir liks lietuvių kalba. Ir ji tikrai niekur neišnyks, kai pas mus žmonės tyčiojasi net iš ryškesnio akcento.

Jeigu lietuvių kalba net Lietuvoj bus neprestižiška, tai luetuviai turi stengtis kuo greičiau kuo labiau rusifikuoti ir sulenkinti Lietuvą?
Baikit, nemanau. Tegu vatnikai vieni stengiasi.
Dabar dar daug tų Tomaševskio skriaudžiamų tuteišių moka tik visiškai neprestižišką po prostu kalbą (šiek tiek lenkų + šiek tiek rusų + šiek tiek baltarusių) ir gerbia Lukašenką, kuris jiems nuodyti panosėj pastatė atominę.

[index]

Jeigu lietuvių kalba net Lietuvoj bus neprestižiška, tai luetuviai turi stengtis kuo greičiau kuo labiau rusifikuoti ir sulenkinti Lietuvą?
Baikit, nemanau. Tegu vatnikai vieni stengiasi.
Dabar dar daug tų Tomaševskio skriaudžiamų tuteišių moka tik visiškai neprestižišką po prostu kalbą (šiek tiek lenkų + šiek tiek rusų + šiek tiek baltarusių) ir gerbia Lukašenką, kuris jiems nuodyti panosėj pastatė atominę.

Sorry, nerišliai parašiau. Lietuvoje lietuvių yra prestižinė kalba. Todėl ji niekur nenyks.

[manometras]

Sorry, nerišliai parašiau. Lietuvoje lietuvių yra prestižinė kalba. Todėl ji niekur nenyks.

Taip, yra prestižinė, kol be jos neįmanoma gerai gyventi Vilniuje ir kituose didesniuose Lietuvos miestuose.
Nyksta nebe pati kalba, kaip anksčiau, kai lietuvių dauguma net rašyt lietuviškai nemokėjo, bet kalbėtojų ja skaičius neauga, nes lietuviai vis dar bėga iš Lietuvos. Jeigu bėgantiems i Lietuvą rusakalbiams bus sudaromos visos sąlygos puikiai gyventi čia be lietuvių kalbos, tai jie ir gyvens. Lietuviakalbių mažės.

[mantasm]

Reikalas tas, kad lenkai su rusais Lietuvoje gyvena panašiai nuo tiek pat amžių amžinųjų kaip švedai Suomijoje ar suomiai Švedijoje.

Vienintelė problema yra mūsų galvose, kad mes iki šiol įsivaizduojame, kad lenkai vis dar nori Vilnių prisijungti.

Kiek rusų būtų Lietuvoje jei ne sovietinė okupacija? O dar jei atmest carinę? Kokia dalis rusų būtų nesiasimiliavę sentikiai?

O šiandieniniai gasterbaiteriai tuo labiau turėtų atvažiuot ne dėl to, kad čia gali jaustis kaip namuose nesimokydami kalbos. Ar reiktų skatinti ir jų gimtąją kultūrą?

[Tomizmas]

Galima iškapstyti ir kokių LDK laikais gyvenusių ispanų. Ivanas atvažiavęs prieš 40 metų tiek pat nenatūralu kaip prieš 2 metus atvažiavęs Chuanas. Chuanas bent legaliai atvažiavęs, o Ivanas atsiųstas okupacinės valdžios.

Bet jeigu Ivanas turi pilietybę, kokią tai reikšmę turi 2021 metais?

Lengvai privažiuos čia rusifikuoi mūsų daugiatautę Litvą, kad pasijustume kaip latviai Latvijoj.

Baisiai daug rusų dabar atvyksta į Lietuvą? Kad sumažėjo per nepriklausomybę procentas nuo 9% iki 6%

[manometras]

Bet jeigu Ivanas turi pilietybę, kokią tai reikšmę turi 2021 metais?



Baisiai daug rusų dabar atvyksta į Lietuvą? Kad sumažėjo per nepriklausomybę procentas nuo 9% iki 6%

Taip, naujųjų rusakalbių daugėja dešimtimis tūkstančių per metus. Iš Ukrainos, iš Baltarusijos, iš Rusijos, iš Kazachstano.

[mantasm]

Bet jeigu Ivanas turi pilietybę, kokią tai reikšmę turi 2021 metais?

Legaliai atvažiavęs ir gavęs pilietybę Chuanas matyt mokės lietuvių kalbą. Ivanas praleido šitą žingsnelį dėka tam tikrų aplinkybių. Gal nereiktų gilinti Ivano getifikacijos jam leidžiant dar labiau padėti ant lietuvių kalbos. Tas pats ir Chuanui - arba bus susiintegravęs ir jam užteks šeštadieninės mokyklėlės su šokiu ansambliu. Arba bus ne tas, kurio getifikaciją norėtume skatinti.

[index]

Taip, yra prestižinė, kol be jos neįmanoma gerai gyventi Vilniuje ir kituose didesniuose Lietuvos miestuose.
Nyksta nebe pati kalba, kaip anksčiau, kai lietuvių dauguma net rašyt lietuviškai nemokėjo, bet kalbėtojų ja skaičius neauga, nes lietuviai vis dar bėga iš Lietuvos. Jeigu bėgantiems i Lietuvą rusakalbiams bus sudaromos visos sąlygos puikiai gyventi čia be lietuvių kalbos, tai jie ir gyvens. Lietuviakalbių mažės.

Tai, kad dabar lietuvių daugiau grįžta nei išvažiuoja.

[manometras]

Tai, kad dabar lietuvių daugiau grįžta nei išvažiuoja.

Bet įdomu, kodėl worldometer vis tiek šiemet sumažino Lietuvos gyventojų skaičių.

Ne dėl Brexito ir pandemijos laikinai grįžo?
O Kazachstano ir Rusijos lietuviai irgi skaičiuojami kaip grįžę, nors iš ten grįžta jau rusakalbiai, su rusiškom šeimom, nemokėdami lietuviškai ir kartais neketindami mokytis.

Mano brolis buvo laikinai atleistas iš darbo Norgėj, kai krito naftos kainos. Dabar vėl pakvietė.

[index]

Bet įdomu, kodėl worldometer vis tiek šiemet sumažino Lietuvos gyventojų skaičių.

Ne dėl Brexito ir pandemijos laikinai grįžo?
O Kazachstano ir Rusijos lietuviai irgi skaičiuojami kaip grįžę, nors iš ten grįžta jau rusakalbiai, su rusiškom šeimom, nemokėdami lietuviškai ir kartais neketindami mokytis.

Mano brolis buvo laikinai atleistas iš darbo Norgėj, kai krito naftos kainos. Dabar vėl pakvietė.

Dėl Covido daug mirė ir mažiau gimė. O laikinai parvažiavusių pas mamą nelabai priskaičiuoja kaip grįžusių. Čia normaliai grįžę, deklaravę gyvenamąją vietą.

Iš esmės šiemet gyventojų daugėjo, kol jų rudenį-žiemą neišpjovė antra banga.

[Kitas Džiugas]

Jie mato, kad dabar kol kas negali padaryti Vilniaus Lenkijos (arba Baltarusijos miestu, arba Rusijos) miestu, t. y. miestu be lietuvių.
Tai bando bent kai kuriuos kaimus ir miestelius išlaikyti svetimus lietuviams.

Lenkijoj lietuvius daug labiau skriaudžia, nes ten beveik nėra lietuviškų mokyklų. O Lietuva nedalina lietuvio kortos.

Lenkijoje lietuviai turi mokyklas (ten kur tankiai gyvena). Toks daiktas kaip lietuvio korta būtų nesąmonė, logiška būtų tiesiog dviguba pilietybė tokiu atveju, manau, kad būtų galima ir išimtį įteisinti.

O Kazachstano ir Rusijos lietuviai irgi skaičiuojami kaip grįžę, nors iš ten grįžta jau rusakalbiai, su rusiškom šeimom, nemokėdami lietuviškai ir kartais neketindami mokytis.

O tai jau ir šitie lietuviai nebepakankamai lietuviai?