LT-RU. Lietuvių - rusų santykiai

[senasnamas]

Tai ir taip savaime suprantama, kad buitiniams ar laisvalaikio poreikiams visiškai užtenka vien valstybinės kalbos.

[Lettered]

Straipsnyje išvardytos darbo sritys, kuriose reikia rusų kalbos: logistika, pardavimas, paslaugos (turizmas ir pan.) Galima numanyti, kiek jose dirba žmonių.

Bet jei dirbi kitose srityse rusų kalbos nereikia.

[Tomas]

Taip ir buvo, iš to smetoninio Kauno dabar likę tik pastatai, aišku inteligentijos irgi likę, bet procentaliai tai yra tikrai nedidelė mažuma, bendrame kontekste dominuoja rytietiškas mentalitetas.

Ironiška tai, kad kai Kaunas turėjo jauną, vakarietišką merą-dviratininką, tada sąlygos pėstiesiems ir dviratininkams jame buvo itin prastos. Atėjus merauti rytietiškam storuliui su ferariu - gana greitai ir Kaune pasidarė įmanoma vaikščioti pėsčiomis, nebijant nusilaužti kojos.

[Lettered]

Ironiška tai, kad kai Kaunas turėjo jauną, vakarietišką merą-dviratininką, tada sąlygos pėstiesiems ir dviratininkams jame buvo itin prastos. Atėjus merauti rytietiškam storuliui su ferariu - gana greitai ir Kaune pasidarė įmanoma vaikščioti pėsčiomis, nebijant nusilaužti kojos.

Visuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose per paskutinius 5 metus pasidarė įmanoma vaikščioti ir dviračiu pasivažinėti nepaisant to, kas ten merauja. Visur pinigai tiek vietiniai, tiek ES liejosi plačiai, o įsisavinti irgi visi norėjo.

[manometras]

Ironiška tai, kad kai Kaunas turėjo jauną, vakarietišką merą-dviratininką, tada sąlygos pėstiesiems ir dviratininkams jame buvo itin prastos. Atėjus merauti rytietiškam storuliui su ferariu - gana greitai ir Kaune pasidarė įmanoma vaikščioti pėsčiomis, nebijant nusilaužti kojos.

Kaunas dabar turi merą, nacionalinės valdžios draugą.
Kaunas dabar tvorelizuojamas.
Kauną valdo ne vien meras, mero “partija” ir administracija buvo/ yra pilna nestorulių be ferrarių.

Mes offtopinam?

[manometras]

Kame yra būtinybė rusų kalbos Vilniuje? Aš nors ir puikiai ją moku, neatsimenu atvejo, kad man jos žūtbūt prireiktų...

Vilniuje nieks nenori, kad jų darbuotojas nesuprastų ir negalėtų aptarnauti rusakalbio kliento (turisto iš rytų, pvz.).

Kauniečiams tai labiau dzin.
Buvo Kaune sriubinė su iškaba užsienio kalbomis, tarp jų ir rusų, tai po Gruzijos užpuolimo 2008-08-08 rusiškas žodis суп buvo uždažytas juodai, tais pačiais dažais, kuriais parašyta visa iškaba. Supratau, kad taip padarė patys savininkai. Kirilica buvo užrašyta specialiai rusakalbiams turistams, kaip ypatingo svetingumo ženklas, bet paskui nutarta, kad rusai apsieis be išskirtinio patogumo.

[digital]

Vilniuje nieks nenori, kad jų darbuotojas nesuprastų ir negalėtų aptarnauti rusakalbio kliento (turisto iš rytų, pvz.).

Abejoju. Nėra tiek jau daug tų turistų Vilniuje. O kiek skaičiau jų atsiliepimus apie Vilnių, visi sako, kad Vilniuje padavėjai (ypač jauni) beveik nekalba rusiškai.

[Globalus]

Taip reikia ir sakyti, kad "tam tikrose sferose yra būtinybė mokėti rusų kalbą", o ne Vilniuje apskritai. Tokios "ritos" ir įtakoja Vilniaus įvaizdį. Neseniai vienas pažįstamas ukrainietis (gyvena čia apie metus) pasakojo, kad norėjo mokytis lietuvių kalbos, pasakė savo vadovui (lietuviui!), o tas jam - baik tu, čia visi rusiškai moka, kam gaišti laiką?

Įtariu vadovas taip atsakė ne dėl to, kad nenorėjo, kad išmoktų lietuviškai, o dėl to, kad pabėjojo jog gal prašys kompensuoti kursus arba prašys išleisti anksčiau iš darbo ir t.t Tai yra tai, kas nenaudinga tam darbdaviui.

[Tomizmas]

Nustebino čia kai kurių diskusijos apie kauniečių atseit "prorusiškumą". Kiek pats pastebėjau bendraudamas su kauniečiais, tai daug jų yra tikrai kur kas labiau antirusiški, negu vilniečiai, net nesulyginamai. Ir netgi labai stipriai antilenkiški. Žinau kauniečių, kurie vien pamatę vilniečio rusišką ar tuo labiau - lenkišką pavardę pradeda visai kitaip su tuo žmogumi elgtis - pasikeičia bendravimas tuoj pat (aišku, tiesiogiai nepasakydami kodėl), o tarp savęs nevengia pagiežingų pasisakymų apie kitatautį. Aišku, aš tikrai tikiu, kad Kaune tokių bjaurių žmonių yra mažuma. Bet Vilniuje to niekad nemačiau, manau dėl suprantamų priežasčių - tada reikėtų nekęsti beveik kas antro pažįstamo.

Ir pačiame Vilniuje, kiek esu pažinojęs žmonių, kurie pradeda kažką neigiamo šnekėti apie rusus ir lenkus - tai kaip taisyklė, buvo arba iš Kauno, arba iš vidurio Lietuvos, arba Žemaitijos (aišku, apie rusų kalbos mokėjimą nėra ką ir kalbėti - tokie jos nemoka, ir gyvenime iki atvažiuodami į Vilnių nebuvo matę gyvo ruso ar lenko). Aišku, gal man taip tik pakliuvo, bet kažkodėl nesutikau tokių vietinių vilniečių, ar tarkim iš Švenčionių, Ignalinos, Trakų, Vievio...

Yra buvę ir tokių juokingų situacijų. Pamenu, kaip važinėdavome darbo reikalais į Kauną, ir ten atvažiavus, nors dauguma kauniečių būdavo normalūs, bet tarp jų buvo keli akivaizdūs nacionalistai, kurie tiesiogiai to neparodydavo, bet labai aiškiai matėsi. Prieš mums vilniečiams išvažiuojant namo, aš garsiai, kad tie keli nacionalistai girdėtų, pasakydavau atseit vilniečiams: "nu co, do chaty?" Reikėdavo matyti tų kauniečių feisus

[oranger]

Įtariu vadovas taip atsakė ne dėl to, kad nenorėjo, kad išmoktų lietuviškai, o dėl to, kad pabėjojo jog gal prašys kompensuoti kursus arba prašys išleisti anksčiau iš darbo ir t.t Tai yra tai, kas nenaudinga tam darbdaviui.

Be jokios abejonės ir tik dėl to.
Bet lietuvis neturėtų taip elgtis, tai menkina jo tautą..
Man iš viso keista, kai koks lietuvis, norėdamas įtikti (o gal ir dėl kitų man nesuprantamų priežasčių) savo šalyje pereina į rusų ar anglų kalbą, nors pašnekovas moka lietuviškai.

[manometras]

Be jokios abejonės ir tik dėl to.
Bet lietuvis neturėtų taip elgtis, tai menkina jo tautą..
Man iš viso keista, kai koks lietuvis, norėdamas įtikti (o gal ir dėl kitų man nesuprantamų priežasčių) savo šalyje pereina į rusų ar anglų kalbą, nors pašnekovas moka lietuviškai.

Pereit į rusų kalbą ir pačiam ją prisiminti, patreniruoti, kai pašnekovas nemoka ir nelabai bando kalbėti lietuviškai, yra ne taip keista ir nyku, kaip stengtis tapti vatnikų draugu: bandant su jais nesusipykti nesakyti savo požiūrio, o jų vatnikizmo ir neapykantos Lietuvai ir lietuviams ar kitiems jų netautiečiams klausytis tyliai.

[manometras]

Įtariu vadovas taip atsakė ne dėl to, kad nenorėjo, kad išmoktų lietuviškai, o dėl to, kad pabėjojo jog gal prašys kompensuoti kursus arba prašys išleisti anksčiau iš darbo ir t.t Tai yra tai, kas nenaudinga tam darbdaviui.

O tai jeigu paprašys kompensuoti kursus arba išleisti, darbdavys negalės pasakyti, kad ne, nėra tokių galimybių? Jis ką nors privalo ar jam gėda bus?
Švedijoje kažkiek kalbos kursų apmoka ir tuos kursus organizuoja valstybė, o ne konkretūs darbdaviai.

[oranger]

O tai jeigu paprašys kompensuoti kursus arba išleisti, darbdavys negalės pasakyti, kad ne, nėra tokių galimybių? Jis ką nors privalo ar jam gėda bus?
Švedijoje kažkiek kalbos kursų apmoka ir tuos kursus organizuoja valstybė, o ne konkretūs darbdaviai.

Man atrodo, kad pati atsakei į savo klausimą

[manometras]

Abejoju. Nėra tiek jau daug tų turistų Vilniuje. O kiek skaičiau jų atsiliepimus apie Vilnių, visi sako, kad Vilniuje padavėjai (ypač jauni) beveik nekalba rusiškai.

Tai mano jaunesnė sesuo vilnietė irgi nemoka rusiškai. Bandė mokytis kaip trečią užsienio,bet metė ir perėjo prie vokiečių, nes, sakė, mokytoja rėkė ant mokinių kaip sovetinė.

Tai, kad ne visi įdarbina nemokančius rusiškai, aktualiau Latvijoje.

[manometras]

Nustebino čia kai kurių diskusijos apie kauniečių atseit "prorusiškumą". Kiek pats pastebėjau bendraudamas su kauniečiais, tai daug jų yra tikrai kur kas labiau antirusiški, negu vilniečiai, net nesulyginamai. Ir netgi labai stipriai antilenkiški. Žinau kauniečių, kurie vien pamatę vilniečio rusišką ar tuo labiau - lenkišką pavardę pradeda visai kitaip su tuo žmogumi elgtis - pasikeičia bendravimas tuoj pat (aišku, tiesiogiai nepasakydami kodėl), o tarp savęs nevengia pagiežingų pasisakymų apie kitatautį. Aišku, aš tikrai tikiu, kad Kaune tokių bjaurių žmonių yra mažuma. Bet Vilniuje to niekad nemačiau, manau dėl suprantamų priežasčių - tada reikėtų nekęsti beveik kas antro pažįstamo.

Ir pačiame Vilniuje, kiek esu pažinojęs žmonių, kurie pradeda kažką neigiamo šnekėti apie rusus ir lenkus - tai kaip taisyklė, buvo arba iš Kauno, arba iš vidurio Lietuvos, arba Žemaitijos (aišku, apie rusų kalbos mokėjimą nėra ką ir kalbėti - tokie jos nemoka, ir gyvenime iki atvažiuodami į Vilnių nebuvo matę gyvo ruso ar lenko). Aišku, gal man taip tik pakliuvo, bet kažkodėl nesutikau tokių vietinių vilniečių, ar tarkim iš Švenčionių, Ignalinos, Trakų, Vievio...

Yra buvę ir tokių juokingų situacijų. Pamenu, kaip važinėdavome darbo reikalais į Kauną, ir ten atvažiavus, nors dauguma kauniečių būdavo normalūs, bet tarp jų buvo keli akivaizdūs nacionalistai, kurie tiesiogiai to neparodydavo, bet labai aiškiai matėsi. Prieš mums vilniečiams išvažiuojant namo, aš garsiai, kad tie keli nacionalistai girdėtų, pasakydavau atseit vilniečiams: "nu co, do chaty?" Reikėdavo matyti tų kauniečių feisus

Nėra Kaune prorusiškumo, t. y. rusų kultūros garbinimo ir savęs niekinimo, bet yra litovskiškas mąstymas, rusiško stiliaus elgesys, verslai su rusais, nevakarietiški įpročiai.

[PoDV]

Nėra Kaune prorusiškumo, t. y. rusų kultūros garbinimo ir savęs niekinimo, bet yra litovskiškas mąstymas, rusiško stiliaus elgesys, verslai su rusais, nevakarietiški įpročiai.

Turbūt buvo susiformavus situacija, kai gyvenant rusiško tipo pramonės mieste, elgesio manierizmai pradėjo kokybiškai asimiliuotis su tipiniais (stereotipiniais) rusų darbininkų (proletariato), bet dar neišnyko kalba (tik koks 10-20% kalbos tapo tiesiogiai rusiška, įskaitant keiksmažodžius). Bet čia turbūt visai Lietuvai grėsė asimiliacija. Tik gal nespėjo ateiti taip stipriai kaip Kaunui (?).

Taip galėjo būti taikoma skirtinga (užslėptos) rusifikacijos politika Lietuvai, nei likusioms Baltijos šalims. Latvijai ir Estijai po truputį atvežant vis daugiau gyventojų iš plačiosios tėvynės, kai tuo tarpu Vidurio Lietuvos regionai su nedideliu rusų procentų tiesiog po truputį asimiliuojami, panašiai kaip baltarusiai ir iš dalies ukrainiečiai, nepaisant ryškesnių kalbinių skirtumų, bet randant tam tikrų kultūrinių panašumo taškų dėl tamprios istorijos su slavų kraštais.

Po nepriklausomybės atgavimo, ta "rusifikacija" galėjo vykti iš inercijos dėl protų nutekėjimo, nors dabar dėl skaitmenizacijos Kaunas galėjo tapti Rusijos ir UK/USA kultūrų mišiniu Kalbu apie miegamuosius ir šiaip skurdesnius rajonus. Centras, bent iš dalies, kita kalba.

[manometras]

Turbūt buvo susiformavus situacija, kai gyvenant rusiško tipo pramonės mieste, elgesio manierizmai pradėjo kokybiškai asimiliuotis su tipiniais (stereotipiniais) rusų darbininkų (proletariato), bet dar neišnyko kalba (tik koks 10-20% kalbos tapo tiesiogiai rusiška, įskaitant keiksmažodžius). Bet čia turbūt visai Lietuvai grėsė asimiliacija. Tik gal nespėjo ateiti taip stipriai kaip Kaunui (?).

Taip galėjo būti taikoma skirtinga (užslėptos) rusifikacijos politika Lietuvai, nei likusioms Baltijos šalims. Latvijai ir Estijai po truputį atvežant vis daugiau gyventojų iš plačiosios tėvynės, kai tuo tarpu Vidurio Lietuvos regionai su nedideliu rusų procentų tiesiog po truputį asimiliuojami, panašiai kaip baltarusiai ir iš dalies ukrainiečiai, nepaisant ryškesnių kalbinių skirtumų, bet randant tam tikrų kultūrinių panašumo taškų dėl tamprios istorijos su slavų kraštais.

Po nepriklausomybės atgavimo, ta "rusifikacija" galėjo vykti iš inercijos dėl protų nutekėjimo, nors dabar dėl skaitmenizacijos Kaunas galėjo tapti Rusijos ir UK/USA kultūrų mišiniu Kalbu apie miegamuosius ir šiaip skurdesnius rajonus. Centras, bent iš dalies, kita kalba.

Kaune yra aiškiai matomos praktinės gyvenimo sovietinėje diktatūroje pasekmės žmonių psichikai ir mentalitetui. Agresija, savanaudiškumas, materializmas, sukčiavimas, apatija, rusiški keiksmažodžiai, požiūris į valstybę ir valdžią, tos pačios kaip Rusijoje sąmokslo teorijos, “mokymasis” dėl diplomo, veidmainystė, lygin8masis su kitais ir neapykanta kitokiems.

Jos matomos visoje Lietuvoje, ypač gerai – nesostinėje, bet Kaunas yra didžiausias nesostinės miestas (Panevėžys + Šiauliai + Alytus + Marijampolė), tai jo nelaimėlių zonos irgi ddžiausios ir atrodo sunkiau sutvarkomos. Kai sankauskas loja ant Kauno arba puola Tomizmą, jis tai daro lygiai kaip kavenskas.

[Blaze]

Per giliai kapstot dėl Kauno. Kiek ten tikrų kauniečių jūs sutikot? Senesi kauniečiai, bent jau mano pažįstami, nežinau kokios šalies labiau už RU nekenčia. Liutasss gali patvirtinti
Dėl kalbos pasirinkimo, tai mokykloj leido pasirinkt RU ar D antrą kalbą. 3/4 pasirinko D. Aš pasirinkau RU. Mano visi draugai pasirinko D. Dar ir dabar išlenda paverkšlenimas, kad buvo durni ir pasirinko D, kurios taip ir neišmoko. Aš savo RU kalbos mokėjimu irgi nepavadinčiau. Bet kauniečiai verslūs žmonės, vokiečiųkalbėse šalyse suskalbėsi EN, o rusyne ir su vietiniais burlokais tik RU.

Manau, kad neteisingas požiūris. Šiek tiek pramokęs vokiškai ar prancūziškai moksleivis gali išvykti padirbėti vasarą į DE/FR. Pramoks kalbą geriau. Vėliau gali pradėti studijuoti ir gauti gerą išsilavinimą. Nemokamai. Tada jau galės rinktis: ar likti Vokietijoje/Prancūzijoje ar grįžti į Lietuvą. Ir jei grįš, tai turės didelį privalumą prieš kitus: mokančius vokiškai ar prancūziškai patys darbdaviai susiranda, nes yra didelis trūkumas, kai tuo tarpu kalbančių angliškai ar rusiškai yra daug. Ir algos gerokai mažesnės.

Dėl turizmo: visiškai nebūtina mokintis kalbą šalies, į kurią vyksti turistauti. Rusijoje pasakysi Privet/spasibo ir užteks. Kaip, kad Tailande, Italijoj ar dar velnias žino kur.

[liutass]

Labai keista, kad tokia tema nagrinėjama Kauno kontekste.

O siaip, Kauno krachas prasidėjo po nepriklausomybės atgavimo, kai miesto valdžią paėmė konservatoriai, o Valstybės komunistai.

[manometras]

Manau, kad neteisingas požiūris. Šiek tiek pramokęs vokiškai ar prancūziškai moksleivis gali išvykti padirbėti vasarą į DE/FR. Pramoks kalbą geriau. Vėliau gali pradėti studijuoti ir gauti gerą išsilavinimą. Nemokamai. Tada jau galės rinktis: ar likti Vokietijoje/Prancūzijoje ar grįžti į Lietuvą. Ir jei grįš, tai turės didelį privalumą prieš kitus: mokančius vokiškai ar prancūziškai patys darbdaviai susiranda, nes yra didelis trūkumas, kai tuo tarpu kalbančių angliškai ar rusiškai yra daug. Ir algos gerokai mažesnės.

Dėl turizmo: visiškai nebūtina mokintis kalbą šalies, į kurią vyksti turistauti. Rusijoje pasakysi Privet/spasibo ir užteks. Kaip, kad Tailande, Italijoj ar dar velnias žino kur.

Ne turistaut kauniečiai į Rusiją vyksta ir ne šiaip su rusais bendrauja, o dažniausiai dėl verslo, dėl pinigų. Gi jis paminėjo – verslūs žmonės.