Apgultas miestas nekrinta
LIKIMAS. Misratos viltis – jūra, kuria atplaukia pagalba
Libijos diktatoriaus Muammaro Gaddafi pajėgų puolama Misrata patiria visus apgulto miesto baisumus: nuolatiniai bombardavimai, galynėjimasis gatvėje, žūtys ir kova už būvį. Kada visa tai baigsis?
Kol M.Gaddafi propaganda iš Tripolio išsijuosusi trimituoja, jog režimui lojalios pajėgos nė pirštu neliečia Misratos gyventojų, šiems tai prilygsta spjūviui į veidą.
„Atvykite, ištirkite, nėra jokių nusikaltimų prieš civilius”, – tikina M.Gaddafi ruporai.
Kad M.Gaddafi pareiškimai – melas, liudija garsių Vakarų žurnalistų žūtis per apšaudymus.
O nuolatinių kovų apgriautas miestas jau lyginamas su Sarajevu, kurį apsiautusios serbų pajėgos negailestingai bombardavo 1479 dienas. Ar Misrata tiek ištvers?
Tarp aukų – ir vakariečiai
Anot apgulto miesto gyventojų, daug kas priklauso nuo to, kiek gyvųjų liks Misratoje. Iki puolimo čia gyveno apie 300 tūkst. žmonių.
Žuvusiųjų ir sužeistųjų kasdien vis daugėja. Nemažai žmonių jau paliko miestą, tačiau jame vis dar glaudžiasi tūkstančiai civilių bei sukilėlių.
Atskirti vienų nuo kitų dažnai neįmanoma. Anot medikų – ir nėra laiko.
Vyriausiasis Misratos ligoninės chirurgas Mohammedas al Fagiehas rodė sužalotų ir ant operacinės stalo mirusių žmonių nuotraukas – vienas jaunuolis su skyle galvoje, moteris – skeveldrų nusėtu kūnu.
„Ji meldėsi namuose, kai sprogo artilerijos sviedinys. Daugelis sužeistųjų ir mirštančiųjų atgabenti iš namų griuvėsių”, – teigė medikas.
Buvęs onkologas, sukilimo metu tapęs chirurgu, kasdien sulaukia vis daugiau pacientų. Perpildytoje ligoninėje medikai nesuspėja suktis, o vietų nuolat trūksta.
Į ligoninę trečiadienį buvo atvežta ir grupė Vakarų žiniasklaidos atstovų. Britų režisierius Timas Hetheringtonas bei fotografas Chrisas Hondrosas atgabenti mirtinai sužeisti.
Dar du fotografai buvo sunkiai sužeisti. Kartu su sukilėliais po miestą keliavę vyrai žuvo per jau įprastą M.Gaddafi pajėgų apšaudymą.
Nepertraukiamas šaudymas
Kasdienius apšaudymus kenčiantys Misratos gyventojai privalo išmokti mūšio taisykles: būti bet kada pasiruošusiems bėgti nuo vieno pastato iki kito, saugotis snaiperių, nesprogusių kasetinių bombų po kojomis, klausytis, kur krinta sviediniai.
Be elektros likusiame mieste vienas populiariausių daiktų – generatorius. Jais tiekiama energija maitinami televizoriai, per kuriuos miesto gyventojus pasiekia žinios iš viso pasaulio.
„Apšaudymo intensyvumas tiesiog neįtikėtinas. Pertrauka būna tik tuomet, kai jie papildo amuniciją”, – teigė geografijos profesorius Abdulas Athimas Salimas.
Pripažįstama, kad M.Gaddafi pajėgas pažaboti mėginančiai NATO aviacijai teko itin sunkus uždavinys.
Trūksta kovinių lėktuvų, taikiniai dažnai užmaskuoti tarp civilinių objektų.
Taip pat nieko negali padaryti ir Jungtinės Tautos. Jas M.Gaddafi pareigūnai maitina pažadais apsaugoti civilius.
Gyvybės linija dar nenutrūko
Vienintelis miesto išsigelbėjimas kol kas yra ne tiek Aljanso antskrydžių kampanija, o jūra.
Ja iš Turkijos, Maltos bei kitur, nepaisant M.Gaddafi artilerijos apšaudymo, kasdien atplaukia laivai. Prisidengiant nakties tamsa jais išgabenama tūkstančiai pabėgėlių.
O sukilėliai iš Bengazio miesto visais įmanomais laivais – nuo keltų iki katerių – plukdo Misratai būtiniausius produktus: maistą, vaistus ir, žinoma, ginklus bei amuniciją.
Būtent tai dar palaiko sukilėlių ryžtą bei galimybes atremti M.Gaddafi šalininkų atakas.
Tačiau sukilėliai pripažįsta, kad taip amžinai būti negali.
„Uostas yra mūsų vartai į jūrą ir pasaulį. Kol jis išsilaikys, miestas bus gyvas.
Tačiau be didesnės pagalbos gali tekti ir pasiduoti”, – teigė sukilėlių atstovas Misratoje Suleimanas Fortia. (AP, „Reuters”, LR)
Žuvo pasaulyje pripažinti kūrėjai
* Libijoje per M.Gaddafi pajėgų surengtą minosvaidžių apšaudymą žuvę Vakarų šalių fotožurnalistai buvo gerai žinomi pasaulyje.
* Vienas jų – „Oskarui” nominuotas žurnalistas bei režisierius britas T.Hetheringtonas. Karštuosiuose pasaulio taškuose nemažai laiko praleidęs vyras labiausiai išgarsėjo pernai.
* Jis buvo vienas iš dviejų dokumentinio filmo „Restrepo”, pasakojančio apie JAV karių tarnybą viename priešakiniame poste Afganistane, režisierių.
* Kartu su britu žuvo Niujorke dirbęs fotonaujienų agentūros „Getty Images” fotografas Ch.Hondrosas. Jo nuotraukos iš apgultos Misratos būdavo spausdinamos didžiuosiuose pasaulio žurnaluose ir laikraščiuose.
* Ch.Hondrosas buvo pelnęs garbingų apdovanojimų, tarp jų Roberto Capos aukso medalį – prestižinį karo fotožurnalistikos apdovanojimą.
* Abu žurnalistai žuvo dirbdami savo darbą – rengdami reportažą apie apsiausto miesto kasdienybę bei sukilėlių kovą su režimo pajėgomis.
* Kiek anksčiau per konfliktą Libijoje žuvo du kiti reporteriai.
LIKIMAS. Misratos viltis – jūra, kuria atplaukia pagalba
Libijos diktatoriaus Muammaro Gaddafi pajėgų puolama Misrata patiria visus apgulto miesto baisumus: nuolatiniai bombardavimai, galynėjimasis gatvėje, žūtys ir kova už būvį. Kada visa tai baigsis?
Kol M.Gaddafi propaganda iš Tripolio išsijuosusi trimituoja, jog režimui lojalios pajėgos nė pirštu neliečia Misratos gyventojų, šiems tai prilygsta spjūviui į veidą.
„Atvykite, ištirkite, nėra jokių nusikaltimų prieš civilius”, – tikina M.Gaddafi ruporai.
Kad M.Gaddafi pareiškimai – melas, liudija garsių Vakarų žurnalistų žūtis per apšaudymus.
O nuolatinių kovų apgriautas miestas jau lyginamas su Sarajevu, kurį apsiautusios serbų pajėgos negailestingai bombardavo 1479 dienas. Ar Misrata tiek ištvers?
Tarp aukų – ir vakariečiai
Anot apgulto miesto gyventojų, daug kas priklauso nuo to, kiek gyvųjų liks Misratoje. Iki puolimo čia gyveno apie 300 tūkst. žmonių.
Žuvusiųjų ir sužeistųjų kasdien vis daugėja. Nemažai žmonių jau paliko miestą, tačiau jame vis dar glaudžiasi tūkstančiai civilių bei sukilėlių.
Atskirti vienų nuo kitų dažnai neįmanoma. Anot medikų – ir nėra laiko.
Vyriausiasis Misratos ligoninės chirurgas Mohammedas al Fagiehas rodė sužalotų ir ant operacinės stalo mirusių žmonių nuotraukas – vienas jaunuolis su skyle galvoje, moteris – skeveldrų nusėtu kūnu.
„Ji meldėsi namuose, kai sprogo artilerijos sviedinys. Daugelis sužeistųjų ir mirštančiųjų atgabenti iš namų griuvėsių”, – teigė medikas.
Buvęs onkologas, sukilimo metu tapęs chirurgu, kasdien sulaukia vis daugiau pacientų. Perpildytoje ligoninėje medikai nesuspėja suktis, o vietų nuolat trūksta.
Į ligoninę trečiadienį buvo atvežta ir grupė Vakarų žiniasklaidos atstovų. Britų režisierius Timas Hetheringtonas bei fotografas Chrisas Hondrosas atgabenti mirtinai sužeisti.
Dar du fotografai buvo sunkiai sužeisti. Kartu su sukilėliais po miestą keliavę vyrai žuvo per jau įprastą M.Gaddafi pajėgų apšaudymą.
Nepertraukiamas šaudymas
Kasdienius apšaudymus kenčiantys Misratos gyventojai privalo išmokti mūšio taisykles: būti bet kada pasiruošusiems bėgti nuo vieno pastato iki kito, saugotis snaiperių, nesprogusių kasetinių bombų po kojomis, klausytis, kur krinta sviediniai.
Be elektros likusiame mieste vienas populiariausių daiktų – generatorius. Jais tiekiama energija maitinami televizoriai, per kuriuos miesto gyventojus pasiekia žinios iš viso pasaulio.
„Apšaudymo intensyvumas tiesiog neįtikėtinas. Pertrauka būna tik tuomet, kai jie papildo amuniciją”, – teigė geografijos profesorius Abdulas Athimas Salimas.
Pripažįstama, kad M.Gaddafi pajėgas pažaboti mėginančiai NATO aviacijai teko itin sunkus uždavinys.
Trūksta kovinių lėktuvų, taikiniai dažnai užmaskuoti tarp civilinių objektų.
Taip pat nieko negali padaryti ir Jungtinės Tautos. Jas M.Gaddafi pareigūnai maitina pažadais apsaugoti civilius.
Gyvybės linija dar nenutrūko
Vienintelis miesto išsigelbėjimas kol kas yra ne tiek Aljanso antskrydžių kampanija, o jūra.
Ja iš Turkijos, Maltos bei kitur, nepaisant M.Gaddafi artilerijos apšaudymo, kasdien atplaukia laivai. Prisidengiant nakties tamsa jais išgabenama tūkstančiai pabėgėlių.
O sukilėliai iš Bengazio miesto visais įmanomais laivais – nuo keltų iki katerių – plukdo Misratai būtiniausius produktus: maistą, vaistus ir, žinoma, ginklus bei amuniciją.
Būtent tai dar palaiko sukilėlių ryžtą bei galimybes atremti M.Gaddafi šalininkų atakas.
Tačiau sukilėliai pripažįsta, kad taip amžinai būti negali.
„Uostas yra mūsų vartai į jūrą ir pasaulį. Kol jis išsilaikys, miestas bus gyvas.
Tačiau be didesnės pagalbos gali tekti ir pasiduoti”, – teigė sukilėlių atstovas Misratoje Suleimanas Fortia. (AP, „Reuters”, LR)
Žuvo pasaulyje pripažinti kūrėjai
* Libijoje per M.Gaddafi pajėgų surengtą minosvaidžių apšaudymą žuvę Vakarų šalių fotožurnalistai buvo gerai žinomi pasaulyje.
* Vienas jų – „Oskarui” nominuotas žurnalistas bei režisierius britas T.Hetheringtonas. Karštuosiuose pasaulio taškuose nemažai laiko praleidęs vyras labiausiai išgarsėjo pernai.
* Jis buvo vienas iš dviejų dokumentinio filmo „Restrepo”, pasakojančio apie JAV karių tarnybą viename priešakiniame poste Afganistane, režisierių.
* Kartu su britu žuvo Niujorke dirbęs fotonaujienų agentūros „Getty Images” fotografas Ch.Hondrosas. Jo nuotraukos iš apgultos Misratos būdavo spausdinamos didžiuosiuose pasaulio žurnaluose ir laikraščiuose.
* Ch.Hondrosas buvo pelnęs garbingų apdovanojimų, tarp jų Roberto Capos aukso medalį – prestižinį karo fotožurnalistikos apdovanojimą.
* Abu žurnalistai žuvo dirbdami savo darbą – rengdami reportažą apie apsiausto miesto kasdienybę bei sukilėlių kovą su režimo pajėgomis.
* Kiek anksčiau per konfliktą Libijoje žuvo du kiti reporteriai.
http://www.lrytas.lt/?data=20110422&...k_id=99&view=2
Čia kažkur galai nesueina. Dar niekur nerašo, kad sukilėlių sostinė Bengazis yra džihadistų lopšys, iš kurio jie vyksta sprogdintis į Iraką ir kitur. Ir dabar jiems per Egipto sieną Vakarai tiekia ginklus, pažeisdami kažkurių metų rezoliuciją dėl ginklų embargo Libijai. Esant tokiai politikai, NATO Artimuosiuose Rytuose kariaus amžinai. 
Comment