Politika

[Wycka]

Lietuva pritaria beviziam režimui su visu Karaliaučiaus kraštu

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis teigia, kad Lietuva pritaria beviziam režimui su visa Rusijos Karaliaučiaus sritimi.
Klausimą, kaip palengvinti žmonių judėjimą per sieną, jis ketvirtadienį Vilniuje aptarė su Karaliaučiaus gubernatoriumi Nikolajumi Cukanovu.
"Aš pateikiau pavyzdį, kad Baltarusija jus jau aplenkė. Mes su Baltarusija gal šiais metais pasirašysime, kai su Rusija galėjome pasirašyti 2009 metais. Bet tai žinoma neužkerta kelio, nes tada Rusijos pusė apsigalvojo", - žurnalistams po susitikimo sakė A.Ažubalis.
"Mes dabar toliau dirbame, mes pasisakome už tai, kad Karaliaučiaus sritis būtų visa įjungta, jeigu sutars valstybės narės ir Komisija, jeigu keis reglamentą. Čia mes nematome jokių problemų šiam klausimui", - dėstė ministras.
(...)
Lietuva kartu su Rusija ir Baltarusija derėjosi dėl susitarimų, kurie leistų pasienio gyventojams, gyvenantiems iki 30 ar 50 kilometrų nuo sienos, ją kirsti su specialiais ilgalaikiais leidimais nereikalaujant vizų. Tačiau Rusijos toks būdas ilgainiui ėmė nebetenkinti ir ji kartu su Lenkija Europos Sąjungos narėms bei institucijoms ėmė siūlyti supaprastinto bevizio judėjimo tvarką taikyti visam Karaliaučiaus kraštui.

[Silber418]

V.Putinas nori, kad ES sušvelnintų vizų taisykles

Trečiadienį viešėdamas Švedijoje Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas sakė norįs, kad Europos Sąjunga (ES) sušvelnintų vizų reikalavimus Rusijos piliečiams, praneša "RIA Novosti".
"Mes žengėme žingsnį į priekį ir tikimės, kad Švedija ir kitos ES šalys pamatys mūsų pastangas ir padės išspręsti su vizomis susijusias problemas", - sakė V. Putinas.
Anksčiau Rusija nustatė bevizį režimą švedams, kurie trims dienoms keliauja į antrą pagal dydį Rusijos miestą Sankt Peterburgą.
V. Putinas pabrėžė, kad švedai rusams nesuteikia panašių nuolaidų ir pavadino tai "abipusiškumo principo pažeidimu".
Praėjusią vasarą Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas Rusijos ir ES viršūnių susitikimo metu sakė, kad atėjo metas atsisakyti vizų režimo tarp Rusijos ir ES.
"Mes norime bevizio režimo. Manome, kad esame tam pasiruošę", - tada sakė D. Medvedevas.

www.delfi.lt

Beje, nepaisant vizų režimo, imigrantų iš NVS šalių skaičius Skandinavijoje didėja.

[Wycka]

V.Putinas nori, kad ES sušvelnintų vizų taisykles

(...)
Praėjusią vasarą Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas Rusijos ir ES viršūnių susitikimo metu sakė, kad atėjo metas atsisakyti vizų režimo tarp Rusijos ir ES.
(...)

Kokia nauda iš bevizio režimo Rusijai ir ES?

[Silber418]

Kokia nauda iš bevizio režimo Rusijai ir ES?

Siūlau kreiptis į kalbos autorių el. paštu.

[Wycka]

Siūlau kreiptis į kalbos autorių el. paštu.

Jo, gausiu atsakymą „ni tvajo diela“.

[Silber418]

Jo, gausiu atsakymą „ni tvajo diela“.

Užtat kokia garbė bus pačio D.Medvedevo atsakymą gauti.

[Wycka]

Užtat kokia garbė bus pačio D.Medvedevo atsakymą gauti.

Kokio Medvedevo, geriausiu atveju jo sekretorės.

[Mørtã]

o mums reikia vizu i Kaliningrada vaziuoti?

[oranger]

Jo, gausiu atsakymą „ni tvajo diela“.

O gal kaip tik, per programą "Vremia" parodys kaip Medvedas "rašo atsakymą nesusipratėliui iš Pribaltikos"

[Wycka]

o mums reikia vizu i Kaliningrada vaziuoti?

Smulkmenų neprisimenu, bet atrodo iki 2004m. (LTU įstojimo į ES) tarp Lietuvos ir Kaliningrado srities (ne visos Rusijos) galiojo bevizis režimas (na nebent buvo darbo vizos). Kaip tik su LTU narystės ES pradžia atsirado tranzitinės vizos visiems Rusijos (ir ne tik) piliečiams, todėl kilo nemažai skandalų geležinkelio pasienio stotyje Kenoje.

[Wycka]

Tautininkai trauksis iš TS-LKD, jei pirmininku bus perrinktas A.Kubilius

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Priežiūros komitetui iš partijos pašalinus tautininkų flango lyderį, parlamentarą Gintarą Songailą, tautininkai šeštadienį vykstančioje konferencijoje svarsto, ar trauktis iš TS-LKD gretų, ar likti konservatorių apsupty. Jeigu būtų nutarta pasitraukti iš konservatorių partijos, tuomet būtų ketinama iš naujo atkurti Tautininkų sąjungą, tačiau sprendimas bet kokiu atveju įsigaliotų po dviejų mėnesių – tai yra jau įvykus TS-LKD pirmininko rinkimams.
Pristatydamas konferencijos projektą dėl galimo pasitraukimo Tautininkų frakcijos valdybos narys Tomas Baranauskas pripažino, kad įsigaliojimo terminas pasirinktas specialiai – esą jeigu TS-LKD pirmininku būtų perrinktas dabartinis partijos pirmininkas Andrius Kubilius, tuomet pasitraukimas taptų neišvengiamas.
Tačiau tuo atveju, jei pirmininke taptų Seimo vadovė Irena Degutienė, tuomet tautininkai galėtų apsigalvoti ir pasilikti TS-LKD gretose.
(...)
Kalbėdamas apie tai, ką tautininkai rado bendroje partijoje su konservatoriais, R. Garuolis paminėjo sutikęs daug bendraminčių, bet suradęs ir keistą frakciją, vadovaujamą premjero ir partijos pirmininko A. Kubiliaus – Lenkų rinkimų akcijos frakciją konservatorių viduje.
„Ši frakcija turi galią dėl to, kad jos pirmininkas yra ir TS-LKD pirmininkas A. Kubilius. Kodėl aš taip sakau? Pasižiūrėjus visus veiksmus matome, kad būtent A. Kubiliaus iniciatyva buvo prastūminėjamas Lenkų rinkimų akcijos rinkimų pažadas pakeisti pavardžių rašymą, tai buvo daroma labai intensyviai, panaudojant visus įmanomas resursus“, - pasakojo R. Garuolis.
(...)

[Wycka]

Pašalinus iš partijos G.Songailą, dalis konservatorių suabejojo partijos demokratiškumu

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Priežiūros komitetui pašalinus iš partijos parlamentarą Gintarą Songailą, daliai konservatorių ir krikdemų kilo klausimų dėl nevienodų partijos narių vertinimo standartų.
Politikai suabejojo, kodėl, pavyzdžiui, teisėsaugos akiratin patekę kolegos iš partijos nešalinami, o koalicija su lenkais ir rusais pasipiktinęs G. Songaila sulaukė pačios griežčiausios bausmės.
Tokius ir panašius klausimus dalis partijos Seimo narių išdėstė kreipimesi į partijos pirmininką bei prezidiumą, kuris ir buvo paprašęs Priežiūros komiteto įvertinti, ar G. Songailos siekiai apskųsti teismui partijos vadovybės siekius sudaryti koaliciją su Lietuvos lenkų rinkimų akcija ir Rusų aljansu neprieštarauja TS-LKD įstatams ir programai.
Kreipimąsi pasirašė daugiau nei dešimt Seimo narių, jo iniciatorė Aurelija Stancikienė.
Partijos pirmininko klausiama, kas padarė didesnė žalą partijos pamatinėms vertybėms – ar G. Songailos kreipimasis į teismą ar bandymai sudaryti Vilniuje valdančią koaliciją su Valdemaro Tomaševskio suformuotu lenkų ir rusų, tarp kurių dirba ir buvęs KGB inžinierius Viktoras Balakinas. Kaip žinoma, TS-LKD gretose kolaboravimas su sovietinėmis slaptosiomis tarnybomis vertinamas itin neigiamai.
Maža to, dokumento autoriai svarsto, ar buvęs Vilniaus meras ir vienas aktyviausių koalicijos su lenkais bei rusais iniciatorių Raimundas Alekna balsuodamas dėl G. Songailos pašalinimo Priežiūros komitete neturėjo nusišalinti.
G. Songaila iš partijos buvo pašalintas vieno balso persvara, tačiau, kaip ketvirtadienį partijos prezidiumo posėdyje aiškino Priežiūros komiteto pirmininkas Alfonsas Andriuškevičius, net jeigu balsai būtų pasiskirstę po lygiai, lemtų komiteto pirmininko balsas, o šiuo atveju jis balsavo už pašalinimą.
(...)

[Wycka]

Mes patys atvešime investuotojams leidimus į jų kontoras

Trečią kartą į Vilniaus mero kėdę atsisėdo už bandymą papirkti teistas Artūras Zuokas. Naujasis meras, gerai įvaldęs viešųjų ryšių gudrybes, jau pirmosiomis dienomis su entuziazmu griebėsi gyventojams patrauklių akcijų – paliepė iki Velykų išvežti šiukšles, įjungti visus žibintus ir pakvietė verslininkus investuoti. “Veidas” naujojo mero teiravosi, kaip, jo manymu, miestą padaryti patrauklų turistams, ką vadovas ketina daryti dėl šalia sostinės statomos atominės elektrinės ir milžiniškos miesto skolos, kaip jis įtikins miestiečius, kad dirbs jų naudai, o ne gins tam tikrų verslo grupuočių interesus. Pokalbį su A.Zuoku pradėjome nuo artimiausių naujojo mero darbų.
A.Z.: Net jeigu kas nors šiandien Vilniaus miestui duotų milijardą litų, nebūtų ką su tais pinigais daryti, nes per ketverius metus buvo visiškai sustabdytas projektų rengimas ir planavimas. Šiandien, norint kalbėti apie projektus ir jų įgyvendinimą, mums reikia mažiausiai metų projektams parengti, suderinti tarp skirtingų žinybų ir t.t.
O artimiausi planai – gatvių tvarka, kokybė, duobės. Tai miesto higiena, kuri pastaruoju metu buvo stipriai apleista. Kiti pagrindiniai dalykai – šilumos, komunalinis ūkis. Praėjusią savaitę pateikėme pirmąjį siūlymą Vyriausybei – siūlome, kad visų rūšių kuro, naudojamo šilumai gaminti, pirkimas būtų centralizuotas. Tada galima tikėtis vaisingesnių derybų ir, pavyzdžiui, dujų kainą sumažinti 10 proc.
Kitą savaitę nuo antradienio skelbiu 14 val. darbo dieną per parą – pirmiausia sau ir tam tikriems Vilniaus miesto padaliniams. Nuo antradienio susitikinėsime su visais tais, kurie šiandien turi idėjų, planų ir nori investuoti Vilniuje – plėsti savo verslą, kurti naujas darbo vietas. Mes pasirengę atvykti pas verslininkus į jų kontorą ar susitikti savivaldybėje, kad jie pristatytų savo idėjas. Šiandien, manau, yra kelių milijardų dydžio investicinių projektų, kurie iki šiol neįvykę grynai dėl biurokratinių procedūrų.
VEIDAS: Pavyzdžiui?
A.Z.: Pavyzdžiui, 160 mln. Lt vertės naujo viešbučio statyba Senamiestyje – jis jau stovėtų, jei valdžia būtų supratusi, ko reikia investuotojams. Be to, tikiuosi, mums paaiškins, kokį viešąjį interesą gina prokurorai dėl “Teo LT” pastato statybos šalia savivaldybės. “Teo LT” nori investuoti 160 mln. Lt į naujo, kokybiškos architektūros pastato statybą. Ir daugelis kitų projektų.
Aš manau, kad tikrai pasieksime tai, kad tiems investuotojams, kurie įgyvendina didelius projektus ir kuria daug gerai apmokamų darbo vietų, patys atvežtume leidimus į jų kontorą.
VEIDAS: Per Jūsų rinkimų kampaniją buvo daug pažadų, kurie daugeliui kėlė šypsnį. Tarkim,6400 Lt vidutinis atlyginimas ar Vilniaus oro linijos. Iš kur tokiems projektams gausite lėšų?
A.Z.: Jau turime užregistravę bazinio oro vežėjo pavadinimą. Šiandien diskutuojame su skirtingais galimais partneriais – ir Lietuvos, ir užsienio investuotojais. Nacionalinė valdžia šituose projektuose lygiai taip pat turi dalyvauti. Aš neabejoju, kad suvieniję pastangas mes tai padarysime. Baziniam oro vežėjui įsteigti, pagal skaičiavimus, šiandien reikia apie 20 mln. Lt. Ar tai pinigai?
VEIDAS: Ar grįšite prie senų idėjų, tokių kaip tramvajus ar Guggenheimo muziejus, kurio idėją jau nugvelbė suomiai? Kokių dar turite idėjų, kaip Vilnių padaryti patrauklų užsieniečiams?
A.Z.: Kad pasiektume 6400 Lt atlyginimą 2020-aisiais, mums reikia stipriai didinti efektyvumą, BVP kūrimą vienam vilniečiui. Viena efektyvių priemonių yra skatinti turizmą – per tą dešimties metų laikotarpį reikia padidinti turistų skaičių daugiau nei keturis kartus, t.y. 2,4 mln. turistų per metus. Kad tai padarytume, mums reikia bazinio vežėjo, gero susisiekimo, pasaulinio lygio kultūros institucijų. Reikia, kad Vilnius garsėtų kaip pirkimo sostinė ir konferencijų centras.
Tam labai svarbi kultūros infrastruktūra. Aš džiaugiuosi privačia iniciatyva šalia Nacionalinės dailės galerijos įkurti Modernaus meno centrą ir sakyčiau, kad turėtume galvoti apie pasaulinio lygio kultūros muziejų. Kiek supratu, Guggenheimo muziejus nuvažiavo, bet turime ir turėjome vieną pagrindinį partnerį – Ermitažą. Klausimas, ar jis nėra pakeitęs nuomonės, ar tebeturi minčių, kad Vilniuje galėtų būtų eksponuojama Ermitažo šiuolaikinio meno kolekcija.
Turime turėti pasaulinio lygio traukos centrų, antraip nebūsime matomi. Lietuviams geriausia aiškinti sporto terminais: norėdami, kad mūsų komanda laimėtų bronzą pasaulio čempionatuose, turime turėti žaidėjų, kurie žaidžia NBA ir geriausiuose klubuose.
Be abejonės, turime susigrąžinti Tautos namų idėją. Vilnius, sostinė, neturi ne tik futbolo stadiono, bet ir šiuolaikinės klasikinės muzikos koncertų salės. O jei kalbame apie visuomeninį transportą, grįšime prie vienos ar kitos transporto rūšies, kuri nukreipta į ateitį. Nėra tikslo bandyti atnaujinti troleibusų parką, nes šiandien visas visuomeninis transportas yra elektrinis – galite pirkti autobusą, kuris važiuoja naudodamas ne degalus, o elektrą, t.y. baterijas, ir jokio kontaktinio tinklo tam nereikia.
VEIDAS: Šiuo metu Vilniaus skola siekia beveik 900 mln. Lt. Kokia Jūsų vizija, kaip ją būtų galima mažinti?
A.Z.: Oficiali savivaldybės statistika rodo, kad kai aš gavau savivaldybę 2000 m. lapkričio 15 d., 2001 m. sausio pirmąją Vilniaus miesto kreditoriniai įsipareigojimai buvo 289 mln. Lt, o 2007 m. kovo 1 d., kai perdaviau Vilniaus miesto savivaldybę Juozui Imbrasui, Vilniaus miesto kreditoriniai įsipareigojimai buvo 273,6 mln. Lt. Šiandien aš gavau Vilniaus miesto savivaldybę, kurios kreditoriniai įsipareigojimai siekia 824 mln. Lt.
(...)

[andyour]

O artimiausi planai – gatvių tvarka, kokybė, duobės. Tai miesto higiena, kuri pastaruoju metu buvo stipriai apleista. Kiti pagrindiniai dalykai – šilumos, komunalinis ūkis. Praėjusią savaitę pateikėme pirmąjį siūlymą Vyriausybei – siūlome, kad visų rūšių kuro, naudojamo šilumai gaminti, pirkimas būtų centralizuotas. Tada galima tikėtis vaisingesnių derybų ir, pavyzdžiui, dujų kainą sumažinti 10 proc.

Ar vistik padidinti su aka "Rubikonas" drauge?

O jei kalbame apie visuomeninį transportą, grįšime prie vienos ar kitos transporto rūšies, kuri nukreipta į ateitį. Nėra tikslo bandyti atnaujinti troleibusų parką, nes šiandien visas visuomeninis transportas yra elektrinis – galite pirkti autobusą, kuris važiuoja naudodamas ne degalus, o elektrą, t.y. baterijas, ir jokio kontaktinio tinklo tam nereikia.

Gal troleibusų parko naujinimas ir nedega, bet, o kuriame mieste kursuoja tie elektriniai autobusai?

[Wycka]

Tautininkai lieka su konservatoriais, prašoma grąžinti Songailą

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Tautininkų frakcija šeštadienį nutarė kol kas nesitraukti iš partijos, tačiau ji prašo į konservatorių gretas grąžinti buvusį savo vadovą parlamentarą Gintarą Songailą.
„Tautininkų frakcija nutarė kreiptis į TS-LKD institucijas, kad būtų atkurta G.Songailos, Kazimiero Uokos ir Arvydo Radžiūno narystė partijoje. Nenorime skubėti, tikimės geros valios iš TS-LKD“, - šeštadienį sakė laikinuoju frakcijos vadovu išrinktas Algimantas Birbilas.
Anot jo, dauguma šeštadienį Vilniuje, Seimo rūmuose, vykusios konferencijos dalyvių balsavo už išėjimą iš valdančiosios partijos, bet šis sprendimas dviejų trečdalių balsų nesurinko.
(...)

[senasnamas]

Zuokui reikia keleto prievaizdų, kad jį kontroliuotų ir jo energiją nukreiptų tinkama linkme, tada bus ne tik Ostapas Benderis , bet ir geras meras. Gal prievaizdų vaidmenį kažkiek atliks žiniasklaida ir oponentai. Kol kas tai populizmas veržiasi per kraštus, pvz., dėl oro linijų.

Baziniam oro vežėjui įsteigti, pagal skaičiavimus, šiandien reikia apie 20 mln. Lt. Ar tai pinigai?

Vien įsteigti neužtenka, reikia ir pelningo darbo. Pelningas darbas be valstybės dotacijų neįmanomas, nes visi populiariausi maršrutai yra užimti stambių užsienio bendrovių ir jos tarpusavyje stipriai "pešasi" dėl kiekvieno keleivio. Su Wizzair ir Ryanair nepakonkuruosi, o mažiau populiarūs maršrutai bus nuostolingi. Jeigu jie būtų patrauklūs, tai jau būtų užimti. Turėjom "vieno lėktuvo" lietuvišką bendrovę, baigėsi nekaip. Aišku, galima kaltinti krizę, tačiau, kita vertus, tuo metu, kai jie dirbo, Vilniuje dar nebuvo nei Wizzair, nei Ryanair. Todėl kalbėdamas apie bazines oro linijas Zuokas arba nesigaudo situacijoje, arba ruošia veiklos dirvą kokiems nors savo "verslo partneriams".

[Silber418]

Atrodo, kol kas beprecendentis atvejis:

Šengeno zonai priklausanti Danija atkurs pasienio postus

Danija įves pasienio kontrolės punktus prie sienų su Vokietija ir Švedija, pareiškė finansų ministras Clausas Hjortas Frederiksenas trečiadienį, vyriausybei pasiekus tokį susitarimą su kraštutiniais dešiniaisiais.
„Mes susitarėme kuo greičiau atkurti muitinės patikrinimą prie Danijos sienų“, - žurnalistams sakė C.Hjortas Frederiksenas.
Nauji pasienio kontrolės postai pradės veikti per tris artimiausias savaites, informavo ministras.
„Per pastaruosius penkerius metus pastebėjome tarpvalstybinių nusikaltimų augimą, o šios priemonės turėtų pažaboti šią problemą. Mes statysime naujus postus prie Danijos ir Vokietijos sienos, kurie bus aprūpinti nauja elektronine įranga ir registracijos numerių atpažinimo aparatūra“, - pridūrė jis.
Pasak ministro, Danija norėtų, kad danų muitinės pareigūnai nuolat budėtų prie Zundo tilto perėjos į Švediją.

www.alfa.lt

informacija anglų kalba:

Copenaghen has reintroduced border controls with Germany and Sweden. Denmark suspends the treaty of Schengen. Agreement between the government and the Party of the Danish people, extreme right of minority party

Denmark has decided to suspend the treaty of Schengen and reintroduced border controls with Germany and Sweden. The minister of the Department of Internal Revenue Claus Hjort Frederiksen has announced it. The decision has been assumed following an accord between the liberal-conservative government of minority and the Party of the Danish (Ppd) people of extreme right. The measure will go into effect within the next three weeks, the minister has illustrated, and controls will be effected to the terrestrial confinements with Germany, on the bridge that connects Denmark to Sweden and also in the harbors.
The Ppd and its leader, Pious Kjaersgaard, has relaunched the idea to prevent the illegal immigration and the crime organized after the north-African migratory wave at the southern edge of the European union. "We will realize new installations at the German frontier with new electronic tools and of identification", Frederiksen has added. The Danish decision temporarily anticipates of one day the proposal of the European Committee to the ministers of interior of the EU of the possibility of reintroducing border controls in the Schengen area, as required from France and Italy.

(išversta iš)
Redazione online
11 maggio 2011

[Silber418]

Tiesa, turimi omenyje tik būsimi muitininkų rengiami patikrinimi. Pasirinktinai bagažas tikrinimas visose Skandinavijos valstybėse.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Turint omenyje koks yra judėjimas tarp Malmės ir Kopenhagos tai bus visai "smagu".

[Eidvis]

Na, kad jau parašiau į Delfi, tai papostinsiu ir čia:

Ar per ateinančius Seimo rinkimus pasirinksime teisingai?

Apklausos rodo, kad kitus rinkimus į Seimą laimės šiuo metu opozicijoje esančios partijos. Pasak Socialdemokratų vadovo A. Butkevičiaus, jau yra pasiektas principinis susitarimas dėl bendradarbiavimo po rinkimų su Darbo partijos lyderiu Viktoru Uspaskichu bei Tvarkos ir teisingumo lyderiu Rolandu Paksu.

Regis, viskas kaip ir aišku, tačiau neaišku, kodėl mes, lietuviai, po rinkimų valdžioje norime matyti šiuo metu opozicijoje esančias partijas.