Politika

[senasnamas]

Daugiau valgytojų didesnio pyrago — gabalo dydis vis tiek gaunasi tas pats.

Taigi yra skirtumas, kur pyragą valgo trise, o kur penkiolika.

Kai kurios natūralios monopolijos neišvengiamos. Jei valstybė jas bent kiek prižiūri, pusė bėdos. Blogiau, kai monopolijos susidaro ten, kur lyg ir turėtų būti konkurencija.
Pavyzdžiui, buvo kalbų apie Swedbank ir SEB jungimąsi. Lietuvoje jie ir taip valdo didelę dalį rinkos. Didmeninėje prekyboje norima riboti grynųjų pinigų naudojimą – tai įvardijama kaip kovos su šešėliu priemonė. Manau, apskritai po kažkiek laiko grynųjų pinigų gali nelikti - visos operacijos bus elektroninės, matomos ir kontroliuojamos.

Jeigu sėkmingai veikia tinklas Maxima, kodėl šalia sėkmingai gyvuoja prieskonių, kavos, arbatos, saldumynų, ledų parduotuvėlės, taip pat kepyklos-parduotuvės?

Kai liūtai papuotauja, kažkas lieka ir šakalams .

Tai už ką gauna algą politikai ir valdininkai, jeigu vis tiek verslas juos, kaip sakė senasnamas, „dulkina“? Juk valstybė taip pat samdo gerus teisininkus. O gal laikas pripažinti, kad neapsimoka 'gręžti' verslą, nes jis vis tiek ras spragų arba išsikels ten, kur jam palankiau?

Kad lietuvoje jei ir gręžia, tai nebent smulkųjį verslą. Tik mokesčiai už darbo jėga dideli, o 15 proc. pelno mokestis tikrai nėra tas dalykas dėl kurio reikėtų skųstis. Visokius akcizus ir PVM vis tiek padengia vartotojai.
Norima į Lietuvą pritraukti kažkokių stambių investicinių ar "hedge" fondų ir atleisti juos nuo mokesčių. Kažkas panašaus kaip yra Liuksemburge. O smulkiems investuotojams ketinama sąlygas pabloginti - dabar už ilgiau kaip metus išlaikytas akcijas nereikia mokėti mokesčių, o norima tą terminą pratęsti iki 5 metų. Kitaip sakant lengvatos stambiems smulkiųjų sąskaita.
Verslas politikų "nedulkina", o maloniai bendradarbiauja . Prieš kelis metus buvo paviešinti Rubicon vadovo ir keleto Seimo narių telefono pokalbiai. Nemanau, kad toks atvejis vienintelis.
Kodėl JAV bankai turi tokias išskirtines sąlygas? Todėl, kad į Baltuosius rūmus ir kitas įstaigas kažkaip “netyčia” įsidarbina buvę Goldman Sachs ar kitų stambių bankų vadovai. Ir tai nėra naujas reiškinys. GS veiklos patirtis 142 m. Tai ne tik finansų tvarkymo, bet ir darbo su politikais patirtis.

[index]

Manau, apskritai po kažkiek laiko grynųjų pinigų gali nelikti - visos operacijos bus elektroninės, matomos ir kontroliuojamos.

Tai tik į gerą. Jei visos operacijos matomos ir kontroliuojamos tai trukdys sukčiavimui, kyšininkavimui ir mokesčių nemokėjimui. Manau, kad dėl to ir kyla pasipriešinimas šitam nutarimui.

[senasnamas]

Grįš į apyvartą auksinės ir sidabrinės monetos, aukso lydiniai ir panašūs vertingi dalykai, kurie dabar domina tik kolekcininkus ir kai kuriuos investuotojus . Nelegalios veiklos tai neišnaikins. O eiliniai žmonės tik prarastų galimybę rinktis. Jei būtų bankų valia, grynųjų pinigų nebūtų jau šiandien. Dabar atpratinimas vyksta pamažu. Tarkim, jei bankai sugalvotų kad ir simboliškai apmokestinti grynųjų pinigų išėmimą, atsiskaitymų kortelėmis skaičius iš karto išaugtų. O tie pardavėjai, kurie neturi kortelių terminalų, būtų priversti juos įsigyti, nes kitaip prarastų daug klientų. Į turgus dabar stumiami kasos aparatai, po kiek laiko ateis ir kortelių terminalai, jei iš viso tų turgų dar liks.

[index]

Į turgus dabar stumiami kasos aparatai, po kiek laiko ateis ir kortelių terminalai, jei iš viso tų turgų dar liks.

Bet dažnai tai ir daroma teisingai, nes tikrų turgų nelabai ir likę. Kas pr turgus kai pusė jo prekiauja vieno tiekėjo prekėmis ir sako, kad negali nuleisti, nes "viršininkas neleidžia". Lengvatines sąlygas taikyti reiktų gal tik ūkininkams, parduodantiems savo produkciją.

[Wycka]

Taigi yra skirtumas, kur pyragą valgo trise, o kur penkiolika.

Hmmm, atrodo, tarsi tyčia nesuprastum. Koks skirtumas, ar trise dalinasi 3kg ar penkiolika 15kg pyragą?

Buvo kalbų apie Swedbank ir SEB jungimąsi. Lietuvoje jie ir taip valdo didelę dalį rinkos. Didmeninėje prekyboje norima riboti grynųjų pinigų naudojimą – tai įvardijama kaip kovos su šešėliu priemonė. Manau, apskritai po kažkiek laiko grynųjų pinigų gali nelikti - visos operacijos bus elektroninės, matomos ir kontroliuojamos.

Dėl grynųjų pinigų nelikimo — visai gera idėja.
Dėl bankųn susijungimo — tai buvo kažkieno garsiai pagalvota apie tokią galimybę, ir žiniasklaida tai pasigavo. Nereikėtų to sureikšminti. Geriau pagalvokite, kodėl jūs patys naudojatės SEB ar Swedbank paslaugomis? Aš pvz dėl bankomatų skaičiaus.

Kad lietuvoje jei ir gręžia, tai nebent smulkųjį verslą. Tik mokesčiai už darbo jėga dideli, o 15 proc. pelno mokestis tikrai nėra tas dalykas dėl kurio reikėtų skųstis. Visokius akcizus ir PVM vis tiek padengia vartotojai.
Norima į Lietuvą pritraukti kažkokių stambių investicinių ar "hedge" fondų ir atleisti juos nuo mokesčių. Kažkas panašaus kaip yra Liuksemburge. O smulkiems investuotojams ketinama sąlygas pabloginti - dabar už ilgiau kaip metus išlaikytas akcijas nereikia mokėti mokesčių, o norima tą terminą pratęsti iki 5 metų. Kitaip sakant lengvatos stambiems smulkiųjų sąskaita.

Reikėtų skirti tai, ko norima ir tai, kas realiai daroma. Dar ~1992m. kai tik pasigirdo pirmosios idėjos apie LEZ, oficialūs pareigūnai aiškino, kad Lietuvoje nereikia jokių LEZ, nes visa šalis bus vietisas LEZ. Rezultatas — 1992m. pabaigoje Abišala įvedė 33% GPM + 3% (ar 6?) PSD.
O dėl pelno mokesčio jau savo nuostatas buvau išdėstęs. Kam kartotis?

[senasnamas]

Koks skirtumas, ar trise dalinasi 3kg ar penkiolika 15kg pyragą?

Taigi rinkos (pyrago) dydis nepriklauso nuo konkurentų skaičiaus. Jei yra trys ir ateina ketvirtas, tai paima kąsnį iš tų, kurie labiausiai žiopso. Pyragas nepadidėja, kai ateina naujų valgytojų. Arba ne taip supratau tavo pirmą mintį: "Daugiau valgytojų didesnio pyrago — gabalo dydis vis tiek gaunasi tas pats."

Geriau pagalvokite, kodėl jūs patys naudojatės SEB ar Swedbank paslaugomis?

Visų pirma, nemanau, kad būtų galima gauti atlyginimą grynais. Nors seniau tai buvo įprasta (kalbu apie legalų uždarbį). Šiaip jau kai kurios banko paslaugos vis tik yra naudingos, be to, yra šiokia tokia konkurencija, nes yra lietuviškų bankų, todėl dar įmanoma rinktis.
Australijoj pelno mokestis 30 proc. Skandinavijoj apie 30 proc., Estijoj 20 proc. Ar tose šalyse blogos sąlygos verslui? Vien tik tas mokestis, išimtas iš konteksto, nieko nereiškia. Daugumoje šalių jo dydis maždaug nuo 20 iki 30 proc.

[Lettered]

Tai tik į gerą. Jei visos operacijos matomos ir kontroliuojamos tai trukdys sukčiavimui, kyšininkavimui ir mokesčių nemokėjimui. Manau, kad dėl to ir kyla pasipriešinimas šitam nutarimui.

Bebejo, nes dabar visur kur yra kažkas juodo ir nešvaraus sukasi grynieji pinigai (pajamos, kontrabanda, kyšiai).
Bet turbūt išvykus gryniesiems, bus geriau įvaldytos kompiuterinės finansinės machinacijos.

[r08n]

Grįš į apyvartą auksinės ir sidabrinės monetos, aukso lydiniai ir panašūs vertingi dalykai,

Kuo jie vertingi?

[Wycka]

Taigi rinkos (pyrago) dydis nepriklauso nuo konkurentų skaičiaus. Jei yra trys ir ateina ketvirtas, tai paima kąsnį iš tų, kurie labiausiai žiopso. Pyragas nepadidėja, kai ateina naujų valgytojų. Arba ne taip supratau tavo pirmą mintį: "Daugiau valgytojų didesnio pyrago — gabalo dydis vis tiek gaunasi tas pats."

Matyt abu vienas kito iki galo nesuprantame.
Įsivaizduokime tokią hipotetinę situaciją. Tu esi alkanas, užeini į virtuvę, ir matai, kad ant stalo padėti du vienodai skanūs pyragai. Vienas sveria 3kg, kitas — 15kg. Prie pirmojo sėdi 3 valgytojai, o prie kito — 20. Beje, yra galimybė keptis ir savo pyragą, bet miltų, kiaušinių, pieno ir kitų produktų, kaip ir viryklės kepimo kokybė tau (ir visiems kitiems) yra sunkiai nustatoma, todėl niekas nėra tikras, ar toks pats skanus ir ar išvis valgomas pyragas iškeps. Taigi matai, kad pirmąjį pyragą dalinasi trise, visiems kiekvienam po 1kg. Antrąjį dalinasi dvidešimt, taigi kiekvienam tenka po 0,75kg. Ką renkiesi? Jeigu eisi prie pirmojo pyrago ir bandysi susitarti dalintis po lygiai, tau teks iki 0,75kg. Jeigu eisi prie antrojo ir bandysi tartis dalintis po lygiai, tau teks iki 714kg. Aišku, gali mėginti slapta prieiti ir bandyti pasivogti kad ir visą pyragą. Kur tau labiau pasiseks — kai būsi vienas iš 4 ar vienas iš 21? Aišku, kai vienas iš 21, nes lengviau „paskęsti“ minioje. Tačiau šį pyragą gins jį taip pat valgantys 20, taigi visą užsigrobti bus daug daug sunkiau. Tačiau geruoju tartis bus paprasčiau, nes likę mažiau nukentės nuo vieno papildomo valgytojo. Bet ir pats gausi mažiau.
Žodžiu, visur yra ir privalumų, ir trūkumų. Vieni siekia to mažojo, kiti didžiojo pyrago, treti rizikuoja kepdami naują pyragą. Aišku, realiame versle viskas yra dar sudėtingiau.

Visų pirma, nemanau, kad būtų galima gauti atlyginimą grynais. Nors seniau tai buvo įprasta (kalbu apie legalų uždarbį). Šiaip jau kai kurios banko paslaugos vis tik yra naudingos, be to, yra šiokia tokia konkurencija, nes yra lietuviškų bankų, todėl dar įmanoma rinktis.
Australijoj pelno mokestis 30 proc. Skandinavijoj apie 30 proc., Estijoj 20 proc. Ar tose šalyse blogos sąlygos verslui? Vien tik tas mokestis, išimtas iš konteksto, nieko nereiškia. Daugumoje šalių jo dydis maždaug nuo 20 iki 30 proc.

Pelno mokestis paprastai yra mažas naujose šalyse ir tose šalyse, kurios gyvena iš mažų mokesčių.
Įtai Juodkalnijoje pelno mokestis tik 9%, o Bulgarijoje, Serbijoje, Makedonijoje, Albanijoje, Vengrijoje ir Kipre jis tik 10%, Airijoje — 12,5%; socialdemokratinėje ir nuo krizės kenčiančioje Islandijoje 18%, o štai Prancūzijoje 33,33% ir Belgijoje 34,99%. Bet pasaulio rekordas priklauso... Kamerūnui. Jame peno mokesčio tarifas yra net 38,5%.
Mano minėtas Monakas. Žinoma, pelno mokestis net 33,33%, bet visiems žmonėms taikomas 0% GPM, kai Lietuvoje jis 15%, arba Monake neapmokestinama darbo jėga (mokestis, kurį sumoka darbdavys), o Lietuvoje — 39,98%. Monake PVM tik 19,6%, kai Lietuvoje jis yra 21%.
Įdomu, kad UK priklausančioje Meno saloje išvis nėra pelno mokesčio.

[Tomas]

Pirma, neįvardinai konkrečiai tų punktų, kur aš „nusišnekėjau“.
Antra, aš ir neneigiu, kad socializmu prisidengia nusikalstamos grupuotės.
Trečia, ir koks esminis teorinis skirtumas tarp socializmo ir socialiai orientuotos ekonomikos? Aš matau tik vieną — socialiai orientuotoje ekonomikoje leidžiama privati nuosavybė ir privati veikla, bet ji yra žiauriai ribojama mokesčiais. Palyginimui gaunasi maždaug taip: tu savo lysvėje gali auginti pomidorus (sėti, tręšti, laistyti, ravėti), bet kai ateis laikas nuimti derlių, mes pusę ar net daugiau nei pusę pasiimsime, nes kiti kaimo gyventojai alksta ir nenori/negali patys augintis pomidorus.

Primityvus, tipiškai liberastinis, socialinės rinkos ekonomikos apibrėžimas.
Iš principo socialinė rinkos ekonomika nuo "laisvos" rinkos ekonomikos skiriasi tuo, kad toje rinkos ekonomikos smėlio dėžėje yra arbitras (dažniausiai valstybė), kontroliuojantis, kad žaidimai smėlio dėžėje vyktų pagal tam tikras taisykles siekiant tam visuomenei ir valstybei naudingo tikslo, o žaidėjai jų laikytųsi. Tos taisyklės gali kažkiek kisti (ir kinta) nuo priklausomai nuo politinės daugumos valios, nuo išorės ekonomikos aplinkybių ir t.t. ir pan. Siekiamas tikslas taip pat gali atitinkamai kisti, bet jis dažniausiai būna gana sudėtingas. Pvz. Vokietijos ekonomikai ilgai buvo formuluojami šie (liberaliu požiūriu netgi prieštaraujantys vieni kitiems) tikslai: tolygus ekonomikos augimas, stabilios kainos, maža bedarbystė. Palyginimui "laisvos" rinkos žaidėjų tikslas kur kas paprastesnis - "uždirbti milijoną".

Socialinė rinkos ekonomika niekaip neneigia "nematomos rankos", t.y. rinkos savireguliacijos mechanizmo. Tik tiek, kad rinkos savireguliacija dažnai yra nemalonus, ilgalaikis ir skausmingas procesas (pasireiškiantis "burbulais", krizėm, karais ir t.t. ir pan.). Tuo tarpu eiliniam žmogeliui kur kas svarbiau yra ši diena ir trumpalaikė, gal kelių metų perspektyva. Taigi socialinė rinkos ekonomika yra ta pati laisvos rinkos ekonomika tik žmogišku veidu

[Juozas007]

'' Gražiai " pasirodė Kauno meras - ''ale'' krepšinio sostinės meras -->
Skaitytojo laiškas: Kauno meras smogė nepilnamečiui per krepšinio rungtynes

Jei sakyčiau, kad salėje buvę žmonės nebuvo šokiruoti – būtų netiesa. Aš ir pats žado netekau... Po rungtynių meras prapuolė kaip į vandenį. Nenuostabu – tyla tokiu atveju visada gera byla. Ypač prieš rinkimus, kai bandai atrodyti geras, rūpestingas ir pozityvus. Bet yla maiše neilgai tūno ir išlenda pačiose netikėčiausiose situacijose. Kad ir per krepšinio varžybas.
http://www.krepsinis.net/skaitytojo-...es-163150.html

[senasnamas]

Šiek tiek apie grynuosius pinigus:
http://www.acting-man.com/?p=2710
Pasirodo, Švedijoje yra norų mažmeninėje prekyboje apsieiti be grynųjų. Atseit, kad būtų apsisaugota nuo apiplėšimų. Galima pamanyti, kad tai šalis, kurioje didžiausias nusikalstamumas. Matyt, Lietuva idėjų iš jos ir semiasi. Bet Lietuvai apiplėšimai mažiau svarbu , jai aktualiau šešėlis.
Straipsnyje teigiama, kad šešėlinė ekonomika visai šalies ekonomikai suteikia ir naudos. Grynųjų pinigų atsisakymas reikštų finansinio privatumo pabaigą. Šešėlinėje ekonomikoje būtų naudojama kitų šalių valiuta. Kitaip sakant, žmonių laisvės būtų apkarpytos, o nusikalstamumas niekur nedingtų.
Labai vietoj B. Franklino žodžiai: kas dėl laikino saugumo atsisako savo laisvių, ilgainiui netenka ir to, ir to.

[Kecal]

Labai vietoj B. Franklino žodžiai: kas dėl laikino saugumo atsisako savo laisvių, ilgainiui netenka ir to, ir to.

Link to ir einame - vaizdo kameros kiekviename žingsnyje, biometriniai duomenys pasuose, kalbos apie grynųjų pinigų atsisakymą... Akivaizdu, kad žmonės pavargo nuo laisvės, ir ieško būdų, kaip jos atsikratyti. Galbūt demokratinė santvarka kol kas apsaugo nuo sunkiausių privatumo pažeidimų, tačiau pamirštama, kad nė viena santvarka nėra amžina, ir šiuo metu kuriamas totalios kontrolės mechanizmas, kuriuo ateityje bus labai lengva piktnaudžiauti. Įsivaizduokite stalinistinę SSRS ar nacistinę Vokietiją su šiuolaikinės valstybės techninėmis galimybėmis... O su tokiomis galimybėmis, kurios bus po 10, 20, 50 metų?

Beje, grynųjų atsisakymas turi ir labai paprastą ekonominę logiką - atsiskaitant banko išduota kortele, gerokai sunkiau taupyti. Žmogus nevertina virtualių, nematomų pinigų, nepastebi, kaip jie ateina ir išeina. Iš esmės būtent dėl to ir buvo sukurtos banko kortelės - siekiant skatinti vartojimą, lengvesnį pinigų judėjimą iš vienos kišenės į kitą. Kadangi man toks judėjimas nenaudingas, bent jau kol nesu milijonierius, visada stengiuosi atsiskaityti grynaisiais, jei tik turiu tokią galimybę.

[andyour]

Beje, grynųjų atsisakymas turi ir labai paprastą ekonominę logiką - atsiskaitant banko išduota kortele, gerokai sunkiau taupyti. Žmogus nevertina virtualių, nematomų pinigų, nepastebi, kaip jie ateina ir išeina. Iš esmės būtent dėl to ir buvo sukurtos banko kortelės - siekiant skatinti vartojimą, lengvesnį pinigų judėjimą iš vienos kišenės į kitą. Kadangi man toks judėjimas nenaudingas, bent jau kol nesu milijonierius, visada stengiuosi atsiskaityti grynaisiais, jei tik turiu tokią galimybę.

Aš vertinu patogumą ir visada pasiimu čekį. O gal ir gerai, kad žmonės nevertina virtualių pinigų, gal apskritai mažiau vertins pinigus. Be to, jie supranta, kad norint visada atsiskaityti savo kortele turi nuolat dirbti. O grynų galima ir pasivogti, perparduoti ką nors ar įgyti apgaule.

[bebop]

Aš vertinu patogumą ir visada pasiimu čekį. O gal ir gerai, kad žmonės nevertina virtualių pinigų, gal apskritai mažiau vertins pinigus. Be to, jie supranta, kad norint visada atsiskaityti savo kortele turi nuolat dirbti. O grynų galima ir pasivogti, perparduoti ką nors ar įgyti apgaule.

O kas draudžia pavogtus pinigus padėti į sąskaitą ir mokėti kortele?

[index]

O kas draudžia pavogtus pinigus padėti į sąskaitą ir mokėti kortele?

Matai, didelės įplaukos į sąskaitą neaišku iš kur greit pastebimos ir pritraukia VMI ir FNTT dėmesį.

[Kecal]

Aš vertinu patogumą ir visada pasiimu čekį. O gal ir gerai, kad žmonės nevertina virtualių pinigų, gal apskritai mažiau vertins pinigus. Be to, jie supranta, kad norint visada atsiskaityti savo kortele turi nuolat dirbti. O grynų galima ir pasivogti, perparduoti ką nors ar įgyti apgaule.

Nematomi pinigai vertinami dar labiau, nes greičiau išeina iš kišenės. Pats tai pripažįsti. Taigi vartojantis žmogus virsta savo piniginės vergu - jis turi nuolat (vis daugiau?) dirbti. Tai tik dar vienas būdas išsižadėti savo laisvės...

Žmogaus poreikiai yra būtinieji (pavalgyti, atsigerti, pamiegoti, apsirengti, pasimylėti/pratęsti giminę) ir dirbtinai sukurti (valgyti skaniai ir daug (daugiau, negu reikia organizmui), gerti gardžiai, nusipirkti madingiausių drabužių ir juos keisti kiekvieną sezoną, žinias ar filmus žiūrėti tik per plačiaekranį televizorių, prasilėkti naujausiu bemsu Vokiečių gatve, šalia pasisodinus didžiakrūtę blondinę, visiems aplinkiniams pademonstruoti naujausią ir kiečiausią išmanųjį telefoną, ir t.t., ir pan.).

Vartojimas kyla iš dirbtinai sukurtų poreikių, kurie neturi loginių ribų (gal tik išskyrus žmogaus biologines ypatybes, bet ir jas bus galima keisti ateityje). Todėl žmogus niekada neturės "pakankamai", ir visada privalės dar labiau stengtis, kad patenkintų vis sparčiau augančius poreikius. Tokiu būdu jo "laisvė" vartoti įgis vis labiau iškreiptas formas... Aš to apskritai nenoriu vadinti laisve.

[Lettered]

Link to ir einame - vaizdo kameros kiekviename žingsnyje, biometriniai duomenys pasuose, kalbos apie grynųjų pinigų atsisakymą... Akivaizdu, kad žmonės pavargo nuo laisvės, ir ieško būdų, kaip jos atsikratyti. Galbūt demokratinė santvarka kol kas apsaugo nuo sunkiausių privatumo pažeidimų, tačiau pamirštama, kad nė viena santvarka nėra amžina, ir šiuo metu kuriamas totalios kontrolės mechanizmas, kuriuo ateityje bus labai lengva piktnaudžiauti. Įsivaizduokite stalinistinę SSRS ar nacistinę Vokietiją su šiuolaikinės valstybės techninėmis galimybėmis... O su tokiomis galimybėmis, kurios bus po 10, 20, 50 metų?

Beje, grynųjų atsisakymas turi ir labai paprastą ekonominę logiką - atsiskaitant banko išduota kortele, gerokai sunkiau taupyti. Žmogus nevertina virtualių, nematomų pinigų, nepastebi, kaip jie ateina ir išeina. Iš esmės būtent dėl to ir buvo sukurtos banko kortelės - siekiant skatinti vartojimą, lengvesnį pinigų judėjimą iš vienos kišenės į kitą. Kadangi man toks judėjimas nenaudingas, bent jau kol nesu milijonierius, visada stengiuosi atsiskaityti grynaisiais, jei tik turiu tokią galimybę.

Netiesa, su kortelėmis visų pirma atsiskaityti lengviau, visų antra kur kas sunkiau nuslėpti nešvarius pinigus, priešingai negu atsiskaitant grynaisiais. Galų gale saugiau, nereikia rizikuoti nešiojantis dideles sumas (nebent ta rizika yra mažesnė, nei būti pagautam kokios nors VMI )
O su asmeniškai žmogaus finansiniu neatsakingumu tai nelabai susiję, tik psichologiškai taip atrodo, kad iš kortelės pinigai greičiau išleidžiami.
Ką turi bendro SSRS ar Nacistinė Vokietija, su saugumo priemonėmis kaip vaizdo kameros, elektroniniai pirštų antspaudai, pajamų deklaracijos, ,,inkilai'' gatvėse ir t.t.? Sąžiningas žmogus to tikrai neturėti bijoti (pvz. aš), ir netgi būti už. Nes jokių laisvių tai nesumažina, netgi padidina. Na nebent siūlai atsisakyti apskirtai visų teisėsaugos institucijų, nes vykdyti nusikaltimus ir likti nenubaustam irgi galima interpretuoti kaip tam tikrą laisvę? Tokių ,,laisvių'' tik Afrikos šalyse galima rasti.

[bebop]

Matai, didelės įplaukos į sąskaitą neaišku iš kur greit pastebimos ir pritraukia VMI ir FNTT dėmesį.

Tai nebūtinai didelės. Galima ir mažomis dalimis sukelti ir pan.

[index]

Tai nebūtinai didelės. Galima ir mažomis dalimis sukelti ir pan.

Tai, žinok, greičiausiai irgi sukeltų įtarimą. Pabandyk reguliariai kasdien į savo sąskaitą įnešti kad ir po 100 lt ir jau po kokios savaitės pamatysi, kad pinigai sąskaitoje neatsiranda ir sulauksi skambučio iš mokesčių inspektoriaus.