Politika

[c2h5oh]

Banguotos ekonomikos laikotarpiais, kaip dabar, tokioms jaunoms šalims kaip Lietuva iš tikrųjų daugiau naudos būtų iš didesnes galias turinčio prezidento (su sąlyga, jei išrenkamas tinkamas asmuo) negu iš Seimo, kuris pamažu tampa visokių nevykėlių ir skandalistų prieglobsčiu.

Jeigu į Seimą išrenkami "netinkami asmenys", tai kodėl prezidentu turėtų būti išrinktas "tinkamas asmuo"?

Rinkėjai tai juk tie patys, ir jie renka panašius į save.

Sakyčiau atvirkščiai, klaidos tikimybė, kai renki 1, daug didesnė, nei kai renki 141.

[senasnamas]

Dalis papuola pagal partijų sąrašus. Kita vertus, Seimo narių pasiūla kiekvieną kartą panaši - nebent kokia nauja skandalistų partija susikuria. O prezidento rinkimuose visada atsiranda daugiau naujokų. Seimo rinkimų galimybės Lietuvoje jau išsemtos, pastoviai kaitaliojasi tos pačios stambiosios politinės partijos: viena žmonės nusivilia, renka kitą, ta nusivilia, renka ankstesnę - pasaka be pabaigos. Esminės problemos nesprendžiamos, o kitos arba naujai susikūrusios partijos per silpnos, kad laimėtų akivaizdžią daugumą.

[nepolitikas]

šiandien lietuvos politinėje sistemoje didžiausia kvailystė partijų rinkiminiai sąrašai ir partijų besikuriančių tautiniu pagrindu registravimas.
dar vienas pageidautinas dalykas - privalomas dalyvavimas rinkimuose.
jeigu esi pilietis, tai ir elgtis reikia pilietiškai. nesąmonė, kai 30proc. atėjusių balsuoti nusprendžia už visus

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Būtų įdomus vaizdelis, kas dėtųsi, jeigu Kubilius staiga nuspręstų trauktis ir išsivesti konservus... Seimą supurtytų seniai regėta panika, matyt :-)

Veikiau pirmalaikiai rinkimai. Sunku įsivaizduot, kad tokioj situacijoj kas nors dar panorėtų formuot mažumos Vyriausybę, o surinkt į vieną krūvą 71 Seimo narį be konservatorių labai sunkiai įmanoma.

Dalis papuola pagal partijų sąrašus. Kita vertus, Seimo narių pasiūla kiekvieną kartą panaši - nebent kokia nauja skandalistų partija susikuria. O prezidento rinkimuose visada atsiranda daugiau naujokų. Seimo rinkimų galimybės Lietuvoje jau išsemtos, pastoviai kaitaliojasi tos pačios stambiosios politinės partijos: viena žmonės nusivilia, renka kitą, ta nusivilia, renka ankstesnę - pasaka be pabaigos. Esminės problemos nesprendžiamos, o kitos arba naujai susikūrusios partijos per silpnos, kad laimėtų akivaizdžią daugumą.

Jei partijų "pasiūla" būtų nedidelė būtų tik pliusas. Ir kai stambiosios politinės srovės bus atstovaujamos normalių socialdemokratinės, liberalios ir konservatyvios partijų, gal ir valdymas bus efektyvesnis, nes tos partijos turės aiškią ideologiją ir pagal ją galės formuoti savo strategiją ilgesniam nei 4 metų laikotarpiui. Dabar gi ta pasiūla yra kaip tik per didelė - prisisteigia partijų, kurių vienintelis turtas yra gražūs populistiniai šūkiai ir koks nors žinomesnis mordafeisas (Naujoji Sąjunga, Darbo partija, Tvarka ir teisingumas, Tautos prisikėlimo partija - visos jos šituo požiūriu vienodos), kai kurias politines sroves atstovauja net ne viena partija (liberalų pavyzdys). To pasėkmė - tenka klijuot koalicijas iš tų, kas bent jau neperkąs vieni kitiems gerklių, o apie galimybę efektyviai dirbti ir kalbėt neįdomu.

Skandalistų partijas turbūt labai greitai ir gražiai eliminuotų mažoritarinė Seimo rinkimų sistema. Asmeniškai aš labai sveikinčiau tokią reformą, tik vargu ar kas jos imsis. Paskutiniai apie tai kalbėjo lyg ir agurkiniai, bet tik iki tol, kol neatsikvošėjo ir nesuprato, kad jiems po tokios reformos bus kajuk jau per artimiausius rinkimus.

Ar kažką pakeistų prezidentinis valdymo modelis? Iš esmės ne. Seime toliau būtų tas pats, tik prie sistemos prisidėtų prezidentas, kuris, įmanoma, parlamente apskritai neturėtų jokio palaikymo. O tada jau valstybės valdymas vyktų pagal Krylovo pasakėčią apie lydeką, vėžį ir gulbę. Nebent, kas irgi įmanoma, prezidentas jau nebelabai teisėtais būdais sugebėtų įgyti didesnę faktinę valdžią nei parlamentas. Tada turėtume tą pačią pusiau autoritarinę sistemą kuria dabar mėgaujasi kai kurie rytiniai mūsų kaimynai.

[c2h5oh]

Dalis papuola pagal partijų sąrašus. Kita vertus, Seimo narių pasiūla kiekvieną kartą panaši - nebent kokia nauja skandalistų partija susikuria. O prezidento rinkimuose visada atsiranda daugiau naujokų. Seimo rinkimų galimybės Lietuvoje jau išsemtos, pastoviai kaitaliojasi tos pačios stambiosios politinės partijos: viena žmonės nusivilia, renka kitą, ta nusivilia, renka ankstesnę - pasaka be pabaigos. Esminės problemos nesprendžiamos, o kitos arba naujai susikūrusios partijos per silpnos, kad laimėtų akivaizdžią daugumą.

Netiesa, kiekvienuose seimo rinkimuose nuo 2000 metų labai gerai pasirodo kokia nors naujokų partija. Ir pasirodo taip gerai, kad patenka į valdančiąją koaliciją. 2000 - soclibai. 2004 - darbo partija. 2008 - šoumenai. Užduok sau klausimą - kodėl naujokų skandalistų partija valdžioje yra blogai, ir kodėl naujokas skandalistas prezidentas turėtų būti gerai?

Dar vienas aspektas. dauguma partijų yra 1 žmogaus partijos (lyderis + jo gerbėjai ir prisiplakėliai). Jas tauta dažniausiai taip ir vadina - paxo partija, paulausko partija, valinsko partija, uspaskiaus partija, prunskienės partija. Tik dviems partijoms tai negalioja (+ dar liberalai, kurie skyla, vienijasi ir keičia vadovus taip sparčiai, kad niekas nespėja atsiminti).

[senasnamas]

Na, jei laikysimės nuostatos, kad visi naujokai skandalistai, tai mūsų politinė sistema pasmerkta. Deja, turbūt tai tiesa. Prezidento rinkimuose irgi netrūko spalvingų asmenybių. Pvz., Pilvelis . Galvoju, ar Grybauskaitė naujokė, ar ne . Apskritai politikoje - ne, bet Lietuvos politikoje buvo padariusi šiokią tokią pertrauką. Kita vertus, jei Grybauskaitės rinkimų kampanija nebūtų buvusi tokia monolitinė, tai būtų atsiradę daugiau rimtesnių kandidatų. Dabar visi mąstantys matė, kad laimėti be šansų, tai konkuruoti teliko pilveliai ir panašūs.

[qwe]

Man toks klausimas jau seniai neduoda ramybės. Lietuvoje berods yra valdžių padalinimas. Leidžiamoji, vykdomoji... Net pagal konstitucijos 99 straipsnį "Ministras pirmininkas ir ministrai NEGALI užimti JOKIŲ kitų renkamų ar skiriamų pareigų..." O kas yra pas mus praktiškai? Kubiliukas ir kiti ministrai-seimo nariai, per balsavimus svarbius sėdi salėj ir spaudo mygtukus kartu su kitais seimūnais. Kaip tai gali būti? LR vyriausybė atsako seimui už savo veiklą, bet dabar gaunasi, kad atsakingas pats prieš save. Tai pasakykit man ar tai ne cirkas?

[taspac]

Kad kaip suprantu, vyriausybes nariai nera seimo nariai... sustabde savo igaliojimus ar pan.

[qwe]

Kad kaip suprantu, vyriausybes nariai nera seimo nariai... sustabde savo igaliojimus ar pan.

Na bet tokiu atveju į jų vietas turėtų būti deleguoti kiti žmonės. Taip pat neturėtų balstuoti priiminėjant įstatymus, bet yra kitaip. http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_sale..._bals_id=-7172 štai nuoroda į balsavimą už soc išmokų mažinimą. Visi 7 ministriukai-seimo nariai prabalsavo. Kaip taip gali būti? Tai yra aiškus konstitucijos pažeidimas.

[taspac]

Manau mes kazko iki galo nezinom ar nesuprantam... toki akivaizdu fakta turint senai visa spauda ar opozicija trimituotu.

EDIT radau:

Seimo nario įgaliojimai

Seimo narys gali būti skiriamas tik Ministru Pirmininku ar ministru;

http://lt.wikipedia.org/wiki/Seimas#...4.AFgaliojimai

[qwe]

Manau mes kazko iki galo nezinom ar nesuprantam... toki akivaizdu fakta turint senai visa spauda ar opozicija trimituotu.

EDIT radau:

Seimo nario įgaliojimai

Seimo narys gali būti skiriamas tik Ministru Pirmininku ar ministru;

http://lt.wikipedia.org/wiki/Seimas#...4.AFgaliojimai

Na dėl to netrimitavimo tai čia jau kita kalba. Ranka ranką plauna. Kiekvienas opozicionierius tikisi kada nors ateiti į poziciją Tai kam dabar rėkt ir plėšytis dėl to, kuo galbūt vėliau ir pats norėsi pasinaudot.

Iš to pačio šaltinio wiki:
"Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinėse įstaigose ir organizacijose."

Patogu kai įstatymų eilutės prieštarauja viena kitai, gali elgtis kaip nori ir net jei kas nors pradės knaisiotis, tai visas tas knaisiojimasis užtruks ilgai, o greičiausiai net ir liks kur nors KT stalčiuose dulkėt

[c2h5oh]

Man toks klausimas jau seniai neduoda ramybės. Lietuvoje berods yra valdžių padalinimas. Leidžiamoji, vykdomoji... Net pagal konstitucijos 99 straipsnį "Ministras pirmininkas ir ministrai NEGALI užimti JOKIŲ kitų renkamų ar skiriamų pareigų..." O kas yra pas mus praktiškai? Kubiliukas ir kiti ministrai-seimo nariai, per balsavimus svarbius sėdi salėj ir spaudo mygtukus kartu su kitais seimūnais. Kaip tai gali būti? LR vyriausybė atsako seimui už savo veiklą, bet dabar gaunasi, kad atsakingas pats prieš save. Tai pasakykit man ar tai ne cirkas?

Pacitavai vieną Konstitucijos straipsnį, pamiršęs kitą:

60 straipsnis
Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinėse įstaigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse. Savo įgaliojimų laikui Seimo narys atleidžiamas nuo pareigos atlikti krašto apsaugos tarnybą.
Seimo narys gali būti skiriamas tik Ministru Pirmininku ar ministru.
Seimo nario darbas, taip pat išlaidos, susijusios su jo parlamentine veikla, atlyginamos iš valstybės biudžeto. Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą.
Seimo nario pareigas, teises ir veiklos garantijas nustato įstatymas.

Konstitucijoje tiesiogiai parašyta, kad taip galima. Kur cirkas?

[praetor]

Konstitucijoje tiesiogiai parašyta, kad taip galima. Kur cirkas?

Cirkas tame, kad 5 straipsnis vienaip, o 61 - kitaip. Vienas įtvirtina valdžių padalijimo principą, o kitas jo įšimtį. Taigi, vykdomoji ir įstatymų leidžiamoji valdžia vieno žmogaus dispozicijoj.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Nes Lietuva - parlamentinė valstybė. O pralamentinėj sistemoj griežto valdžių padalijimo nėra, negali būti ir galų gale jis nereikalingas. Tuo labiau, kad ir parlamentas, ir vyriausybė yra kolegialios institucijos ir jei dalis parlamentarų yra vyriausybės nariais tai dar nereiškia, kad reikia dėti lygybės ženklą tarp viso parlamento ir visos vyriausybės.

Aišku, galima kelt klausimą ar fiziškai vienas asmuo gali skirt pakankamai laiko dviem tokiom atsakingom pareigybėm, bet tik tiek.

[qwe]

Pacitavai vieną Konstitucijos straipsnį, pamiršęs kitą:



Konstitucijoje tiesiogiai parašyta, kad taip galima. Kur cirkas?

Na taip 60str. parašyta, kad gali būti skiriamas ministru pirmininku arba ministru(bet aš ir nesakau, kad seimo nario negalima skirti ministru), o toliau sekančiam 99 straipsnyje parašyta, kad ministras pirmininkas ir ministrai NEGALI užimti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų. Taigi PASKYRUS seimo narį ministru jis pagal konstituciją jau NEBEGALI užimti seimo nario vietos.
Kaip seimo narys gali atstovauti savo rinkėjus jei jis eina ministro pareigas? Kaip gali žmogus tuo pačiu metu dirbti ir įstatymų leidžiamojoj ir įstatymų vykdomojoj valdžioje?

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Gerbiamieji, supraskit, kad Konstitucija yra vientisas teisės aktas ir jo negalima aiškinti paėmus be jokio konteksto vieną jo straipsnį ar straipsnio dalį. Dėl tokio nenoro atsižvelgt į visumą ir gaunasi linksmųjų ir išradingųjų klubo verti bandymai aiškint Konstituciją.

[praetor]

Nes Lietuva - parlamentinė valstybė. O pralamentinėj sistemoj griežto valdžių padalijimo nėra, negali būti ir galų gale jis nereikalingas. Tuo labiau, kad ir parlamentas, ir vyriausybė yra kolegialios institucijos ir jei dalis parlamentarų yra vyriausybės nariais tai dar nereiškia, kad reikia dėti lygybės ženklą tarp viso parlamento ir visos vyriausybės.

Aišku, galima kelt klausimą ar fiziškai vienas asmuo gali skirt pakankamai laiko dviem tokiom atsakingom pareigybėm, bet tik tiek.

Na, penkiolika Vyriausybės narių (maksimaliai) Seime balsuodami jau sudaro nemažą indėlį. Taigi, motyvas stengtis dirbti efektyviai ir baimė, kad Seimas įkrės beržinės košės vienu ar kitu būdu, menksta.
Dėl fizinio suderinamumo, tai išvis kaip pirštu į akį.

[c2h5oh]

Na taip 60str. parašyta, kad gali būti skiriamas ministru pirmininku arba ministru(bet aš ir nesakau, kad seimo nario negalima skirti ministru), o toliau sekančiam 99 straipsnyje parašyta, kad ministras pirmininkas ir ministrai NEGALI užimti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų.

KT laikosi prielaidos, kad Konstitucija - vientisas dokumentas, jame tarpusavio prieštaravimų nėra ir negali būti, todėl kiekvieną straipsnį reikia interpretuoti visų kitų straipsnių kontekste. Iš to išplaukia, kad 60 ir 99 straipsniai vienas kitam neprieštarauja, vadinasi, Seimo narys gali eiti ministro pareigas.

Tavoji interpretacija - kitokia, tu aptinki, kad 60 ir 99 straipsniai prieštarauja vienas kitam. Ir nusprendi, kad 99 straipsnis svarbesnis už 60 straipsnį. (juk Seimo narys, jeigu jis atsisako Seimo nario mandato, ir taip gali užimti BET KOKIAS pareigas).

Kaip seimo narys gali atstovauti savo rinkėjus jei jis eina ministro pareigas? Kaip gali žmogus tuo pačiu metu dirbti ir įstatymų leidžiamojoj ir įstatymų vykdomojoj valdžioje?

O kokios problemos dėl to? Berods, pas parlamento išradėjus britus beveik visi ministrai būna ir parlamento nariais. Ir kas?

[praetor]

Dar prie to paties, o kodėl ministru ar premjeru gali, bet jų patarėju, eiliniu tarnautoju ar išvis pagal darbo sutartį negali? Kur čia tas sisteminis aiškinimas?

[praetor]

Ai ir apskritai dėl šito dalyko neverta per daug ieškot esmės ten kur jos nėra.
Tiesiog, Konstitucijos kūrėjai (angliškai gražiai vadinami "founding fathers" ) atsižvelgdami į realijas ir į tai, kad patikimos chebros valdant valstybę trūksta, neuždraudė užimti pareigas dviejose valdžiose.