Politika

[Cezaris]

Matau nesusikalbam . Simpatijas ir antipatijas reiktų padėti į šalį. Ar yra blogai, kad žurnalistai kelia kakas į viešumą? Norėjo TPP juos išguiti, bet apsijuokė. Tai gal spauda per daug tendencinga ir Henytės atžvilgiu, kai kitiems banditams neskiria tiek dėmesio.
Apie ką mes čia kalbame?

Visą blogį kelti į viešumą yra puiku, bet kai kelia tik vienos politinės pusės nuodemės, o kitos daugmaž nutyli. Vėl TPP... Dar kartą sakau, kad šnekėdamas neturėjau omeny jų, o konservus ir dar liberalus abejus šiektiek. Kad Vainauskas eina su sena chebra iš partijos, tai, bent man, seniai aišku.

[Ariella]

Kaip manote, ar tie žmonės gina Latvijos piliečių interesus? Ar tikrai manote, jog politinė destabilizacija šalyje ir gyvuliškas elgesys yra būdai siekti geresnio visuomenės interesų atstovavimo valdžios institucijose? ...

http://www.delfi.lt/news/daily/world...hp?id=20059340

Dieną vykusiame mitinge Duomo aikštėje buvo susirinkę apie 20 tūkstančių žmonių, jie reikalavo paleisti Seimą, bei „sunaikinti parazitus“. Mitingas baigėsi apie 18 valandą taikiai – mitingo dalyviai sugiedojo Latvijos himną. Tačiau po to, dalis mitinguotojų patraukė link Latvijos Seimo.

Pasak delfi.lv, mitingo pradžioje buvęs užsienio reikalų ministras, dabartinis partijos „Kitokia politika“ lyderis Artis Pabrikas padiktavo mitinguojantiems prezidento V. Zatlerio kanceliarijos telefoną ir ragino skambinti prezidentui ir reikalauti paleisti Seimą.

Latvijos gyventojai vis labiau nepatenkinti didėjančiu nedarbu, nepopuliariomis reformomis, ir kaltina savo vyriausybę dėl ūkio nuosmukio. Dar neseniai šios Baltijos šalies ūkio plėtra buvo viena sparčiausių Europos Sąjungoje, bet šiuo metu stebimas priešingas procesas. Šiais metais prognozuojamas 5 proc. nuosmukis.

Iš tarptautinių fondų, įskaitant ES, Tarptautinį valiutos fondą (TVF), Skandinavijos šalių Latvijai pažadėta suteikti 10,5 mlrd. dolerių finansinę paramą.

Pasak BNS reporterių, mitinguojantieji laikė Latvijos vėliavas ir plakatus, raginančius paleisti Seimą, vyriausybę atstatydinti, smerkiančius slaptus sprendimus, dideles išlaidas Nacionalinės bibliotekos statybai., kai šalies ekonominė būklė sudėtinga.

„Seimas dvokia“, „Reikalaujame skaidrių sprendimų“, „Jeigu jūs neisite iš Seimo, mes išvažiuosime į Airiją“, – skelbiama plakatuose.

Antradienio vakarą prasidėjusios protesto akcijos prieš skurdą dalyviai reikalavo, kad šalies politikai neignoruotų savo tautos.

Žinomas Latvijos politikas A. Pabrikas reikalavo prezidentą apsispręsti tarp visuomenės, kuri nepatenkinta parlamentu, ir valdžioje esančių politikų. Kartkartėmis minioje pasigirsdavo šūkiai „Paleisti Seimą!“

„Kur yra jūsų sąžinė, jūsų padorumas? Tie, kurie negirdi žmonių balsų, negali būti valdžioje“, – mitinge kalbėjo parlamentaras, buvęs užsienio reikalų ministras A. Pabrikas.

Latvijos politikos apžvalgininkai šią akciją laikė itin pavojinga, nes ji kilo dėl ekonominės krizės katastrofiškai padidėjus politinei bei socialinei įtampai.

[rat]

Kokie įdomūs tie protestuotojai... Jei Lietuvoj taip bus tikiuosi nušluos su šalto vandens čiurkšle.




foto iš delfi.lt

[Orto Panti]

Kaip ir Lietuvoj prieš sausio 13 1991 metais, į gatves išėjo ruseliai, nes padidino kainas. Gyvuliai, o ne protestuotojai.

[John]

Kokie įdomūs tie protestuotojai... Jei Lietuvoj taip bus tikiuosi nušluos su šalto vandens čiurkšle.

Atvaizdas


Atvaizdas

foto iš delfi.lt

Nelabai suprantu tokiu protetuotoju. Uzuot protestave galetu imtis sekanciu veiksmu:

1. Suzinoti, kur yra gelezinkelio stotis;
2. Nueiti i gelezinkelio stoti;
3. Nusipirkti bilieta (i viena puse) Ryga-Maskva;
4. Sesti i traukini;
5. Pamirsti, kad egzistuoja toks marsrutas ir tokia salis (Latvija) apskritai.
6. Visi lieka patenkinti.

keista, kad jiems tai neateina i galva

[innuendo]

Nelabai suprantu tokiu protetuotoju. Uzuot protestave galetu imtis sekanciu veiksmu:

1. Suzinoti, kur yra gelezinkelio stotis;
2. Nueiti i gelezinkelio stoti;
3. Nusipirkti bilieta (i viena puse) Ryga-Maskva;
4. Sesti i traukini;
5. Pamirsti, kad egzistuoja toks marsrutas ir tokia salis (Latvija) apskritai.
6. Visi lieka patenkinti.

keista, kad jiems tai neateina i galva

Aš tą patį pasiūlyčiau. Bet, rodos, jie jaučiasi turintys išskirtines teises Latvijoje.

[Lettered]

Nelabai suprantu tokiu protetuotoju. Uzuot protestave galetu imtis sekanciu veiksmu:

1. Suzinoti, kur yra gelezinkelio stotis;
2. Nueiti i gelezinkelio stoti;
3. Nusipirkti bilieta (i viena puse) Ryga-Maskva;
4. Sesti i traukini;
5. Pamirsti, kad egzistuoja toks marsrutas ir tokia salis (Latvija) apskritai.
6. Visi lieka patenkinti.

keista, kad jiems tai neateina i galva

O kur pačius latvius siųsti? Apskritai nelabai suprantu tokių pasiūlymo logikos. Kitos tautybės žmonėms šalyje negalima protestuoti, ar kaip? O jei viskas išauga į tai, kas dabar vyko, tai už tai turi būti baudžiami, kas ir buvo vykdoma.

[innuendo]

O kur pačius latvius siųsti? Apskritai nelabai suprantu tokių pasiūlymo logikos. Kitos tautybės žmonėms šalyje negalima protestuoti, ar kaip? O jei viskas išauga į tai, kas dabar vyko, tai už tai turi būti baudžiami, kas ir buvo vykdoma.

Tie "kitos tautybės" žmonės pagrinde yra gimę Latvijoje ir nesugeba per visą savo gyvenimėlį išmokti latvių kalbos.

[Lettered]

Tie "kitos tautybės" žmonės pagrinde yra gimę Latvijoje ir nesugeba per visą savo gyvenimėlį išmokti latvių kalbos.

Kas nemoka valstybinės kalbos, kurioje gyvena, tai čia jau jiems patiems nuo tuo blogiau, bet ar tai nusikaltimas? Nežinau ar Latvijoje yra koks valstybinės kalbos egzaminas, manau turėtų toks būti, bet čia jau kitos problemos...

[innuendo]

Kas nemoka valstybinės kalbos, kurioje gyvena, tai čia jau jiems patiems nuo tuo blogiau, bet ar tai nusikaltimas? Nežinau ar Latvijoje yra koks valstybinės kalbos egzaminas, manau turėtų toks būti, bet čia jau kitos problemos...

Nėra tai nusikaltimas, bet dažniausiai tie kurie nemoka valstybinės kalbos save laiko tikrais savo tėvynės piliečiais. Jei jau kiši snukutį į kitos šalies politinius vandenis, tai bent turėk pagarbos ir langų nedaužyk.
Kiek žinau, latviai turi reikalavimus verslininkams ir pan. dėl latvių kalbos. Nes situacija tokiam mieste kaip Ryga yra pakankamai apgailėtina. Šaunu, kad kažką daro tuo klausimu.

[Lettered]

Nėra tai nusikaltimas, bet dažniausiai tie kurie nemoka valstybinės kalbos save laiko tikrais savo tėvynės piliečiais. Jei jau kiši snukutį į kitos šalies politinius vandenis, tai bent turėk pagarbos ir langų nedaužyk.
Kiek žinau, latviai turi reikalavimus verslininkams ir pan. dėl latvių kalbos. Nes situacija tokiam mieste kaip Ryga yra pakankamai apgailėtina. Šaunu, kad kažką daro tuo klausimu.

Nežinau kaip yra Rygoje, bet Vilniuje ne ką mažiau rusų, bet juk nemokėdamas lietuvių kalbos net vidurinio išsilavimo neįgysi. Nemokėdamas valstybinės kalbos tik pats sau peilį po kaklu kiši. O laikyti save savo tėvynės piliečiu aš galiu ir į JAV nuvažiavęs, bet ar dėl to reiktų mane deportuoti? O už nusikaltimus (riaušes ir pan.) reikia bausti, kaip ir sakiau.

[Aš]

Tai gali pasirodyti nukrypimas nuo temos, bet anaiptol taip nėra, tai ta pati politika.

Mano nuomone, valstybė turėtų inicijuoti tikslinę (atitinkamoms mažumoms) socialinę agitacinę kampaniją mokytis lietuvių kalbos ir teikti šias paslaugas už minimalų mokestį arba visiškai nemokamai. Dar svarbiau į tai įtraukti tautinių mažumų jaunimą. Minėto mokesčio už paslaugą neturėtų būti, nes, tarkime, rusų mažumos neturi didelių motyvų mūsų kalbos mokytis. Jų bendruomenė nėra ypatingai didelė, tačiau pakankama, kad gebėtų sudaryti savą komunikacijos ratą, o, be to, Lietuvoje rusų kalba nuo okupacijos laikų yra pakankamai paplitusi, kad ja būtų galima daug kur susikalbėti ir su lietuviais. Nesant motyvų vargiai verta tikėtis apčiuopiamų rezultatų, nes iš idėjos mokytis kalbą gali tik poliglotas arba koks nors keistuolis (pavyzdžiui, kaip aš esperanto, nors praktikoje to galbūt niekada ir nepanaudosiu). Todėl nesudarant papildomų išlaidų padidėja tikimybė tokios iniciatyvos sėkmei.

Žinoma, lieka versija, kad dalis rusų mažumos iš principo to nesiims taip deklaruodami savo politines ambicijas/nuostatas. Bet net ir tokiu atveju situaciją tai keistų tik į gerąją pusę.

Tai galima taikyti tiek Latvijos, tiek Lietuvos atžvilgiu. Tautinių mažumų integracija į vientisą visuomenės mechanizmą ir tolygaus lietuvio identiteto išlaikymas yra valstybės interesas, prie kurio vystymo ji turėtų prisidėti.

[a_p]

Kas nemoka valstybinės kalbos, kurioje gyvena, tai čia jau jiems patiems nuo tuo blogiau, bet ar tai nusikaltimas?

Nusikaltimas tai ne, bet puikiai rodo poziuri i sali kurioje gyvena.

Netiesiogiai yra ir kitu problemu: tokie zmones save marginalizuoja, nes labai apriboja savo galimybes isidarbinti ir tuo paciu uzsitikrinti savo pragyvenima.

Tai seip jau irgi butu ju asmenine problema, bet beda tame, kad kruva tokiu marginalu sudejus i kruva gauname pati tikriausia geta kuris tampa pavojingas aplinkiniams.

[Lettered]

Tai gali pasirodyti nukrypimas nuo temos, bet anaiptol taip nėra, tai ta pati politika.

Mano nuomone, valstybė turėtų inicijuoti tikslinę (atitinkamoms mažumoms) socialinę agitacinę kampaniją mokytis lietuvių kalbos ir teikti šias paslaugas už minimalų mokestį arba visiškai nemokamai. Dar svarbiau į tai įtraukti tautinių mažumų jaunimą. Minėto mokesčio už paslaugą neturėtų būti, nes, tarkime, rusų mažumos neturi didelių motyvų mūsų kalbos mokytis. Jų bendruomenė nėra ypatingai didelė, tačiau pakankama, kad gebėtų sudaryti savą komunikacijos ratą, o, be to, Lietuvoje rusų kalba nuo okupacijos laikų yra pakankamai paplitusi, kad ja būtų galima daug kur susikalbėti ir su lietuviais. Nesant motyvų vargiai verta tikėtis apčiuopiamų rezultatų, nes iš idėjos mokytis kalbą gali tik poliglotas arba koks nors keistuolis (pavyzdžiui, kaip aš esperanto, nors praktikoje to galbūt niekada ir nepanaudosiu). Todėl nesudarant papildomų išlaidų padidėja tikimybė tokios iniciatyvos sėkmei.

Žinoma, lieka versija, kad dalis rusų mažumos iš principo to nesiims taip deklaruodami savo politines ambicijas/nuostatas. Bet net ir tokiu atveju situaciją tai keistų tik į gerąją.

Tai galima taikyti tiek Latvijos, tiek Lietuvos atžvilgiu. Tautinių mažumų integracija į vientisą visuomenės mechanizmą ir tolygaus lietuvio identiteto išlaikymas yra valstybės interesas, prie kurio vystymo ji turėtų prisidėti.

Palauk, ar gauti bent vidurinį išsilavinimą nėra rimtas motyvas? Jau nekalbant apie universitetus, kuriuose rusiškai niekas nedėsto, nors ir daug dėstytojų yra rusų. Kas, kad gali parduotuvėje ar apskritai su daugeliu lietuvių susikalbėti rusiškai, jei neturi išsilavinimo ir normalaus darbo nėra šansų gauti? O tų visų bobučių jau šiaip ar taip nebeišmokysi ir manau per brangiai valstybei tai kainuotų visoms prasmėmis įgyvendinti, beto nelabai ir beapsimoka manau.

[Aš]

Palauk, ar gauti bent vidurinį išsilavinimą nėra rimtas motyvas? Jau nekalbant apie universitetus, kuriuose rusiškai niekas nedėsto, nors ir daug dėstytojų yra rusų. Kas, kad gali parduotuvėje susikalbėti rusiškai, jei neturi išsilavinimo ir normalaus darbo nėra šansų gauti? O tų visų bobučių jau šiaip ar taip nebeišmokysi ir manau per brangiai valstyvei tai kainuotų visoms prasmėmis įgyvendinti, bento nelabai ir beapsimoka manau.

Norėtųsi tuo tikėti. Žinoma, bepigu man kalbėti, aš nenutuokiu, kokių išlaidų tai pareikalautų. Ir kategoriškai neteigiu, jog valstybė turėtų to nedelsiant imtis. Kaip visada, reikėtų pasverti ekonominę naštą, realią tikėtiną naudą.

Be to, rusakalbių yra įvairaus amžiaus ir ne visiems jiems beaktualus vidurinis išsilavinimas ar studijos. Tai taip pat gali turėti įtakos ir ieškant darbo, kas paliečia ir kitas amžiaus grupes. Bet, kita vertus, jei dabartinė motyvacija būtų pakankama, nebebūtų tų, kuriems reikėtų minėtos paslaugos pasiūlos. Tokia kampanija socialiai tikrai būtų naudinga, klausimą galima kelti tos naudos kiekiui, bet ne apskritai jos buvimui. Tad, jei ekonomiškai galėtume sau tai leisti ir mus tenkintų tos naudos ir kainos santykis, aš būčiau už.

Apskritai, verta ieškoti būdų kaip leisti mūsų tautinėms mažumoms pasijusti lietuviais, pasijusti namuose, tėvynėje. Manau, kad Lietuva labai daug išlošė, jog pripažino savo tautines mažumas piliečiais. Dabar socialinė atskirtis ir iš to kylančios problemos Lietuvoje yra gerokai mažesnės nei mūsų Baltijos kaimynėse.

[innuendo]

Nežinau kaip yra Rygoje, bet Vilniuje ne ką mažiau rusų, bet juk nemokėdamas lietuvių kalbos net vidurinio išsilavimo neįgysi. Nemokėdamas valstybinės kalbos tik pats sau peilį po kaklu kiši. O laikyti save savo tėvynės piliečiu aš galiu ir į JAV nuvažiavęs, bet ar dėl to reiktų mane deportuoti? O už nusikaltimus (riaušes ir pan.) reikia bausti, kaip ir sakiau.

According to the 2008 data, native Latvians make up 42.3% of the population of Riga, with the percentage of Russians at 41.7%, Belarusians at 4.3%, Ukrainians at 3.9%, Poles at 2.0%, and others at 5.8%.

wikipedia.
Galima sakyti, per pusę. Vilniuje, pagal tą pačią wikipedią, rusų yra 14%.

Taipogi, Latvijoje yra virš dviejų šimtų mokyklų skirtų mažumoms.

Taip, gali laikyti save savo šalies piliečiu, patriotu, kad ir Zimbabvėje būdamas. Bet manau, kad kai turėsi savų vaikų, jie išmoks tos šalies kalbą ir integruosis į visuomenę. O žiūrint į Latviją, atrodo, kad ten kažkoks mechanizmas užsikirtęs, kartų kartos auga Latvijoje, bet kaip nešneka latviškai, taip nešneka. Tai kodėl nepadaryti visiems paslaugos ir negrįžt į savo taip mylimą tėvynę?

[Lettered]

wikipedia.
Galima sakyti, per pusę. Vilniuje, pagal tą pačią wikipedią, rusų yra 14%.

Taipogi, Latvijoje yra virš dviejų šimtų mokyklų skirtų mažumoms.

Taip, gali laikyti save savo šalies piliečiu, patriotu, kad ir Zimbabvėje būdamas. Bet manau, kad kai turėsi savų vaikų, jie išmoks tos šalies kalbą ir integruosis į visuomenę. O žiūrint į Latviją, atrodo, kad ten kažkoks mechanizmas užsikirtęs, kartų kartos auga Latvijoje, bet kaip nešneka latviškai, taip nešneka. Tai kodėl nepadaryti visiems paslaugos ir negrįžt į savo taip mylimą tėvynę?

Na nežinau, atsimenu tik iš paskutinio gyventojų surašymo statistikos, kad Vilniuje apie 45% yra nelietuviai. O ir šiuo metu gyvendamas žirmūnuose jaučiuosi kaip svetimšalis. Jei naujos kartos nešneka latviškai tau jau valdžios problemos. Lietuvoje vidurinis išsilavinimas privalomas, o norint jį gauti lietuvių kalbos egzaminas privalomas (ir rusų, lenkų mokyklose) taip pat, tad teoriškai visi moka lietuvių kalbą. Bet jeigu Latvijoje rusai neturi šios šalies pilietybės tai irgi didelė problema, tada sunku teisiškai priversti juos mokytis latviškai.

[Aš]

Diskutuojant rusų tautinės mažumos Latvijoje tema siūlau perskaityti šį straipsnį.

Šiek tiek statistikos iš jo (kuri teikia optimizmo):

Latvijoje gyvena apie 2,3 mln. žmonių, iš jų tik apie 1,4 mln. (apie 60 proc.) yra latviai. Kiti šalies gyventojai priskiriami tautinėms mažumoms, iš kurių daugumą sudaro rusai. Be to, rusų kalbą kaip gimtąją vartoja nemažai čia gyvenančių kitų tautinių mažumų atstovų. Dėl tokios diferenciacijos latviai kai kuriuose savo šalies miestuose faktiškai sudaro etninę ir kalbinę mažumą. Tai lėmė griežtą Latvijos Respublikos požiūrį į pilietybės suteikimo klausimą.

1993 metų duomenimis, Latvijos pilietybę turėjo tik apie 66 proc. šalies gyventojų. Vadinamaisiais „nepiliečiais“ (toks statusas oficialiai įtvirtintas 1995 metais) buvo 715 tūkst. žmonių – apie 70 proc. Latvijoje gyvenančių kitataučių. Turimais duomenimis, 2000 metų liepos 1 dieną šalyje gyveno 503 462 „nepiliečiai“. Statistiniai duomenys rodo, kad per 1992–1998 metus iš Latvijos išvyko 120 tūkst. žmonių, apie 40 tūkst. žmonių, likusių gyventi šalyje, įgijo kitų buvusių sovietinių respublikų pilietybę. Iki 2000 m. rugpjūčio 1 d. natūralizacijos procedūrą perėjo apie 33 tūkst. žmonių.

Pateikti statistiniai duomenys, nors ir nėra naujausi, atspindi bendrą tendenciją, vyraujančią Latvijoje. Laikotarpis iki 2000 metų yra statistiškai svarbus, nes tai buvo savotiškas apsisprendimo metas. „Nepiliečiai“ turėjo pakankamai laiko nutarti, kokį kelią pasirenka – emigruoti, bandyti gauti kitos šalies pilietybę, siekti Latvijos Respublikos pilietybės per natūralizacijos procesą, o gal ir šiaip apatiškai nieko nedaryti, tenkinantis „nepiliečio“ statusu.

Žiūrint į pačią naujausią statistiką, akivaizdu, kad „nepiliečių“ skaičius Latvijoje mažėja. 2007 metų duomenimis, Latvijos „nepiliečio“ statusą turėjo 392 282 žmonės (17,2 proc. šalies gyventojų). Kartu ženkliai padidėjo ir Latvijos piliečių skaičius – iki 81,02 proc. šalies gyventojų.

[innuendo]

Na nežinau, atsimenu tik iš paskutinio gyventojų surašymo statistikos, kad Vilniuje apie 45% yra nelietuviai. O ir šiuo metu gyvendamas žirmūnuose jaučiuosi kaip svetimšalis. Jei naujos kartos nešneka latviškai tau jau valdžios problemos. Lietuvoje vidurinis išsilavinimas privalomas, o norint jį gauti lietuvių kalbos egzaminas privalomas (ir rusų, lenkų mokyklose) taip pat, tad teoriškai visi moka lietuvių kalbą. Bet jeigu Latvijoje rusai neturi šios šalies pilietybės tai irgi didelė problema, tada sunku teisiškai priversti juos mokytis latviškai.

Dabar lietuviai yra vyraujanti grupė: 2001 m. Vilniuje gyveno 542 287 žmonės. Iš jų etniniai lietuviai sudarė 57,8 %, lenkai 18,7 %, rusai 14 %, baltarusiai 4 %, žydai 0,5 %, kiti – 5 %.

wikipedia

Turiu klasiokę latvę/rusę. Paklausiu jos, kaip ten Latvijoje su mokslo sistema, nes ji nors ir turinti Latvijos pilietybę latviškai beveik nešneka.

[John]

O kur pačius latvius siųsti? Apskritai nelabai suprantu tokių pasiūlymo logikos. Kitos tautybės žmonėms šalyje negalima protestuoti, ar kaip? O jei viskas išauga į tai, kas dabar vyko, tai už tai turi būti baudžiami, kas ir buvo vykdoma.

Isvaziuoti siulyciau tik tiems, kurie nesijaucia lojalus valstybei, jos istorijai ir nepriklausomobei bei mojuoja kitu, priesiskai nusiteikusiu, valstybiu veliavomis.