Parašė PoDV
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Politika
Collapse
X
-
Parašė mantasm Rodyti pranešimą
Senasis laisvadienis, lapkričio 1, techniškai yra ne Vėlinės, o visų šventųjų diena. Bet masės tą dieną mini Vėlines, o visų šventųjų diena nelabai kam įdomi. Dėl to buvo sugalvota padaryti ir tikrąsias Vėlines laisvadieniu, tikintis, kad tada žmonės ir visus šventus pradės švęst...
Galų gale tinka ir lapkričio 2 be lapkričio 1.
Comment
-
Parašė mantasm Rodyti pranešimą
Senasis laisvadienis, lapkričio 1, techniškai yra ne Vėlinės, o visų šventųjų diena. Bet masės tą dieną mini Vėlines, o visų šventųjų diena nelabai kam įdomi. Dėl to buvo sugalvota padaryti ir tikrąsias Vėlines laisvadieniu, tikintis, kad padės artėjančiuose rinkimuose
- 2 patinka
Comment
-
Parašė PoDV Rodyti pranešimąLietuva ar tik ne rekordiškai daug turi laisvadienių, tikrai dalį (bent dvi) galima būtų atiduoti kaip papildomom atostogų dienom.- Švedija (15)
- Rumunija (15)
- Turkija (16)
- Lichtenšteinas (20-22)
Tiesa, gegužės 1 perkelčiau į gegužės 3 (Konstitucijos diena). Man asmeniškai Žečpospolita svarbesnė nei Lietuvoje nelabai suprasta darbininkų diena.
- 3 patinka
Comment
-
Parašė Egiuxz Rodyti pranešimą
Būtų geriau kam, darbuotojams ar darbdaviams? Nemanau, kad egzistuoja bent vienas darbuotojas, kuris galvotų "ot kaip būtų zj*s visą laiką dirbti ir neturėti švenčių". Tuo tarpu beveik visi darbdaviai apie darbuotojus būtent taip ir galvoja.
Parašė mantasm Rodyti pranešimą
Apsiėdimas gūdžiais žiemos vakarais tam ir sugalvotas, kad psichologiškai lengviau būtų pratempti tamsųjį periodą.
Parašė Ångstrom Rodyti pranešimą
Rekordiškai daug, lyginant su kuo? Su Latvija ir Estija? Jei tikėti Vikipedija, netikrinant originalių šaltinių, Europoje tiek pat ar daugiau laisvadienių turi:- Švedija (15)
- Rumunija (15)
- Turkija (16)
- Lichtenšteinas (20-22)
Comment
-
Parašė Ångstrom Rodyti pranešimąIš nelabai suprastos Darbininkų dienos perkeltum į dar labiau nesuprastą Gegužės 3-ąją. Beje, įdomus faktelis apie šią konstituciją: joje Lietuvos vardas net nepaminėtas (viskas tik apie Lenkiją).
Konstituciją reiktų vertinti visumoje su spalio 20 priedu. Nors ir nekalbant apie LDK dalies savarankiškumą, dokumentas taip pat sėkmingai būtų galiojęs (įsigaliojo tik po priedo priėmimo) tiek Karūnos, tiek LDK teritorijoje.
- 2 patinka
Comment
-
Parašė mantasm Rodyti pranešimą
Geriau suprasti konstituciją ir ATR istoriją būtų labai gerai. Liaudžiai reiktų suprasti, kad nebuvome kažkoks užkampis ir iki carinio sąstingio neatsilikome nuo likusios europos, gal net ją lenkdami.
Konstituciją reiktų vertinti visumoje su spalio 20 priedu. Nors ir nekalbant apie LDK dalies savarankiškumą, dokumentas taip pat sėkmingai būtų galiojęs (įsigaliojo tik po priedo priėmimo) tiek Karūnos, tiek LDK teritorijoje.
Ne, aš mieliau minėsiu už Lietuvos nepriklausomybę, prieš išnaudojimą, prieš carą, už demokratiją ir už lygias teises kovojusiųjų dieną, o ne Lenkijos konstitucijos, paneigusios bet kokią Lietuvos nepriklausomybę, dieną.
Jei jau lyginti laikotarpius, tai manau, kad mums, kaip visuomenei, geriau suprasti XIX a. II pusės – 1940 m. socialinių judėjimų ir pasipriešinimų istoriją mums, būtų naudingiau nei ATR istoriją. Vien jau tam, kad lietuviai suprastų, kad ne kiekvienas judėjimas su priešdėliu social- yra susijęs ir draugauja su sovietizmu ir bolševizmu. ATR laikais beveik jokių pilietinės visuomenės užuomazgų nebuvo – baudžiavinis feodalizmas buvo judinamas tik iš aukščiau XVIII a. II pusėje, bet tik dokumentuose.
Įdomu pastebėti, jog tokią Karūnos reformatorių konspiraciją ypač akcentuoja lenkų istorikė Krystyna Zienkovska, atitinkamai pavadindama savo monografiją – „Gegužės 3-osios sąmokslas“. Taigi, lenkų konfederatai veikė slapta. Kadangi jų „sąmokslas“ išties buvo sėkmingai nuslėptas, lietuvių maršalka Kazimieras Nestoras Sapiega apie Konstitucijos rengimo darbus nieko nežinojo. Tad šis dokumentas buvo parengtas taip, kad panaikintų Lietuvos ir Lenkijos valstybinį dualizmą – konfederaciją.
Apie valstybę konstitucijoje kalbama kaip apie vieningą politinį vienetą, kuris dažniausiai vadinamas Lenkija. Joje minima tik lenkų tauta ir Lenkijos kraštai. Nebėra po Liublino unijos seimų priimtuose dokumentuose (įvardinamos „konstitucijomis“) vartoto Abiejų Tautų Respublikos termino. Jokių nuostatų, skirtų Lietuvai, t. y. LDK, nebėra, net jos vardo neminima. Susidaro įspūdis, kad tai – lenkų provincija, kurioje gali veikti tik savo aukščiausiasis teismas. Akivaizdžiai įtvirtinama stipraus centro idėja, net neužsimenama apie galimą kai kurių lietuviškojo gyvenimo tradicijų palaikymą.Paskutinis taisė Ångstrom; 2022.10.20, 13:52.
- 1 patinka
Comment
-
Parašė Ångstrom Rodyti pranešimąTai kad pagal tą Konstituciją mes ir buvome užkampis – t. y., Lenkijos provincija. Lietuva iš ten visiškai ištrinta. Ir tu siūlai laikyti tai švente, priešingai negu Gegužės 1-ąją, kurią minėdavo lietuviai dar lietuviškų rašmenų draudimo ir caro priespaudos laikais.
Ne, aš mieliau minėsiu už Lietuvos nepriklausomybę, prieš išnaudojimą, prieš carą, už demokratiją ir už lygias teises kovojusiųjų dieną, o ne Lenkijos konstitucijos, paneigusios bet kokią Lietuvos nepriklausomybę, dieną.
Parašė Ångstrom Rodyti pranešimąJei jau lyginti laikotarpius, tai manau, kad geriau suprasti XIX a. II pusės – 1940 m. socialinių judėjimų ir pasipriešinimų istoriją mums, kaip visuomenei, būtų naudingiau nei ATR istoriją. Vien jau tam, kad lietuviai suprastų, kad ne kiekvienas judėjimas su priešdėliu social- yra susijęs ir draugauja su sovietizmu ir bolševizmu.
- 2 patinka
Comment
-
Parašė mantasm Rodyti pranešimą
O LDK dalis lygiai dalyvavo valdyme.
Socialiai sąžiningesnė politika nedraugaujanti su sovietizmu buvo visokio plauko krikdemai ir t.t. Arklio dalis social-* nuėjo į daugiau ar mažiau tą pačią pusę. Ne visi priėjo prie žmonių skerdimo, bet iš filosofinės pusės pas visus panašūs marazmai su lygiavos buldozeriu.
Comment
-
Parašė Ångstrom Rodyti pranešimąPapasakok plačiau, gal sužinosiu kažką radikaliai naujo.
Parašė Ångstrom Rodyti pranešimąKol tavo krikdemai siekė Lietuvos autonomijos carinėje Rusijoje, Lietuvos socialdemokratai atvirai siekė Lietuvos nepriklausomybės.
Comment
-
Parašė mantasm Rodyti pranešimą
Tai LDK buvo Lenkijos kolonija, kurioje gyvenantys neturėjo atstovavimo ATR valdžios organuose?
Ir tas išplaukia iš social- ir krikdeminių ideologijų skirtumų ar pavienių personų bravūriškumo?
Comment
-
Parašė Ångstrom Rodyti pranešimąNeatsakinėk šiaudinėms baidyklėms. Konkrečiai: papasakok plačiau apie tai, kaip, cituoju, „LDK dalis lygiai dalyvavo valdyme“. Mano supratimu, LDK vaidmuo Žečpospolitos politikoje silpo praktiškai nuo pat unijos pradžios iki Gegužės 3-osios konstitucijos finalo.
Iš principo tos pačios tendencijos kaip su eurosojūzu. Viena vertus LR suverenumas silpsta. Kita vertus esam sojūzo dalis su pilnu atstovavimu. O ne kolonija ar gubernija kurią valdytų atsiųsti gubernatoriai, o vietiniai gyventojai neturėtų net teorinės įtakos.
Comment
-
Nežinau, gal aš naivus, bet vis dar laikau Europos Sąjungą kažkokia daugiau mažiau dinamiška sąjunga, o ne Vokietijos ir Prancūzijos hegemonija prieš kitas šalis. Galų gale – iš jos galima išeit lauk. Gal ir klystu dėl Lenkijos, bet, kiek teko šią tema domėtis mokykloje, universitete ir savarankiškai, tai man susidarė įspūdis, kad LDK teritorija buvo vis labiau periferizuojama. Taip, LDK nebuvo kolonija, bet jai turbūt labiau tinka terminas „client state“ (ar tiesiog vasalinės valstybės variantas). Tokia, pvz., buvo Airijos Karalystė Anglijos/Didžiosios Britanijos Karalystei.
Comment
-
Parašė Ångstrom Rodyti pranešimąNežinau, gal aš naivus, bet vis dar laikau Europos Sąjungą kažkokia daugiau mažiau dinamiška sąjunga, o ne Vokietijos ir Prancūzijos hegemonija prieš kitas šalis. Galų gale – iš jos galima išeit lauk. Gal ir klystu dėl Lenkijos, bet, kiek teko šią tema domėtis mokykloje, universitete ir savarankiškai, tai man susidarė įspūdis, kad LDK teritorija buvo vis labiau periferizuojama. Taip, LDK nebuvo kolonija, bet jai turbūt labiau tinka terminas „client state“ (ar tiesiog vasalinės valstybės variantas). Tokia, pvz., buvo Airijos Karalystė Anglijos/Didžiosios Britanijos Karalystei.
Lenkiškos dalies hegemonija pas mus atrodo dėl religinių-kalbinių dalykų. Bet tai didele dalim buvo mūsų pačių atlėpausiškumas kaip dabar su anglifikacija, o ne iš viršaus nuleista politika su Karūnos kariuomenės priežiūra.
- 1 patinka
Comment
-
Parašė Ångstrom Rodyti pranešimąŽečpospolitos valstybių unija labiau ne kaip Eurosojūzas, kur yra daug galios centrų, bet kaip koks NVS'as su Rusija priekyje.
- 1 patinka
Comment
-
Šiaip ar taip, būtų absurdiška daryti gegužės 3-ąją laisvadieniu ne vien dėl Lietuvos nepaminėjimo, bet ir dėl to, kad ši konstitucija pripažino luominę santvarką kaip nekintamą teisinę nuostatą. Nesakau, kad anuomet buvo verta tikėtis kažkokios modernios konstitucijos, bet šiuo požiūriu ji buvo labai neprogresyvi. Ši diena Lietuvoje atmintina – to ir užtenka.
Comment
Comment