Politika

[sankauskas]

Visi deriniai dažniausiai baigiasi verslo naudai. Stambaus verslo. Pvz., MG Baltic

O Venesuelos, Bolivijos ir kitų sėkmingai su verslu kovojusių šalių deriniai? Va ten tai viskas baigėsi gerai - žmonių, o ne verslo naudai.

[Eidvis]

Visi deriniai dažniausiai baigiasi verslo naudai. Stambaus verslo. Pvz., MG Baltic

Tu kalbi ne apie tai, kaip galima palengvinti verslo sąlygas ir paskatinti jo augimą, o apie korupciją. Tai absoliučiai skirtingi dalykai, prieštaraujantys vienas kitam. Reikėtų sugebėti atskirti kas yra verslo skatinimas ir kas yra korupcija, o ne juos bandyti sulyginti taip neva bandant parodyti, kad verslo skatinimas yra kažkuom žalingas.

Reikia. Bobeles aplink turgavietes vaiko policija, o stambių įmonių vadovai su politikais geria kavą.

Apie tai, kad turgaus bobeles vaiko policija, nėra ką komentuoti. Čia kažkokia konspiracija, neparemta jokiais faktais, nebent kažkoks vienas kitas atvejis ir jeigu taip yra - tą konkretų atvejį ir reikėtų nagrinėti. Bet aš nesuprantu pačio principo, t.y. turgaus bobučių pateikimo kaip kažkokio ekonominio šalies variklio. Visų pirma tai joms yra suteiktos nepalyginamos mokestinės nuolaidos. Ir negana to - ten šešėlis nežmoniškas, t.y. netgi super maži mokesčiai nėra sumokami ir dirbama juodais pinigais. Ir negana to, vistiek pas turgaus bobutę produktai dažniausiai kainuoja brangiau, nei kokioje Maximoje. Taigi netgi mokėdami didžiulius mokesčius (iš ko išlaikomos mokyklos, ligoninės ir t.t.) ir dirbdami be jokio šešėlio prekybos centrai sugeba pasiūlyti žemesnes kainas. Kodėl? O todėl, kad jų darbo specifika yra kur kas efektyvesnė. Nesigilinant į visą grandinę paimkim vien tik pardavėjus - kokią apyvartą per dieną padaro Maximos pardavėja ir kokią apyvartą padaro turgaus bobutė? Darbo našumas skirsis ne dešimtimis, o šimtais kartų. O tai leidžia ne tik mokesčius mokėti, ir ne tik daug didesnius, ir ne tik jų neslėpti, bet dar ir prie viso šito pasiūlyti pigesnes kainas vartotojams Negana to prekybos centrai toliau didina darbo efektyvumą ir pereina prie savitarnos kasų. Smulkus verslas žinoma turėtų būti remiamas, žinoma jam mokesčiai turėtų būti kur kas mažesni, bet tikslas neturėtų būti išlaikyti ir uždominuoti šalies ekonomiką su neefektyviu verslu, tikslas turėtų būti padėti smulkiam verslui išaugti ir tapti efektyviam, t.y. daug mokesčių sumokančiu verslu.

[Arunasx]

Visi deriniai dažniausiai baigiasi verslo naudai. Stambaus verslo. Pvz., MG Baltic
Reikia. Bobeles aplink turgavietes vaiko policija, o stambių įmonių vadovai su politikais geria kavą.

senonamo klasikinis whataboutizmas

[senasnamas]

Čia šiek tiek daugiau argumentų

A. Guogis, A. Švarplys. Puolantis neoliberalizmas – jau aklavietėje ar dar ne?

Per atkurtos nepriklausomybės metus Lietuva judėjo nuo „konservatyvaus – korporatyvaus“ prie liberaliojo-marginalinio modelio beveik visose srityse – socialinėje apsaugoje, švietime, kultūros politikoje ir t.t. Liberalus modelis ne veltui nešioja ir „marginalinio-likutinio“ modelio vardą (pagal G. Esping-Anderseną), nes sekant šiuo modeliu, skiriama tik tai, „kas atlieka“, marginalinėms grupėms, ir taip formuojasi socialinė atskirtis. Vietoje socialinio solidarumo ir santykinės lygybės kapitalizmo sąlygomis neoliberali politika siūlo užaštrintą konkurenciją ir tikslų (dažniausiai – finansinių) pasiekimą bet kokiomis priemonėmis.

Lietuvos partinės sistemos niveliacija, kai visos Seimo daugumoje ir Vyriausybėje dalyvaujančios politinės partijos vykdė iš esmės neoliberalią politiką ir išnyko realūs politiniai-vertybiniai skirtumai, irgi paaiškinama tuo, kad partijos sutarė dėl „turtingųjų ekonomikos“ plėtros ir mažai ką darė mažinant socialinę atskirtį. Per daug nenutolstant nuo tikrovės, galima pajuokauti, kad iki šiol Lietuvoje iš esmės buvo tik viena – neoliberali – partija, o dauguma politinių skirtumų tarp partijų buvo neesminiai ir egzistavo daugiau tik retorikoje.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/nuomone....d?id=74034198

Tik nebūtina pradėti cypti apie Venesuelą, komunizmą ir vargstančio stambaus verslo smaugimą

[Eidvis]

Aš tai nesuprantu visų tų konspiracijos teorijų, kai kalbama apie 'neo-liberalų-žydomasonų-auksinio milijardo' pasaulio užvaldymą. Visi tie tekstai remiasi kažkokiomis klišėmis, neturi jokio loginio pagrindimo, neturi jokių faktinių įrodymų, niekada nepaaiškins kas konkrečiai, kokie sprendimai, kokie įstatymai negerai - tik garsiai pašauks apie užkariaujamą pasaulį ir kaip smarkiai skriaudžiama darbo liaudis.

Vienintelis argumentas, ką sugebėjau toje citatoje surasti, tai kad " neoliberali politika siūlo užaštrintą konkurenciją ir tikslų pasiekimą", su kuo aš drįsčiau visai sutikti. Bet juk konkurencija yra ekonomikos variklis. Absoliučiai visi socialistiniai ekonominiai modeliai nepasiteisino, o bandymų buvo ne vienas ir ne du, tame tarpe ir mūsų šalis 50 metų gyveno prie panašių sąlygų. Negi dar nepasimokėm? Negi sunku pažiūrėti, kad turtingiausios šalys yra tos, kuriose stipri konkurencija tarp verslo. Negi sunku suprasti, kad tose 'prakeiktose liberalios ekonomikos šalyse su išsivysčiusiu verslu' tuo pačiu yra ir patys aukščiausi socialinės gerovės rodikliai? Čia retorinis klausimas, kas pirmiau - višta, ar kiaušinis, t.y. kas pirmiau - išsivystęs verslas ar socialinė gerovė. Man atsakymas daugiau nei aiškus - socialinė gerovė priklauso vien tik nuo to, kaip gerai yra išsivystęs verslas, nes absoliučiai visais atvejais, kai socialinė gerovė buvo bandoma iškelti aukščiau verslo (t.y. socialistinės šalys, tokios kaip Venesuela, Graikija, Sovietų sąjunga, buvu Kinija kol neperėjo prie liberalios ekonomis), visais atvejais tie socialistiniai rojai baigėsi labai didžiuliu fiasko.

[senasnamas]

Taip, kai stambaus verslo remiamas LRI ir įtakojama švietimo sistema bei žiniasklaida tinkamai ideologiškai apdoroja, tai belieka kalbėti tik apie žydomasonus, Venesuelą ir Sovietų Sąjungą, nes daugiau nelabai kas žinoma.

[Eidvis]

Aš šiuo atveju kalbėjau apie idealogijas, apie tai, kokia nauda eiliniam žmogui iš socialistinės, liberalios ir pan. politikos ir kokie yra tokių politikų pasauliniai pavyzdžiai. Žinoma visą tą galima suprimityvinti iki konspiracijos teorijų, kad neva aš taip kalbu vien dėl to, kad 'laisvos rinkos institutas įtakoja švietimo sistemą'. Konspiracijų kūrybos esmė ta, kad jos nepagrindžiamos nei jokiais faktais, nei jokiais argumentais, grindžiamos tik vienu - lakia fantazija. O po to dar remiantis tomis fantazijomis padaromos toli siekančios išvados, kurioms taip pat fantazijos nepritrūksta. Tiesiog Alisa stebuklų šalyje. Gaila, kad mes ne toje šalyje gyvenam ir fizikos dėsniai čia kiek kitokie.

[sankauskas]

Čia šiek tiek daugiau argumentų

A. Guogis, A. Švarplys. Puolantis neoliberalizmas – jau aklavietėje ar dar ne?






Tik nebūtina pradėti cypti apie Venesuelą, komunizmą ir vargstančio stambaus verslo smaugimą

Čia šitie konspiraciniai kliedesiai yra "argumentai"? Na, tada neveltui liberalizmas triumfuodamas žengia per pasaulį

Tikri argumentai tai būtų skaičiais paremti komperatyviniai tyrimai su tikrai neoliberaliomis šalimis - Švedija, Danija, iš dalies Suomija. Ir tada pamatytume kad Lietuvoje liberalizmo yra tik varganos užuomazgos.

[andyour]

Ir negana to, vistiek pas turgaus bobutę produktai dažniausiai kainuoja brangiau, nei kokioje Maximoje.

Nes "bobutė"(ūkininkė neprekiaujanti ta pačia machimos produkcija), kaime turi natūrinį ūkį. Ir ne viskas brangiau.

[Lettered]

Visi deriniai dažniausiai baigiasi verslo naudai. Stambaus verslo. Pvz., MG Baltic

Visose turtingiausiose pasaulio šalyje politikai geria kavą su stambaus verslo atstovais, su jais keliauja po užsienį ir t.t., o ne turgaus bobutėmis, ar norėtumėte gyventi, kur viskas vyksta kitaip?

[andyour]

Negi sunku suprasti, kad tose 'prakeiktose liberalios ekonomikos šalyse su išsivysčiusiu verslu' tuo pačiu yra ir patys aukščiausi socialinės gerovės rodikliai?

Bet ir didžiausiais mokesčiais verslui pasaulyje

[Lettered]

Tikri argumentai tai būtų skaičiais paremti komperatyviniai tyrimai su tikrai neoliberaliomis šalimis - Švedija, Danija, iš dalies Suomija. Ir tada pamatytume kad Lietuvoje liberalizmo yra tik varganos užuomazgos.

Liberalios ekonomikos manau yra JAE, Singapūras, kur daugelio mūsų čia mokamų mokesčių nėra arba jie labai maži, o skandinavijoje, kur valstybė mokesčiais surenka virš 50% BVP, ar galima vadinti liberaliomis tokias šalis?

[senasnamas]

Sankauską labiau domina imigrantų, translyčių ir juodaodžių teisės (kultūrinis liberalizmas), todėl Skandinavijos šalys, kur turtas ir kapitalas rimčiau apmokestintas, jam vis tiek yra neoliberalios .

Visose turtingiausiose pasaulio šalyje politikai geria kavą su stambaus verslo atstovais, su jais keliauja po užsienį ir t.t., o ne turgaus bobutėmis, ar norėtumėte gyventi, kur viskas vyksta kitaip?

Patikslinsiu mintį apie turgaus bobutes. Kai politikai susiruošia ištraukti milijonus iš šešėlio, prasideda akcijos prieš turgaus bobutes, nes jas lengviausia pagauti. Tik tų milijonų pas jas niekaip neatranda. Matyt, būna patikimai paslėpti po sijonais

[Eidvis]

Liberalios ekonomikos manau yra JAE, Singapūras, kur daugelio mūsų čia mokamų mokesčių nėra arba jie labai maži, o skandinavijoje, kur valstybė mokesčiais surenka virš 50% BVP, ar galima vadinti liberaliomis tokias šalis?

Liberalios ekonomikos - tai ne tik mokesčių dydis. Tai valstybės kuo mažesnis kišimasis į verslą, tai biurokratinio aparato ir procedūrų mažinimas, tai stiprios konkurencijos rinkos, tai kai ekonomikos pagrindą sudaro privatus, o ne valstybinis verslas. Pagal visokius konkurencingumo, verslo sąlygų ir laisvų ekonomikų indeksus Skandinavijos šalys yra tų reitingų viršūnėse. Kai sudarai tinkamas sąlygas verslui vystytis ir augti ir kai verslas tam subręsta - jį galima labiau apmokęstinti. Sakykim tu nuomoji butą ir už nuomą gauni 400 eurų. Bet jeigu tu jį tinkamai įrengsi ir sutvarkysi - gali jo nuomos kainą pakelti iki 600 eurų. Taip ir su Skandinavija, kurios yra liberalios ekonomikos, nes verslui ten sudarytos vienos palankiausių sąlygų, stipri konkurencija, supaprastinta biurokratija ir t.t., dėl ko jie turi galimybę dividentus susirinkti per didesnius mokesčius.

Kitas pavyzdys - darbo santykių liberalizavimas. Pvz. Danija taiko tokią 'flexicurity' sistemą, tai reiškia, kad darbo santykiai yra išlaisvinti, įmonės gali dirbti laisvomis sąlygomis, laisviau samdyti/atleisti darbuotojus - taip yra palengvinamos verslo sąlygos. Palengvintos verslo sąlygos veda prie geresnių verslo rezultatų, kurie veda prie didesnių atlyginimų ir geresnės socialinės apsaugos. Dėl to antra flexicurity sistemos dalis yra stipri socialinė apsauga. Kitaip tariant 'mes liberalizuojam darbo santykius, sudarom geresnes sąlygas verslui, bet už tai žmonėms užtikrinam geresnes socialines garantis, didesnes nedarbo išmokas netekus darbo ir t.t.' Tai win/win situacija, kuri yra liberalių ekonomikų pagrindas, kad sudarytos geresnės sąlygos verslui kartu reiškia ir geresnį žmonių gyvenimą.

[senasnamas]

Aha, Lietuvoje 3-ią dešimtmetį vis laukiama verslo sustiprėjimo, kad būtų galima labiau apmokestinti, o darbo jėga yra stipri nuo pat 1990 m., todėl ir mažai uždirbantys apmokestinami maždaug 50 proc. Laisvę verslui!

[Lettered]

Liberalios ekonomikos - tai ne tik mokesčių dydis. Tai valstybės kuo mažesnis kišimasis į verslą, tai biurokratinio aparato ir procedūrų mažinimas, tai stiprios konkurencijos rinkos, tai kai ekonomikos pagrindą sudaro privatus, o ne valstybinis verslas.

Manau, jei valstybė mokesčių pavidalu surenka tokią didelę dalį BVP, tai automatiškai reiškia didelį valstybės vaidmenį ekonomikoje, dideles valstybės teikiamas paslaugas ir t.t. O klasikinėje liberalioje ekonomikoje valstybės vaidmuo, mokesčiai ir atitinkamai valstybės paslaugos turėtų būti minimalios, skandinavijos šalys labiau toks mixas tarp visiško liberalizmo kaip kur nors JAE ar iš dalies JAV ir socializmo.

[andyour]

Liberalios ekonomikos - tai ne tik mokesčių dydis.

Ne savokose esmė. Kuo daugiau mokesčių verslui, tuo daugiau gerovės visuomenei.

Kitas pavyzdys - darbo santykių liberalizavimas. Pvz. Danija taiko tokią 'flexicurity' sistemą, tai reiškia, kad darbo santykiai yra išlaisvinti, įmonės gali dirbti laisvomis sąlygomis, laisviau samdyti/atleisti darbuotojus - taip yra palengvinamos verslo sąlygos. Palengvintos verslo sąlygos veda prie geresnių verslo rezultatų, kurie veda prie didesnių atlyginimų ir geresnės socialinės apsaugos.

Tie darbo sanytkiai išlaisvinti ne nuo ko kito, kaip nuo mokesčių ir prievolių verslui. Nepanašu, kad jomis kažkas labai ir piktnaudžiavo. Čia kaip pasakyti, kad atleidus verslą visai nuo mokesčių, jis tiesiog klestės ir visiems bus "geriau"...

[Eidvis]

Manau, jei valstybė mokesčių pavidalu surenka tokią didelę dalį BVP, tai automatiškai reiškia didelį valstybės vaidmenį ekonomikoje, dideles valstybės teikiamas paslaugas ir t.t. O klasikinėje liberalioje ekonomikoje valstybės vaidmuo, mokesčiai ir atitinkamai valstybės paslaugos turėtų būti minimalios, skandinavijos šalys labiau toks mixas tarp visiško liberalizmo kaip kur nors JAE ar iš dalies JAV ir socializmo.

Taip, sutinku, Skandinavijos šalys nėra vadovėlinis liberalių ekonomikų pavyzdys, tai miksas tarp visiško liberalumo ir socialinės gerovės. Bet toks miksas sėkmingas gali būti tik tada, kada turi liberaliąją dalį, t.y. geras sąlygas verslui. Nes labai dažnai Skandinavijos šalys pateikiamos kaip kažkokios socialistinės, kas yra visiškai netiesa. Socialistinės ekonomikos pavyzdys yra Venesuela, bet tikrai ne Skandinavija.

[andyour]

Nes labai dažnai Skandinavijos šalys pateikiamos kaip kažkokios socialistinės, kas yra visiškai netiesa. Socialistinės ekonomikos pavyzdys yra Venesuela, bet tikrai ne Skandinavija.

Tai niekas ir nežiūri į kraštutinimus Venesuelas, akivaizdu gi.

[sankauskas]

Manau, jei valstybė mokesčių pavidalu surenka tokią didelę dalį BVP, tai automatiškai reiškia didelį valstybės vaidmenį ekonomikoje, dideles valstybės teikiamas paslaugas ir t.t. O klasikinėje liberalioje ekonomikoje valstybės vaidmuo, mokesčiai ir atitinkamai valstybės paslaugos turėtų būti minimalios, skandinavijos šalys labiau toks mixas tarp visiško liberalizmo kaip kur nors JAE ar iš dalies JAV ir socializmo.

Liberalai neturi jokių problemų su wealth redistribution, o stiprus valstybės aparatas, kuris būtinas užtikrinti laisvą rinką yra viena iš kertinių liberalizmo atramų.