Politika

[mantasm]

Kalbant apie viduramžius nepamirškim fakto, kad tie laikai buvo šlovingi saujai asmenų, daugumai reiktų tapatintis su valstiečiais, kurie stengėsi nenumirti iki 30. Aišku visur panaši situacija buvo, bet tiek laisvės, galios (mes galim rinkti savo valdžią!) ir galimybių eilinis lietuvis dar niekada neturėjo.

Buvo šnekama apie valstybę, o ne apie pavienius piliečius.

[mantasm]

Ne veltui čia "filosofija" kabutėse. Tai ne filosofija, o sąmokslo teorijų, marksizmo-leninizmo ir antivakarietiškos propagandos mišinys, pagardintas stipria charizma ir retorikos triukais.

Eurofederalistinė "filosofija" ne ką geriau atrodo. Beje, taip pat turi marksizmo-leninizmo ir antivakarietiškos/antikapitalistiškos propagandos Tik charizmos ten mažoka

[Lettered]

Lietuva niekada istorijoje nebuvo tiek suveneri ir neturėjo tiek galios spręsdama savo klausimus kaip kad dabar, būdama NATO ir ES narė.

LDK, tarpukaris, buvo žymiai labiau suveneri ir turėjo daugiau galių, t.y. savo įstatymų viršenybę, valiutą ir t.t. Kad dabar turim ES rinką, emigrantų pinigus, subsidijas ir geriau gyvenam yra viena, bet kad turim daugiau suvereniteto, tai tikrai ne. Tas pats galioja ir kitoms ES šalims, būtent to norėjimo daugiau suvereniteto ir UK paliks ES, nors ji turėjo net savo valiutą ir įstatymų viršenybę išskirtinėmis sąlygomis.

[sankauskas]

O pagal kokius kriterijus galima nustatyti ar "filosofiją" galima dėstyti ar ne?

Pradžiai pagal elementarų fact check.

Radžvilo "filosofijos" pagrindinis naratyvas - sistemiškai naikinama lietuvių kultūra, ypač kalba, vyksta savotiška kultūrinė unifikacija.

Kas aišku yra visiškas absurdas. Tarkime, dėl kalbos. ES skiria didžiules pastangas ir lėšas įvairų regioninių kalbų išsaugojimui (European Charter for Regional or Minority Languages). Pavyzdžiui Airijoje Gaelic praktiškai ant išnykimo slenksčio buvusi kalba dabar išgyvena didžiulį atgimima dėka didelių ES projektų, tas pats su Valų kalba Velse, kuri dabar išgyvena aukso amžių. Nesu tikras dėl visokių baskų ar katalonų kalbų, bet spėčiau kad jos taip pat gauna didelį ES dėmesį ir paramą, žymiai didesnį nei gautų iš nacionalinių vyriausybių.

Apskritai, pažvelgus kad ir į paskutinį V.Radžvilo straipsnį, ten vien faktinės klaidos, arba iš neišmanymo, arba dėl tyčinio skaitytojų kvailinimo.

http://www.propatria.lt/2018/04/vyta...ikintojai.html

Kaip juos pasiekti? Amžinas klausimas: ką daryti? Į šitą klausimą dabar jau galima atsakyti labai paprastai. Teikia vilčių tai, kad vis tik Lietuvoje daugėja žmonių, kurie supranta, jog mes turime valdžioje žmones, kuriems, deja, tautos ir valstybės likimas pernelyg nerūpi. Ir šitie žmonės negirdi nieko. Jie griauna Vilniaus senamiestį, jie kerta mūsų miškus, jie stengiasi ir yra pasiryžę, kaip ir sovietmečiu, padaryti lietuvių kalbą pamote. Atkreipėte dėmesį? Visos problemos pažįstamos iš tada.

ES griauna Vilniaus senamiestį? Na nežinau, seniai nebuvau, negaliu komentuoti, gal ir nugriovė. Bet "jie kerta mūsų miškus" vėlgi yra visiška netiesa. ES vykdomi dideli aplinkosauginiai miškų atsodinimo projektai, ir bent jau Lietuvoje miškai niekada nebuvo taip gerai prižiūrimi kaip dabar.

Užtenka pasidomėti kaip Briuselio biurokratai kovoja su Lenkijos nacionaline Vyriausybe dėl Belovežo sengirės išsaugojimo, kad suprastum kokie absurdiški Radžvilo kaltinimai.

[sankauskas]

Šiaip jau didžiausi marksistai-leninistai, laikui susiorientavę ir išvertę savo kailiuką, šiandien turi ir valdžią, ir įtaką. Tai nereikėtų versti aukštyn kojom akivaizdžių dalykų.

Na taip, Rusijoje, Venesueloje ir Šiaurės Korėjoje. Visur kitur taviškiai vienareikšmiškai pralaimėjo.

[mantasm]

Radžvilo "filosofijos" pagrindinis naratyvas - sistemiškai naikinama lietuvių kultūra, ypač kalba, vyksta savotiška kultūrinė unifikacija.

Kas aišku yra visiškas absurdas. Tarkime, dėl kalbos. ES skiria didžiules pastangas ir lėšas įvairų regioninių kalbų išsaugojimui (European Charter for Regional or Minority Languages). Pavyzdžiui Airijoje Gaelic praktiškai ant išnykimo slenksčio buvusi kalba dabar išgyvena didžiulį atgimima dėka didelių ES projektų, tas pats su Valų kalba Velse, kuri dabar išgyvena aukso amžių. Nesu tikras dėl visokių baskų ar katalonų kalbų, bet spėčiau kad jos taip pat gauna didelį ES dėmesį ir paramą, žymiai didesnį nei gautų iš nacionalinių vyriausybių.

Apskritai, pažvelgus kad ir į paskutinį V.Radžvilo straipsnį, ten vien faktinės klaidos, arba iš neišmanymo, arba dėl tyčinio skaitytojų kvailinimo.

Yra ir nuoširdžiai įsitikinusių, kad SSRS laikais buvo lietuvių kalbos aukso amžius O po 90ų viskas pradėjo važiuot žemyn.

Problema ne ES teorinis biurokratinis požiūris, o faktinis eurofederalizmo rezultatas, kas būtų viena ar kelios federalinės kalbos, o visos kitos pavirstų buitinėmis ir ilgainiui būtų nustumtos į šalį. Tas pats kaip šiuo metu vyksta su lietuvių kalbos tarmėmis Viena vertus, natūralus procesas. Kita vertus, globalizmas jį gerokai paspartina.

Grynai lyginant filosofijas ir jų kokybiškumą, eurofederalistų "filosofija" apie europietišką tapatybę atrodo ne mažiau nutolę nuo sveiko proto. Bet kažkodėl "filosofija" laikoma teisinga, o kita - ne

[sankauskas]

Problema ne ES teorinis biurokratinis požiūris, o faktinis eurofederalizmo rezultatas, kas būtų viena ar kelios federalinės kalbos, o visos kitos pavirstų buitinėmis ir ilgainiui būtų nustumtos į šalį.

O kas tau indikuoja, kad būtent taip ir bus? Kodėl manai, kad ES kalbų politika turėtų taip radikaliai pasikeisti?

P.S. ir ne visai supratau ką reiškia "teorinis biurokratinis požiūris"?

Visi tie regioninių kalbų gaivinimo projektai yra finansuojami hard cash, vykdomo realios programos su neabejotinai apčiuopiamais rezultatais. Tai nėra kažkokie popieriniai projektėliai, atgulę Briuselio biurokratų stalčiuose.

[mantasm]

O kas tau indikuoja, kad būtent taip ir bus? Kodėl manai, kad ES kalbų politika turėtų taip radikaliai pasikeisti?

P.S. ir ne visai supratau ką reiškia "teorinis biurokratinis požiūris"?

Visi tie regioninių kalbų gaivinimo projektai yra finansuojami hard cash, vykdomo realios programos su neabejotinai apčiuopiamais rezultatais. Tai nėra kažkokie popieriniai projektėliai, atgulę Briuselio biurokratų stalčiuose.

Jei bus laikomasi ever closer union politikos su tikslu pavirsti į USE, tai yra natūralus sekantis žingsnis.

ES yra didelis aparatas su daug į skirtingas puses tampančių interesų. O regioninių kalbų finansavimas patenkina net kelias grupes. Viena vertus - tuos regionus, kurie jaučiasi užspausti motininių valstybių. Kita vertus - tuos, kas nori silpninti dabartines valstybes. Pvz baskai ar katalonai tikrai labiau norės būti lygiateisiu federaliniu vienetu nei Ispanijos provincija

[sankauskas]

Pvz baskai ar katalonai tikrai labiau norės būti lygiateisiu federaliniu vienetu nei Ispanijos provincija

Tai žodžiu, regioninės kalbos (ir su tuo labai susijęs kultūrinis pliuralizmas) tik stiprėja, ir panašu kad toliau stiprės? Visai atvirkščiai, nei gąsdina Radžvilas.

[mantasm]

Tai žodžiu, regioninės kalbos (ir su tuo labai susijęs kultūrinis pliuralizmas) tik stiprėja, ir panašu kad toliau stiprės? Visai atvirkščiai, nei gąsdina Radžvilas.

Žemaičių ar tuteišių gal ir sustiprės. Lietuvių nėra regioninė.

[abruo]

LDK, tarpukaris, buvo žymiai labiau suveneri ir turėjo daugiau galių, t.y. savo įstatymų viršenybę, valiutą ir t.t. Kad dabar turim ES rinką, emigrantų pinigus, subsidijas ir geriau gyvenam yra viena, bet kad turim daugiau suvereniteto, tai tikrai ne. Tas pats galioja ir kitoms ES šalims, būtent to norėjimo daugiau suvereniteto ir UK paliks ES, nors ji turėjo net savo valiutą ir įstatymų viršenybę išskirtinėmis sąlygomis.

Va va, "kaip anksčiau Maskva diktavo, taip šiandien Briuselis" Savo įstatymų viršenybę, valiutą gali turėti ir Perlojos respublika. Klausimas, kiek tai yra gerbiama ir pripažįstama tarptautiniu mąstu. Svarbu ne vien tik savarankiškas gebėjimas leisti įstatymus ar sudarinėti sutartis, bet ir tų sutarčių efektyvumas, ilgaamžiškumas, pripažinimas. Pagal tai nei LDK (iš esmės nuolatinė karo padėtis, valdomų teritorijų kaita) nei juo labiau tarpukario Lietuva (nepriklausoma tik Tautų Lygos dėka) nė iš tolo netempia prie šių dienų suvenerumo.

[mantasm]

Va va, "kaip anksčiau Maskva diktavo, taip šiandien Briuselis" Savo įstatymų viršenybę, valiutą gali turėti ir Perlojos respublika. Klausimas, kiek tai yra gerbiama ir pripažįstama tarptautiniu mąstu. Svarbu ne vien tik savarankiškas gebėjimas leisti įstatymus ar sudarinėti sutartis, bet ir tų sutarčių efektyvumas, ilgaamžiškumas, pripažinimas. Pagal tai nei LDK (iš esmės nuolatinė karo padėtis, valdomų teritorijų kaita) nei juo labiau tarpukario Lietuva (nepriklausoma tik Tautų Lygos dėka) nė iš tolo netempia prie šių dienų suvenerumo.

LDK teritorijos kaita bei karai buvo +/- įprasta tais laikais. Kertinė teritorija praktiškai nesikeitė 500 metų. Įdomu ar kuri nors iš šiuolaikinių sutarčių išsilaikys taip ilgai kaip unija su Lenkija. Galima sakyt, kad dabar Lietuva irgi nepriklausoma tik NATO ir ES dėka O tarpukariu buvo nepriklausoma ne tiek Tautų lygos dėka, bet dėl slidaus Vokietijos, SSRS ir Lenkijos jėgų balanso. Visiems buvo geriau nepriklausoma nei varžovui priklausanti. Dabar JAV/NATO užnugaris didele dalimi irgi tuo pagrįstas. TIk skirtumas, kad laikai pasikeitė ir JAV nenori nieko kolonizuoti, užtenka įtraukti į savo įtakos sferą. Tiesa, Rusija vis dar senųjų laikų dvasia gyvena

[Lettered]

Svarbu ne vien tik savarankiškas gebėjimas leisti įstatymus ar sudarinėti sutartis, bet ir tų sutarčių efektyvumas, ilgaamžiškumas, pripažinimas. Pagal tai nei LDK (iš esmės nuolatinė karo padėtis, valdomų teritorijų kaita) nei juo labiau tarpukario Lietuva (nepriklausoma tik Tautų Lygos dėka) nė iš tolo netempia prie šių dienų suvenerumo.

LDK laikais visa Europa buvo karo stovyje ir teritorijos keitėsi, tada gal ir Prancūzija ar Vokietija neturėjo suvereniteto? Tarpukariu Lietuva turėjo visą suverenitetą, buvo pripažinta tarptautiniu mastu, leido savo įstatymus, turėjo valiutą ir t.t., t.y. viskas buvo realiai, ne tik formaliai.

[mantasm]

LDK laikais visa Europa buvo karo stovyje ir teritorijos keitėsi, tada gal ir Prancūzija ar Vokietija neturėjo suvereniteto? Tarpukariu Lietuva turėjo visą suverenitetą, buvo pripažinta tarptautiniu mastu, leido savo įstatymus, turėjo valiutą ir t.t., t.y. viskas buvo realiai, ne tik formaliai.

LDK laikais Vokietijos nelabai buvo Krūva kunigaikštysčių su nuolat besikeičiančiom sąjungom. Palyginus su tuo, LDK buvo daug labiau suvereni

[sankauskas]

Žemaičių ar tuteišių gal ir sustiprės. Lietuvių nėra regioninė.

Na taip, ES deda dideles pastangas ir lėšas kad atgaivintų net ir nykstančias arba beveik išnykusias kalbas, bet lietuvių kalbą tyčia stengiasi sunaikinti. Ar tai stengsis ateityje. Nes nu kažkodėl.

[mantasm]

Na taip, ES deda dideles pastangas ir lėšas kad atgaivintų net ir nykstančias arba beveik išnykusias kalbas, bet lietuvių kalbą tyčia stengiasi sunaikinti. Ar tai stengsis ateityje. Nes nu kažkodėl.

O skirtumo tarp mirusios kalbos prikėlimo iki regioninės ir valstybinės kalbos numarinimo iki regioninės nėra?

[sankauskas]

O skirtumo tarp mirusios kalbos prikėlimo iki regioninės ir valstybinės kalbos numarinimo iki regioninės nėra?

Kaip suprantu iš tavo pasisakymų, tai Briuselio diktatoriams nėra jokio skirtumo, ar prikelti mirusią kalbą, ar kokią valstybinę gyvybingą paimti ir numarinti.

[mantasm]

Kaip suprantu iš tavo pasisakymų, tai Briuselio diktatoriams nėra jokio skirtumo, ar prikelti mirusią kalbą, ar kokią valstybinę gyvybingą paimti ir numarinti.

Kaip suprantu iš tavo pasisakymų, tai įdomu ne diskutuot, o apsimest šlangu.

[senasnamas]

Kai kuriems būtų pravartu pasidomėti, kas su ta lietuvių kalba realiai yra daroma, kas vyksta VU filologijos fakultete ir pan. Prisidengiant optimizavimo, efektyvinimo ir pan. burtažodžiais lituanistika pamažu stumiama į užribį.

To nedrįsta daryti net okupacijos laikais: užsimota sunaikinti lituanistinius institutus

Iš šios glaustos analizės aiškiai matyti, kad Lietuvos mokslo sistemos reformatorių suformuluoti tikslai kyla ne iš paties mokslo, ne iš tautos kultūros ar pačios tautos, o yra jiems primesti, padiktuoti globalistine neoliberalia ideologija besivadovaujančių Europos Sąjungos ,,integratorių“ ir grindžiami ne politinėmis šių dienų Europos realijomis, o fantastiniais jos užvaldymo planais. Darbo grupė stropiai šį politinį užsakymą vykdo. Reikia aiškiai ir tvirtai pasakyti, kad lituanistikai tokie Europos integracijos planai yra ne tik žalingi, bet ir pragaištingi. Jie silpnina tautos kultūrą, ardo ją iš pamatų. Penkių valstybės mokslo institucijų sujungimas – jų juridinio asmens statuso panaikinimas – neišvengiamai pakenktų Lietuvos istorijos, kultūros, lietuvių kalbos, literatūros ir tautosakos mokslams.

Noras būti ,,toliau nuo politikos“ skatino gyventi iliuzijomis ir trukdė suvokti bei aiškiai pasakyti, kad Europos Sąjungos peršamas kosmopolitinis neoliberalizmas yra tokia pati tautas naikinanti ir jų kultūras niveliuojanti ideologija, kokia buvo tarybinis ,,proletarinis internacionalizmas“.
Ši ideologija tautines kalbas ir kultūras taip pat laiko praeities atgyvenomis. Jos požiūriu lituanistikos institutų sunaikinimas jų jungimo priedanga yra būtinas ir pateisinamas žingsnis kuriant ,,globalią“ – ištautintą ir išvalstybintą Lietuvą, kurioje lietuvių kalba turės tapti menkaverte ,,čiabuvių“ buityje vartojama šnekta šalia ,,internacionalinės naujųjų europiečių bendravimo priemonės“, kokia numatoma paversti ,,didžiąją anglų“ kalbą, užimsiančią anksčiau mėgintos mums primesti ,,didžiojo Lenino kalbos“ vietą.

https://kultura.lrytas.lt/meno-pulsa...tutus-5272996/

[Aukštaitis]

Kai kuriems būtų pravartu pasidomėti, kas su ta lietuvių kalba realiai yra daroma, kas vyksta VU filologijos fakultete ir pan. Prisidengiant optimizavimo, efektyvinimo ir pan. burtažodžiais lituanistika pamažu stumiama į užribį.

To nedrįsta daryti net okupacijos laikais: užsimota sunaikinti lituanistinius institutus




https://kultura.lrytas.lt/meno-pulsa...tutus-5272996/

Ar tos institutų pertvarkos yra pagrįstos, tai vienas dalykas, bet teigti, kad lietuvių kalbai kažkaip bus dėl jų bus pakenkta – nereikalingas ir nelogiškas bauginimas. Kalba yra stipri tiek, kiek yra jos vartotojų, o ne tiek, kiek yra ją tiriančių mokslo įstaigų. Šitie lietuvių kalbos „puoselėtojai“ nesupranta, kad kalba visų pirma yra žmonės, o ne kažkokios institucijos, besidedančios giną ir saugą kalbą nuo kažkokių mistinių grėsmių.