Politika

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Šiaip jau įstatymų projektų ji teikia tikrai nemažai. Nebent tu nesidomi. Čia tik pirmas pavyzdys, kurį pamačiau atsivertęs delfį. http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=36514183

Nu iš delfio straipsnio sunku pasakyt kiek tas įstatymo projektas geras ir kokio velnio į ten prirašyta. Jeigu tik perkeliama įrodinėjimo našta kaltinamiesiems, tai gaijdis čia, o ne konstruktyvus pasiūlymas.

Be galo nurisi sužinoti nors keletą 'pa vė zetų', kaip D. Grybauskaitė remia nelogiškas, nekonstruktyvias arba neišbaigtas iniciatyvas, daro spaudimą teisėsaugai, be aiškios motyvacijos siekia pakeisti aukštus valstybės pareigūnus ir savo viešais pasisakymais skatina teisinį nihilizmą?

Bandymas prastumt tiesioginius merų rinkimus visiškai nemąstant apie merų įgaliojimus (kas yra nepalyginamai svarbesnis klausimas), periodiški svarstymai kaip ką nors suvelt tesimų sistemoj, aiškinimas teismams, kad rezonansinėms byloms jie turi teikti pirmenybę ir bausti kaltininkus griežčiau (kažkoks nelabai protingas teisėjas, beje, taip ir padarė, ir dar pasakė - taigi Grybauskaitė taip sakė), Ušacko, Laurinkaus ir Valantino pasitraukimas iš pareigų neduodant jam jokių aiškių argumentų, pagaliau viešas pasisakymas kad ji daro daugiau, nei jai leidžia Konstitucija. Paieškojus rastume ir daugiau, bet čia pirmi atėję į galvą.

[index]

Nu iš delfio straipsnio sunku pasakyt kiek tas įstatymo projektas geras ir kokio velnio į ten prirašyta. Jeigu tik perkeliama įrodinėjimo našta kaltinamiesiems, tai gaijdis čia, o ne konstruktyvus pasiūlymas.

Tai čia tik pavyzdys apie "nieko neveikimą". Pavarčius įstatymų projektus lrs.lt, pateiktų prezidentūros yra tikrai nemažai.

[Edvard]

Gavriilas Popovas apie Jurija Lužkova. (Pilna versija, video)

http://www.svobodanews.ru/content/feature/2157411.html

[AIRzol]

Būtų įdomu sužinoti Combat amžių. Tokius nejuokingus dalykus rašyti ramiu veidu gali tik aklas kietakaktis.

[taspac]

Bicas kuris ispranasavo imperiju griutis (Sovietai, Britu, Prancuzu imperijos ir pan.) pranausauja, kad USA zlugs ~2020 metais.

http://rt.com/s/swf/player.swf?file=...guest-1900.flv

[andyour]

Bicas kuris ispranasavo imperiju griutis (Sovietai, Britu, Prancuzu imperijos ir pan.) pranausauja, kad USA zlugs ~2020 metais.

http://rt.com/s/swf/player.swf?file=...guest-1900.flv

pastarosios tavo minimos imperijos buvo okupavusios kitas salis. JAV nejokia imperija. O siaip Prancuzai kaip ir neblogai gyvena, palyginus kad jie "zlugo"

[Combat]

As manau komunizmas yra imanomas tik tuo atveju jei is zmogaus isoperuotume egoizmo, savanaudiskumo, siekimo gauti daugiau/duoti maziau jausma. Bet zmones tokie nera ir niekada nebuvo ir nebus.

Čia aš sutinku, kad be prievartinių priemonių komunizmas tiesiog neįmanomas. Kaip jis veiktų realybėje, sunku pasakyti, nes Šiaurės Korėją (ją šiame formume kažkas pateikė) imti pavyzdžiu taip negalima dėl patiriamos blokados iš priešiškai tai šaliai nusiteikusių valstybių. Todėl, aišku, ekonominis vaizdas toje valstybėje yra iškreiptas nei kad būtų, jei blokada nebūtų patiriama. Pvz., kad ir Kubos. Net cemento iš JAV negalėjo normaliai nusipirkti sutvarkyti uragano padarinius.

Komunizmas neskatina progreso, nes jis visus nori padaryti lygiais, plius neleisti tureti privacios nuosavybes.

Iš kur paėmei, kad negalima turėti privačios nuosavybės? Apibrėžime kalbama tik apie visuomeninę gamybos priemonių nuosavybę. Bet iš kitos pusės, pagal tai išeitų, kad net paprasčiausias batų remonto meistras dirbtų tik su valdiškais įrankiais ir medžiagomis. Bet čia vėlgi gali kilti problemų – centralizuotas aprūpinimas gali strigti, todėl gali atsitikti taip, kad kaupsis nepatenkintų užsakymų, bet batsiuvys sėdės be darbo. Todėl ten, kur privati nuosavybė yra ekonomikos variklis, turėtų būti palikta privačiam sektoriui – visokios smulkios paslaugėlės ir prekyba.

Kam tada zmogui stengtis siekti, tobuleti, jei jis negaus atlygio uz tas pastangas. Kam jam kurti naujas technologijas, optimizuoti kastus, didinti progresa jei del to jo gyvenimas nepageres (pasakos kad valstybe jam duos geresni gyvenima tera utopija). Kam jam tausoti iranga, daiktus, materialuji turta jei tas turtas ne jo. Is idejos? Nebukim naivus...

Nu gerai. Dirbi privačioje įmonėje privatininko įrankiais. Tai ką? Koks skirtumas – dirbi su privatininko ar su valstybės įrankiais? Vis vien jie ne tavo. Pvz., kasos aparatai Maximoje. Jei privatininko turtas yra blogai saugomas, bet visko nenusaugosi, vis vien kažkas kąžką pavagia, kažką išsineša. Kas keičiasi? O jei paimti šiandien dieną, tai žmogus, jei dirba samdomą darbą, dažniausiai, apart tarifinio, nieko daugiau ir negauna – gali tu stengtis ar nesistengti. Kad ir rusų kalbos mokytojas. Vienas, nieko neaiškindamas, priverčia tiesiog perrašyti visą rusų kalbos vadovėlį per mokslo metus, o kitas, apart to, dar ir žodžių reikšmes išaiškina. Atyginimas nesiskiria. O būna ir dar blogiau – darbuotojų darbo vertės suvokimas visai „nulenkiamas“į dirvas – vadybininkui, radusiam ir išplėtusiam gaminių realizavimo rinkas, atlyginimo aspektu nesikeičia niekas, bet užtat darbininkams, gaminantiems daugiau gaminių vien vadybininko rastų rinkų dėka, atlyginimas sukyla dvigubai ir trigubai daugiau vadybininko. Tokių pavyzdžių esu prisižiūrėjęs „N“.

Beje, čia jau vėl negaliu neprisiminti buvusios tarybinės sistemos – jei įmonėj darbuotojas, turinti mokslinį laipsnį, dirbo neadekvatų darbą jo išsimokslinimui, tai jam nori nenori turėjo būti taikoma priemoka „už laipsnį“. Atrodo, tas pats buvo taikoma ir inžinieriams, dirbantiems darbą, nereikalaujantiems inžinerinių kvalifikacijų. Taip darbdaviai buvo skatinami teisingiau, kokybiškiau ir atsakingiau vykdyti personalo politiką. Nelabai tu ten nemokšą giminaitį ar bendrapartietį būtum pasodinęs į atsakingas pareigas. O dabar – prašom! Todėl diletantizmas, kaip viena iš visų blogybių priežasčių, esančių Lietuvoje, , ir bujoja visose srityse aukštai iškelta galva, o profesionalizmui – atia!

Vakarai todel ir nuejo toli toli nuo sovietu, nes vakaru kultura taike sistema kad laimi tik stipriausias.

Na jau ne!!! Čia iš pačio aš įžvelgiu sąmoningą žmonių klaidinimą tikslu apginti marazmą, vykdomą Lietuvoje šiandien. jei būtų taip, kaip sakai, vakaruose jau senai visi būtų išsiskerdę, o pati sistema ne ką pažangesnė Somalio, kur laimi stipriausias.

Vakarai toliau nuėjo būtent krikščioniškųjų nuostatų dėka. Vienos jų – užuojauta, gailestis, pagalba, atlaidumas, šelpimas. Taip pat žr., kas karts nuo karto vyksta Vakarų valstybėse, kai ten esančios Vyriausybės bando kėsinti į žmonių socialinius iškovojimus.

Pasikartosiu dar kartą (panašu, praleidai mano žemiau esantį pasisakymą) apie F.Miteraną. Jis panaikino mirties bausmę, pakėlė minimalų atlyginimą, paankstino pensiją, iki 5 savaičių pratęsė atostogas. Turbūt todėl, kad visuomenė ten turi stipresnius muskulus ir ne viską palieka spręsti turtingųjų kapitalistų klasei. Priešingai, nei elgiamasi Lietuvoje, sąmoningai skleidžiant tik vienai grupuotei palankią ideologiją. Džiugu tik tiek, kad žmonės ja vis mažiau tiki.

Dėl „lėkštutės“ ir gero gyvenimo. Niekas ir neprašo kažką atnešti. Žmonės reikalauja sąlygų, kad sąžiningai ir dorai dirbdami, jie galėtų susikurti gerą gyvenimą. Nepamenu, kad tarybiniais laikais (pavyzdį imu būtent todėl, kad sąvoka „bedarbystė“ neegzistavo apskritai) būtų kas reikalavęs gyvenimo „ant lėkštutės“. Sugebėjai – baigei mokslus, gavai paskyrimą į darbovietę, ten – gyv. plotą. Dirbi, tau moka pinigus ir kuriesi sau gyvenimą. Jei dar labiau „sugebėjai“ – važiavai į Sibirą medžius kirsti ar į Latvijos kolūkius namus ir fermas statyti. Daugelis žmonių ir sodus iš tų uždirbtų pinigų nusipirko ir namus pasistatė. Dabar kur nors sodą apie Vilnių nusipirk vien tik darbą dirbdamas.

Versliukui pradėti daugeliui žmonių reikėtų valstybės dotacijų. Sunkai įsivaizduoju gimnazisto „verslininko“ pradžią, kurio tėvai gyvena išsinuomojamame gyv. plote, kai vienas dirba Maximoje kroviku, o kitas – „Humanoje“ pardavėja ir nėra nei įtakingų brolių, nei giminių. Kaip jam pradėti verslą, nors, kaip gimnazistas, jie buvo labai gabus? Jam reikėtų išvažiuoti iš Lietuvos kitur? Logiška. Bet mes kalbame apie tai, KAIP LIETUVOJE GYVENTI. Tarkime, baigs aukštąjį mokslą. Bet vis vien labai didelė tikimybė registruotis Darbo biržoje, nes tokių, kaip jis – gabių, pilna darbo rinka. O jei dar nosis užlinkusi ir balsas ne visai malonus. . . Darytis plastinę operaciją, kad darbdaviui patiktum?

STENGTIS PACIAM, SAVO JEGOMIS, TAPTI NEPAPRASTU. Kurti, tapti versliu, tobuleti, siekti, mokytis. Taciau pas mus likes sovietinis mastymas, kad viska turi duoti valstybe. Visi sedi ir laukia manos is dangaus. O kai jos negauna, buna bloga valdzia... o tada as paklausiu tokiu zmoniu, o ka tu PATS padarei kad tau gyventi butu geriau, apart to kad dejavai?

Pasakos, švelniai tariant.

Kas dėl „sovietinio“ mąstymo. Ar ne toks pat esi? Ar tavo tėvai – ne „sovietinio“ daržo vaisiai (o gal ir pats esi kilęs iš „sovietinės“ santvarkos, kai koks Glaveckas, buvęs vienas pagrindinių komunizmo kūrimo ideologų „sovietinėje“Lietuvoje)? Ar tavo mokytojai, dėstytojai buvo ne „sovietiniai“, per istorijos pamokas patys apie save priimantys atsiskaitymus iš mokinių apie tai, kokie jie buvo dvivedžiai ir netinkami „sovietinėje“ santvarkoje? Galų gale, ar savo mieste niekda taip ir nevaikštai ne „sovietiniais“ laikais nuklotomis šaligatvio plytelėmis „sovietiškai“mąstančių žmonių?

Sykį su kvalifikuotas užsieniečiais, šakniniais iš kapitalistinių šalių, pakalbėjau apie tai, dėl kokių pasisakymų žmonės pas mus kaltinami „sovietiniu“ mąstymu. pasijuto nemaloniai nustebinti – lyg patys „sovietiniu“ mąstymu būtų apkaltinti.

Mestelėjimas „sovietinis mąstymas“ yra tik viso labo suinteresuotų grupuočių ir jų patarnautojų pigus triukas įvaryti kompleksą tylėti ir užčiaupti burną tokiems kaip aš ir kitiems panašiai ne tik mąstantiems, bet ir veikiantiems.

Vel pareina argumentas, man valstybe nesuteikia issilavinimo. Vel noriu manos is dangaus... turim daugiausia universitetu vienam zmogui berods Europoje, aukstojo issilavinimo (turiu omeny turincius diplomus) procentas vienas auksciausiu pasaulyje.

Tu niekada neateisi į gamybą tobulas ir to reikalauti yra tokia pati utopija, kaip ir reikalauti komunistinės santvarkos. Bet gavę reikiamą išsilavinimą ir įsidarbinę gamyboje pagal specialybę, žmonės tobulėja itin sparčiai. Keleto mėnesių ar metų trukmės klausimas. Čia aš įžvelgiu tik gerąją pusę – darbdavys, dasikvalifikavęs, specialistą, jį labiau brangins.

Taciau neturim specialistu. Nes atejes absolventas i universiteta vel atsiseda i auditorija ir sako "Na tai mokykit cia dabar mane". Kai visam pasaulyje universitetuose studentai patys mokosi,

Tai va, čia blogai, kai kiekviename balbieriškyje yra aukštosios mokyklos, kurios gerokai seniau technikumais vadinosi, jei ne profesinėmis technikos mokyklomis.

Aukštosios mokyklos tam ir yra – pratina žmogų prie savarankiško problemų sprendimo, analitinio mąstymo, išeičių ieškojimo pasitelkiant visą kalną reikiamų priemonių (ir tas reikia pačiam susirasti; tik esi ant kelio užvedamas).

Dėl bendrojo išprusimo. Aš dažnai stebiuosi – absolventas turi aukštojo mokslo baigimo diplomą, o beraštis. Daro klaidų lietuvių kalboje per valandą tiek, kiek aš per visą mėnesį padarau, nors mokslus esu baigęs ne Lietuvoje. Ir vėl pačiam priminsiu tarybinius laikus – inžinieriumi, nemokėdamas sklandžiai ir gramatiškai taisyklingai dėstyti savo minčių gimtąja kalba (Lietuvos atveju), netapsi, nes tiesiog nebūsi priimtas į aukštąją mokyklą su atmestinomis kalbos žiniomis. Stosi į technikumą arba profkę. O dabar viską sprendžia pinigų kiekis. Po šiai dienai man nesuprantama – kuriam galui reikalinga tokia auštųjų mokyklų ir specialybių gausa, kai praktiniame gyvenime jų niekam nebereikia? Tai tegul tų aukštųjų mokyklų būna mažiau, o aukštąjį išsilavinimą įgyja tik gabiausi iš gabiausių.

Tai yra tik pavyzdys, panasi situacija daugumoje sriciu... zmones nenori nieko duoti, nenori kurti, nenori buti geriausiais... nori tik kuo daugiau gauti. O uz ka? Nes taip buvo 50 metu... dirbai kaip norejai, darei ka norejai, alga ta pati ir kas maloniausia, nemazesne nei kaimyno.

Turbūt toje santvarkoe pačiam pagyventi neteko. Ar tiltai ir daugiaaukščiai Vilniuje griūva, ar yra tarybinio leidimo pornografijos žurnalų? Vadinasi, nedirbo žmonės taip, kaip norėjo ir tą, ką panorėję. Ir jei žmonės 50 metų Lietuvoje, pasak pačio, nebūtų kūrę, nebūtų norėję nieko duoti (beje, dažnokai tas noras būdavo išgaunamas naudojant švelnią prievartą, pvz, mokinių talkos kolūkiuose nuimant derlių), tai šių dienų Lietuvos kapitalistai niekada nebūtų pralobę taip, kaip dabar. Ir šiandien jie išplėtomis akimis dalijasi tarybinės liaudies sukurtą turtą, pelną nešantį. Pvz., šilumos tinklus.

Jei normalus žmogus pirma giriasi, ką jis pasiekė ar ką gali pasiekti, tai sovietiniai žmonės to tiesiog nemoka ir negali to turėti be išorinės pagalbos. Tai lyg žvėrys zoologijos sode, kurie maitinami, todėl nesupranta, kaip jų nepamaitins.

Anksčiau kažkaip įkvėpčiau parašydavai – net teigiamą įvertį esu davęs. Šiandien, matyt, oras nekoks.

[Combat]

Būtų įdomu sužinoti Combat amžių. Tokius nejuokingus dalykus rašyti ramiu veidu gali tik aklas kietakaktis.

Būtų įdomu sužinoti AIRzol amžių. Taip nieko nesuvokt, nematyti ir nejausti aplinkos, neprognozuoti ateities, gali tik komformistas prisitaikėlis, rasiantys priėjimą prie „lovio“ esant bet kuriai santvarkai ir bet kuriam patronui. . Tauta verkia nuo tokių padarų.

[spirit]

Būtų įdomu sužinoti AIRzol amžių. Taip nieko nesuvokt, nematyti ir nejausti aplinkos, neprognozuoti ateities, gali tik komformistas prisitaikėlis, rasiantys priėjimą prie „lovio“ esant bet kuriai santvarkai ir bet kuriam patronui. . Tauta verkia nuo tokių padarų.

Asmeniniams santykiams aiškintis yra skirtos AŽ.

[Sula]

imti pavyzdžiu taip negalima dėl patiriamos blokados iš priešiškai tai šaliai nusiteikusių valstybių.

Tokiu būdu reikia atsakyti į klausimą, ar įmanomas komunizmas atskirai paimtoje šalyje. Komunizmo ideologijos pradininkai teigė, kad ne. V.Leninas paskelbė 1915m. tezę, kad įmanomas socializmas vienoje šalyje, neatmesdamas pasaulinio komunizavimo neišvengiamumo. Vėliau TSKP ideologai netgi iškėlė naują: "taikus dviejų sistemų senbūvis"...

Iš kur paėmei, kad negalima turėti privačios nuosavybės? Apibrėžime kalbama tik apie visuomeninę gamybos priemonių nuosavybę.

Nieko panašaus, pilnojo komunizmo fazėje privačioje nuosavybėje lieka tik tokie dalykai kaip dantų šepetukas, apatiniai rūbai, asmeniniai dokumentai ir tiek.
Netgi socializme galima tik smulki privati nuosavybė (negi TSRS negyvenote?), kuriam velniam kolektyvizacija tuomet?

Atyginimas nesiskiria. O būna ir dar blogiau – darbuotojų darbo vertės suvokimas visai „nulenkiamas“į dirvas – vadybininkui, radusiam ir išplėtusiam gaminių realizavimo rinkas, atlyginimo aspektu nesikeičia niekas, bet užtat darbininkams, gaminantiems daugiau gaminių vien vadybininko rastų rinkų dėka, atlyginimas sukyla dvigubai ir trigubai daugiau vadybininko. Tokių pavyzdžių esu prisižiūrėjęs „N“.

Vėl gi - oportunistiniai išvedžiojimai. Vsų pirma, kokios rinkos komunizme? Antra, darbininko ir vadybininko gebėjimai turi būti įvertinti tiek kiek reikia tuo gabumus palaikyti. Tokia savoka kaip "atlyginimas" komunizme yra moralinė. Turėtų būti remiami fiziškai ir psichologiškai sunkūs darbai, pvz.: sunkių ligonių priežiūra, darbas atšiauriose sąlygose ir pan.

Vakarai toliau nuėjo būtent krikščioniškųjų nuostatų dėka. Vienos jų – užuojauta, gailestis, pagalba, atlaidumas, šelpimas. Taip pat žr., kas karts nuo karto vyksta Vakarų valstybėse, kai ten esančios Vyriausybės bando kėsinti į žmonių socialinius iškovojimus.

Tuomet aš jūsų nesuprantu - kur dingo vakarietiškas išnaudojimas, susvetimėjimas, materializmas, moralės smukimas, vystymosi disbalansas?

Priešingai, nei elgiamasi Lietuvoje, sąmoningai skleidžiant tik vienai grupuotei palankią ideologiją. Džiugu tik tiek, kad žmonės ja vis mažiau tiki.

Lietuvoje socialdemokratai 1-2 pagal įtaką, didesnė dauguma rinkėjų simpatizuoja kairesnėms partijoms. Problemos kažkur kitur.

Dėl „lėkštutės“ ir gero gyvenimo. Niekas ir neprašo kažką atnešti. Žmonės reikalauja sąlygų, kad sąžiningai ir dorai dirbdami, jie galėtų susikurti gerą gyvenimą. Nepamenu, kad tarybiniais laikais (pavyzdį imu būtent todėl, kad sąvoka „bedarbystė“ neegzistavo apskritai) būtų kas reikalavęs gyvenimo „ant lėkštutės“.

Matyt mažai susidūrėte, su socrealybe "brandaus socializmo" arba "zastojaus" metais. Žmonių buvo visokių.

Sugebėjai – baigei mokslus, gavai paskyrimą į darbovietę, ten – gyv. plotą. Dirbi, tau moka pinigus ir kuriesi sau gyvenimą. Jei dar labiau „sugebėjai“ – važiavai į Sibirą medžius kirsti ar į Latvijos kolūkius namus ir fermas statyti.

Tai ir yra teigiamas socializmo pavyzdys.

Daugelis žmonių ir sodus iš tų uždirbtų pinigų nusipirko ir namus pasistatė. Dabar kur nors sodą apie Vilnių nusipirk vien tik darbą dirbdamas.

O tai - jau iškrypimas. Smulkiaprivatinių interesų tenkinimas (častosobstvenničeskie interesy).

Pasakos, švelniai tariant.

Jums reiktų apsispręst, kokia ideologija remtis socialdemokratine ar komunistine. Ar nereiktų prisiminti, kaip šios ideologijos aštriai susipriešino?

[Wycka]

Iš kur paėmei, kad negalima turėti privačios nuosavybės? Apibrėžime kalbama tik apie visuomeninę gamybos priemonių nuosavybę. Bet iš kitos pusės, pagal tai išeitų, kad net paprasčiausias batų remonto meistras dirbtų tik su valdiškais įrankiais ir medžiagomis. Bet čia vėlgi gali kilti problemų – centralizuotas aprūpinimas gali strigti, todėl gali atsitikti taip, kad kaupsis nepatenkintų užsakymų, bet batsiuvys sėdės be darbo. Todėl ten, kur privati nuosavybė yra ekonomikos variklis, turėtų būti palikta privačiam sektoriui – visokios smulkios paslaugėlės ir prekyba.
Nu gerai. Dirbi privačioje įmonėje privatininko įrankiais. Tai ką? Koks skirtumas – dirbi su privatininko ar su valstybės įrankiais? Vis vien jie ne tavo. Pvz., kasos aparatai Maximoje. Jei privatininko turtas yra blogai saugomas, bet visko nenusaugosi, vis vien kažkas kąžką pavagia, kažką išsineša. Kas keičiasi? O jei paimti šiandien dieną, tai žmogus, jei dirba samdomą darbą, dažniausiai, apart tarifinio, nieko daugiau ir negauna – gali tu stengtis ar nesistengti. Kad ir rusų kalbos mokytojas. Vienas, nieko neaiškindamas, priverčia tiesiog perrašyti visą rusų kalbos vadovėlį per mokslo metus, o kitas, apart to, dar ir žodžių reikšmes išaiškina. Atyginimas nesiskiria. O būna ir dar blogiau – darbuotojų darbo vertės suvokimas visai „nulenkiamas“į dirvas – vadybininkui, radusiam ir išplėtusiam gaminių realizavimo rinkas, atlyginimo aspektu nesikeičia niekas, bet užtat darbininkams, gaminantiems daugiau gaminių vien vadybininko rastų rinkų dėka, atlyginimas sukyla dvigubai ir trigubai daugiau vadybininko. Tokių pavyzdžių esu prisižiūrėjęs „N“.
Beje, čia jau vėl negaliu neprisiminti buvusios tarybinės sistemos – jei įmonėj darbuotojas, turinti mokslinį laipsnį, dirbo neadekvatų darbą jo išsimokslinimui, tai jam nori nenori turėjo būti taikoma priemoka „už laipsnį“. Atrodo, tas pats buvo taikoma ir inžinieriams, dirbantiems darbą, nereikalaujantiems inžinerinių kvalifikacijų. Taip darbdaviai buvo skatinami teisingiau, kokybiškiau ir atsakingiau vykdyti personalo politiką. Nelabai tu ten nemokšą giminaitį ar bendrapartietį būtum pasodinęs į atsakingas pareigas. O dabar – prašom! Todėl diletantizmas, kaip viena iš visų blogybių priežasčių, esančių Lietuvoje, , ir bujoja visose srityse aukštai iškelta galva, o profesionalizmui – atia!

Kai tiek daug prirašyta, net nelabai norisi komentuoti
Skirkime asmeninę ir privatinę nuosavybę, tarkime darbo įrankius. Tarkime turi automobilį. Jeigu su juo tik pats važinėji ar nemokamai vežioji tik savo šeimos narius, giminaičius ir draugus — tai yra asmeninė nuosavybė. Jeigu tarkim dirbi taksistu ar kitaip pragyveni praktiškai to automobilio dėka — tai privati nuosavybė. Žinoma, tas pats automobilis gali būti naudojamas ir kaip asmeninė, ir kaip privati nuosavybė.
Samdomas darbuotojas paprastai visada dirba su darbdavio įrankiais, o darbdavys (patentininkas, amatininkas, ūkininikas ar įmonės savininkas) — praktiškai visada su savo. Žinoma, įrankiai gali būti išnuomoti, tačiau kol galioja nuoma, tol tie įrankiai de facto yra jo nuosavybė. Pripažinkime — tame nieko nėra stebėtino Bet štai TSRS iki pat Gorbačiovo laikų (išskyrus trumpą NEP'o laikotarpį 1921-1925 metais) net ir smulkioji privati iniciatyva buvo draudžiama. Bet neįmanoma sunaikinti to, kas nesunaikinama — žmogaus iniciatyva; todėl ji pasislėpė pogrindyje. Taip atsirado spekuliacija, kombinavimas, blatas, ir kitos pogrindinės veiklos (pvz siuvyklos, kepyklėlės, dešrų fabrikėliai, autoservisiukai, buitinių prietaisų taisyklos, etc). Nors visa tai ir veikė pogrindyje, tačiau dėl nuolatinių varžymų ir rizikos (pagaus ir konfiskuos), ši veikla negalėjo plėstis, apsiribodavo tik gana siauru draugų, giminaičių ir pažįstamų ratu. Visa tai iššaukė kitą blogybę — deficitą. Žinoma, valdantieji sluoksniai nuo to buvo apsaugoti, bet ne didesnėmis algomis, o spec. parduotuvėmis. Taip atsirado Dž. Orvelo įvardinta situacija: „visi gyvuliai lygūs, bet kiaulės dar lygesnės“.
Palyginimas su mokytojais geras, bet nelabai tikslus. Gerai dirbančiam mokytojui anksčiau ar vėliau bus pasiūlytas didesnis darbo krūvis, vyresnės ir pažangesnės klasės, geriau sudaromas tvarkaraštis, lengviau ir greičiau jis apsigins kvalifikacinį vardą; ir visa tai įtakos jo pajamas ir net karjerą.
Dar rašai, kad sovietmečiu „jei įmonėj darbuotojas, turinti mokslinį laipsnį, dirbo neadekvatų darbą jo išsimokslinimui, tai jam nori nenori turėjo būti taikoma priemoka „už laipsnį““. OK, bet pasakyk, iš kieno kišenės bus mokama priemoka už laipsnį? Tos įmonės, kuri priklauso valstybei? Vadinasi, valstybė? Tai koks skirtumas įmonės vadovui, kas dirba nekvalifikuotą darbą? Juk jo paties kišenė visai nenukenčia. Vis tiek ne jis, o mokesčių mokėtojai už tai sumokės. Šiandien, jeigu tai daro privačios įmonės sąvininkas, viskas paliekama jo paties sąžinei ir pelnui. Vat padarys diletantas klaidą — įmonė negaus dalies pajamų ir pelno, gal net patirs nuostolių ar subankrutuos. Savininkas, kaip ir diletantas, liks be darbo. Todėl tokie dalykai, kai savų nekvalifikuotų protegavimas, yra pakankamai reti ir trumpalaikiai. Jeigu verslininkas ir priima į darbą diletantą, šiam nustatomas konkretus terminas, iki kurio šis privalo įgyti reikiamų žinių, tuo pačiu ir patirties. Įstatymai tam leidžia iki 3 mėn. laikotarpį, bet darbdaviai rado kaip jį apeiti — įdarbinama pagal terminuotą darbo sutartį 6 mėn. arba metams, o po to sprendžiama — atsisakyti tokio darbuotojo, ar sudaryti neterminuotą sutartį.

[AIRzol]

Būtų įdomu sužinoti AIRzol amžių. Taip nieko nesuvokt, nematyti ir nejausti aplinkos, neprognozuoti ateities, gali tik komformistas prisitaikėlis, rasiantys priėjimą prie „lovio“ esant bet kuriai santvarkai ir bet kuriam patronui. . Tauta verkia nuo tokių padarų.

Aš įžengęs i trečią dešimtį žmogus. Nežinau už ką nusipelnau šių nepragristų epitetų, bet save priskiriu prie naujos kartos, kuri yra už demokratiją ir laisvą rinką. Taip pat neburbu kaip viskas blogai Lietuvoj, nekaltinu nei valdžios, nors ir gyvent dar nėra lengva, vaikštau į rinkimus ir tikiu į savo sunkų triūsą bei asmenines savybes, o ne kažkokius mesijus ir "kietus kumščius"

Beje, forumo nariams nepatariu gaišti savo brangaus laiko ir rašyti tokias ilgas žinutes, nes laabai abejoju ar Combat jas skaito, o tiesiog varo savo aklą demagogiją.

[Combat]

Nežinau už ką nusipelnau šių nepragristų epitetų, bet save priskiriu prie naujos kartos, kuri yra už demokratiją ir laisvą rinką.

Pirmas pradėjai (žr., ką apie mane parašei). Reikia diskutuot minčių dėstymu, o ne emocijomis ir galvot, kad gali pirmu smūgiu emociškai „išjungt“ tuos, kurie tau nepatinka. Negi manei, kad mane pavadinęs „aklu kietakakčiu“, aš susiimsiu už galvos, mesiu kompiuterį ir prisieksiu daugiau niekada viešojoje erdvėje neišsakyti samprotavimų, kurie gali kažkam nepatikti? Jei nori koliotis, tada – davaj, jei ne, tada – ne. Galiu ir taip, ir kitaip.
Laisva rinka visumoje (kažkur apie tai jau rašiau) yra tokia pat utopija, kaip ir komunizmas. Tuoj pat prasideda karteliniai susitarimai, formuojasi monopolijos, oligopolijos. Kokią ateitį prognozuotumei Europos Sąjungai, kai dėl, taip vadinamos laisvosios rinkos, naujausi fabrikai ir technologijos išvažiavo į Kiniją? V.Ušackas jau įžvelgia perspektyvą: „Mokinkitės kinų kalbą“.

Taip pat neburbu kaip viskas blogai Lietuvoj, nekaltinu nei valdžios, nors ir gyvent dar nėra lengva, vaikštau į rinkimus ir tikiu į savo sunkų triūsą bei asmenines savybes, o ne kažkokius mesijus ir "kietus kumščius"

Na tai puiku, bet ne visi tai gali Lietuvoje. Bet jei tam, kad save realizuotum, turi išvykti iš vidutinio dydžio valstybės (Lietuvos), vadinasi čia yra kažkas negerai. O jei tavo vaikai nebus tokie kieti, kaip pats? Irgi nuomonės nepakeisi? O į rinkimus, tikėdamas į laisvą rinką, nekaltindamas valdžios (yra toks materialistininės dialektikos dėsnis [iš filosofijos dalyko] – priešybių vienybė. t.y., negi leisti valdžiai užmigti ant laurų šiuo atveju, nes ji atitrūks nuo realybės) ir galvodamas, kad tik sunkiai dirbdamas susikursi sau ateitį, geriau neik, nes tai trukdo tau teisingai apsispręsti.

Beje, forumo nariams nepatariu gaišti savo brangaus laiko ir rašyti tokias ilgas žinutes, nes laabai abejoju ar Combat jas skaito, o tiesiog varo savo aklą demagogiją.

Jei laikas būtų brangus, niekas čia ir nediskutuotų. Pvz., vakar juodai lijo, todėl laikas man buvo visiškai nebrangus. Tiesiog nežinojau, kur jį kišt. O kiti, tame tarpe ir aš, mėgstame smegenis pamasažuoti – kai nėra apkrovos šiais bedarbystės laikais, tinka ir šis forumas.

[Combat]

Visų pirma tai reik suvokti, kad Sovietų Sąjungos politika buvo komunistinė. Jai netrukdė jokia opozicija, jos niekas nepuolė per tuos metus, kol ji buvo (išskyrus Hitlerinė Vokietija). Ramiai statė komunizmą, kitaip sakant kūrė savo santvarką.

Ar šaltąjį karą pamiršai, trukusį ištisą epochą? TSRS pralaimėjo. O tada griuvo ir visas socialistinis lageris. Žmonės tiesiog patikėjo geresniu gyvenimu, nei kad gyveno. Ar prisimeni, kiek žmonių santaupų, pirmaisiais Lietuvoje kapitalizmo statybos etapais, nušvilpė visokiausios investicinės bendrovės? Kodėl žmonės davė pinigus? Todėl, kad tikėjo kapitalizmu ir tikėjosi gerų dividendų. Aš, viso labo, atsisveikinau tik su dviem cukraus maišais, kurių taip ir negavau, nors pinigus sumokėjau Beje, Cidiką žinai, įžymųjį badautoją už Lietuvos laisvę (berods)? TSRS, atrodo, dar nebuvo galutinai griuvusi, kai iš jo ilgapirščiai nušvilpė videomagnetafoną ir, berods, 15 tūkst dolerių, arba apie 1500 vidutinių mėnsinių atlyginimų pagal to meto dolerio kursą juodojoje rinkoje (ar tik ne 20 rublių už vieną baksą? laisvai bankuose juo tada dar neprekiavo). Videomagnetafonas tais laikais buvo didelis dalykas. O tuo labiau tokie kaip man, proletaro klasės atstovui, neįsivaizduojami pinigai. Iš kur tas žmogus badaudamas tokius dalykus gavo? Gal pameni ir moterį, sėdėjusią prie Vilniaus savivaldybės su plakatu ir nuduodančią kenčiančios vaizdą, kad va, tarybinėje santvarkoje, esu benamė su trim (ar kiek ten) vaikais gatvėje? Bet kai valdžia davė jai gyvenamąjį būstą, ji jo atsisakė ir toliau badavo. Tada žmonės jai pradėjo duoti dilgėles sriubai išsivirti ir palikdavo prakąstą (tyčia!) spurgą pasimaitinti. Kadangi samprotavimus apie tarybinę santvarką dėstai taip, kaip baigęs kokią partinę ar komjaunimo mokyklą, tai turėtumei ir tuos žmones atsiminti. Tai aš čia apie tai, kad šiek tiek atšilus ir atsipalaidavus vidinei TSRS santvarkai, jos išorės priešai netruko pasinaudoti žmonių jausmais ir norais tai santvarkai griauti. Taip pat manau, kad prie to prisidėjo ir buvę nomenklaturščikai, pajutę naujas galimybes. O iki tol gyveno tik iš algos ir blatu gautų konservuotų žirnelių iš kokio „Vilniaus“ viešbučio bufeto. Dabar jie tapo įmonių, gamyklų ir kt. nešančio pelną, savininkais. Taip pat gal žinai istoriją, kaip buvę LTSR partiniai darbuotojai paprašė J.Petraičio pinigų, o kai verslas nepasisekė, tai tų pinigų neatgavo, o kai pabandė eiti į politiką, tai sudorojo visiškai?

Paimkime K.Glavecką. Žiūrėdamas per TV, kartais susidarau įspūdį, kad jis numirti pasirengęs už laisvąją rinką. Kuom jis buvo LTSR? 1989-1990 m. buvo Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto skyriaus vedėju, Centro komiteto sekretoriumi! Įtikinamai netarnavęs komunistinei ideologijai, tokios karjeros tikrai nebūtum padaręs! Kodėl jis yra ne LSDP, o Liberalų kažkokiios tai pakraipos, partijoe? Todėl (čia tik mano spėjimas), kad, galimai, reikiamu momentu įsikištų buvusių bendražygių (nomenklatūrščikų) naudai.

Kodėl iš nomenklatūrščikų katilo iškrito tikri socialistai (mano požiūriu) M.Stakvilevičius, G.Petružis? Gal todėl, kad norėjo labiau liaudžiai, žmonėms, o ne savai chebrai.

Kuom skiriasi konservatoriai nuo LSDP Lietuvoje? Niekuo! Tos pačios „ekssantvarkos“ fruktai, patenkantys per rinkimus tampyti Lietuvos svertus pasikeisdami. Šiandieniniai Lietuvos konservatoriai „sovietinės“, buvusios „komunistinės“ LTSR nomenklatūros darbo metodus įsisavino taip pat, ir dar geriau – į žmones guminėmis kulkomis ir ašarinėmis granatomis šaudė viso labo prieš gerus metus, kai, tuo tarpu, tarybinėje santvarkoje su riaušių milicija (tada buvo vadinami vidaus kariuomenės spec.padalini) mušėmės sąžiningai – mes į juos akmenis laidėme, o jie mus bananais vanojo (1988 metai, rugsėjo 28d. stichiškai kilusios demonstracijos Vilniuje metu). O tų įvykių metų LTSR VRM ministro pirmasis pavaduotojas M.Misiukonis iš Prezidento V.Adamkaus dar ir medalį gavo.

Todėl aš ir įžvelgiu tokį aršų mano pasisakymų kritikavimą – jovalas Lietuvoje buvusiai nomenklatūrai (kaip supratai, prie jų priskiriu ir dabartinius konservatorius) yra labai patogus asmeninio, bičiulių ir bendrapartiečių turtėjimo tikslais, tam užvaldant visas įmanomas sritis metodais: 1. durninant žmones, „laisvosios rinkos“ galimybėmis 2. malant į miltus buvusią „sovietų sąjungą“ tyčia iškraipant gerus tos buvusios sistemos pasiekimus 3. auginančią jaunąją kartą, mokančią tik papūgiškai kartoti ir spiegti negatyviai apie Rusiją, „sovietinę“ santvarką, „sovietinį“žmogų, kaltinti Rusiją dėl visų negerovių (puikus dėmesio nukreipimo būdas į kitą ojektą), šiandien vykstančių Lietuvoje; kol ta jaunoji karta atsipeikės, senieji nomenklatūrščikai Lietuvą dar nusiaubs kaip reikiant. 4. jei kas nepatinka Lietuvoje, emigruok ir būsi kietas bei krūtas.

Nedaj Bog, prablaivėję žmonės suvoks, kad kai kas gero ir tinkamo buvo tarybinėje sistemoje, kai kas gero yra Švedijoje ir Norvegijoje (kažkodėl atkakliai brukama, kad ten nežiūrėtume), o tai, kas vyksta Lietuvoje šiandien – mums yra visiškai netinkama, neperspektyvu, vedančia į niekur. O taip vadinamos „laisvos iniciatyvos“ galimybės – viso labo makaronų kabinimas ant ausų žmonėms, kad pastarieji savo mąstymu įstrigtų dar 10metų, kol suvoks, kad vien to nepakanka.

Pasakyk, kam dirbi?

[John]

Gerai, kad dar pats šiek tiek pamenu Tarybinius laikus (na bent jau kokius 1988-1989)... pamenu, kai būdavo 4 rūšys ledų, iš kurių nesunkiai nusipirkti galėjai tik vieną, o kitos buvo "deficitas", nors ir kainavo nelabai daug. Apie kondencuotą pieną galėjai pasvajoti geriausiu atveju kartą per metus, kai kokioje nors parduotuvėje netyčia užveždavo. Visose kitose srityse buvo tas pats. Žodžiu, buvo baisi šikna, kurios ilgėtis gali nebent sado-mazochistai!

[aesde]

.......

iš šito pasisakymo supratau tik tiek, kad blogai, jog valdžioje buvę tarybinės valdžios pakalikai, nes jie būdami toje valdžioje išmoko vogti ir apskritai būti nesąžiningais. bet va jei būtų išlikusi tarybų valdžia, tai tie patys žmonės būtų sąžiningi ir geri, o visi gyvenantys tarybų Lietuvoje klestėtu.

[Combat]

Teko žiūrėti konservatorių partijos narių biografijas ir neradau ten komunistų, o socialdemokratų partijoje radau. Tai jeigu konservatorius jai irgi jau nomenklatūra?

Na, nelabai supratau tą mantrą. . .Kažkas panašu į tai, kad kai nebėra argumentų, nusileidžiama į darželinuko lygį, pirštu rodoma į kitą ir sakoma be be be be. . . .Kažkaip labai jau slidžiai tame pasisakyme slystama šalin nuo priežasčių, kodėl Lietuvoje gyvenam taip, kaip gyvenam, nagrinėjimo.

Nesvarbu, kad ten nėra buvusių TSKP narių (o gal ir ir yra? Iš kur žinai, gi neturi jų visų biografijų ir sąrašų?). Aij, blyn, kaip tai nėra? Yra! Vidmantas ŽIEMELIS! Tik nesakyk, kad nežinai, kaip jo sūnus prasisuko ir kad dėl to „FlyLAL“ žlugo. Ir dar yra:

1.B. Kuzmickas- filosofijos mokslų daktaras, profesorius, TSKP narys, nuo 1994 m. liepos 4d. TS narys;

2.K. Motieka. 1954-1996 m. - LTSR prokuratūros prokuroras, ypatingai svarbių bylų skyriaus tardytojas, Tardymo skyriaus viršininkas. 1960-1961 m. - Vilniaus m. Lenino rajono prokuroras;

3.Č.V. Stankevičius. TSKP narys nuo 1974 m. 1988 m.- Sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas, Seimo narys. 1993-1996 m. Krikščionių demokratų frakcijos Seime patarėjas, 1994-1996 m. Nacionalinių saugumo pagrindų įstatymo rengimo parlamentinės grupės narys. Nuo 1996 m. Seimo narys, KD frakcijos Seime, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys. Nuo 1996 gruodžio 10 d. Krašto apsaugos ministras.

Ir Liudvikas Sabutis!:

Liudviko Sabučio biografija:

1963-1970 m. - Lietuvos komunistinio jaunimo sąjungos ir Lietuvos komunistų partijos Kretingos rajono komitetų atsakingasis darbuotojas;
1979–1982 m. – Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto teisėsaugos skyriaus instruktorius.
1996-2000 m. ir 2004-2008 m. kadencijų Seimo narys. Kandidatu į Aukščiausiąją Tarybą iškeltas Sąjūdžio, į vėlesnius Seimus – Tėvynės Sąjungos!!!!!!!
2001–2004 m. - Lietuvos generalinės prokuratūros Specialiųjų tyrimų skyriaus prokuroras.

Ar vardinti toliau? Iš principo nevardinsiu. Pats ieškokis!

Beje, su kuom konservatoriai buvo koalicijoje praėjusią Seimo kadenciją? Ar tik ne su LSDP, buvusiais nomenklatūščikais? Ir kam gi buvo patikėtas Vyriausybės vairas? Ogi pačiam 1982–1985 m. – buvusiam Lietuvos komunistų partijos Vilniaus Lenino rajono komiteto instruktoriui, 1986–1990 m. – LKP Centro komiteto Kultūros skyriaus instruktoriui Gediminui Kirkilui!!!

herionas, heroinas, heroinas. . . banko paskola ir lūkesčiai, kad dabar tai jau gyvensi – heroinas, supergyvenimas JAV – heroinas, tikėjimas laisva rinka – heroinas, glutomatas dešrelėse – dar blogiau nei heroinas, ES – heroinas, ir t.t. Tiesiog kiaurai saviapgaulė.

[tricky_kid]

Atsiprašau už ne į temą ...


Bet kaip galima šlovinti ir komunizmą, ir Bažnyčią vienu metu ?


.

[index]

Atsiprašau už ne į temą ...


Bet kaip galima šlovinti ir komunizmą, ir Bažnyčią vienu metu ?


.

Turime retą atvejį, tiesiog vertą raudonosios knygos.

http://en.wikipedia.org/wiki/Christian_communism

[Wycka]

Atsiprašau už ne į temą ...
Bet kaip galima šlovinti ir komunizmą, ir Bažnyčią vienu metu?

Jeigu K. Marksas nebūtų religijos pavadinęs „opiumu liaudžiai“, tikėtina, kad komunizmas ir katalikybė šiandien eitų koja kojon