Politika

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Antanas išrinktas vienmandatėj.
Bronius Bradauskas irgi vienmandatėj.

Ankstesnėse kadencijose visokių šustauskų pririnkdavo irgi per vienmandates. Taigi realybė nepatvirtina hipotezės, kad vienmandatėse išrenkami kokybiškesni Seimo nariai negu pagal sąrašą.

Ne apie tai kalba. Sistemos, kuri leistų išrinkti tik "kokybiškus" Seimo narius nėra ir negali būti. Čia jau viskas priklauso nuo elektorato ir mėnulio fazės rinkimų dieną.

Vieno žmogaus partijos proporcinėje sistemoje išrenkamos dėl to, kad visoje šalyje žymintys tą partiją biuletenyje visų pirma balsuoja už jos lyderį. Esant mažoritarinei sistemai balsuoti reikės nebe už paksus ir uspaskichus, o už konkrečius kandidatus. Ir vieno žmogaus partijoje tie kandidatai neturės nei patirties politikoje, nei palaikymo visuomenėje. Be abejo, vienas kitas šustauskas išrinktas gal ir bus, bet geriau vienas Šustauskas, negu po jo vėliava atėjusi visa gauja tokių pačių.

[c2h5oh]

Ne apie tai kalba. Sistemos, kuri leistų išrinkti tik "kokybiškus" Seimo narius nėra ir negali būti. Čia jau viskas priklauso nuo elektorato ir mėnulio fazės rinkimų dieną.

Vieno žmogaus partijos proporcinėje sistemoje išrenkamos dėl to, kad visoje šalyje žymintys tą partiją biuletenyje visų pirma balsuoja už jos lyderį. Esant mažoritarinei sistemai balsuoti reikės nebe už paksus ir uspaskichus, o už konkrečius kandidatus. Ir vieno žmogaus partijoje tie kandidatai neturės nei patirties politikoje, nei palaikymo visuomenėje. Be abejo, vienas kitas šustauskas išrinktas gal ir bus, bet geriau vienas Šustauskas, negu po jo vėliava atėjusi visa gauja tokių pačių.

1992 metais buvo įvesta dabartinė sistema argumentuojant tuo, kad vienmandatėse prirenkama "asmenybių" - t.y. pavienių patrauklių asmenų, iš kurių paskui jokios koalicijos nesulipdysi. (buvo pavyzdys - 1990 m. pagal vienmandates išrinkti AUkščiausioji taryba, kurioje Sąjūdžio frakcija pasidalino ar tik ne į 8 grupes?) O sąrašai, buvo manoma, stiprintų partijas.

Manau, kad silpnos partijos - pagrindinė dabartinės mūsų politinės sistemos bėda. Partijos turi būti paremtos ideologija, o ne būti vieno žmogaus fanklubais.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

1992 metais buvo įvesta dabartinė sistema argumentuojant tuo, kad vienmandatėse prirenkama "asmenybių" - t.y. pavienių patrauklių asmenų, iš kurių paskui jokios koalicijos nesulipdysi. (buvo pavyzdys - 1990 m. pagal vienmandates išrinkti AUkščiausioji taryba, kurioje Sąjūdžio frakcija pasidalino ar tik ne į 8 grupes?) O sąrašai, buvo manoma, stiprintų partijas.

Manau, kad silpnos partijos - pagrindinė dabartinės mūsų politinės sistemos bėda. Partijos turi būti paremtos ideologija, o ne būti vieno žmogaus fanklubais.

Rezultatą matom. Partijos kaip buvo silpnos, taip ir liko, dėl sąrašų (nors ir ne tik dėl jų) jų tik daugėjo ir jos tik silpo. O tų vadinamų asmenybių Lietuvoje apskritai vargiai surinksi tiek, kad išeitų bent trečdalis Seimo.

[John]

Įdomus E. Lucas'o straipsnis apie Lietuvą

E.Lucas. Atlantidos istorija
http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=28882927

[Taiga]

Ne rinkimų sistemą reikia keist, o partijų organizavimo tradiciją, partinę kontrolę ir piliečių politinę savimonę. Bilekokią idealią rinkimų sistemą sudėk - jei norės išrinkt klounadą, tai ir išrinks. Jei partijos, jų sąrašai būtų organizuojamos su nors kokia atsakomybe, tai gal ir galėtumėm kažką kalbėt apie geresnį atstovavimą. Nors kita vertus T&T, TPP, Darbo partija ir panašūs veikėjai visada turės save palaikančių, o dėl to kaltas tik žmonių naivumas ir politinio išsilavinimo stoka...

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Ne rinkimų sistemą reikia keist, o partijų organizavimo tradiciją, partinę kontrolę ir piliečių politinę savimonę. Bilekokią idealią rinkimų sistemą sudėk - jei norės išrinkt klounadą, tai ir išrinks. Jei partijos, jų sąrašai būtų organizuojamos su nors kokia atsakomybe, tai gal ir galėtumėm kažką kalbėt apie geresnį atstovavimą. Nors kita vertus T&T, TPP, Darbo partija ir panašūs veikėjai visada turės save palaikančių, o dėl to kaltas tik žmonių naivumas ir politinio išsilavinimo stoka...

Su tokiais šūkiais tau tik tiesiai į šiandieninę politiką ir nert. Šneki gražiai, o konkretumo jokio. Savimonę ne tik politinę nepakenktų pakeist, visai nebloga būtų jei visų tų piliečių savimonė pasikeistų taip, kad jie nevogtų, neduotų ir neimtų kyšių, gertų saikingai ir tik per šventes ir dar savo žmonoms visi ištikimi būtų. Tik realu tai dar mažiau už tarkim ufonautų apsilankymą Kovo 11-osios minėjime Nepriklausomybės aikštėje.

[John]

Konservatoriai populiaresni už socialdemokratus

Valdančioji partija Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) grįžo į populiarumo lyderius, nedideliu skirtumu aplenkdami opozicinę Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP), keletą mėnesių pirmavusią populiarumo lentelėje.

Nejau žmonės vėl ėme ateiti į protą?

[Kecal]

Nejau žmonės vėl ėme ateiti į protą?

Vis tiek nepavydėtina padėtis - komunistams būtų lengviau sumesti skudurus su darbiečiais ir paksininkais, negu konservatoriams. Neturiu jokių didesnių vilčių - valdžią anksčiau ar vėliau paims plati populistų ir senojo raugo nomenklatūrininkų koalicija. Įtariu, kad tai bus bandoma įgyvendinti jau netrukus, prieš rinkimus, kol liaudis dar nemato ryškesnių ekonomikos augimo požymių. Tokiu būdu "gelbėtojai", iki šiol krūmuose tupėję, galės dar labiau pakelti savo reitingus.

[Wycka]

Atvaizdas
Atvaizdas
Konservatoriai populiaresni už socialdemokratus
Nejau žmonės vėl ėme ateiti į protą?

Lietuvoje ypač sunku išlaikyti populiarumą ir valdžią vienu metu
Beje, naujausiomis žiniomis ekonomika taisosi ir bankai jau nuo 2009m. pabaigos pradeda atrišinėti paskolų kranelius. Dabar konservatoriams svarbiausia užduotis — išsilaikyti su esama koalicija valdžioje nors iki vasaros pabaigos ar rudens. jeigu pavyktų apkalta Karaliui ir Sacharukui, tai 'nusodintų' vienalietuvius ir šie, tikėtina, nebekeltų tokių aukštų reikalavimų jungiantis prie dabartinės koalicijos arba išvis užimtų aiškios opozicijos strategiją. Diniaus perėjimas į aiškią opoziciją nėra palankus konservatoriams, todėl čia gali būti einama va bank: kuo ilgiau išlaikyti status quo, o tada žiūrėti, kas pakeis nušalintus seimūnus — Valinsko ar Diniaus šalininkai. Kita vertus, konservatoriai gali paspausti Dinių: daryk nuolaidas, arba balsuosime už apkaltą Karaliui ir Sacharukui.
Galų gale, politika yra tokia sritis, kur visada yra gana daug nežinomųjų, ir net patyrę politologai ne visada nuspėja galutinį rezultatą

[Taiga]

Su tokiais šūkiais tau tik tiesiai į šiandieninę politiką ir nert. Šneki gražiai, o konkretumo jokio. Savimonę ne tik politinę nepakenktų pakeist, visai nebloga būtų jei visų tų piliečių savimonė pasikeistų taip, kad jie nevogtų, neduotų ir neimtų kyšių, gertų saikingai ir tik per šventes ir dar savo žmonoms visi ištikimi būtų. Tik realu tai dar mažiau už tarkim ufonautų apsilankymą Kovo 11-osios minėjime Nepriklausomybės aikštėje.

Naivu manyti, kad vat "konkrečiai" įkalsim kokią utopinę rinkimų sistemą ir visi išrinks protingai. Šnekant apie tai, kas išeina į parlamentą ar kitas institucijas, visada veikia sena gera tiesa - kokia publika, tokia ir respublika. Ir jei publika norės tikėti kokiu Mazuroniu, kuris gali leisti sau teigti, kad pavyzdžiui "visi jie vagys, kai aš su partija būsim valdantieji, minimali pensija bus 1500 litų, o minimali alga 2000 litų", tai niekas nepadės, jokia utopinė rinkimų sistema. Visa tai mano galva yra pilietinės brandos lygio klausimas.

Beje, džiugina paskutiniai reitingai, bet ne tiek dėl konservatorių minitriumfo prieš socdemus, o dėl to, kad auga pasitikėjimas didesniu skaičiumi ministrų, ypač džiugu dėl Starkevičiaus ir Masiulio.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Dar kartą kartoju - nėra ir negali būti tokios sistemos, kuri leistų išrinkti pagal kažkokį kriterijų geresnius parlamento narius. Tačiau rinkimų sistema daro tiesioginę įtaką galimybei sudaryti stabilią daugumą ir esant mažoritarinei rinkimų sistemai kur kas didesnė titkimybė, kad po rinkimų neteks klijuoti vaivorykštės spalvų koalicijos iš konservatorių, žaliųjų, liberalų, krikščionių ir chamiakų augintojų partijų. Klausimas čia ne ar norim gero Seimo, ar blogo, klausimas čia ar norim proporcinio atstovavimo, ar stabilios daugumos. Aš renkuosi daugumą.

[Taiga]

Dar kartą kartoju - nėra ir negali būti tokios sistemos, kuri leistų išrinkti pagal kažkokį kriterijų geresnius parlamento narius. Tačiau rinkimų sistema daro tiesioginę įtaką galimybei sudaryti stabilią daugumą ir esant mažoritarinei rinkimų sistemai kur kas didesnė titkimybė, kad po rinkimų neteks klijuoti vaivorykštės spalvų koalicijos iš konservatorių, žaliųjų, liberalų, krikščionių ir chamiakų augintojų partijų. Klausimas čia ne ar norim gero Seimo, ar blogo, klausimas čia ar norim proporcinio atstovavimo, ar stabilios daugumos. Aš renkuosi daugumą.

Stabili dauguma bus tada, kai rinkėjas nebesimėtys kiekvienais rinkimais švytuoklės principu (socdemai<->TS-LKD) ir nebalsuos už naujus mesijus. Puikiai suprantu tą teoriją apie rinkimų sistemos įtaką partinei sistemai, kuri dažnai iliustruojama Britanijos pavyzdžiu, bet pats asmeniškai manau, kad daugumos stabilumas yra labiau partijų ir išvystytos partinės kontrolės nuopelnas, ne tik tos rinkimų sistemos. Beje, ten dėl atstovavimo trūkumo jau daug iečių sulaužyta, bet... Žmonės tiesiog priprato matyt.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Stabili dauguma nereiškia, kad ta pati partija valdys 20 metų iš eilės. Stabili dauguma reiškia, kad viena politinė jėga turės pakankamai balsų parlamente vienos kadencijos metu. Todėl švytuoklė su stabilia dauguma niekaip nesisieja.

Neigti rinkimų sistemos įtaką UK parlamento sudėčiai matant tų rinkimų rezultatus yra absurdiška. Akivaizdu, kad naudodami proporcinę sistemą jie nepaisant visos partinės kontrolės neišvengiamai turėtų mažiausiai tris stambias partijas parlamente ir norint sudaryti vyriausybę reiktų ieškoti kompromisų.

[Taiga]

Jei mūsų stipresnės politinės jėgos galėtų maždaug būti užtikrintos savo elektoratu - garantuoju, stabilumo būtų kur kas daugiau. Nes rinkėjų bėgiojimai nuo vienų partijų, link antrų ar trečių populistinių labai komplikuoja išlikimo valdžioje klausimą, kas iš esmės ir yra pagrindinis partijų uždavinys. O kai išlikimui valdžioje reikia rankiotis balsus iš nežinia ko - vat tada prasideda cirkiniai bėgiojimai tarp partijų, įvairūs kreivi įstatymai, "pjautynės" koalicijų viduje, kas pats supranti prie ko veda. Tą aš turėjau galvoje siedamas švytuoklę ir naujus mesijus su stabilumu.

Ir pats dar pasitaisysiu gal, nesakau, kad ta partinė sistema kuri yra ten, kur Lietuviam žolė žalesnė () neturi įtakos jų parlamento stabilumui. Aš tiesiog noriu pasakyti, kad jos reikšmė mano galva kiek perdėta. Jei jie turėtų kad ir penkias partijas, kad ir formuotų koalicijas - IMHO vis tiek ta koalicija sėkmingai veiktų, nes partijų nariai paprasčiausiai nėra linkę išsidirbinėti, dėl gresiančių sankcijų. O jei tamstai daugiau nei 2 partijos (trumpai tariant koalicijos tikimybė) tuoj pat reiškia nestabilumą, tai... Na ką gali žinot. Stabiliausiai daugumą išlaiko vienpartinė sistema.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Jeigu dvi partijos turės "savo" rinkėją tai nugalėtoją tarp jų vistiek lems tie bėgiojantys, nes partijai ištikimi rinkėjai šiaip ar taip balsuos už savus ir vieni kitus atsvers. Tad ir išlaikyti valdžią nebus daug lengviau.

Daugiau nei viena patija valdžioj savaime dar nereiškia nestabilumo. Bet kai mūsų Seime daugumą tenka formuoti iš keturių, tai jau nelabai normalu. Lygiai kaip nėra normalu vaivorykštės koalicijos ar mažumos vyriausybės. Jų Vakarų Europoje juk irgi pasitaiko, netgi jos sugeba veikti. Bet siekiamybe to nepavadinčiau.

[Taiga]

Jeigu dvi partijos turės "savo" rinkėją tai nugalėtoją tarp jų vistiek lems tie bėgiojantys, nes partijai ištikimi rinkėjai šiaip ar taip balsuos už savus ir vieni kitus atsvers. Tad ir išlaikyti valdžią nebus daug lengviau.

Daugiau nei viena patija valdžioj savaime dar nereiškia nestabilumo. Bet kai mūsų Seime daugumą tenka formuoti iš keturių, tai jau nelabai normalu. Lygiai kaip nėra normalu vaivorykštės koalicijos ar mažumos vyriausybės. Jų Vakarų Europoje juk irgi pasitaiko, netgi jos sugeba veikti. Bet siekiamybe to nepavadinčiau.

Tiesos tame žinoma yra. Bet kuriuo atveju, rinkėjų stabilumas Lietuvoje yra tikrai žemas, "floating votes" yra tikrai nenormaliai daug ir jie lemia per daug. Kas mano galva paaiškina ankstesnius mano teiginius.

Pats sakai - jos sugeba veikti. O daug partijų, suderinančių savo interesus ir atspindinčių kuo įvairesnio elektorato interesus, čia ne siekiamybė?

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Pats sakai - jos sugeba veikti. O daug partijų, suderinančių savo interesus ir atspindinčių kuo įvairesnio elektorato interesus, čia ne siekiamybė?

Aš manau, kad ne. Visgi kaip universalūs daiktai galiausiai pasirodo besantys niekam netinkami, taip ir bandymas vienu metu atstovauti visus (tame tarpe ir kardinaliai priešingus) interesus galiausiai reiškia, kad nėra atstovaujami niekieno interesai, o sprendimus priimti tampa labai sudėtinga. Aš manau, kad nereikia bijoti ketveriems metams pasirinkti konkrečią politinę kryptį ir jos laikytis, o ne mėtytis tarp kairės ir dešinės pasitaikius pirmai progai arba, dar geriau, bandyti vienu metu eiti į abi puses.

[Eimantas]

Filosofas Arvydas Juozaitis apie V. Landsbergio pasipūtimą: "Jis, kaip "Sąjūdžio privatizatorius", jau tada buvo pavojingas mūsų ateičiai. Ir dabarčiai, deja. Deja, matydami pasipūtimą ir daromą žalą, lietuviai visada pristinga principingumo. Todėl plikbajoris visuomet užlipa ant mūsų... Kelias buvo ir yra teisingas, o vedliai-savanaudžiai, deja."

ve.lt

[a_p]

Filosofas Arvydas Juozaitis apie V. Landsbergio pasipūtimą: "Jis, kaip "Sąjūdžio privatizatorius", jau tada buvo pavojingas mūsų ateičiai. Ir dabarčiai, deja. Deja, matydami pasipūtimą ir daromą žalą, lietuviai visada pristinga principingumo. Todėl plikbajoris visuomet užlipa ant mūsų... Kelias buvo ir yra teisingas, o vedliai-savanaudžiai, deja."

ve.lt

Tikiuosi visa tai istraukta is konteksto, nes pareiskimas tai ganetinai "runkeliskas", filosofui tikrai nedarantis garbes.

[John]

Tikiuosi visa tai istraukta is konteksto, nes pareiskimas tai ganetinai "runkeliskas", filosofui tikrai nedarantis garbes.

O ar yra Lietuvoje rimtų filosofų ir socio/kultūros/politikos analitikų? Man greitomis į galvą ateina nebent Donskis.