Į vienus vartus varyti negalima. Galima pridurt ir tai, kad 49 vargingiausios pasaulio ekonomikos į ES eksportuoti gali be papildomų mokesčių. Ir tai, kad ES bei jos narės teikia daugiau nei pusę tarptautinės paramos.
Bet, pirmu atveju, pagalba nėra pakankama. Ypač kai sunku į mūsų rinką prasibrauti ar vargiai yra ką jai pasiūlyti. Antru atveju ne tik pagalba nėra pakankama, bet ji man neatrodo pakankamai efektyvi (gal todėl ir nėra pakankama). ES parama didele dalimi tiesiog neleidžia esamoms problemoms progresuoti, bet vargiai jas sprendžia. Tam tikra prasme, tai yra lėšų pravalgymas. Reikėtų tiek reikalauti keisti vietinę demografinę politiką, tiek investuoti į ilgalaikę vertę turinčius projektus, pavyzdžiui, kuriant infrastruktūrą, keliant vietinės rinkos konkurencingumą.
Bet nesutikti su tivoli negalima. ES turėtų jausti pareigą pagelbėti skurdesniems regionams, ką ji ir daro. Tik nebūtinai imigracija yra vienintelė galima tokios pagalbos forma. Viskas turi turėti ribas, nesinorėtų, kad tokia pagalba taptų ES vidine socialine problema, nebe "išorine".
O verkšlenti dėl dviejų šeimų apskritai juokinga. Tai tik simbolinis gestas, lygiai kaip ir keleto Gvantanamo kalinių priėmimas. Tai yra mažiausiai, ką Lietuva gali ir morališkai turi padaryti. Bet kad tai neturėtų tapti tendencija, sutinku. Lietuva pati dar nepasiekė tokio lygio, kad galėtų apsiimti realiai spręsti ir svetimas problemas.
Bet, pirmu atveju, pagalba nėra pakankama. Ypač kai sunku į mūsų rinką prasibrauti ar vargiai yra ką jai pasiūlyti. Antru atveju ne tik pagalba nėra pakankama, bet ji man neatrodo pakankamai efektyvi (gal todėl ir nėra pakankama). ES parama didele dalimi tiesiog neleidžia esamoms problemoms progresuoti, bet vargiai jas sprendžia. Tam tikra prasme, tai yra lėšų pravalgymas. Reikėtų tiek reikalauti keisti vietinę demografinę politiką, tiek investuoti į ilgalaikę vertę turinčius projektus, pavyzdžiui, kuriant infrastruktūrą, keliant vietinės rinkos konkurencingumą.
Bet nesutikti su tivoli negalima. ES turėtų jausti pareigą pagelbėti skurdesniems regionams, ką ji ir daro. Tik nebūtinai imigracija yra vienintelė galima tokios pagalbos forma. Viskas turi turėti ribas, nesinorėtų, kad tokia pagalba taptų ES vidine socialine problema, nebe "išorine".
O verkšlenti dėl dviejų šeimų apskritai juokinga. Tai tik simbolinis gestas, lygiai kaip ir keleto Gvantanamo kalinių priėmimas. Tai yra mažiausiai, ką Lietuva gali ir morališkai turi padaryti. Bet kad tai neturėtų tapti tendencija, sutinku. Lietuva pati dar nepasiekė tokio lygio, kad galėtų apsiimti realiai spręsti ir svetimas problemas.
Comment