Lietuvos Respublikos Prezidentas yra faktinis valstybės vadovas?
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Politika
Collapse
X
-
Parašė Sula Rodyti pranešimąLietuvos Respublikos Prezidentas yra faktinis valstybės vadovas?
- 1 patinka
Comment
-
Parašė Gator Rodyti pranešimąKą forumas mano apie Landzbergiui suteiktą vadovo statusą?
- 3 patinka
Comment
-
Parašė Lettered Rodyti pranešimą
Prezidentas yra prezidentas, premjeras yra premjeras, Lietuva neturi vieno kažkokio vado kaip Rusija, yra konkretūs žmonės ir konkrečios pareigos. Labai blogas precedentas, kai žmonės pradeda save tapatinti su valstybe.
Gal palikime tokias nesąmones istorikams?
Ar tai susiję su kokiomis nors privilegijomis nominantui ir jo palikuonims? Produktų paketas spec. parduotuvėje? Kabinetas Seime? Nemokamas automobilis iš LRV parko?
Comment
-
Parašė Gator Rodyti pranešimąKą forumas mano apie Landzbergiui suteiktą vadovo statusą?
Kūris nuo 36min turi rimtų argumentų kodėl tai buvo ne faktas:
Manyčiau, kad teisiškai nebuvo vadovas (nes buvo prezidiumas ir t.t.), bet faktiškai buvo vadoviausias iš visų vadovų..
Comment
-
Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą
Meh, nei šilta nei šalta dėl to. Kažkokios isterijos dėl nieko nereiškiančio titulo kuris iš esmės atspindi faktinę realybę tuo metu.
- 1 patinka
Comment
-
Parašė mantasm Rodyti pranešimą
Man įdomiausia kas iš to. Ypač, kad priimta ne deklaracija, o įstatymas. Kuris lyg ir turėtų turėti kažkokias pasekmes.
Manyčiau, kad teisiškai nebuvo vadovas (nes buvo prezidiumas ir t.t.), bet faktiškai buvo vadoviausias iš visų vadovų..
- 1 patinka
Comment
-
Parašė mantasm Rodyti pranešimą
Man įdomiausia kas iš to. Ypač, kad priimta ne deklaracija, o įstatymas. Kuris lyg ir turėtų turėti kažkokias pasekmes.
- 3 patinka
Comment
-
Parašė mantasm Rodyti pranešimąPačiam Landsbergiui turbūt nei šilta, nei šalta.
- 3 patinka
Comment
-
Parašė Lettered Rodyti pranešimą
Berods gauna visas privilegijas kaip buvę prezidentai, juolab savo laiku VL labai norėjo tarp prezidentu, net įstatymai taip buvo sutvarkyti, kad šalis bus ne parlamentinė kaip dabar, o prezidentinė, bet neišrinko, taip bent taip dabar bando titulą gauti.
Comment
-
Parašė Kitas Džiugas Rodyti pranešimą
Net ir Šveicarijoje su direktorine sistema, ceremoniškai jos pirmininkas laikomas primus inter pares. VL nebuvo tiktai ceremoninis vadovas.
Čia kaip priimti įstatymą, kad Grybauskaitė buvo valdančiosios valdžios vadovė, nes faktiškai buvo giliai įsitraukus į vyriausybių veiklą
- 1 patinka
Comment
-
Parašė Lettered Rodyti pranešimą
Berods gauna visas privilegijas kaip buvę prezidentai, juolab savo laiku VL labai norėjo tarp prezidentu, net įstatymai taip buvo sutvarkyti, kad šalis bus ne parlamentinė kaip dabar, o prezidentinė, bet neišrinko, taip bent taip dabar bando titulą gauti.
- 1 patinka
Comment
-
Man irgi daugmaž vienodai. Labiau keistas noras tą titulą gauti bet kokia kaina. Jei čia prestižo reikalas, tai gal nėra toks svarbus politinis klausimas. Kita vertus, labai keistas ir oponentų požiūris neduoti. Kažkaip atrodo, kad čia kažkokios neišspręstos politinės nuoskaudos ar gentiniai karai tarp Sąjūdžio senbizdų, kurios vienaip ar kitaip dar valdžioje. Tiesą pasakius, tikiuos, dar po dešimt-penkiolikos metelių visi šitie senoliai jau bus tik archyvinė medžiaga.
- 2 patinka
Comment
-
Aloyzo Sakalo prisiminimai iš 1992 metų, kaip ten buvo su tuo prezidentu.
Pirmiausia dešinieji pamėgino įsteigti Lietuvos Respublikos Prezidento instituciją, visai pagrįstai manydami, kad pirmuoju atkurtos Nepriklausomos Lietuvos Prezidentu taps didelį autoritetą turintis dešiniųjų lyderis Vytautas Landsbergis. Tikėtis, kad tai bus galima padaryti paprastu AT balsavimu, buvo nerealu, nes Centro ir kelios kitos frakcijos reikalavo pirma patvirtinti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir tik po to kalbėti apie Prezidento instituciją. Šios frakcijos nenorėjo sudaryti nė menkiausios galimybės autoritarinių bruožų nestokojančiam V. Landsbergiui tapti Antano Smetonos tipo diktatoriumi, kurio galių neribotų Konstitucija.
Nesitikėdami AT palaikymo, dešinieji parlamento politikai pasiūlė atsiklausti tautos referendumo būdu. Tam AT pritarė, referendumo data buvo nustatyta. Tada AT krikščionys demokratai nusprendė pakreipti referendumo rezultatus dešiniesiems palankia kryptimi. Jie visiškai pagrįstai bijojo, kad dėl galimo mažo balsuotojų skaičiaus nepavyks gauti 50 procentų visų balso teisę turinčių Lietuvos piliečių pritarimo Prezidento institucijai steigti dar neturint Konstitucijos. Todėl paslaugūs krikščionys demokratai sugalvojo originalų būdą, kaip padidinti balsuotojų skaičių. Jie pasiūlė tą pačią dieną surengti antrą referendumą, kurio formulė: „Ar jūs pritariate sovietinės armijos išvedimui iš Lietuvos“. Tai turėjo padidinti tikimybę, kad balsuojantieji už armijos išvedimą kartu pabalsuos ir už Prezidento instituciją. Dviejų referendumų datų sutapatinimą jie motyvavo argumentu, kad taip būtų taupomos lėšos ir žmonių laikas.
Sąjūdžio Centro ir kitos frakcijos suvokė, kad tikrasis abiejų referendumų sujungimo tikslas yra visai kitas: padidinti tikimybę įsteigti instituciją, kur Prezidento galios, neturint Konstitucijos, būtų neapibrėžtos. Todėl Sąjūdžio Centro frakcija pasiūlė abu referendumus atskirti. Prieš balsavimą dėl šio pasiūlymo visos frakcijos ragino savo narius ateiti į posėdį ir balsuoti. Po balsavimo paaiškėjo, kad tik kelių balsų persvara laimėjo referendumų atskyrimo šalininkai.
Už Prezidento institucijos įvedimą (1992 gegužės 23 d.) balsavo 40,99 proc. balso teisę turinčių piliečių. Už armijos išvedimą 68,95 proc. Nepavykus referendumu įtvirtinti Prezidento institucijos AT buvo priversta parengti Konstituciją, kuri referendumu (1992 spalio 25 d.) patvirtinta 56,75 procento balso teisę turinčių visos Lietuvos piliečių balsais.
https://www.delfi.lt/news/ringas/pol....d?id=43896409
- 2 patinka
Comment
-
Parašė Kitas Džiugas Rodyti pranešimą
jei Adolfas Ramanauskas laikomas valstybės vadovu, tada jau tikrai mentalinė gimnastika tokiu nelaikyti Landsbergio.
Na ir dar porą kitų argumentų įdonu, kad kontraargumentuotų pasisakantys priešingai.
Comment
-
Parašė Sula Rodyti pranešimą
Aš irgi šito momento nesuprantu. O kas buvo faktinis Lietuvos vadovas 1943 metais? 1913-ais? 1609-ais?
Gal palikime tokias nesąmones istorikams?
Ar tai susiję su kokiomis nors privilegijomis nominantui ir jo palikuonims? Produktų paketas spec. parduotuvėje? Kabinetas Seime? Nemokamas automobilis iš LRV parko?
Comment
-
Parašė Tikras architektas Rodyti pranešimąMan irgi daugmaž vienodai. Labiau keistas noras tą titulą gauti bet kokia kaina. Jei čia prestižo reikalas, tai gal nėra toks svarbus politinis klausimas. Kita vertus, labai keistas ir oponentų požiūris neduoti. Kažkaip atrodo, kad čia kažkokios neišspręstos politinės nuoskaudos ar gentiniai karai tarp Sąjūdžio senbizdų, kurios vienaip ar kitaip dar valdžioje. Tiesą pasakius, tikiuos, dar po dešimt-penkiolikos metelių visi šitie senoliai jau bus tik archyvinė medžiaga.
Comment
Comment