Politika

[Taiga]

Chebra, jei tik užsienio kalbos nemokėjimas būtų didžiausia problema, tai užtektų visiems jiems įkalti į galvą, kad kalbėtų tik per vertėją and that would be it. Problema ta, kad dauguma jų tiesiog nusišneka bet kuria kalba.

[Kristisz]

Kad šneka su vertėju tai yra visiškai menkniekis, čia nėra kažko labai gėdingo ar blogo. Problema su šnekėjimu yra nebent asmeniniuose pokalbiuose, kur kalbėdamas per vertėją gilesnio santykio neužmegsi, o ir kalbėsi neefektyviai - bet kam pasakyti užtruks dvigubai daugiau laiko.

Pati didžiausia problema su nekalbėjimu angliškai, kurią aš matau - tai yra, ką žmogus skaito. Aš nelabai pasitikiu žmonėmis, kurie priima svarbius sprendimus, bet nesugeba perskaityti Economist straipsnio, rimtesnių žurnalų, naujų (ir ne naujų, bet svarbių) mokslinių darbų. Aš suprantu, kad didžiąją dalį analitinio darbo dirba savo sričių ekspertai, surenka medžiagą, ją pateikia, tačiau kažką skaityti turi ir pats sprendimų priėmėjas. Jeigu jis skaito tik lietuvišką ir rusišką turinį, jo pasaulėžiūris yra labai smarkiai ribotas.

[John]

Kad šneka su vertėju tai yra visiškai menkniekis, čia nėra kažko labai gėdingo ar blogo. Problema su šnekėjimu yra nebent asmeniniuose pokalbiuose, kur kalbėdamas per vertėją gilesnio santykio neužmegsi, o ir kalbėsi neefektyviai - bet kam pasakyti užtruks dvigubai daugiau laiko.

Pati didžiausia problema su nekalbėjimu angliškai, kurią aš matau - tai yra, ką žmogus skaito. Aš nelabai pasitikiu žmonėmis, kurie priima svarbius sprendimus, bet nesugeba perskaityti Economist straipsnio, rimtesnių žurnalų, naujų (ir ne naujų, bet svarbių) mokslinių darbų. Aš suprantu, kad didžiąją dalį analitinio darbo dirba savo sričių ekspertai, surenka medžiagą, ją pateikia, tačiau kažką skaityti turi ir pats sprendimų priėmėjas. Jeigu jis skaito tik lietuvišką ir rusišką turinį, jo pasaulėžiūris yra labai smarkiai ribotas.

Yep, būtent. Jeigu tu neskaitai anglų kalba, tu automatiškai netenki prieigos prie daugumos patikimų informacijos šaltinių ar tai būtų straipsnis apie ekonomiką ar studija medicinos žurnale apie skiepus. Tai yra iš principo tas pats, kas būtų beraščiu.

Dabar pabandykim atspėti, iš kur pasaulio ekonomikos naujienas sužino Skvernelis? Tikriausiai iš LRytas.lt ir Delfi, kurie geriausių atveju pateikia laužytus vertimus vienam ar kitam straipsniui. Skvernelis ne perskaito naujausių ir svarbiausių straipsnių, nes jis paprasčiausiai nemoka skaityti.

[senasnamas]

Šiek tiek apie premjerą

K. Stoškus. Atviras laiškas ponui Sauliui Skverneliui

Bet prisimindami Jūsų sėkmingą vadovavimą Vidaus reikalų ministerijai, šiandien žmonės Jus sunkiai beatpažįsta. Jūsų laikysena darosi vis labiau iracionali, konformistiška, neapibrėžta ir viendienė. Bent jau visiškai neadekvati esamai padėčiai. Kodėl? Mums atrodo, kad tokią laikyseną jau buvo galima numatyti 2017 m. balandžio 20 d., kai Seimo posėdyje Jūs viešai atsisakėte nacionalinio susitarimo idėjos.

http://alkas.lt/2018/12/14/k-stoskus...i-skverneliui/

[Aleksio]

Yep, būtent. Jeigu tu neskaitai anglų kalba, tu automatiškai netenki prieigos prie daugumos patikimų informacijos šaltinių ar tai būtų straipsnis apie ekonomiką ar studija medicinos žurnale apie skiepus. Tai yra iš principo tas pats, kas būtų beraščiu.

Taigi pats dažnai rašai laužyta kalba. https://www.miestai.net/forumas/foru...48#post1688948

[Tomas]

Kad šneka su vertėju tai yra visiškai menkniekis, čia nėra kažko labai gėdingo ar blogo. Problema su šnekėjimu yra nebent asmeniniuose pokalbiuose, kur kalbėdamas per vertėją gilesnio santykio neužmegsi, o ir kalbėsi neefektyviai - bet kam pasakyti užtruks dvigubai daugiau laiko.

Pati didžiausia problema su nekalbėjimu angliškai, kurią aš matau - tai yra, ką žmogus skaito. Aš nelabai pasitikiu žmonėmis, kurie priima svarbius sprendimus, bet nesugeba perskaityti Economist straipsnio, rimtesnių žurnalų, naujų (ir ne naujų, bet svarbių) mokslinių darbų. Aš suprantu, kad didžiąją dalį analitinio darbo dirba savo sričių ekspertai, surenka medžiagą, ją pateikia, tačiau kažką skaityti turi ir pats sprendimų priėmėjas. Jeigu jis skaito tik lietuvišką ir rusišką turinį, jo pasaulėžiūris yra labai smarkiai ribotas.

Žinant, kad The Economist yra serijinis kliedesių spausdintojas, jo neskaityme gal ir nieko blogo

[Kristisz]

Žinant, kad The Economist yra serijinis kliedesių spausdintojas, jo neskaityme gal ir nieko blogo

Aš suprantu kad The Economist nepatinka tiems, kas nepritaria jų centro dešinei, globalistinei, laisvę palaikančiai pozicijai. Bet jie kokybiškos alternatyvos nepateikia.

[sankauskas]

Aš suprantu kad The Economist nepatinka tiems, kas nepritaria jų centro dešinei, globalistinei, laisvę palaikančiai pozicijai. Bet jie kokybiškos alternatyvos nepateikia.

Breitbart, zerohedge, truthfeed - kokybiškų alternatyvių tiesos šaltinių netrūksta.

[Taiga]

Yep, būtent. Jeigu tu neskaitai anglų kalba, tu automatiškai netenki prieigos prie daugumos patikimų informacijos šaltinių ar tai būtų straipsnis apie ekonomiką ar studija medicinos žurnale apie skiepus. Tai yra iš principo tas pats, kas būtų beraščiu.

Dabar pabandykim atspėti, iš kur pasaulio ekonomikos naujienas sužino Skvernelis? Tikriausiai iš LRytas.lt ir Delfi, kurie geriausių atveju pateikia laužytus vertimus vienam ar kitam straipsniui. Skvernelis ne perskaito naujausių ir svarbiausių straipsnių, nes jis paprasčiausiai nemoka skaityti.

Aš tiesa sakant esu 99.9% įsitikinęs, kad jis apie viską sužino iš savo patarėjų, nes kaip autonominis intelektinis vienetas jis egzistuoja labai jau siauroje srityje. Politikas, kuris yra ekspertas visame kame ir nuolat visame kame šviečiasi yra truputį fikcija, nes pasivyti informacinį srautą savarankiškai daugybėje sričių yra menkai įmanoma vien dėl laiko apribojimų. Taigi tenka apsiriboti kritišku vertinimu paruoštos suspaustos informacijos, kurią pateikė Premjero Mažieji Padėjėjai. Su kritišku požiūriu kaip matome pas jį nekažką, tai lieka tik žali ir neapdoroti paruoštukai. O kai baigiasi nedideli paruoštos informacijos klodai, tai ir prasideda konservatoriai dirbantys su USA per Rusiją ir keliantys anarchistinį perversmą kurio centras Kaune.

[J.U.]

Aš tiesa sakant esu 99.9% įsitikinęs, kad jis apie viską sužino iš savo patarėjų, nes kaip autonominis intelektinis vienetas jis egzistuoja labai jau siauroje srityje. Politikas, kuris yra ekspertas visame kame ir nuolat visame kame šviečiasi yra truputį fikcija, nes pasivyti informacinį srautą savarankiškai daugybėje sričių yra menkai įmanoma vien dėl laiko apribojimų. Taigi tenka apsiriboti kritišku vertinimu paruoštos suspaustos informacijos, kurią pateikė Premjero Mažieji Padėjėjai. Su kritišku požiūriu kaip matome pas jį nekažką, tai lieka tik žali ir neapdoroti paruoštukai. O kai baigiasi nedideli paruoštos informacijos klodai, tai ir prasideda konservatoriai dirbantys su USA per Rusiją ir keliantys anarchistinį perversmą kurio centras Kaune.

Todėl prezidentas ir privalėtų turėti universitetinį išsilavinimą, kuris duoda universalesnes suvokimo galimybes. Dabar gi joks patarėjas neišaiškins visokių subtilybių siauro mąstymo žmogeliui.

[Taiga]

Todėl prezidentas ir privalėtų turėti universitetinį išsilavinimą, kuris duoda universalesnes suvokimo galimybes. Dabar gi joks patarėjas neišaiškins visokių subtilybių siauro mąstymo žmogeliui.

Universalias suvokimo galimybes duoda IQ o ne išsilavinimas. O IQ deja jau niekas į galvą nesukrės.

[Lettered]

Įdomi apžvalga Lietuvos europarlamentarų darbo rezultatų ir kiek kai kurie "naudingi".

Visos Lietuvos akys į mokytojus ir 2019 metų biudžeto svarstymą. Svarbu. Tačiau man parūpo ir kitas artėjantis svarbus įvykis – 2019 metų Europos Parlamento rinkimai. Nežinau dar, už ką balsuosiu, bet pagalvojau: o kaip gi sekasi mūsų šiuo metu dirbantiems europarlamentarams? Šiek tiek panaršiau ir rezultatai nuliūdino. Nors, negaliu sakyti, kad nustebino.

Rezultatus ėmiau iš http://www.mepranking.eu/state.php?st=LT#meps . Tūkstančius dokumentų, pasisakymų, balsavimų, lankomumą, įstatymų ir deklaracijų projektų siūlymus, pataisas ir kitą informaciją sisteminantis įrankis, pateikiantis europarlamentarų aktyvumo reitingą. Galima diskutuoti dėl algoritmo tikslumo, kas įvertinama, kas ne, bet detales palikim šone, manau esminio vaizdo jos nepakeis.

Taigi, iš mūsų nusiųstų 11 atstovų, pagal aktyvumą tik 5 patenka į TOP 500. Priminsiu, Europos Parlamente iš viso yra 751 narys. Tik 5. Tai ką gi veikia likę 6? Pasižiūrėkim atidžiau.

6 vietoje iš Lietuvos delegacijos yra VIKTOR USPASKICH. Jo aktyvumo reitingas yra 13.82. Maksimalios balų sumos nežinau, bet pirmoje viso Parlamento vietoje esantis Antonio Tajani turi 333 aktyvumo balus, antroje vietoje Manfred Weber turi 301.7, taigi proporciją galima matyti. 13.82 – solidu. Su tiek balų Kėdainių dievukas užima garbingą 599 vietą (iš tų pačių 751). Įkopė į top 600. Šaunuolis. O šiaip, gal tiesiog nerado įkvėpimo imtis darbų, už tai laimėjęs Vilniaus mero rinkimus, ko gero, pasiraitos rankoves kaip reikalas. Ai ne, nėr ten ką laimėti, jis juk sakė „aš jau meras, dabar žmonėms liko tik nubalsuoti“. Matysim.

7 vietoje ANTANAS GUOGA. Smagu džiaugtis, pas Jakilaitį atsisėdus, kaip ten „mano įdėjas visi vertina, kaip manęs klauso ir kaip viskas puikiai sekasi“. O jeigu apie skaičius reikėtų pakalbėti? Taip konkrečiai? Nekažką. 10.80 aktyvumo balų ir 633 vieta iš 751. Teisingumo dėlei reikia pasakyti, kad dauguma rodiklių yra šiek tiek geresni, negu porą laiptelių aukščiau reitinge esančių jo kolegų iš Lietuvos, tačiau viską labai gadina lankomumas: dalyvavo 64% plenarinių sesijų ir 66% balsavimų. Ir visgi, gal lankomumui ne veltui suteikiama tokia svarba vertinant bendrą balą? Kaži, kaip pažiūrėtų jūsų darbdavys jeigu iš 251 darbo dienų šiais metais būtumėte neatėję į darbą 91 dieną be pateisinamos priežasties? Ko gero, jeigu žmogaus nėra darbe, jis negali sukurti jokio produkto. Ir čia trečdalio galimos naudos akivaizdžiai neliko. Palyginimui, EP lankomumo vidurkis yra 91%.

8 vietoje VALENTINAS MAZURONIS. 9.5 balo ir 647 vieta iš 751. Na, sunku ir komentuoti. Turbūt visus 5 metus ruošėsi ateinančių metų Lietuvos prezidento rinkimams, tai buvo sunku susikaupti darbui Europos Parlamente. Kitaip sunku paaiškinti. Ai, arba dar galimas šitas variantas: tiesiog sėdi šiltai, atsakomybės jokios, vistiek ten niekas nesigilina kas tam EP darosi, tai kam čia ir stengtis. Vienas iš dviejų.

9 ir 10 vietose TS-LKD atstovai: nepriklausomybės akto signatarė LAIMA LIUCIJA ANDRIKIENĖ ir dukart Lietuvos respublikos užsienio reikalų ministras ALGIRDAS SAUDARGAS. Titulai skamba įspūdingai? Na, gal kažkada ir buvo įspūdingai. Bet tik ne EP. Prieš pradedant kadenciją nebuvo daug girdimi viešojoje erdvėje Lietuvoje, atrodo, panašios taktikos laikosi ir nukeliavę į EP – pasėdėkim tyliai, nėr tie 5 metai daug, greit praeis ir namo. Atktyvumas atitinkamai 7.5 ir 6.5 balo, 669 ir 674 vietos iš 751. Trumpai tariant – per 5 metus nenuveikta nieko.

Na ir paskutinė vieta, mūsų pasididžiavimas, žvaigždžių žvaigždė – VALDEMAR TOMAŠEVSKI. Aktyvumo balų per 5 metus surinko visus 2. Atkreipiu dėmesį, 2! Pirmaujantis narys EP turi 333 balus, pirmaujanti narė iš lietuvių turi 88.2 balus. O vat Valdemaras turi 2. Iš 751 EP narių užima 733 vietą. Štai taip. Gali pagalvoti: kaip ten turi būti blogai, kad yra 18 dar blogesnių negu Tomaševskis? Pasirodo, ne mes vieni tokių atsiuntėm. Gal ir visai guodžia? Manęs nė kiek. Jeigu būčiau lenkas, partijos būstinę kiaušiniais apmėtyčiau, kad kuo greičiau atstatydintų tokį pirmininką. Žmonės geri, tauta gera ir partija galėtų būti gera, bet va turim ką turim.

Taigi, išvados. Galima būtų numoti ranka, juk tiek svarbių dalykų vyksta ČIA, vietoje, pas mus. Kiek reikalų savivaldybėse, kiek kvailų (o kartais ir gerų?) įstatymų Seime! O ten ta Europa, ai, tegul. Bet noriu atkreipti dėmesį į du aspektus:
1. Kiekvienas toks Uspaskichas, Mazuronis ar Tomaševskis užima vietą iniciatyvaus ir mūsų valstybei gero norinčio žmogaus vietą. Juk EP nuolatos vyksta tiek daug Lietuvai svarbių klausimų svarstymų. Žemės ūkis, energetika, tarptautinė prekyba, švietimas, žmogaus teisės. Ten turim nusiųsti 11 pitbulių, 11 buldozerių, 11 tokių, kurie visiems likusiems 740 bus įkyrėję jau per pirmus du mėnesius. Bet kurie išsireikalaus. Kurie inicijuos. Kurie kurs naudą pirmiausia Lietuvos valstybei, o taip pat ir visai Europai. Kokią naudą gali duoti žmogus surinkęs 2 balus iš 333?
2. Kad ir kaip tai atrodytų toli, pasamonėje suktųsi „ten gi Europos pinigai“, reikia neapsigauti – tai mūsų visų pinigai. Kiekvienas toks veltėdis atsisėdęs į šiltą kėdę, mums ne tik kainuoja jo tiesioginį atlyginimą, t.y. 8611.31 Eur per mėnesį, bet ir skiriame 24,526 Eur per mėnesį jo padėjėjų komandos atlyginimams. Ir nors, mano nuomone, tai yra visiškai adekvatūs pinigai už aukščiausio lygio profesionalų darbą, darosi be galo gaila ir pikta, kai juos iššvaisto žmogus, nesugebėjęs ateiti į kas trečią darbinę sesiją. Beje, kalbant apie patarėjus, Tomaševskis jų turi 16. Žmogus, kuris neatneša absoliučiai jokios naudos, išleidžia 24,526 Eur per mėnesį 16 patarėjų išlaikymui.

Kas pasikeis kitais metais? Nieko. Ir toliau niekas nesidomės nudirbtais darbais. Ir toliau mūsų delegacijos didžiąją dalį sudarys politinės šiūkšlės. Ir toliau per televiziją žiūrėsime rietenas seime, o Europa tuo tarpu štampuos įstatymus be mūsų (na gerai, keli žmonės iš Lietuvos ten visgi dirba, bet to toli gražu nepakanka).

Jeigu jau tiek perskaitei, pasidalink šitais skaičiais. Žmonėms tikrai yra per daug kasdieninių rūpesčių, kad patys ieškotų informacijos apie mūsų atstovų darbus Europos Parlamente. Tegul bent čia akies krašteliu pamato. Žiūrėk, žmogus po žmogaus, nuomonė po nuomonės ir gal kitais metais išrinksim vienu Tomaševskiu mažiau. Tai jau bus pergalė.

https://www.facebook.com/10000042823...8022392222013/

[J.U.]

Universalias suvokimo galimybes duoda IQ o ne išsilavinimas. O IQ deja jau niekas į galvą nesukrės.

Tai jei žmogus neturi bent vidutinio lygio IQ, jis niekada nebaigs normalaus universiteto.

[Aleksio]

Įdomi apžvalga Lietuvos europarlamentarų darbo rezultatų ir kiek kai kurie "naudingi".

Palyginimui, EP lankomumo vidurkis yra 91%.

Įdomu, koks yra LRS vidurkis.

[Sula]

Tai jei žmogus neturi bent vidutinio lygio IQ, jis niekada nebaigs normalaus universiteto.

Deja, bet dabar ateina tokie baigusieji, kad nesugeba suregzti sakinio be klaidų, nemoka skaityti brėžinių ir pan.

[J.U.]

Deja, bet dabar ateina tokie baigusieji, kad nesugeba suregzti sakinio be klaidų, nemoka skaityti brėžinių ir pan.

Tai ne veltui parašiau normalaus universiteto.

[Taiga]

Tai ne veltui parašiau normalaus universiteto.

Normalus tai čia koks? Lietuvoje yra tokių? Mano patirtis su aukštuoju mokslu Lietuvoje (čia galiu kalbėti tik apie bakalauro studijas) tokia, kad jei atitinka bent minimalų standartą, kuris tikrai ne toks aukštas kaip turėtų būti, tai ir pabaigia. Slenkstis nTelektui iš esmės turėtų būti bandant patekti į universitetą, bet čia vėlgi - groja brandos egzaminai apie kurių vertinimo metodologiją gausiai prirašyta. Gausiai ir nelabai pozityviai.

Va pavyzdžiui Sula parašė, kad žmonės ateina ir nemoka skaityt brėžinių. Aš irgi kai atėjau į statybų sektorių dirbti su socialinių mokslų išsilavinimu nemokėjau. Ir ką - tris kartus pažiūrėjau į tą keverzonę ir pradėjau suprast. Tai čia universitetas mano geras buvo? Nemanau, nerodė man ten brėžinių. Tai manau formalus išsilavinimas tokiuose gebėjimuose prisitaikyti ne taip smarkiai ir groja. Ko pasekoje vėl pasikartosiu - nu neįkrėsi tu paprasto proto į galvą.

[Lettered]

Normalus tai čia koks? Lietuvoje yra tokių? Mano patirtis su aukštuoju mokslu Lietuvoje (čia galiu kalbėti tik apie bakalauro studijas) tokia, kad jei atitinka bent minimalų standartą, kuris tikrai ne toks aukštas kaip turėtų būti, tai ir pabaigia. Slenkstis nTelektui iš esmės turėtų būti bandant patekti į universitetą, bet čia vėlgi - groja brandos egzaminai apie kurių vertinimo metodologiją gausiai prirašyta. Gausiai ir nelabai pozityviai.

Va pavyzdžiui Sula parašė, kad žmonės ateina ir nemoka skaityt brėžinių. Aš irgi kai atėjau į statybų sektorių dirbti su socialinių mokslų išsilavinimu nemokėjau. Ir ką - tris kartus pažiūrėjau į tą keverzonę ir pradėjau suprast. Tai čia universitetas mano geras buvo? Nemanau, nerodė man ten brėžinių. Tai manau formalus išsilavinimas tokiuose gebėjimuose prisitaikyti ne taip smarkiai ir groja. Ko pasekoje vėl pasikartosiu - nu neįkrėsi tu paprasto proto į galvą.

Žiūrint koks darbo pobūdis, jeigu esate brigadininkas ar koks betonuotojas, tada nereikia jokio aukštojo, užtenka tik šiaip išmokti skaityti. Bet jei esate projektuotojas ar statybų vadovas, tada jau neužtenka tik išmokti skaityti brėžinius, reikia suprasti, kodėl ten vienas ar kitas mazgas yra būtent toks, kodėl tokio storio sija parinkta ir kaip viskas paskaičiuota, ką ir kaip galima būtų pakeisti, patobulinti ir pan. O tam jau reikalingas aukštasis išsilavinimas. Beto, net ir formaliai negalėtumėte dirbti projekto ar statybų vadovu be atestato, kuriam reikalingas diplomas.

[Taiga]

Žiūrint, koks darbo pobūdis, jeigu esate brigadininkas ar koks betonuotojas, tada nereikia jokio aukštojo, užtenka tik šiaip išmokti skaityti. Bet jei esate projektuotojas ar statybų vadovas, tada jau neužtenka tik išmokti skaityti brėžinius, reikia suprasti, kodėl ten vienas ar kitas mazgas yra būtent toks, kodėl tokio storio sija parinkta ir kaip viskas paskaičiuota, ką ir kaip galima būtų pakeisti, patobulinti ir pan. O tam jau reikalingas aukštasis išsilavinimas.

Na čia tikrai nebuvo pretenzija į tai, kad techniniai išsilavinimai nereikalingi. Jie kaip tik labai reikalingi, nes ten būtini konkretūs įgūdžiai, aiškiai apibrėžiami gebėjimai. Čia kalba apie tai, kad jei žmogui atsiranda reikalas greitai pramokti kažką iki adekvačios kompetencijos, tai yra labiau įgimtų (arba labai labai anksti įgautų) asmeninių savybių, nei išsilavinimo klausimas.

[Sula]

Va pavyzdžiui Sula parašė, kad žmonės ateina ir nemoka skaityt brėžinių. Aš irgi kai atėjau į statybų sektorių dirbti su socialinių mokslų išsilavinimu nemokėjau. Ir ką - tris kartus pažiūrėjau į tą keverzonę ir pradėjau suprast. Tai čia universitetas mano geras buvo? Nemanau, nerodė man ten brėžinių. Tai manau formalus išsilavinimas tokiuose gebėjimuose prisitaikyti ne taip smarkiai ir groja. Ko pasekoje vėl pasikartosiu - nu neįkrėsi tu paprasto proto į galvą.

Aš labiau kreipiau dėmesį į tai, kad universitetus (nežinau normalius ar nenormalius) baigia net tokie asmenys, kurie vargiai turėtų gauti brandos atestatą (vidurinio mokslo).