Krizės metu svarbiausia yra užgesinti gaisrą ir suvaldyti valstybę, tam turi būti skiriami pagrindiniai fiziniai ir intelektualiniai resursai, o tai reiškia, kad resursų pritrūksta kitoms sritims, pvz. reformų vykdymui. Bet tai, ką tu išvardinai kaip nepadarytas reformas, beveik viskas ir buvo daroma - valsdybės valdymas buvo efektyvinamas, darbuotojų skaičius mažinamas ir tai lyginti su socdemišku valstybės aparato pūtimu prie mažėjančio gyventojų skaičiaus nereikėtų. Buvo netgi atlikta aukštojo mokslo reforma. Taip, galbūt jinai nebuvo visai tinkama, galbūt tas krepšelių principas nėra pats tinkamiausias, tačiau tai bent jau privertė Lietuvos universitetus kažkiek konkuruoti, nes kas buvo prieš tai buvo visiškas absurdas. Žinoma, galiausiai rezultatas buvo, kad 'Steponavičius sužlugdė aukštąjį mokslą', kaip beje bus ir šį kartą, tik jau bus 'Pitrėnienė sužlugdė aukštąjį mokslą', kad ir kokios geros reformos būtų atliktos. Lietuvos geležinkeliai, tiesa, nebuvo pertvarkyti ir už tai galim konservatorius kritikuoti, bet kai mes į valdžią išrenkami Socdemai, kurie apskritai nė vienos reformos nepadaro, tai aš būnu labiau linkęs skaičiuoti ne tai, 'kokių reformų nepadarė', o tai 'kokias padarė', nes reformų Lietuvai reikia šimtų ir visų nepriskaičiuosi - lengviau skaičiuoti kas padaryta. O skaičiuojant kas padaryta, konservatoriai yra aiškūs lyderiai.
P.S. 'Investuok Lietuvoje' įkūrimas yra reforma. Jos sukuriama ekonominė vertė yra kur kas didesnė, nei kokios Urėdijų reformos. Jeigu iš esmės reformuotas investicijų pritraukimas į Lietuvą nėra reforma, tai tokiu atveju Lietuves Geležinkelių pertvarkymas taip pat ne reforma.
Comment