Parašė Sula
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Politika
Collapse
X
-
Parašė Čikupakas Rodyti pranešimąKodėl nekeista? Kaip paaiškinti, tai, kad Lietuvos piliečių mentalitetas kitoks nei labai panašių į mus latvių ir estų?
Comment
-
Parašė senasnamas Rodyti pranešimąVienas komentaras iš traders.lt:
Citata:
Butkevicius su Simasium nesusikalba del supainiotu savoku:
Simasius yra klasikinio liberalizmo atstovas (L.von Mises ir "Austru mokykla")
Butkevicius kritikuoja (teisingai) neo-liberalizma (Milton Friedman ir siuo metu politikoje dominuojancia "Cikagos mokykla")
t.y. jie abu is skirtingu pusiu kritikuoja ta pacia neoliberalia bankininku-valdzios simbioze, tik nereikia del to karsciuotis.
LLRI buvo net M.Rothbard'o knyga i lietuviu kalba isverte- klasika, bet veliau juos "nupirko" remejai, kuriems labai patogu savo politika pristatyti kaip "liberalia".
is esmes pagrindine sena kaip pasaulis priespriesa yra: finansininkai pries versla ir piliecius.
O situacija valstybeje priklauso nuo to, su kuo valdzia "sugula":
jei su pilieciais- socializmas
jei su stambiu verslu- oligarchija, fasizmas
jei su finansininkais- neoliberalizmas.
kiekvienu atveju likusios grupes maistauja, bet geriausia kai valdzia kartu su smulkiu ir vidutiniu verslu bei pilieciais, nes vis delto tai ir yra visuomenes variklis.
p.s. o Kubilius "sugule" su svetimais finansininkais (frykliais, hitachiais, rothsildu sunumis, dar anksciau williamsais ir t.t.) ir netgi vietini stambu versla eme dusinti (ne tik piliecius bei SVV)- logiska, kad dauguma pradejo maistauti. Ziuresim kur pasuks nauja valdzia?
Skaičiau Mockaus interviu, tai jo žodžiais apie Kubiliaus ir Lietuvos verslo santykį nėra ką kalbėti, nes to santykio tiesiog nėra . Mockus, kaip ir kiti stambūs verslininkai, daugiau mažiau paremia visas partijas, kurioms rinkimuose šis tas šviečiasi. Gal per mažai remia? Šiaip Butkevičiaus kaip žmogus palieka malonesnį įspūdį, bent moka šypsotis. Bet anekdotai, kad neturi stuburo, turbūt ne veltui kuriami. Ir dalindamas interviu turėtų geriau apgalvoti ką šneka arba samdytis atstovą spaudai, nes nespės reaguoti į kritiką. Kas įdomiausia, kad ekonomikos mokslų yra ragavęs – ir ne sovietmečiu, bet po 1990 m. Apsigynęs daktaro disertaciją sunkiai suprantamu pavadinimu "Nacionalinio biudžeto išlaidų planavimo pagrįstumo didinimas". Pagrįstumo didinimas?
1. Komunistai - valstybė užsiima verslu ir žmonėms duoda tiek, kiek jiems atrodo reikalinga; SSSR.
2. Lengvesnis komunizmas - valstybė valdo didelę dalį ekonomikos, privatus verslas leidžiamas iš dalies ir tik tada kai padeda įgyvendinti valstybės politiką, labai smarkiai reguliuojamas. Kinija, Baltarusija.
3. Gerovės valstybės socializmas - valstybė ekonomikos tiesiogiai nevaldo, bet labai smarkiai kontroliuoja, tuo pačiu ir remdama vietos verslą subsidijom, muitais, ypač padedant "nacionaliniams čempionams". Apie dvidešimto amžiaus vidurį tokią politiką dažnai vykdė Vakarų Europoje.
4. Keinsistinis socialliberalizmas (Čia pirma vieta, kur beveik tinka Paulausko partijos pavadinimas ) - verslas, taip pat ir finansinis mažai kontroliuojamas, bet valstybė pasistengia sunkiais laikais jam padėti. Savo tikslus valstybė stengiasi įgyvendinti per finansinį sektorių, naudodama meduolio politiką. Dabartinės JAV.
5. Grynasis liberalizmas (austrai) - valstybė nei labai kontroliuoja verslo, nei jį kaip nors remia. Su finansiniu verslu lygiai tas pats. Prastai dirba - prisidaro nuostolių - bankrutuoja.
Pas mus gi situacija pastaruoju metu buvo įdomi. Valstybė lyg ir verslo parama neužsiiminėjo (tiktų 5 punktas), bet jo kontrolė dar yra gana stipri.Post in English - fight censorship!
Comment
-
Parašė Čikupakas Rodyti pranešimąKodėl nekeista? Kaip paaiškinti, tai, kad Lietuvos piliečių mentalitetas kitoks nei labai panašių į mus latvių ir estų?
Comment
-
Parašė J.U. Rodyti pranešimąTai skirtumų tarp katalikybės ir protestantizmo pasekmė. Esmė būtų tokia. Katalikai sako: tikėk, melskis ir Dievas tau visko duos. Protestantai mąsto kitaip: dirbk, stenkis, ir Dievas tau padės.
Comment
-
Parašė Aleksio Rodyti pranešimąTai kokios problemos? - uždrausti katalikybę Lietuvoje, perkrykštyti lietuvius į protestantus, bažnyčas paversti kirchomis. - gyvenimas bus geras ir bus daug pinigų.
Parašė Aleksio Rodyti pranešimąO šiais laikais yra apsisprendimo laisvė - nori būti lenku, prašom, nori lietuviu, marsiečiu, goblinu - no problem, nori balsuoti už Qbilių - niekas nesužinos apie tai, nori už Tomaševskį - tavo valia.
Comment
-
Parašė Eikantas X Rodyti pranešimąir vėl trolini, vien tam kad trolinti?
Comment
-
Parašė J.U. Rodyti pranešimąTai skirtumų tarp katalikybės ir protestantizmo pasekmė. Esmė būtų tokia. Katalikai sako: tikėk, melskis ir Dievas tau visko duos. Protestantai mąsto kitaip: dirbk, stenkis, ir Dievas tau padės.Parašė Čikupakas Rodyti pranešimąKodėl nekeista? Kaip paaiškinti, tai, kad Lietuvos piliečių mentalitetas kitoks nei labai panašių į mus latvių ir estų?
Lietuviai (valstybės galvos, visuomenė, etc.) linkę sureikšminti praeitį, kurti Kunigaikščių epochas, mitologizuoti istoriją (SSRS griovikai, valstybė nuo baltijos iki Juodosios jūros ir pan). LV ir EST, neturėdami savos istorijos, į ją žiūri pragmatiškai, t.y. jie mato joje naudą. Protestantizmas labai versli ideologija. EST save pozicionuoja kaip Danijos vasalus, latviai pabrėžia vokiečių įtaką, estams px, kad jų Tartu mieso herbas yra suteiktas ATR lenkų, latviams irgi tai dzin - jie tame mato naudą. mes irgi ją matytum, pavyzdžiui, žydų paveldas (turizmui, verslui) ir pan. tik čia išlenda tas ambicingas lietuvis, verkiantis ir kaltinantis visus aplink save...
Tai ir yra mentaliteto klausimas.
Estai galbūt nelaikytų savęs Nordic šalimi, jei ne ilgas valdžios, žiniasklados priemonių tribadūrijimas apie Estijos strategiją (su nuorodmis į tą pačią istoriją).
Latviai visais laikais buvo labiau industrializuota ir pažengusi valstybė nei agrarinė Lietuva.
Mums nereikia būti protestantais, jei suvoktume, kad rieki dirbti kryptingai ir strategiškai. manau, svarbu suvokti ir tai, kad būtent tam tikrų sričių specialistai kai kuriuos reikalaus išmano geriau ir į jų nuomonę išsiklausyti nekuriant savų dviračių. Tai ypač aktualu dalijant portfelius. pvz, Butkevičiaus pasakymai, kad vienas ministras labai stengiasi, jis protingas, daug domėjosi, skaitė nieko nepasako apie jo kompetenciją. Dėl to sveikinu LLRA, paskirusią bene geriausią ir profesionaliausią kandidatą į Energetikos ministrus (vertinu jo kompetenciją per jo darbo LitPol prizmę). Estai šiuo keliu ėjo nuo Nepriklausomybės, latviai taipogi stengdavosi suprasti, kad nauda yra ir žmogiškuosiuose resursuose.
Tai sykiu lemia ir didesnę atsakomybę už valstybę ir jos politiką.
Comment
-
Parašė D.P Rodyti pranešimąŠiaip religija nei LV, nei EST šiuo mtu nevaidina didelio vaidmens. Tačiau kultūriškai ji padarė nemažą įtaką. Pirmiausia, tai atsispindi ne kur kitur, o strateginiame valstybės valdyme, taip pat savi-identifikavime, kas automatiškai leidžia, suteikia pagrindą bandyti pašalinti korupaciją, pozicionuoti save ne kaip Rytų europos valstybes.
Comment
-
Parašė Aleksio Rodyti pranešimąTai kokios problemos? - uždrausti katalikybę Lietuvoje, perkrykštyti lietuvius į protestantus, bažnyčas paversti kirchomis. - gyvenimas bus geras ir bus daug pinigų.
O šiaip tai iš tiesų Latvija, o ypač Estija yra mažai religingos šalys.
Beje, ten baudžiava panaikinta gerokai anksčiau.
Lietuva išsiskyrė ir kai kuriais keistokais sprendimais jau po Nepriklausomybės paskelbimo - pvz.: lito įvedimo vilkinimas, rublinių indėlių kompensavimas, desovietizacijos kaip tokios nebuvimas ir t.t. Kiek žinau, Estijai pavyko atgauti didelę pinigų "pasiklydusių" TSRS dalį, Lietuvai - ne.
Comment
-
Apie Lietuvos partijas ir skirstymą į kairę-dešinę:
http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=60378667
Jeigu vertintume pagal moralines nuostatas, tai A. Butkevičius turėtų būti Tėvynės sąjungos nariu, nes yra pakankamai konservatyvus“, - teigė M. Jastramkis.Politologė teigia, kad tyrimas aiškiai parodė, jog Lietuvoje tradicinė kairės ir dešinės skirtis neveikia, nes mūsų šalyje visuomenė nemąsto kategorijomis, kurios būdingos Vakarų demokratijoms.Pagal vakarietišką skirstymą TS-LKD turėtų bendradarbiauti su „tvarkiečiais“
Iš komentarų:
Kažkodėl visi pamiršo, kad po nepriklausomybės atstatymo LDDP nebuvo pripažįstama kaip socialdemokratinė partija.Tuomet buvo susikūrusi tikroji socialdemokratinė partija, kuri už kažkiek laiko buvo ""suvalgyta" LDDP, nes neatlaikė jos spaudimo.O LDDP negausūs socialdemokratai buvo reikalingi tik tam ,kad pasisavinti jų vardą ir sunaikinti socialdemokratus. Juk iš esmės LDDP jau nuo pat jos persivadinimo iš komunistų į LDDP buvo stambaus lietuviško kapitalo atstovai. Ir dar labai neaišku ar LDDP kada nors taps tikrai socialdemokratine partija su atitinkamomis idėjomis ir atitinkama ekonomika.Juk tam jiems reiktų perimti Kinijos ar Baltarusijos ekonomikos tvarkymo ir vidaus santvarkos organizavimo idėjas.Juk ne pavadinime esmė o tai kokias idėjas ta partija nori įdiegti realiam gyvenime.
Comment
-
DELFI konferencijoje apsilankęs finansų ministras Rimantas Šadžius prasitarė, kad į parduotuves užsuka „tiek, kiek reikalinga šeimai“, į duonos kainas įdėmiai nežiūri, o jo autoritetai politikoje – Ronaldas Reaganas, Margaret Thatcher ir Jonas Paulius II.
http://verslas.delfi.lt/verslas/fina...#ixzz2HRKp8a1uPost in English - fight censorship!
Comment
-
Parašė index Rodyti pranešimąTa pačia tema. Kvantinis finansų ministras.
Tiktų prie temos dėl Lietuvos kairiųjų.
Comment
-
Landsbergis bara partiečius :
V.Landsbergio kritika konservatoriams: nejautrumas, vulgarios priemonės, dalies rinkėjų atidavimas N.Venckienei
Politiko nuomone, teisingai rūpindamiesi energetikos problemomis ir šalies finansų stabilizavimu, konservatoriai per ketverius metus akivaizdžiai pademonstravo, kad jiems nerūpi socialiniai klausimai, kad jie neturi jautrumo visuomenei rūpimais klausimais.„Rinkimų kampanijoje buvo naudojamos ir vulgarios priemonės, kurios, kaip sakoma, galėjo patikti ir patiko daliai vulgaresnės publikos arba mūsų rinkėjų. Bet buvo ir tų rinkėjų, kuriuos atgrasė. Gal nepakeitė jų nuomonės, o gal pirma reakcija buvo: na, jeigu jie taip, tai aš už juos negaliu balsuoti. Paskui gal vis tiek už mus balsavo, bet mes prisidėjome. Buvo ir tų, kuriuos atstūmėme ir ne tik dėl reklamos, bet ir dėl laikysenos labai visuomenei jautriais klausimais – kaip dėl vienos mergaitės likimo. Čia šnekama apie „Drąsos kelią“ ir kam mes leidome atimti rinkėjus. Leidome atimti mūsų rinkėjus“, - piktinosi V. Landsbergis.
Comment
Comment