Politika

[senasnamas]

Forume yra teisininkų, tai jiems (ir ne tik jiems) turėtų būti įdomus straipsnelis apie teisininkų teisininką E. Kūrį. Tiksliau apie jo pasakymus antikorupcijos komisijos, kuri atseit sukėlė teisinį jovalą, atžvilgiu:
http://www.15min.lt/naujiena/ziniosg...#axzz1oBFnx08F
Jis šiuo metu, atrodo, dėsto universitete, tai galima įsivaizduoti, kiek jaunimui makaronų prikabina ir kaip "ideologiškai orientuoja". Jo nuomonė visada aiški iš anksto, nesvarbu, ar tai pedofilijos byla, ar Pakso apkalta, ar dabartinis skandalas. Kūris geriausias pavyzdys, kaip spekuliuojant teisės, įstatymų ir teisinės valstybės sąvokomis galima dėstyti sau patogias tiesas, nieko bendra neturinčias su teisingumu. Ir dar valstybinio transliuotojo eteryje.

[Sula]

Forume yra teisininkų, tai jiems (ir ne tik jiems) turėtų būti įdomus straipsnelis apie teisininkų teisininką E. Kūrį. .

E.Kūrio arogancija jau seniai žinoma. Man atrodo, visi jį laiko aukščiau KT. Kaip savotišką teisės ajatolą.
Kita vertus, galima jo kalbas vertinti kaip teisiškai niekines. Kas ir yra iš tikrųjų.

[J.U.]

Portale ekspertai.eu yra Naglio Puteikio pasisakymas forume, kas iš tikro vyksta valstybėje ir kodėl tik ši vienintelė seimo komisija sugebėjo iškelti pūlinius viešumon. Kaip ir kieno yra valdomi visų partijų politikai. Ir kaip komisijai yra grasinama.

[Čikupakas]

/\ Gal citatą būtų galima?

[J.U.]

/\ Gal citatą būtų galima?

Ten video.
http://ekspertai.eu/index.php?option...-xxx&Itemid=71

[Čikupakas]

Tokiu atveju galima padaryt taip.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Forume yra teisininkų, tai jiems (ir ne tik jiems) turėtų būti įdomus straipsnelis apie teisininkų teisininką E. Kūrį. Tiksliau apie jo pasakymus antikorupcijos komisijos, kuri atseit sukėlė teisinį jovalą, atžvilgiu:
http://www.15min.lt/naujiena/ziniosg...#axzz1oBFnx08F
Jis šiuo metu, atrodo, dėsto universitete, tai galima įsivaizduoti, kiek jaunimui makaronų prikabina ir kaip "ideologiškai orientuoja". Jo nuomonė visada aiški iš anksto, nesvarbu, ar tai pedofilijos byla, ar Pakso apkalta, ar dabartinis skandalas. Kūris geriausias pavyzdys, kaip spekuliuojant teisės, įstatymų ir teisinės valstybės sąvokomis galima dėstyti sau patogias tiesas, nieko bendra neturinčias su teisingumu. Ir dar valstybinio transliuotojo eteryje.

Kaip vienas forumo teisininkų galiu pasakyt, kad neįdomu, nes straipsnyje kapitaliai supainiota teisė su politika. O paskutinė pastraipa rodo, kad Račas teisėje gaudosi ne daugiau, nei aš kvantinėje astrofizikoje (kurioje nesigaudau visai).

Kad Kūris, sakykim taip, nėra pats taktiškiausias asmuo Lietuvoje, tai niekam ne paslaptis. Kad leptelėjęs yra ne visai tai, ką derėtų, irgi. Nors didžiausio chamo tarp Lietuvos teisininkų titulą priskirčiau toli gražu ne jam. Kam - nesakysiu.

Kita vertus, kaip teisininkas Kūris yra labai geras. Tik jei norit tą sužinot, skaityt reikia ne delfį ir ne LRT laidas žiūrėt, o normalius jo straipsnius kuriame nors iš teisės žurnalų paskaityt.

[J.U.]

Kaip vienas forumo teisininkų galiu pasakyt, kad neįdomu, nes straipsnyje kapitaliai supainiota teisė su politika. O paskutinė pastraipa rodo, kad Račas teisėje gaudosi ne daugiau, nei aš kvantinėje astrofizikoje (kurioje nesigaudau visai).

Kad Kūris, sakykim taip, nėra pats taktiškiausias asmuo Lietuvoje, tai niekam ne paslaptis. Kad leptelėjęs yra ne visai tai, ką derėtų, irgi. Nors didžiausio chamo tarp Lietuvos teisininkų titulą priskirčiau toli gražu ne jam. Kam - nesakysiu.

Kita vertus, kaip teisininkas Kūris yra labai geras. Tik jei norit tą sužinot, skaityt reikia ne delfį ir ne LRT laidas žiūrėt, o normalius jo straipsnius kuriame nors iš teisės žurnalų paskaityt.

Gar ir yra iškalęs visus paragrafus. To neginčysime. Tik labai svarbu, kaip juos naudoja, nes dabar artrodo, kad naudoja kaip kortų šuleris, reikiamu momentu traukdamas tūzą iš rankovės, kai būna naudinga klanui. O jei nenaudinga, tai netraukia. Ir niekas manęs neįtikins, kad tokie kūriai dirba Lietuvos Respublikai. Jie ją griauna, manyčiau.

[Sula]

Račas teisėje gaudosi ne daugiau, nei aš kvantinėje astrofizikoje (kurioje nesigaudau visai).

Matosi - tokios mokslo šakos nėra

Kita vertus, kaip teisininkas Kūris yra labai geras. Tik jei norit tą sužinot, skaityt reikia ne delfį ir ne LRT laidas žiūrėt, o normalius jo straipsnius kuriame nors iš teisės žurnalų paskaityt.

Ar Lietuvos teisinės sistemos principuose kur nors užsimenama, kad teisė turi būti grįsta moralės normomis? Ir kaip tai užtikrinama?

[senasnamas]

Kaip vienas forumo teisininkų galiu pasakyt, kad neįdomu, nes straipsnyje kapitaliai supainiota teisė su politika.

Tai Kūris žiniasklaidoje būtent ir politikuoja naudodamasis teisininko autoritetu. Pozicija užtikrinta - jūs įstatymų neišmanot, paklausykit, ką pasakysiu aš.

Kita vertus, kaip teisininkas Kūris yra labai geras. Tik jei norit tą sužinot, skaityt reikia ne delfį ir ne LRT laidas žiūrėt, o normalius jo straipsnius kuriame nors iš teisės žurnalų paskaityt.

Narkotikus gaminantis chemikas irgi gali būti geras . Neteisininkui kodeksų vingrybės nėra aktualios, nelabai aktuali ir Kūrio kvalifikacija konkrečioje teisės srityje. Daug aktualiau yra tai, kaip žinomas teisininkas tą kvalifikaciją pritaiko LRT eteryje arba delfyje. Kūris turėtų suprasti, kad tendencingai politikuodamas tik gadina savo kaip teisininko įvaizdį. Turbūt vis dar yra įsitikinęs, kad minia to nesupras ir visada juo tikės.

[D.P]

Forume yra teisininkų, tai jiems (ir ne tik jiems) turėtų būti įdomus straipsnelis apie teisininkų teisininką E. Kūrį. Tiksliau apie jo pasakymus antikorupcijos komisijos, kuri atseit sukėlė teisinį jovalą, atžvilgiu:
http://www.15min.lt/naujiena/ziniosg...#axzz1oBFnx08F
Jis šiuo metu, atrodo, dėsto universitete, tai galima įsivaizduoti, kiek jaunimui makaronų prikabina ir kaip "ideologiškai orientuoja". Jo nuomonė visada aiški iš anksto, nesvarbu, ar tai pedofilijos byla, ar Pakso apkalta, ar dabartinis skandalas. Kūris geriausias pavyzdys, kaip spekuliuojant teisės, įstatymų ir teisinės valstybės sąvokomis galima dėstyti sau patogias tiesas, nieko bendra neturinčias su teisingumu. Ir dar valstybinio transliuotojo eteryje.

Šiaip Račas irgi nevynioja žodžių į vatą. Abu labu tokie..
Iš tikrųjų, E.K dar gūdžiais posovietiniais laikais , kai mūsų teisėje (teisinėje kultūroje, teisinėje praktikoje, jurisprudencijoje in general) buvo daug sovietikos reliktų, jau tada bandė kreipti teisinį aiškinimą modernios teisės keliu. Tai matyt lėmė ir jo studijų patirtis pas vieną žymiausių 20am pasaulio teisininkų. Taigi, tiek jo straipsniai, tiek literatūros vertimas ar prisidėjimas prie vertimų, TSPMI steigimas turėtų signalizuoti pozityvesnius signalus.

Kaip buvęs jo studentas, galiu pasakyti : klystate, tamsta. Ideologiškai jis neorientuoja, priešingai - pateikdavo daugybę nuomonių su "ideologijų" trūkumais/privalumais, ir rekomenduodavo pačiam nuspręsti kuri mum, kaip studentams, yra priimtiniausia Tik reikėdavo savo pasirinkimą pagrįsti. Gali tikėti į šv. Tomu Akviniečių, pozityvistu Hartu, ekonomikos-teisės guru Posneriu, liberalu R.Dworkin ar Hayek, gali, jei nori, ir Marksu. Gali, jei nori, tikėti ir postmodernistais...Jokios problemos - turi tik pagrįsti...
Jokio angažavimo nebuvo. Patikėk, auditorijos pas jį būdavo pilnos Neveltui būdavo renkamas mėgstamiausiu dėstytoju.
Nors būnant pirmakursiui studentui ir pirmus mėnesius betrinant univero auditorijų kėdes, norėdavosi aiškumo ir vienos nuomonės, bet E.K. pateikdavo daug nuomonių. Ir gerai, kad taip darė.

Čia profesoriaus nuomonė. Aš irgi turiu nuomonę. Tu - irgi. Skirtumas, kokios pozicijos laikomes, ir tiek.


Petrozilijus Cvakelmanas teisingai pastebėjo - reikia skaityti teisės žurnalus, analizuoti jo straipsnius. Tai vieni iš geriausių/įdomiausių straipsnių tam tikrais klausimais, kurie, išties, labiau turėtų dominti ne teisininkus-praktikus, o visuomenę ar ypač žurnalistus, kurie nesigaudo kas yra "teisės principai", neretai išpusdami burbulą ir sukeldami daugiau sumaišties.

Spekuliuojant* principais...well, galiu paskayti tik tiek :
1. E.K yra anglosaksiškos tradicijos gerbėjas. Tą pastebėti galima skaitant KT aktus. Jie ilgi, išsamūs, ir daug kam tai nepatiko. Jurisprudencijoje laikomasi nuomonės, jog kiekvienas KT pranešėjas turi savo stilių ir nieko keisto, kad pirmieji KT nutarimai skiriasi nuo Kūrio ar nuo dabartinių.
2. "Konstitucijos dvasia" (plg su barono Šarlio Lui de Sekondat, geriau žinomu kaip Šaliu Monteskje ir jo fundamentaliu veikalu " Apie įstatymų dvasią") yra iš esmės normalus išsireiškimas. Kaip jau minėjau, tai būdingas anglosaksiškai tradicija "stilius ir toks teisės aiškinimas/argumentavimas yra be kita ko sofistikuotas. Pvz., senesnių anglų teismų sprendimai gali būti skaitomi ir kaip grožiniai kūriniai
Verčiant šį pasakymą į "žmonių kalbą" arba šaltą precizišką teisinę kalbą, sinonimas galėtų būti "sisteminis teisės aiškinimas". Simple.

Kas yra teisingumas ir koks jo santykis su teisinės valstybės principu (doktrina) - jau porą šimtų metų teisininkai laužo ietis ieškodami linijos tarp jų. Tik apie kokį palaptingą, mistifikuotą Kūrio suinteresuotumo jo paties tiesomis kalbi, aš to nesuprantu...

* neįmanoma spekuliuoti teisės normomis. Jei taip būtų, bet kuris akylesnis pastebėtų tendencingumą. Kažkodėl per n metų to niekas nepastebėjo. Tik politikai kaip visažiniai orakulai, Pakso gerbėjai, kedžio fanai tą mato. Kaip tik matau tendencingumą ir suinteresuotumą jų pusėje. Teisė iš esmės yra KONSENSUSAS. To ir reikia ieškoti.

[D.P]

Matosi - tokios mokslo šakos nėra



Ar Lietuvos teisinės sistemos principuose kur nors užsimenama, kad teisė turi būti grįsta moralės normomis? Ir kaip tai užtikrinama?

Teisės principų, kaip bendrų idėjų-gairių išraiškos, šaknys yra moralės nuostatos, tik apvilktos į suvereno (lygu įstatymo leidėjo) imperatyvą. Prinicpais grindžiama viskas - nuo CK aiškinimo iki struktūrų funkcionavimo. Filosofiškai - taip, grindžiama. Tai yra teismo pareiga juos aiškinti, o valstyb. institucijos to (ir principų, ir - formaliai - teismo aiškinimų) turi laikytis ir jais vadovautis. Priešingu atveju, sistema grius.
Yra ir užsimenama, ir išvedama sistemiškai-logiškai aiškinant teisę. Pvz., paprastas pirmakursiui pateikiamas pavyzdys su mokesčių mokėjimu (Mokesčius numato įstatym./mokesčių mokėjimo tvarkąnumato įst; Žmonės turi laikytis įstatymų. tai reiškia, žmonės turi mokėti mokesčius, ne sturi laikytis įstatymų,kurie numato mokesčių mokėjimą )) )
Jei būtų priešingai - visas gyvenimiškas situacijas formalizuotume statutinėje teisėje, turetume didelę kazuistiką, kuri, istoriškai, buvo būdinga Carinei Rusijai.

Tokios gana trivialios, mokyklinės nuomonės (t.y., dėl principų) laikosi ir aukščiausi teismai.
Beje, prinicpų kaip orientuojančių idėjų koncepciją proteguoja ir Kūris. Galima teigti, kad tai jo nuopelnas, nes būtent jis plačiausiai yra juos išdėstęs.

[Sula]

Teisės principų, kaip bendrų idėjų-gairių išraiškos, šaknys yra moralės nuostatos, tik apvilktos į suvereno (lygu įstatymo leidėjo) imperatyvą. Prinicpais grindžiama viskas - nuo CK aiškinimo iki struktūrų funkcionavimo. Filosofiškai - taip, grindžiama. Tai yra teismo pareiga juos aiškinti, o valstyb. institucijos to (ir principų, ir - formaliai - teismo aiškinimų) turi laikytis ir jais vadovautis. Priešingu atveju, sistema grius.
Yra ir užsimenama, ir išvedama sistemiškai-logiškai aiškinant teisę.

Bet aš turėjau galvoje aštresnius teisinio reglamentavimo kampus.

Pavyzdžiui, ir elementari kriščioniška moralė ir civilinės teisės normos neigiamai vertina asmens gyvybės atėmimą. Tuo tarpu jėgos struktūros įgaliotos visai teisėtai tam tikromis sąlygomis atimti bet kurio piliečio gyvybę esant tam tikromis sąlygomis.
Čia, aišku, yra užaštrinimas. Bet operatyvinės tarnybos, žvalgyba turi veikti pagal tam tikras taisykles, neprieštaraujančias formaliai įstatymams, ar galų gale Konstitucijai.
Kaip tos sąlygos reglamentuotos? Kas kontroliuoja?
Štai netgi CŽV slaptų kalėjimų būvimas Lietuvoje, įtariu, buvo visiškai teisėta veikla, paremta slaptais įstatymais ir tarpvalstybinėmis sutartimis.
Ir tai nėra blogai. Tiesiog viusomenė turi būti tikra, kad procesas kontroliuojamas.

[Čikupakas]

Mano nuomone, žvalgyba turėtų būti kuo mažiau kontroliuojama. Juk organizacija turinti daugiau laisvės savo veiksmams visada uždavinius įvykdys lengviau nei ta, kurią politikai bandys visaip sugaudyt ir sukontroliuot.
Problema galbūt labiau yra žvalgybos pareigūnų kompetencijoje, skaidrume ir svarbiausia interesuose.

[J.U.]

Mano nuomone, žvalgyba turėtų būti kuo mažiau kontroliuojama. Juk organizacija turinti daugiau laisvės savo veiksmams visada uždavinius įvykdys lengviau nei ta, kurią politikai bandys visaip sugaudyt ir sukontroliuot.
Problema galbūt labiau yra žvalgybos pareigūnų kompetencijoje, skaidrume ir svarbiausia interesuose.

Būtent tai, mano kuklia nuomone, šiuo metu Lietuvoje yra atsitikę. Žvalgyba ir kontržvalgyba, t.y. lietuviškasis VSD, užsiima visai ne tuo, kuo turėtų. Kur nors vienas realiai pagautas užsienio žvalgybininkas? Ir kas galėtų paneigti, jog jie, už didžiulius pinigus (sumą baisu įvardinti) prisipirkę naujausios aparatūros, praktiškai klausosi kiekvieno bent kiek žymesnio Lietuvos žmogaus pokalbių (tas įtarimas man, elektronikui, kyla pažvelgus į jų antenų mišką) ir esant poreikiui tą žmogų bando tampyti už virvelių? Turime valstybę valstybėje, visiškai nekontroliuojamą. Tiksliau, Lietuvos nekontroliuojamą. Taigi, su teiginiu kad žvalgyba turėtų būti kuo mažiau kontroliuojama sutikti sunku, turint omenyje kad gyvename posovietinėje valstybėje, kurioje nebuvo desovietizacijos bei nė kiek nėra nutrūkusi KGB veikla. Ir kad Lietuvoje Rusijos ambasados darbuotojų skaičius yra vienas didžiausių ES.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Gar ir yra iškalęs visus paragrafus. To neginčysime. Tik labai svarbu, kaip juos naudoja, nes dabar artrodo, kad naudoja kaip kortų šuleris, reikiamu momentu traukdamas tūzą iš rankovės, kai būna naudinga klanui. O jei nenaudinga, tai netraukia. Ir niekas manęs neįtikins, kad tokie kūriai dirba Lietuvos Respublikai. Jie ją griauna, manyčiau.

Ne apie paragrafus kalba eina. Mane apskritai stebina kai kurių žmonių požiūris, kad teisininkas yra kažkoks vaikštantis kodeksų sąvadas, galintis iš miego pažadintas pasakyti, ką nustato civilnio kodekso 6.423 straipsnio 2 dalis.

Kūrį aš vertinu visų pirma kaip mokslininką. Ir kaip mokslininkas jis buvo vienas pirmųjų Lietuvoje nuosekliai formulavusių konstitucionalizmo principus ir siekusių, kad Lietuvoje būtų atitolta nuo tarybinės Konstitucijos sampratos. Kaip teisėją jį vertinti kur kas sunkiau jau vien dėl to, kad Konstitucinis Teismas yra kolegiali institucija ir jo sprendimus nurašyti vien ant Kūrio yra absurdiška.

Ar Lietuvos teisinės sistemos principuose kur nors užsimenama, kad teisė turi būti grįsta moralės normomis? Ir kaip tai užtikrinama?

Bendras atsakymas matyt būtų "ne", bet su labai dideliu "tačiau". Esmė šiuo atveju ta, kad teisė ir moralė savo esme yra socialinės normos ir neišvengiamai bet kurioj visuomenėj jos labai didele dalimi persidengs.

Kita vertus, nelabai matau sąsajų tarp šio klausimo ir Kūrio kvalifikacijos.

Tai Kūris žiniasklaidoje būtent ir politikuoja naudodamasis teisininko autoritetu. Pozicija užtikrinta - jūs įstatymų neišmanot, paklausykit, ką pasakysiu aš.

Kūris žiniasklaidoje kalba (dažniausiai) būtent apie teisę. Laidoje, dėl kurios putojosi Račas, Kūris pirmu sakiniu pasakė, kad kalbės apie teisę. Ir kalbėjo apie komisijos veiklą ir išvadas iš teisinės pusės, o ne politinės. iš politinės jos, žinoma, ne nulio vertos, tačiau tai jau kiti dalykai.

Narkotikus gaminantis chemikas irgi gali būti geras . Neteisininkui kodeksų vingrybės nėra aktualios, nelabai aktuali ir Kūrio kvalifikacija konkrečioje teisės srityje. Daug aktualiau yra tai, kaip žinomas teisininkas tą kvalifikaciją pritaiko LRT eteryje arba delfyje. Kūris turėtų suprasti, kad tendencingai politikuodamas tik gadina savo kaip teisininko įvaizdį. Turbūt vis dar yra įsitikinęs, kad minia to nesupras ir visada juo tikės.

Kitais žodžiais tariant neodibilams svarbu ne tai, kad kvalifikuotas specialistas paaiškintų kaip yra, o kad asmuo su autoritetu pasakytų tai, ką nori girdėti neodibilas. Dabar atsakykit į klausimą, meldžiamasis - kieno tai problema? Kvalifikuoto specialisto ir iš anksto angažuoto neodibilo?

[senasnamas]

Tik apie kokį palaptingą, mistifikuotą Kūrio suinteresuotumo jo paties tiesomis kalbi, aš to nesuprantu...

Žinoma, šito universitete nedėsto . Įspūdis toks, kad be kodeksų ir įstatymų nieko daugiau neskaitai.

neįmanoma spekuliuoti teisės normomis. Jei taip būtų, bet kuris akylesnis pastebėtų tendencingumą. Kažkodėl per n metų to niekas nepastebėjo.

Kūris žiniasklaidoje kalba (dažniausiai) būtent apie teisę. Laidoje, dėl kurios putojosi Račas, Kūris pirmu sakiniu pasakė, kad kalbės apie teisę. Ir kalbėjo apie komisijos veiklą ir išvadas iš teisinės pusės, o ne politinės.

Visi seniai mato tą tendencingumą, išskyrus pačius teisininkus. Jei Kūris vertindamas antikorupcijos komisijos darbą kalbėjo kaip teisininkas, tai tada viešai susikompromitavo. Jo aiškinimai, ką komisija galėjo ir ko negalėjo, iš viso nesutampa su tuo, kas parašyta tos komisijos veiklą reglamentuojančiame įstatyme. Čia Kūrio žinių stoka, ar sąmoningas nuomonės formavimas?

jie pamynė Lietuvos teisę, tai tokia yra tos komisijos teisinė reikšmė“, - dėstė E. Kūris. Jo teigimu, komisijos išvados būtų reikšmingos, jeigu komisija būtų klausimą tyrusi pagal savo įgaliojimus. Tai ta komisija būtų pateikusi kitokias išvadas ir tada būtų rimta politinė reikšmė. Tai reikštų, kad tam tikra Seimo struktūrinė dalis, t.y. komisija, teikia išvadas. Bet komisija to nepadarė, ji padarė teisinį jovalą.

http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=56287913
Kūris aiškiai pasako, kad politinė reikšmė būtų, jei išvados būtų kitokios . O kai išvados tokios, kokios yra, tai jau teisinis jovalas . Kaip virtuoziškai peršokama iš politikos į teisę. Tiesiog geniali logika. Jei išvados būtų palankios kitai pusei, garantuotai Kūris nekalbėtų apie jokį teisės pamynimą ir jovalą. Teisę kaip įrankį eilinį kartą pasitelkia savo poreikiams.

Kitais žodžiais tariant neodibilams svarbu ne tai, kad kvalifikuotas specialistas paaiškintų kaip yra, o kad asmuo su autoritetu pasakytų tai, ką nori girdėti neodibilas. Dabar atsakykit į klausimą, meldžiamasis - kieno tai problema? Kvalifikuoto specialisto ir iš anksto angažuoto neodibilo?

Baigiasi argumentai, prasideda teisinė leksika . Kaip pavadinti teisės profesorių, kuris eina į eterį neskaitęs Antikorupcijos komisijos įstatymo ir aiškina, kas komisijai galima, kas negalima? Tai yra faktai, išdėstyti juodu ant balto. Ar jūs nemokat skaityti, ar tiesiog nesuprantat? Kaip vadinti teisininkus, kurie net ir tokiu atveju teigia, kad Kūris teisus? Čia panašu į fanatišką religinį garbinimą. Račas ne be reikalo vartoja žodį stabas. Kam tie įstatymai ir teisė, jei pakanka tikėjimo . Tikėjimo, kad stabas, t. y. Kūris, visada teisus. Jei jis kalbėtų kaip eilinis žmogus, būtų viskas gerai - nuomonė ir tiek. Bet jis kalba kaip teisininkas. Visai natūralu, kad po tokių kalbų kyla abejonių jo kvalifikacija. Nekyla abejonių tik teisininkams, kuriems, matyt, nuo pirmo kurso įkalamas į galvas bent jau pirmas dievo įsakymas: Neturėk kitų dievų, tik mane vieną .

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Sunku į tokius išvedžiojimus ir atsakyt kažką...

Nu bet tiek to. Paimkim kad ir vieną iš komisijos išvadų - paaiškink man kokiu pagrindu komisija gali siūlyti atleisti generalinio prokuroro pavaduotoją? Kas jiem suteikia tokią teisę? Kaip tai dera su prokuratūros nepriklausomumu ir imperatyviu draudimu politikams kištis į prokuroro veiklą? Yra Lietuvoj ne tik antikorupcijos komisijos įstatymas šiaip. Jei paskaitysi kitus, pasiaiškinsi kas do velnias yra sisteminis teisės aiškinimas tada gal bus galima rimčiau su tavim kalbėt, nes dabar bandai sofizmu užglaistyt teisinių žinių stoką ir primeni mane per kokį nors nelabai įdomaus dalyko egzą pirmam kurse.

Analogiškai absurdiškas ir grynu sofizmu kvepia teiginys apie kitokias išvadas - kitokios išvados yra kitokio pobūdžio išvados. Jei antikorupcijos komisija darys nesąmones, jos ir liks nesąmonėm nepaisant to ką jie tom nesąmonėm išgimdys. O politinę reikšmę jos turi ir čia abejonių nėra. Politinę reikšmę gali turėt ir Seimo narių pasisėdėjimai bufete prie čėrkos brendžio, bet kaip minėjau ne apie tai kalba.

[J.U.]

Sunku į tokius išvedžiojimus ir atsakyt kažką...

Nu bet tiek to. Paimkim kad ir vieną iš komisijos išvadų - paaiškink man kokiu pagrindu komisija gali siūlyti atleisti generalinio prokuroro pavaduotoją? Kas jiem suteikia tokią teisę? Kaip tai dera su prokuratūros nepriklausomumu ir imperatyviu draudimu politikams kištis į prokuroro veiklą? Yra Lietuvoj ne tik antikorupcijos komisijos įstatymas šiaip. Jei paskaitysi kitus, pasiaiškinsi kas do velnias yra sisteminis teisės aiškinimas tada gal bus galima rimčiau su tavim kalbėt, nes dabar bandai sofizmu užglaistyt teisinių žinių stoką ir primeni mane per kokį nors nelabai įdomaus dalyko egzą pirmam kurse.

Analogiškai absurdiškas ir grynu sofizmu kvepia teiginys apie kitokias išvadas - kitokios išvados yra kitokio pobūdžio išvados. Jei antikorupcijos komisija darys nesąmones, jos ir liks nesąmonėm nepaisant to ką jie tom nesąmonėm išgimdys. O politinę reikšmę jos turi ir čia abejonių nėra. Politinę reikšmę gali turėt ir Seimo narių pasisėdėjimai bufete prie čėrkos brendžio, bet kaip minėjau ne apie tai kalba.

Drįstu pastebėti, kad seimo komisija yra sudaryta iš Lietuvos žmonių rinktų seimo narių. Seimas gi gali viską - netgi surinkti konstitucinę daugumą ir iš viso panaikinti dabartinę prokuratūrą, jei bus toks reikalas. Ir įsteigti naują, kur nebus nė vieno buvusiojo.

[Sula]

Politinę reikšmę gali turėt ir Seimo narių pasisėdėjimai bufete prie čėrkos brendžio, bet kaip minėjau ne apie tai kalba.

Tai taip ir yra! Ir nieko tame nematau bloga. Atstovai turi kalbėtis, diskutuoti nuolat.

Drįstu pastebėti, kad seimo komisija yra sudaryta iš Lietuvos žmonių rinktų seimo narių. Seimas gi gali viską - netgi surinkti konstitucinę daugumą ir iš viso panaikinti dabartinę prokuratūrą, jei bus toks reikalas. Ir įsteigti naują, kur nebus nė vieno buvusiojo.

Būtent! Juokingai skamba, kai teigiama, kad Seimas neturi teisės (!) kištis į VSD ar prokuratūros valdymą. Kas tuomet turi??
Seimo nario statusas Lietuvoje yra dirbtinai sumažintas ir paniekintas.