Politika

[Wycka]

Žmonija visada svajojo, kad už ją dirbs robotai, o žmonės turės daugiau laisvalaikio. Bėda ta, kad kapitalizmas to visiškai nenumato. T.y. jei robotai fabriko efektyvumą padidina dvigubai, tai užuot sutrumpinus darbo dieną nuo 8 iki tarkim 6 valandų kapitalizmo logika sako, kad geriau atleisim pusę darbuotojų, o likusius už tą pačią algą priversim dirbt ne 8 bet 10 valandų (nes už vartų laukia minėti atleistieji).

Kapitalizmas čia nelabai prie ko. Juk dar Stalinas sakė: Yra žmogus — yra problema, nėra žmogaus — nėra problemos. Tai kam kaltinti verslininką, jeigu jis tegul ir nesąmoningai vadovaudamasis TSKP CK genseko lozungu siekia išvengti tokių problemų, kurių jis gali išvengti? Ar ne dėl didesnio užimtumo jau kai kuriose valstybėse darbo diena trumpinama iki 7h per dieną, skiriama iki 6 savaičių apmokamų kasmetinių atostogų, ankstinamas pensijinis amžius? Deja, kaip parodė Prancūzijos pavyzdys, robotai labai labai lėtai efektyvina darbą.

Ir nereikia manyt, kad gerbūvis ir turtas slopina išradingumą, o bėda jį skatina. Anaiptol. Jei taip būtų, tai kokia nors Afrika ar Pietų Amerika tiesiog sprogtų nuo naujų išradimų. Bet taip kažkaip nėra, viskas iki šiol nutinka "riebalais aptekusiuose" vakaruose.

Yra tokia angliška patarlė: Necessity is the mother of invention.

[a_p]

O jeigu norime didelio užimtumo proveržio, kur dirbs daug aukštos kvalifikacijos darbuotojų, tai kažkaip turi atsirasti naujų nevienadienių veiklų.
Pvz.: prieš 50 metų svajotas kosmoso "užkariavimas" praktiškai žlugo. Dėl nenoro ir nevienadienio atsiperkamumo.
Termobranduolinės sintezės energijos panaudojimas visiškai apleistas.
Šiknas iškrutins nebent koks nors atskriejantis asteroidas.

Taip, turi atsirasti, bet jų kol kas paprasčiausiai nesimato. Net jei sugalvotum biznio planą (kas kol kas ganėtinai nerealu), nei kosmosas nei branduolinė sintezė daug darbo vietų nesukurs.

Kapitalizmui visada reikia naujų iššūkių, kitaip jisai ima pūti iš vidaus. Paprasčiausiai darbo vietos savaime nesikūrė nei prieš 10000 metų, nei dabar. Yra daug būdų, bet nei pats kapitalas, nei kapitalistinės valstybės tam neskiria resursų.

Todėl ir neskiria kad žmonijai kol nieko naujo neateina į galvą. Jei tokia mintis kam nors kils tai gali net neabejot, jį tuoj pat paskandis piniguose, pasaulyje šiuo metu plaukioja milžiniški kiekiai "nuobodžiaujančių" pinigų.

[a_p]

Kapitalizmas čia nelabai prie ko. Juk dar Stalinas sakė: Yra žmogus — yra problema, nėra žmogaus — nėra problemos. Tai kam kaltinti verslininką, jeigu jis tegul ir nesąmoningai vadovaudamasis TSKP CK genseko lozungu siekia išvengti tokių problemų, kurių jis gali išvengti?

Jo niekas ir nekaltina, nes jis dirba kapitalistiniame kontekste kuris jam tiesiog neleidžia kitaip elgtis. Todėl kapitalizmas čia netgi labai prie ko.

Ar ne dėl didesnio užimtumo jau kai kuriose valstybėse darbo diena trumpinama iki 7h per dieną, skiriama iki 6 savaičių apmokamų kasmetinių atostogų, ankstinamas pensijinis amžius? Deja, kaip parodė Prancūzijos pavyzdys, robotai labai labai lėtai efektyvina darbą.

Robotai nėra prancūzijos monopolija, todėl jie visada praloš kitom šalim, kurios prie tokio pat efektyvinimo darbo dienos netrumpino. Ir žinoma tuom nukonkuruos minėtus prancūzus. Lygiai taip pat kaip ir kinai su savo niolikos valandų darbo diena nukonkuruos europiečius su jų 8 val. darbo diena.

Netikiu kad šito nesuvoki. O jei taip, tai ką norėjai pasakyti?

Yra tokia angliška patarlė: Necessity is the mother of invention.

Buitiniam lygyje. O jei kaip koks kinietis užsipypęs lakstai po 3 darbus, tai vakare tiesiog griūni miegot, o ne svarstai kažką apie išradimus. Dabartiniai išradimai nutinka laboratorijose ir anaiptol ne badaujančių darbuotojų galvose.

[Wycka]

Jo niekas ir nekaltina, nes jis dirba kapitalistiniame kontekste kuris jam tiesiog neleidžia kitaip elgtis. Todėl kapitalizmas čia netgi labai prie ko.

Kiba feodalinėje visuomenėje buvo kitaip???

Robotai nėra prancūzijos monopolija, todėl jie visada praloš kitom šalim, kurios prie tokio pat efektyvinimo darbo dienos netrumpino. Ir žinoma tuom nukonkuruos minėtus prancūzus. Lygiai taip pat kaip ir kinai su savo niolikos valandų darbo diena nukonkuruos europiečius su jų 8 val. darbo diena.
Netikiu kad šito nesuvoki. O jei taip, tai ką norėjai pasakyti?

Juk pats rašei, kad siekiamybė — visi robotai dirba, visi žmonės ilsisi. Deja, taip nebus...

Buitiniam lygyje. O jei kaip koks kinietis užsipypęs lakstai po 3 darbus, tai vakare tiesiog griūni miegot, o ne svarstai kažką apie išradimus. Dabartiniai išradimai nutinka laboratorijose ir anaiptol ne badaujančių darbuotojų galvose.

Vat čia ir yra esmė, kurią pastebėjo dar Antikos filosofai — negali ir dirbti, ir mąstyti vienu metu. Todėl efektyviausia veikla yra tada, kai dalis visuomenės mąsto, o kita dalis dirba. Viduramžiais mąstė kunigai ir vienuoliai, anksčiau — filosofai, nuo XVIIIa. — Švietimo atstovai. Tik XIXa. antroje pusėje imta derinti darbą su mąstymu. Mąstymas — savirealizacijos poreikis, kurį (pagal Maslow) galima patenkinti tik tada, kai jau yra patenkinti visi žemesnieji poreikiai — maistas, šiluma, saugumas, meilė, pasitikėjimas, etc.. Akivaizdu, kad kol Afrika badaus ir kariaus svetimais ginklais, tol joje neverta net svajoti apie išradimus. Tiesa, šamanai ten vis dar išranda naujų užkerėjimų...

[Sula]

Kiba feodalinėje visuomenėje buvo kitaip???

Feodalinėje, vergovinėje ir net ankstyvoje kapitalistinėje sveikas žmogus buvo vertybė (prekė). Dabar, išeina, visiškas niekas. Yra tik verslas, jo idėjos, rinkikai ir... robotai

Juk pats rašei, kad siekiamybė — visi robotai dirba, visi žmonės ilsisi. Deja, taip nebus...

Robotai kol kas turi masę neišsprendžiamų trūkumų. Yra proga pasireikšti mūsų aukštos kvalifikacijos bedarbiams, ir jų rengėjams naujiems iššūkiams.

Pradėkime nuo to - verslas Lietuvoje aukštajame moksle praktiškai nedalyvauja (kaip beje ir kitose švietimo ir mokslo pakopose).

Globalinių idėjų irgi pilna - niekas nesuinteresuotas jų įgyvendinti. Yra projektas nebrangiai atsodinti miškus Afrikoje vietoj kertamų. Galima ledkalnius busyruoti - tik šnekama, bet berods niekad neįgyvendinta. Įvairių ekologinių problemų sprendimai pareikalautų milijonų darbo rankų ir protų. Visokie "žalieji", rodos, tik dirba žaliavų gavybos gigantams.

[senasnamas]

Problema tik tame, kad per paskutinius kelis dešimtmečius sugalvotos inovacijos nebeaugina darbo vietų. T.y. jų panaikina daugiau nei sukuria. O kadangi nedaugėja darbo vietų tai nėra ir vartojimo, o tai savo ruožtu smaugia ekonomiką.

Manau, kad didžiausia problema, jog tos inovacijos gerokai lenkia pačių žmonių gebėjimą atsinaujinti. Dauguma bedarbių nėra nei psichologiškai, nei kaip nors kitaip pasirengę persikvalifikuoti, mokytis, investuoti į save. Kai naujovės veja vieną kitą, nelieka vietos darbuotojams, kurie moka staklėmis atlikti porą operacijų ir galvoja, kad 40 m. galės tą patį dirbti. Prieš 20 ar net 10 m. gautas išsilavinimas tampa nieko vertas, žinias reikia atnaujinti nuolat. Pvz., Lietuvoje pilna bedarbių, kuriems 40 m., bet jie neturi specialybės. Tai ką tokie gali dirbti 21 amžiuje? Buvo laikas 2004-2007 m., kai darbo turėjo ir tokie. Galėjo per tuos metus dirbdami pasitaupyti, o prasidėjus krizei mokytis. Kažin, ar daug kas būtent taip ir padarė? Ne tik Lietuvoje, bet ir kai kuriuose Vakarų šalyse dėl netikusios soc. pagalbos sistemos yra susiformavęs ištisas pašalpinių sluoksnis, kurie ras šimtą priežasčių nedirbti. Kol toks sluoksnis yra, reikia kalbėti ne apie nedarbą, bet apie tinginystę. Aplinka sparčiai keičiasi, o žmogus stengiasi išgyventi su pusės amžiaus senumo požiūriu, kad valstybė jam turi duoti darbo.

Žmonija visada svajojo, kad už ją dirbs robotai, o žmonės turės daugiau laisvalaikio. Bėda ta, kad kapitalizmas to visiškai nenumato.

Laisvalaikis ne problema - netekus darbo jo atsiranda . Tik reikia spręsti nemalonią problemą - iš kur gauti maisto? Manau, kad nedarbo problema gerokai išpūsta. Gyvenant visuomenėje reikia mokėti ką nors, kas būtų kitiems reikalinga, ir pragyvensi. O jei tą ką nors darysi geriau nei dauguma, tai net ir prasigyvensi. Neseniai skaičiau straipsnį apie vyruką iš Kėdainių, kuris gamina batus . Atrodo, mašinų darbas išstūmė rankų darbą, tačiau paradoksas - rankų darbas tampa geriau vertinamas. Jo autoriniai rankų darbo batai kainuoja nuo 500 Lt, nuolat gauna užsakymų iš visos Lietuvos ir iš kaimyninių šalių, yra įdaribinęs keletą samdinių. O juk galėjo būt bedarbis ir laukti pašalpos . Apibendrinant galima sakyti, kad tą darbo vietą sau (ir net kitiems) galima sukurti bet kurioje srityje, tereikia verslumo ir atkaklumo. Jei robotas nuvijo nuo staklių, reikia pasinaudoti savo dar išlikusiais pranašumais, t. y. galva. Kol kas kūrybingumo srityje robotai su žmonėmis dar nekonkuruoja.

Blogai tada kada natūralūs resursai ima riboti vartojimą (t.y. plėtrą), o nauja Amerika ar nauja daug darbo rankų reikalaujanti pramonė neatrandama.

Kad nėra jokių išteklių trūkumo, nebent dirbamos žemės plotų. Bet ir čia pamažu atsiranda alternatyvų (vertikalioji žemdirbystė, laboratorijoje užauginta mėsa ir t. t.). Kiek jos priimtinos, kita tema. Dėl naftos tai hipotezė, kad nafta gali būti atsinaujinantis išteklius, dar nepaneigta . Be to, vis atrandama naujų telkinių. Kita vertus gali būti, kad tos naftos dar bus, bet jos jau niekam nereikės. Daugiausia naftos reikia transportui, o elektromobilių pažanga per paskutiniuosius metus pakankamai didelė. Apie jokių kitų išteklių trūkumą negirdėjau. Užtenka žinoti, kad begalinės Saulės energijos panaudojimas žengia vos pirmuosius žingsnius. W. Buffetas neseniai ne vieną milijardą investavo į saulės elektrinę. Taip kad alternatyvų pilna. Mane tai stebina, kad taip sparčiai vykstant pažangai žmonės kaip kokie laukiniai vis dar kariauja dėl naftos. Jei karams išleidžiamos lėšos būtų skiriamos mokslui, tikriausiai to juodo skysčio prireiktų tik per senovinių automobilių paradus .

[Sula]

Tai kad pastaruoju metu, bent jau ES apie jokias perspektyvias technologijas, mokslo pažangą, švietimo gilinimą net nešnekama. Viskas skęsta finansinėse problemose, kurios šiaip jau nėra problemos, o tik neplanavimo ir realiosios ekonomikos ir pažangos nebuvimo pasekmė.
Gal geriau finansus patikėti kompiuteriams?

Vokietija prapylė du pasaulinius karus ir tebėra Europos lokomotyvas - paradoksas, ne kitaip.

[Wycka]

Feodalinėje, vergovinėje ir net ankstyvoje kapitalistinėje sveikas žmogus buvo vertybė (prekė). Dabar, išeina, visiškas niekas. Yra tik verslas, jo idėjos, rinkikai ir... robotai.

Netiesa. Feodalizme ne tiek žmogus, kiek jo darbas, na gal kažkiek intelektas buvo prekė. Kadangi tuo metu buvo darbas=žmogus ir intelektas=žmogus, todėl ir pats žmogus savaime tampa preke. Dabar, kai išmokta darbą ir intelektą atskirti nuo žmogaus, šis pavojus iš tikrųjų kyla, bet... žmogus vis tiek netampa niekas. Dabar žmogus=vartotojas. Ir tai nebūtinai yra blogai.

[senasnamas]

Tai kad pastaruoju metu, bent jau ES apie jokias perspektyvias technologijas, mokslo pažangą, švietimo gilinimą net nešnekama.

Kur šnekės, kai neesminei ūkio šakai buvo leista tiek išsikeroti, kad iškilo pavojus ir visoms esminėms. Juk finansų sektoriaus paskirtis tik tarpininkauti tarp gamintojų ir vartotojų. Tačiau jis išaugo tiek, kad ėmė diktuoti, kiek gaminti ir kiek vartoti. Žiūrint iš šalies tokios krizės nesuvokiamos: išteklių pakanka, žmonių skaičius auga, noras pirkti niekur nedingo, joks asteroidas pusės žemės nenunešė, o viskas stringa vien dėl kažkokių paties žmogaus prikurtų popierėlių disbalansų: vieni per daug skolingi, kiti per daug turtingi. Kol finansų sektorius nebus pastatytas į vietą, tol kažko ypatingo sunku tikėtis. Kai sistema stringa, reikia grįžti prie pamatinių principų. Finansų sistemoje išaugo daug auglių, kurių niekas neoperuoja, bet bando gydyti tabletėmis, o jie plečiasi toliau.

[a_p]

Pradėkime nuo to - verslas Lietuvoje aukštajame moksle praktiškai nedalyvauja (kaip beje ir kitose švietimo ir mokslo pakopose).

Globalinių idėjų irgi pilna - niekas nesuinteresuotas jų įgyvendinti. Yra projektas nebrangiai atsodinti miškus Afrikoje vietoj kertamų. Galima ledkalnius busyruoti - tik šnekama, bet berods niekad neįgyvendinta. Įvairių ekologinių problemų sprendimai pareikalautų milijonų darbo rankų ir protų. Visokie "žalieji", rodos, tik dirba žaliavų gavybos gigantams.

Viskas galima tiesiog niekas nesugalvoja kaip iš to padaryti pinigus. O jei taip, tai kapitalizmo taisyklės sako, kad tuom nebus užsiimama. Tai galioja tiek lietuviškam aukštąjam mokslui tiek elologinių problemų sprendimams. Kol kas pigiau tiesiog nukirst tuos miškus ir nieko vietoj jų nesodint.

[a_p]

Manau, kad didžiausia problema, jog tos inovacijos gerokai lenkia pačių žmonių gebėjimą atsinaujinti. Dauguma bedarbių nėra nei psichologiškai, nei kaip nors kitaip pasirengę persikvalifikuoti, mokytis, investuoti į save. Kai naujovės veja vieną kitą, nelieka vietos darbuotojams, kurie moka staklėmis atlikti porą operacijų ir galvoja, kad 40 m. galės tą patį dirbti. Prieš 20 ar net 10 m. gautas išsilavinimas tampa nieko vertas, žinias reikia atnaujinti nuolat. Pvz., Lietuvoje pilna bedarbių, kuriems 40 m., bet jie neturi specialybės. Tai ką tokie gali dirbti 21 amžiuje? Buvo laikas 2004-2007 m., kai darbo turėjo ir tokie. Galėjo per tuos metus dirbdami pasitaupyti, o prasidėjus krizei mokytis. Kažin, ar daug kas būtent taip ir padarė?

Tai kad nelabai aišku ką mokytis. Kokių specialistų lietuvoje trūksta jei neskaičiuot keletos labai nišinių profesijų kuriomis dažniausiai reikia ne tik aititnkamos kvalifikacijos bet dar ir N metų partirties?

Neseniai skaičiau straipsnį apie vyruką iš Kėdainių, kuris gamina batus . Atrodo, mašinų darbas išstūmė rankų darbą, tačiau paradoksas - rankų darbas tampa geriau vertinamas. Jo autoriniai rankų darbo batai kainuoja nuo 500 Lt, nuolat gauna užsakymų iš visos Lietuvos ir iš kaimyninių šalių, yra įdaribinęs keletą samdinių. O juk galėjo būt bedarbis ir laukti pašalpos . Apibendrinant galima sakyti, kad tą darbo vietą sau (ir net kitiems) galima sukurti bet kurioje srityje, tereikia verslumo ir atkaklumo. Jei robotas nuvijo nuo staklių, reikia pasinaudoti savo dar išlikusiais pranašumais, t. y. galva. Kol kas kūrybingumo srityje robotai su žmonėmis dar nekonkuruoja.

Bėda tame, kad minėtas "verslumas" nevisiems duotas. Nebandau teigti kad tokių žmonių reikia kažkaip gailėtis ir juos dėl to šelpti, bet jie tokie yra, netgi visiškai nebūtinai tingūs. Ir jei visuomenė jiems neranda vietos tai ilgainiui turi problemą, nes mirti iš bado niekam nesinori.

[senasnamas]

Peržvelgus darbo pasiūlymus matyti, ko daugiausia reikia. Aišku, per keletą metų tai gali pasikeisti. Trūksta ne vien kažkokių ypatingų specialistų, bet ir eilinių amatininkiškų profesijų darbuotojų. Bet pastarosios, dabartiniu supratimu, neprestižinės. Tačiau tiems, kurie mokykloje nelabai mėgo knygas, ir rankas valdo geriau nei galvą, tokios specialybės yra pats tas. O norint nuspėti, ko reikės po keleto metų ar vėliau, reikia žiūrėti į ūkio tendencijas, į pagrindinius visuomenės poreikius. Žmonės visada sirgs, visada norės valgyti ir visada kažką rengsis. Medikų, virėjų ir siuvėjų trūksta nuolat ir tos profesijos universalios visose šalyse. Populiarės visos veiklos sritys, kur tik yra priešdėlis eko-: sveiko maisto, sveikos aplinkos poreikiai tik didės, tai nėra mada kaip kai kam dabar galbūt atrodo. Bet, manau, kad pragyvena net ir nykstančių profesijų atstovai, jei yra geri specialistai, pvz., kalviai ar laikrodininkai.

Bėda tame, kad minėtas "verslumas" nevisiems duotas.

Lietuvoje tai turbūt ir švietimo problema, kad daugiausia ugdomi samdiniai, o ne verslininkai. Tą rodo studentų apklausos. O kur dar stereotipas, kad verslininkas = sukčius. Tikriausiai tai žemdirbių krašto palikimas. Pvz., bobutės pardavinėja (perpardavinėja) turgelyje kokius nors produktus ar daiktus ir taip prisiduria prie pensijos. Ar labai didelio verslumo tam reikia? Be to, jos didžiąją dalį gyvenimo praleido sovietmečiu ir niekas to verslumo nediegė. Tereikia tik noro. Pvz., norint užsiimti individualia veikla nereikia steigti kokių nors įmonių, rašyti verslo planų ar investuoti penkiaženklių sumų, tereikia išmanyti kokią nors sritį, t. y. sugebėti ką nors dirbti.

[Sula]

Tai kad nelabai aišku ką mokytis. Kokių specialistų lietuvoje trūksta jei neskaičiuot keletos labai nišinių profesijų kuriomis dažniausiai reikia ne tik aititnkamos kvalifikacijos bet dar ir N metų partirties?

Verslas ir aukštasis mokslas veikia beveik kaip nesusisiekiančios struktūros. Na nebent kažkas pasitraukia iš verslo dėstytojauti, bet labai retai - atvirkščiai.
Kita yda - mūsų akcininkai neskiria nė lito mokslui už savo bendrovės ribų, nėra sistemos. Įmamas "numokytas" žmogus ir mažiausiai 6-12 mėn. reikia dėti rimtus įmonės resursus jį apmokant (kartais tai daroma nei šiaip nei taip). Kodėl to negalima atlikti dar universitete ar kolegijoje?

[Lettered]

Verslas ir aukštasis mokslas veikia beveik kaip nesusisiekiančios struktūros. Na nebent kažkas pasitraukia iš verslo dėstytojauti, bet labai retai - atvirkščiai.

Nemažai dėstytojų turi savo įmones arba dirba dar kažkur. Tuo pačiu ir studentus pakviečia dirbti. Neveltui paskaitos vyresniems kursams nors ir dieninis skyrius, bet vyksta nuo 18h, kad visiems patogu būtų. Iš akademinės veiklos sotūs nebus eiliniai dėstytojai. Ką jau kalbėti apie studentus, nes net ir iš vardinių stipendijų nepragyvensi.

[a_p]

Verslas ir aukštasis mokslas veikia beveik kaip nesusisiekiančios struktūros. Na nebent kažkas pasitraukia iš verslo dėstytojauti, bet labai retai - atvirkščiai.
Kita yda - mūsų akcininkai neskiria nė lito mokslui už savo bendrovės ribų, nėra sistemos. Įmamas "numokytas" žmogus ir mažiausiai 6-12 mėn. reikia dėti rimtus įmonės resursus jį apmokant (kartais tai daroma nei šiaip nei taip). Kodėl to negalima atlikti dar universitete ar kolegijoje?

Nes nei kolegija nei universitetas nėra verslo struktūros ir todėl fiziškai negali paruošti taip, kad idealiai tiktų verslui. Galų gale, belekuris verslas yra vis kitoks.

"Normaliam" pasaulyje ši problema sprendžiama naudojantis "praktika" kur studentai gali susipažinti su realiu pasauliu. Ir paprastai ne viena. Verslas į tai žiūri kaip į būsimų kadrų medžioklę. Bet lietuvos versle panašu kad vyrauja vis tas pats "sovietinis" mąstymas - išsilavinusius specialistus kažkaip magiškai turi parūpint valstybė. Nes juk jų lavinti patiems siūlant kokią praktiką visiškai neapsimoka, juk dar pabaigę mokslus ims ir nueis pas konkurentus?

[a_p]

Peržvelgus darbo pasiūlymus matyti, ko daugiausia reikia. Aišku, per keletą metų tai gali pasikeisti. Trūksta ne vien kažkokių ypatingų specialistų, bet ir eilinių amatininkiškų profesijų darbuotojų. Bet pastarosios, dabartiniu supratimu, neprestižinės.

Ar tikrai neprestižinės ar tiesiog niekas nenori mokėti algos už kurią galima gyvent? Nes būti bedarbiu dar labiau neprestižiška.

O norint nuspėti, ko reikės po keleto metų ar vėliau, reikia žiūrėti į ūkio tendencijas, į pagrindinius visuomenės poreikius. Žmonės visada sirgs, visada norės valgyti ir visada kažką rengsis. Medikų, virėjų ir siuvėjų trūksta nuolat ir tos profesijos universalios visose šalyse.

Teoriškai taip, o praktiškai šios sritys darbo jėgos trūkumu lyg ir nesijaučia. Bent jau sprendžiant iš to kaip pvz su kokiom nors siuvėjom elgiasi darbdaviai.

Populiarės visos veiklos sritys, kur tik yra priešdėlis eko-: sveiko maisto, sveikos aplinkos poreikiai tik didės, tai nėra mada kaip kai kam dabar galbūt atrodo. Bet, manau, kad pragyvena net ir nykstančių profesijų atstovai, jei yra geri specialistai, pvz., kalviai ar laikrodininkai.

Tai žinoma. Tokių mikroskopinių nišų (t.y. "boutique" specialybių) galima prigalvot didele krūvą ir dar mažą krūvelę, bet užimtumo problemų jomis neišspręsi.
Čia maždaug kaip pasiūlyt opelio gamyklai gamint kažką panašaus į bentlius kuriuos visada pirks. Teoriškai tai pasiūlymas, bet praktiškai neįgyvendinamas.

Lietuvoje tai turbūt ir švietimo problema, kad daugiausia ugdomi samdiniai, o ne verslininkai. Tą rodo studentų apklausos. O kur dar stereotipas, kad verslininkas = sukčius. Tikriausiai tai žemdirbių krašto palikimas.

Tai kad jie ir patys ties tuom iš širdies padirbėjo.

Pvz., bobutės pardavinėja (perpardavinėja) turgelyje kokius nors produktus ar daiktus ir taip prisiduria prie pensijos. Ar labai didelio verslumo tam reikia? Be to, jos didžiąją dalį gyvenimo praleido sovietmečiu ir niekas to verslumo nediegė. Tereikia tik noro. Pvz., norint užsiimti individualia veikla nereikia steigti kokių nors įmonių, rašyti verslo planų ar investuoti penkiaženklių sumų, tereikia išmanyti kokią nors sritį, t. y. sugebėti ką nors dirbti.

Tai dauguma bedarbių ką nors sugeba. Bėda tik ta, kad tų eilinų žmonių sugebėjimų ar to ką jie gali realiai išmokti niekam nereikia. Ir ne tik lietuvoje, europoje lygiai tas pat. Iš serijos "gali ateit dirbt, bet pinigų nemokėsim". Užsiimančių individualia veikla irgi berods netrūksta, bent jau aš nesugalvoju nei vienos paslaugos (neskaitant specialios egzitokos) kur jaustųsi pasiūlos trūkumas.

Vakarų vokiečiai lyg ir sovietmečio nematę, bet situacija labai panaši. Darbo birža netgi kurį laiką rėmė bedarbius norinčius užsiimti individualia veikla, konsultavo pasiruošiant veiklai ir netgi padėdavo su pinigais. Taip vadinama "ich ag" programa. Bet rezultate iš tų veiklų tik labai nedaugelis išgyveno, nes surasti laisvą nišą anaiptol nėra paprasta.

[senasnamas]

Ar tikrai neprestižinės ar tiesiog niekas nenori mokėti algos už kurią galima gyvent?

Visokie suvirintojai ir kitų statybinių profesijų atstovai uždirba, jei tik išmano savo darbą. Dėl kasininkų ir pardavėjų kita kalba - juos lengva pakeisti. Tokiose šalyse kaip Lietuva (kuriose yra kur augti) užimtumo problemos išvis neturėtų būti: ji atsiranda dėl netinkamos politikos ir nelanksčių žmonių. Įdomu būtų apklausti visus ilgalaikius bedarbius, ką gi jie moka? Manau, kad atsakymai daugmaž atitiktų jų socialinę padėtį. Naujų darbo skelbimų pilna, tik juose reikalaujama tam tikros kvalifikacijos. Todėl Lietuvoje visų pirma kalbama apie struktūrinį nedarbą.
O dėl išsivysčiusių Vakarų šalių nežinau, ar vis modernizuojant gamybą ir mažėjant darbo rankų poreikiui įmanoma visus sutalpinti į paslaugų sektorių. Kai pučiamas koks nors burbulas, telpa visi, kai jis sprogsta, atsiranda daug nereikalingų. Reikėtų kokios nors studijos tuo klausimu. Aš kažkaip tikiu, kad visuomenėje kiekvienas gali būti kuo nors naudingas, reikalingas ir iš to pragyventi. Tik reikia didesnių gebėjimų nei pakako prieš 50 metų. Nereikia atmesti ir to, kas dosnios socialinės paramos sistemos prisideda prie bedarbių sluoksnio didinimo. Juk yra žmonių, kurie neturi didelių norų ir poreikių. Reikėtų kažkaip atsijoti tuos, kurie iš tikrųjų nori dirbti, nuo tų, kuriems gerai kaip yra. Ir ne tiek protinės savybės ar gebėjimai kliudo persikvalifikuoti ar išmokti ką nors nauja, o asmeninės: neryžtingumas, baimė, kad nepasiseks, nepasitikėjimas savimi ir t. t.

[andyour]

Tai luktelk dar porą dešimtmečių ir pamatysi kaip Azija su Lotynų Amerika susirgs visom tom pačiom ligom kuriom šiuo metu serga Europa ir JAV.
Liberalų strategija susiveda į "race to the bottom". Tai labai gerai augimo periodu, kada žmonija įsisavina naujas technologijas ir reikia šviežios darbo jėgos. Šiuo metu jos jau pamažėle nebereikia, automatizacija naikina ištisas profesijas. Nebereikės ir Azijai kai užsirauks Europos ir JAV eksporto rinkos.

Automatizacija KŪRIA ištisas profesijas Nesuprantu, kaip galima turėti priešingą nuomonę realybei

[andyour]

Vaizdžiai tariant, kinijoje dar toli gražu ne kiekvienas turi šaldytuvą. Todėl yra daug svajojančių tapti šaldytuvų pardavėjais ir tapt turtingais.
Ir atvirkščiai - tarkim kokioje nors Prancūzijoje jau kiekvienas turi šaldytuvą todėl ir nebėra daug norinčių juos pardavinėti. Nes kiekvienas verslas tapęs "išstūmimo" kova. Todėl kiekvienas sveikai protaujantis žino, kad perspektyvos neįtin kokios. Atitinkamai ir motyvacija.

Su NT buvo labai daug motyvacijos

[andyour]

Robotai nėra prancūzijos monopolija, todėl jie visada praloš kitom šalim, kurios prie tokio pat efektyvinimo darbo dienos netrumpino. Ir žinoma tuom nukonkuruos minėtus prancūzus. Lygiai taip pat kaip ir kinai su savo niolikos valandų darbo diena nukonkuruos europiečius su jų 8 val. darbo diena.

Europiečiai dirba pasitelkę modernę įrangą, tuos pačius robotus