Pagal tavo pasakymą išplaukia, kad man reikės dirbti pvz. 100 000 kartų daugiau ir aš tai pajausiu savo kailiu, ir kaip man tai bus sunku.
Paprasčiau kalbant savo dabartines pajamas apmokestink dar papildomu 15% mokesčiu (pvz atiduok tokią dalį žmonai, draugei, meilužei ar mamai), ir kurk naujas idėjas + konkuruok rinkoje su kitais Tavo srities specialistais rinkoje. Beje, čia ne tobulas palyginimas, nes atidavęs pinigus pažįstamiems/giminaičiams, gali tikėtis iš jų bent daugiau pagarbos ar nemokamų pietų, o kai sumoki valstybei, tai šį faktą žinai tik Tu pats ir Tave prižiūrintis mokesčių inspektorius, kuris tau net 'ačiū' nepasakys.
Jeigu valdžia tai viešai pripažintų, jai beliktų garbingai nebesikišti, arba apskritai uždrausti privačią iniciatyvą. Tada šalį ištiktų chaosas ir anarchija; arba tai, ką mes jau pažįstame — komunizmas. Ir viena, ir kita nieko gero neduos.
Vadinasi, lieka tik 'aukso vidurio' kelias — valstybė pripažįsta, kad tos ir anos ekonominės veiklos ji nekontroliuoja ir į ją visiškai nesikiša. Tai paliekama darbuotojų/profsąjungų, darbdavių ir verslo partnerių tarpusavio laisvam susitarimui.
Taip taip, žinau, čia kairieji jau rauko nosis. Atsakymas paprastas. Nepatinka — nedirbk, juk su šautuvu niekas triūsti neverčia. Eik dirbti į valstybinę/savivaldybės įmonę arba daryk savo verslą. Vat tada ir sužinosi, kad pinigas tai ne dilgėlė — pats savaime patvoriuose neužauga...
Laisvas darbuotojų ir darbdavių susitarimas iš esmės neįmanomas. Pats tai teigi, sakydamas "nepatinka-nedirbk". Radikaliai skiriasi pozicijos, iš kurių kalbasi šios dvi grupės. Darbdavys nemirs badu, jeigu jam porą savaičių ar mėnesių nepavyks susirasti darbuotojų...
"Laisvos" derybos tarp visiškai skirtingos galios grupių neišvengiamai reiškia vienos grupės diktatą kitai. Wycka, ar tikrai nori sugrįžti į vergovės ar baudžiavos laikus? Suprantu, kad taikai į vergvaldžius, o ne į vergus, tačiau ar tau moraliai priimtina tokia visuomeninė santvarka, kai vieni "laisvai" valdo kitus, grasindami bado šmėkla?
Laisvas darbuotojų ir darbdavių susitarimas iš esmės neįmanomas. Pats tai teigi, sakydamas "nepatinka-nedirbk". Radikaliai skiriasi pozicijos, iš kurių kalbasi šios dvi grupės. Darbdavys nemirs badu, jeigu jam porą savaičių ar mėnesių nepavyks susirasti darbuotojų...
"Laisvos" derybos tarp visiškai skirtingos galios grupių neišvengiamai reiškia vienos grupės diktatą kitai. Wycka, ar tikrai nori sugrįžti į vergovės ar baudžiavos laikus? Suprantu, kad taikai į vergvaldžius, o ne į vergus, tačiau ar tau moraliai priimtina tokia visuomeninė santvarka, kai vieni "laisvai" valdo kitus, grasindami bado šmėkla?
Manau, kad tam svarbiausia yra stiprios profsąjungos ir įstatymai leidžiantys joms veikti. Ir aš irgi mąstau, kad reikia pereiti nuo to, kad valstybė reguliuos kiekvieną žingsnį iki to, kad darbuotojai ginsis patys, o valstybė jiems tik padės.
Ir, manau, kad tokiu atveju darbuotojai iškovotų daugiau nei dabar garantuoja valstybė, nes tokiu atveju darbdaviams susidarytų realus spaudimas. Aišku, tam pirma reikia, kad darbuotojai pakeistų požiūrį ir norėtų kovoti už save. Kol kas, kiek pastebėjau, jie dažniausiai ką nors daryti bandančius žmones išvadina "kvailiais teisybės ieškotojais" ir tikisi, kad už juos viską padarys mistinė "visagalė valstybė".
Taip pat, jei jau darbdaviai tokie negeri, kodėl aš nepamenu kada paskutinį kartą Lietuvoje turėjome streiką?
Kaip matome verslas dažnai nueina į politiką, pvz. Uspaskich. Jeigu verslas sėdėtų valdžioje, būtų visai kita santvarka. Manau, tu kaip taikantis į smulkų verslą, negalėtum tuo užsiimti, nes pati sistema būtų nusitaikiusi valdyti visas sferas. Elementaru, kuo daugiau valdai žmonių per prekes ir paslaugas, tuo turtingesnis ir galingesnis.
Manau, kad tam svarbiausia yra stiprios profsąjungos ir įstatymai leidžiantys joms veikti. Ir aš irgi mąstau, kad reikia pereiti nuo to, kad valstybė reguliuos kiekvieną žingsnį iki to, kad darbuotojai ginsis patys, o valstybė jiems tik padės.
Įstatymus galima pakeisti sau naudinga linkme. Aš pats priklausiau profsąjungai. Jos reikšmė nulinė, jeigu visi darbuotojai nesilaikys kartu. O taip tikrai nebus, nes skiriasi darbuotojų pareigos ir atlyginimai. Niekas nenorės rizikuoti netekti darbo ir gauti vilko bilietą. Greičiau priešingai, įskųs ką nors, kad įsiteikti darbdaviui. Yra toks posakis - "Skaldyk ir valdyk".
Įstatymus galima pakeisti sau naudinga linkme. Aš pats priklausiau profsąjungai. Jos reikšmė nulinė, jeigu visi darbuotojai nesilaikys kartu. O taip tikrai nebus, nes skiriasi darbuotojų pareigos ir atlyginimai. Niekas nenorės rizikuoti netekti darbo ir gauti vilko bilietą. Greičiau priešingai, įskųs ką nors, kad įsiteikti darbdaviui.
Va čia ir problema, kad darbuotojai nesilaiko kartu ir nekovoja. Visų iš karto atleist negali, nes tai įmonei kainuotų daugiau nei patenkinti darbuotojų reikalavimus.
Ir kol žmonės to nesupras, tai dejuok nesidejavęs valstybei, ji darbo sąlygų ir atlyginimo nepadidins, nes paprasčiausiai neturi svertų. Valstybė tikrai nėra visagalė.
Va čia ir problema, kad darbuotojai nesilaiko kartu ir nekovoja. Visų iš karto atleist negali, nes tai įmonei kainuotų daugiau nei patenkinti darbuotojų reikalavimus.
Ir kol žmonės to nesupras, tai dejuok nesidejavęs valstybei, ji darbo sąlygų ir atlyginimo nepadidins, nes paprasčiausiai neturi svertų. Valstybė tikrai nėra visagalė.
Jei toks šantažo būdas suveikia, tai gerai.
Toks būdas, matome, nesuveikia - 74 tūkst. emigrantų per metus, 2,2% visų gyventojų.
Lietuvoje nesivysto pilietinė visuomenė, tos pačios profsąjungos. Skandinavai pakraupsta, sužinodami, kad Lietuvoje yra persekiojami profsąjungų nariai vien dėl savo narystės. Kaip gūdžiais sovietiniais laikais partorgų persekiojami kitaminčiai.
Pilietinė iniciatyva perimama ir užgniaužama tokiuose demokratijos insttutuose kaip partijos. Kaip galima vertinti "Darbo" partiją? Tik kaip organizaciją vadovo verslui skatinti ir apsaugoti. Kita, TT partija, yra vienam susimovusiam aukštam politikui garbinti ir reabilituoti. LC prie susinaikinimo privedė vadovų ambicijos. Kitose asmeniniai interesai yra labiau diversifikuoti.
Toks būdas, matome, nesuveikia - 74 tūkst. emigrantų per metus, 2,2% visų gyventojų.
Lietuvoje nesivysto pilietinė visuomenė, tos pačios profsąjungos. Skandinavai pakraupsta, sužinodami, kad Lietuvoje yra persekiojami profsąjungų nariai vien dėl savo narystės. Kaip gūdžiais sovietiniais laikais partorgų persekiojami kitaminčiai.
Pilietinė iniciatyva perimama ir užgniaužama tokiuose demokratijos insttutuose kaip partijos. Kaip galima vertinti "Darbo" partiją? Tik kaip organizaciją vadovo verslui skatinti ir apsaugoti. Kita, TT partija, yra vienam susimovusiam aukštam politikui garbinti ir reabilituoti. LC prie susinaikinimo privedė vadovų ambicijos. Kitose asmeniniai interesai yra labiau diversifikuoti.
Bet problema, kad visuomenė tą palaiko. Dauguma patys niekina profsąjungas, iniciatyvą darbuotojams kovoti už savo teises ir dar patys sutrukdys, kad sulįstų į užpakalį ir nieko negautų (O kovojantieji dažniausiai kai ką išsikovoja, čia iš asmeninės patirties ). O paskui skundžiasi, kad jiems blogai ir kad niekas jų negina... Nervas mane suima kai išgirstu tokius...
O su partijomis tas pats. Buka minia, kuri nei programų skaito, nei apskritai politika domisi balsuoja už garsiausiai per tv rėkiančias ir kvailiausius pažadus dalinančias galvas, o po to skundžiasi bloga valdžia. Pamenu kaip Uspaskis sugebėjo tapti didžiausia partija seime ir tapti ūkio ministru su absurdiška 1111 programa.
Manau, kad tam svarbiausia yra stiprios profsąjungos ir įstatymai leidžiantys joms veikti. Ir aš irgi mąstau, kad reikia pereiti nuo to, kad valstybė reguliuos kiekvieną žingsnį iki to, kad darbuotojai ginsis patys, o valstybė jiems tik padės.
Ir, manau, kad tokiu atveju darbuotojai iškovotų daugiau nei dabar garantuoja valstybė, nes tokiu atveju darbdaviams susidarytų realus spaudimas. Aišku, tam pirma reikia, kad darbuotojai pakeistų požiūrį ir norėtų kovoti už save. Kol kas, kiek pastebėjau, jie dažniausiai ką nors daryti bandančius žmones išvadina "kvailiais teisybės ieškotojais" ir tikisi, kad už juos viską padarys mistinė "visagalė valstybė".
Taip pat, jei jau darbdaviai tokie negeri, kodėl aš nepamenu kada paskutinį kartą Lietuvoje turėjome streiką?
Tai, apie ką tu kalbi, jau yra tam tikras valstybės įsikišimas į "šventą" ekonomikos ir "laisvų susitarimų" sferą. Jeigu yra įstatymai - jų turi būti laikomasi - tai reikia užtikrinti - didieji verslo šulai vis tiek bus nepatenkinti.
Sutinku, kad tikroji problema - ne valstybės institucijų veikla, o žmonių mentalitetas. Apskritai didžioji mūsų valstybės bėda yra žmonių mentalitetas... Tačiau, per amžius buvę baudžiauninkais, per kelis dešimtmečius laisvų piliečių tauta netapsime. Tuo tarpu valstybė privalo suteikti apsaugą pažeidžiamiausiems visuomenės sluoksniams. Ji yra būtina, kad būtų atsverti laisvos rinkos trūkumai.
Sutinku, kad tikroji problema - ne valstybės institucijų veikla, o žmonių mentalitetas. Apskritai didžioji mūsų valstybės bėda yra žmonių mentalitetas... Tačiau, per amžius buvę baudžiauninkais, per kelis dešimtmečius laisvų piliečių tauta netapsime. Tuo tarpu valstybė privalo suteikti apsaugą pažeidžiamiausiems visuomenės sluoksniams. Ji yra būtina, kad būtų atsverti laisvos rinkos trūkumai.
Aš manau, kad kaip tik tapom laisvų piliečių tauta. Žmonės gana greitai prisitaiko prie esamos situacijos, kad ir dabartinė krizė. Turim didelę emigraciją, o pačioje Lietuvoje ir dėl didelių valstybės išlaidų mažinimų ar nedarbo nėra neramumų; kaip pvz. kitose šalyse jie vyksta ir dėl palyginti smulkmenų. Kitaip tariant, nebijom permainų.
Sąlyginai ir paklusnumas yra privalumas, bet daugiau pramonės sektoriuje. Gamyklos prastova bei jos pakartotinas paleidimas gali atnešti labai didelių nuostolių.
Laisvas darbuotojų ir darbdavių susitarimas iš esmės neįmanomas. Pats tai teigi, sakydamas "nepatinka-nedirbk". Radikaliai skiriasi pozicijos, iš kurių kalbasi šios dvi grupės. Darbdavys nemirs badu, jeigu jam porą savaičių ar mėnesių nepavyks susirasti darbuotojų...
"Laisvos" derybos tarp visiškai skirtingos galios grupių neišvengiamai reiškia vienos grupės diktatą kitai. Wycka, ar tikrai nori sugrįžti į vergovės ar baudžiavos laikus? Suprantu, kad taikai į vergvaldžius, o ne į vergus, tačiau ar tau moraliai priimtina tokia visuomeninė santvarka, kai vieni "laisvai" valdo kitus, grasindami bado šmėkla?
Įmanomas, ir dar kaip įmanomas. Žinoma, daug lengviau, kai yra profsąjunga, tačiau ir be jos įmanoma susitarti, tik reikia noro tartis. Praktiškai visą gyvenimą pradirbau aptarnavimo sferoje, ir supratau tai, ką galėčiau ir su kitais pasidalinti. Dirbk ne darbdaviui ir ne sau. Dirbk klientui, ir tik jam. Klientas norės, kad tu ir būtent tu su juo dirbtum. O jis buvo tavo argumentas, derantis su darbdaviu bet kokiu klausimu, kad ir atlyginimo klausimu.
Silpna vieta yra tik pradedantys profesinę veiklą darbuotojai ir dirbantys visiškai kvalifikacijos nereikalaujančius darbus (pvz šlavėjai, valytojai, kiemsargiai). Bet ar ne dėl to taip yra akcentuojamas švietimas, kurį įgijęs žmogus gali derėtis dėl savo padėties??? Išsilavinusiam žmogui bado šmėkla neturėtų grėsti.
Kaip matome verslas dažnai nueina į politiką, pvz. Uspaskich. Jeigu verslas sėdėtų valdžioje, būtų visai kita santvarka. Manau, tu kaip taikantis į smulkų verslą, negalėtum tuo užsiimti, nes pati sistema būtų nusitaikiusi valdyti visas sferas. Elementaru, kuo daugiau valdai žmonių per prekes ir paslaugas, tuo turtingesnis ir galingesnis.
Verslas ir politika neturėtų eiti greta, ir Lietuvoje dar toli gražu ne viskas padaryta, kad atskirti šias dvi sferas. JAV net valstijų sostines stengiamasi iškelti į ne pačius didžiausius miestus, vien tam, kad atskirti verslą ir politiką. Apskritai, net ir rinkėjai neturėtų balsuoti už verslininkus, kurie de facto vykdo verslą ir tuo pačiu užsiima aktyvia politika.
Beje, dideli pinigai padaro žmogų priklausomą ne mažiau už narkotikus, tik pinigai tiesiogiai mirties nesukelia. Kita vertus, žmogus yra laisvas rinktis nuo ko būti priklausomu — nuo savo didelių pinigų ar nuo svetimųjų duodamos išmaldos.
Valstybė privalo suteikti apsaugą pažeidžiamiausiems visuomenės sluoksniams. Ji yra būtina, kad būtų atsverti laisvos rinkos trūkumai.
Gal tada paaiškink, tik paprastais žodžiais, KODĖL tie 'pažeidžiamiausi visuomenės sluoksniai' yra pažeidžiamiausi, o tada KODĖL jiems 'valstybė privalo suteikti apsaugą'?
Silpna vieta yra tik pradedantys profesinę veiklą darbuotojai ir dirbantys visiškai kvalifikacijos nereikalaujančius darbus(pvz šlavėjai, valytojai, kiemsargiai). Bet ar ne dėl to taip yra akcentuojamas švietimas, kurį įgijęs žmogus gali derėtis dėl savo padėties???
Comment