Politika

[Wycka]

Manau, naudinga prisiminti:

Seimo nario priesaikos tekstas:

„Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą, prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas!”

Prisiekti leidžiama ir be paskutiniojo sakinio.

Jeigu Konstitucinis Teismas nustatė, kad Seimo narys A. Sacharuk šiukščiai pažeidė LR Konstituciją, vadinasi, šis seimūnas sulaužė ir priesaiką. Kitaip tariant, jis jau nebe prisiekęs. Seimo narys negali eiti pareigų, jeigu jis nėra prisiekęs.

LR Konstitucijos 59 straipsnis:

Išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai.
Seimo narys, įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai, netenka Seimo nario mandato.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Jeigu Konstitucinis Teismas nustatė, kad Seimo narys A. Sacharuk šiukščiai pažeidė LR Konstituciją, vadinasi, šis seimūnas sulaužė ir priesaiką. Kitaip tariant, jis jau nebe prisiekęs. Seimo narys negali eiti pareigų, jeigu jis nėra prisiekęs.

Nu kam reikalingi tokie absurdiški išvedžiojimai?

Jei priesaika yra sulaužoma, tai nereiškia, kad tos priesaikos apskritai nebelieka. Priesaikos sulaužymas yra tik pagrindas pradėti apkaltos procesą, kuriuo iš Seimo nario 3/5 visų Seimo narių dauguma galima atimti mandatą. Atsisakymas prisiekti arba prisiekimas su sąlyga yra visiškai kita situacija. Ir ten jau iš tiesų Seimas nebeturi jokios diskrecijos ir savo nutarimu turėtų tik įforminti mandato panaikinimą dėl to, kad nebuvo duota priesaika. Bet procedūra sulaužius priesaiką yra visai kita ir jos esminiai bruožai expressis verbis įtvirtinti Konstitucijoje (74 str. visų pirma, bet taip pat ir kituose).

Aš suprantu, kad neturint teisinio išsilavinimo tas gal ir nėra lengva, bet norint diskutuoti reikia suprast vieną dalyką - Konstitucija yra vientisas aktas. Nereikia jame ieškot kažkokių tarpusavio prieštaravimų ir bandyti taikyti kažkokias neva bendresnio pobūdžio normas ignoruojant aiškias konstitucines procedūras, tokias kaip apkaltos procesas.

PS O dėl moralės tai Sacharukas ne pirmas ir ne paskutinis, kuris tos moralės neturi. Labai moralu po KT išvados būtų buvę atsistatydinti visiems, kurie be pateisinamos priežasties praleidinėjo posėdžius arba balsavo už kitus Seimo narius. Kažin tik kiek tam Seime narių būtų likę.

[Edvard]

Prasto lankomumo „rekordininkai“ per kadenciją praleido per 30 Seimo posėdžių

[Big Cat]

PS O dėl moralės tai Sacharukas ne pirmas ir ne paskutinis, kuris tos moralės neturi. Labai moralu po KT išvados būtų buvę atsistatydinti visiems, kurie be pateisinamos priežasties praleidinėjo posėdžius arba balsavo už kitus Seimo narius. Kažin tik kiek tam Seime narių būtų likę.

Iš serijos - Lietuvoje yra daug vagių, kadangi jų visų nesugaudysim, tai ir tuos, kurie pagauti, reikia paleisti...

[Wycka]

Jei priesaika yra sulaužoma, tai nereiškia, kad tos priesaikos apskritai nebelieka. Priesaikos sulaužymas yra tik pagrindas pradėti apkaltos procesą, kuriuo iš Seimo nario 3/5 visų Seimo narių dauguma galima atimti mandatą. Atsisakymas prisiekti arba prisiekimas su sąlyga yra visiškai kita situacija. Ir ten jau iš tiesų Seimas nebeturi jokios diskrecijos ir savo nutarimu turėtų tik įforminti mandato panaikinimą dėl to, kad nebuvo duota priesaika. Bet procedūra sulaužius priesaiką yra visai kita ir jos esminiai bruožai expressis verbis įtvirtinti Konstitucijoje (74 str. visų pirma, bet taip pat ir kituose).

Aš suprantu, kad neturint teisinio išsilavinimo tas gal ir nėra lengva, bet norint diskutuoti reikia suprast vieną dalyką - Konstitucija yra vientisas aktas. Nereikia jame ieškot kažkokių tarpusavio prieštaravimų ir bandyti taikyti kažkokias neva bendresnio pobūdžio normas ignoruojant aiškias konstitucines procedūras, tokias kaip apkaltos procesas.

labai keistas tamstos komentaras. Kritikuoji mane dėl teisės neišmanymo (ir tas tam tikra prasme yra tiesa — pagal išsilavinimą aš nesu teisininkas ir niekada nedirbau teisininko darbo), tačiau nieko konkrečiai nepaaiškini. Kas čia per „visiškai kita situacija“? Mano supratimu, priesaika yra arba priesaikos nėra. Negali būti tarpinių variantų. Kad procedūra kita — akivaizdu, bet priežastis neturėti mandato yra ta pati.

Dėl moralės tai Sacharukas ne pirmas ir ne paskutinis, kuris tos moralės neturi. Labai moralu po KT išvados būtų buvę atsistatydinti visiems, kurie be pateisinamos priežasties praleidinėjo posėdžius arba balsavo už kitus Seimo narius. Kažin tik kiek tam Seime narių būtų likę.

Niekas nepaneigs, kad Seime dirba tik angelai, net be pirmapradės nuodėmės. Taip, vagia, meluoja, sukčiauja didžioji dauguma, tačiau ar visi tai daro taip akivaizdžiai ir, sakyčiau, įžūliai?
Šioje vietoje prisiminiau tokį pusiau anekdotą.
Kodėl žydas niekada nesės už kyšių ėmimą?
Todėl, kad žydelis iš suinteresuoto asmens paims tik 2Lt, bet nuosekliai kasdien. Lietuvis ims tiek, kiek tik įmanoma paimti ir kuo greičiau, kad ir milijonus. Dabar tarkim spec. tarnybos staiga sulaiko abu. Pas lietuvį randa milijoną, o pas žydelį — tik tuos 2Lt. Klausimas — kuris sės už grotų?

[Sula]

Ta priesaika ir jos laikymosi kontrolė nėra tiksliai apibrėžta: "..prisiekiu gerbti ir vykdyti... įstatymus..."

Bet koks Seimo narys gali pažeisti įstatymą, ir ne vieną, ir nevalingai.
Pvz.: "Nesudėtingo statinio savavališkas remontas" LR ATPK str.159-1 ar koks pirotechnikos panaudojimas kieme per Naujuosius t.t ir pan.

Beletristika, ir tiek. Įrankis, žmonių neturinčių moralės, rankose. Moralė kažkada turėjo būti teisės pagrindas.

[Edvard]

Kiek tautai kainavo dveji Karaliaus metai Seime?

[Petrozilijus Cvakelmanas]

labai kei str.stas tamstos komentaras. Kritikuoji mane dėl teisės neišmanymo (ir tas tam tikra prasme yra tiesa — pagal išsilavinimą aš nesu teisininkas ir niekada nedirbau teisininko darbo), tačiau nieko konkrečiai nepaaiškini. Kas čia per „visiškai kita situacija“? Mano supratimu, priesaika yra arba priesaikos nėra. Negali būti tarpinių variantų. Kad procedūra kita — akivaizdu, bet priežastis neturėti mandato yra ta pati.

Nu čia jau vos ne tas pats, kas aiškint kodėl obuolys nėra kriaušė.

Konstitucijos 59 str. 2 d. nurodo, kad Seimo narys Tautos atstovo teises įgyja prisiekęs. Prisiekti Seimo nariai (išskyrus tam tikras išimtis) turi pirmame naujai išrinkto Seimo posėdyje. Jeigu jis tada neprisiekia, įsijungia 59 str. 3 d. numatytas kontrolės mechanizmas - t. y. Seimo narys netenka mandato ir tą Seimas įformina savo nutarimu. Jokio KT įsikišimo čia nereikia, apie priesaikos sulaužymą čia kalbos irgi nėra, nes ta priesaika paprasčiausiai neduota.

Jeigu Seimo narys prisiekia, apie šitą straipsnį ketveriems metams galim pamiršt. Jeigu Seimo narys sulaužo priesaiką, jam gali būti taikomas apkaltos procesas. Tada jau reikalinga ir KT išvada dėl priesaikos sulaužymo, ir kvalifikuota dauguma Seime ir mandatas atimamas ne tuo pagrindu, kad nebuvo prisiekta (nes prisiekta buvo), o tuo, kad ta priesaika buvo kažkokiais tai konkrečiais veiksmais sulaužyta.

Ta priesaika ir jos laikymosi kontrolė nėra tiksliai apibrėžta: "..prisiekiu gerbti ir vykdyti... įstatymus..."

Bet koks Seimo narys gali pažeisti įstatymą, ir ne vieną, ir nevalingai.
Pvz.: "Nesudėtingo statinio savavališkas remontas" LR ATPK str.159-1 ar koks pirotechnikos panaudojimas kieme per Naujuosius t.t ir pan.

Beletristika, ir tiek. Įrankis, žmonių neturinčių moralės, rankose. Moralė kažkada turėjo būti teisės pagrindas.

Berods tame garsiąjame 2004 m. KT nutarime, kuriuo Paksui buvo užkirstas kelias dalyvauti rinkimuose į Prezidento postą buvo kažkiek praplėtota doktrina dėl priesaikos ir jos sulaužymo. Iš esmės ten buvo nurodyta, kad ne bet koks netgi nusikaltimo padarymas (ypač jei nusikaltimas neatsargus) yra priesaikos sulaužymas.

[Wycka]

Konstitucijos 59 str. 2 d. nurodo, kad Seimo narys Tautos atstovo teises įgyja prisiekęs. Prisiekti Seimo nariai (išskyrus tam tikras išimtis) turi pirmame naujai išrinkto Seimo posėdyje. Jeigu jis tada neprisiekia, įsijungia 59 str. 3 d. numatytas kontrolės mechanizmas - t. y. Seimo narys netenka mandato ir tą Seimas įformina savo nutarimu. Jokio KT įsikišimo čia nereikia, apie priesaikos sulaužymą čia kalbos irgi nėra, nes ta priesaika paprasčiausiai neduota.
Jeigu Seimo narys prisiekia, apie šitą straipsnį ketveriems metams galim pamiršt. Jeigu Seimo narys sulaužo priesaiką, jam gali būti taikomas apkaltos procesas. Tada jau reikalinga ir KT išvada dėl priesaikos sulaužymo, ir kvalifikuota dauguma Seime ir mandatas atimamas ne tuo pagrindu, kad nebuvo prisiekta (nes prisiekta buvo), o tuo, kad ta priesaika buvo kažkokiais tai konkrečiais veiksmais sulaužyta.

Nu tai čia ir kumeliui aišku, bet mano pastaba buvo ne visiškai apie tai.
Kodėl nereikia KT įsikišo duodant priesaiką?
Todėl, kad priesaikos nedavimas ar tik dalinis davimas nėra joks nusikaltimas, tačiau be jos nesuteikiamas mandatas. Teisingai?
Kodėl reikalingas KT įsikišimas, kai parlamentaras sulaužo priesaiką?
Todėl, kad priesaikos sulaužymas yra nusikaltimas. Tačiau asmuo yra nekaltas, kol jo kaltė neįrodyta. Kam reikia įrodinėti? Kaip ir visus nusikaltimus, įrodinėjama teismui. Šiuo atveju tas teismas yra KT, nes nusikaltimas yra konstitucinis. Ir štai tas teismas priima galutinį, neginčijamą ir neskundžiamą verdiktą, kad A. Sacharuk yra KALTAS. Kokia bausmė? Ji numatyta vienintelė — mandato atėmimas. Bet va čia jau stop stop stop — yra dar vienas saugiklis — 3/5 Seimo narių, savotiškas antrasis teismo etapas, gal net savotiškas prisiekusiųjų teismas. Tik šįkart, skirtingai nei prisiekusieji, parlamentarai nori to ar nenori yra susiję su teisiamuoju (kai kas daugiau, kai kas mažiau). Ar gali šališki žmonės priimti nešališką sprendimą? Manau, tuo abejoju ne aš vienas. OK, tada paklauskime — o kam reikalingas tas papildomas, 3/5 Seimo narių saugiklis? Juk būtų gana paprasta — KT pasakė, kad kaltas, reiškia kaltas, ir lauk iš Seimo. Vat čia ir man yra pusiau mįslė. Įtariu, tai skirta tam, jeigu kyla įtarimų, kad ne visi KT nariai buvo objektyvūs teisiamojo atžvilgiu. Na taip, tai būtų problema, jeigu teisiamųjų suole atsirastų Prezidentas ar Seimo pirmininkas, ir bent vienas iš KT narių būtų paskirtas jo teikimu. Kita vertus, visi KT nariai šias pareigas užima tik Seimui pritarus. Vėlgi gauname, kad Seimas dukart priima sprendimą — pirmą kartą netiesiogiai, o antrą kartą tiesiogiai.
Apibendrinus, iš tikrųjų gaunasi nemaža mišrainė, ir be teisinio išsilavinimo yra sunkoka nardyti šioje jūroje.

P.S.
Dar įdomi detalė. KT sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami. O Seimo apkaltos verdiktas parlamentarui???

[Edvard]

Konservatoriai tikisi, kad jų sprendimų sukeltas skausmas iki kitų Seimo rinkimų atlėgs

[Čikupakas]

L.Karalius dirbs Seime

Seimo nario mandato per apkaltą netekusiam krikščioniui Linui Karaliui neteks kulniuoti į darbo biržą. Netrukus jis turėtų pradėti dirbti parlamente. Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis vakar „Lietuvos rytui” patvirtino, kad L.Karaliui pasiūlyta tapti frakcijos referentu puse etato.

V.Žiemelis aiškino, jog toks sprendimas priimtas dėl to, kad frakcija privalo rūpintis savo žmonėmis: „Kita vertus, jis yra protingas, išmano Seimo darbą. Mums nereikės ieškoti žmogaus iš šalies.”

Frakcijos referento pareiginė alga, atsižvelgiant į kategoriją, svyruoja nuo 2 tūkst. iki 2,7 tūkst. litų. Papildomai mokama už darbo stažą.

L.Karalius vakar džiaugėsi, jog kolegos jam ištiesė pagalbos ranką, tačiau leido suprasti, jog dar nėra galutinai apsisprendęs dėl išgirsto pasiūlymo: „Aš svarstau tokią galimybę. Tačiau man dar reikia susivokti, kas vyksta.”

delfi.lt

[qwe]

Man labiausiai patiko ir prajuokino štai šita vieta:
„Kita vertus, jis yra protingas, išmano Seimo darbą. Mums nereikės ieškoti žmogaus iš šalies.”

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Kodėl nereikia KT įsikišo duodant priesaiką?
Todėl, kad priesaikos nedavimas ar tik dalinis davimas nėra joks nusikaltimas, tačiau be jos nesuteikiamas mandatas. Teisingai?

Iš esmės taip.

Todėl, kad priesaikos sulaužymas yra nusikaltimas.

O čia jau neteisingai. Nusikaltimas yra grynai baudžiamosios teisės kategorija. Vadinti priesaikos sulaužymą nusikaltimu būtų netikslu ir apkaltos kontekste tai sukelia bereikalingą painiavą, nes priesaikos sulaužymas ir nusikaltimo padarymas yra du atskiri pagrindai pradėti apkaltos procesą. Tiesa, dabartinėje Seimo statuto redakcijoje šitie pagrindai faktiškai nėra atskirti, bet aš labai abejoju tokio reguliavimo pagrįstumu ir atitikimu Konstitucijai.

Tačiau asmuo yra nekaltas, kol jo kaltė neįrodyta. Kam reikia įrodinėti? Kaip ir visus nusikaltimus, įrodinėjama teismui. Šiuo atveju tas teismas yra KT, nes nusikaltimas yra konstitucinis. Ir štai tas teismas priima galutinį, neginčijamą ir neskundžiamą verdiktą, kad A. Sacharuk yra KALTAS. Kokia bausmė? Ji numatyta vienintelė — mandato atėmimas.

KT teikia tik išvadą dėl Seimo nario veiksmų teisinio vertinimo. Viskas. Jokių sankcijų pritaikymo jis nesprendžia ir negali spręsti, nes taip kištųsi į Seimo kompetenciją ir pažeistų valdžių padalijimo principą.

Juk būtų gana paprasta — KT pasakė, kad kaltas, reiškia kaltas, ir lauk iš Seimo. Vat čia ir man yra pusiau mįslė. Įtariu, tai skirta tam, jeigu kyla įtarimų, kad ne visi KT nariai buvo objektyvūs teisiamojo atžvilgiu. Na taip, tai būtų problema, jeigu teisiamųjų suole atsirastų Prezidentas ar Seimo pirmininkas, ir bent vienas iš KT narių būtų paskirtas jo teikimu. Kita vertus, visi KT nariai šias pareigas užima tik Seimui pritarus. Vėlgi gauname, kad Seimas dukart priima sprendimą — pirmą kartą netiesiogiai, o antrą kartą tiesiogiai.

Būtų nebūtų jau kita kalba. Ir čia galima ilgai filosofuoti koks apkaltos modelis yra geriausias. Konstitucijoje jis yra įtvirtintas toks, koks yra ir dabartinę situaciją galima vertinti tik dabartinės Konstitucijos kontekste.

Apibendrinus, iš tikrųjų gaunasi nemaža mišrainė, ir be teisinio išsilavinimo yra sunkoka nardyti šioje jūroje.

Mišrainė gaunasi tada, kai neatskiriama to, kas yra, nuo to, ko norėtųsi.

Keliant klausimą tik apie tai, kas Konstitucijoje yra, teorinis probleminis klausimas galėtų kilti tik vienas - ar KT gali pripažinti Seimo narį šiurkščiai pažeidusį Konstituciją ir sulaužiusį priesaiką ir ar šita išvada yra galutinė. Konstitucinė doktrina sako, kad taip, lingvistinis pačios Konstitucijos (visų pirma 105 str. ir 107 str. 3 d.) aiškinimas sakytų, kad ne. Praktiškai kurį aiškinimą bepasirinksime, esminio skirtumo nebus.

P.S.
Dar įdomi detalė. KT sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami. O Seimo apkaltos verdiktas parlamentarui???

Teoriškai, kaip ir bet kurį Seimo nutarimą jį būtų galima apskųsti tam pačiam KT. Bet praktiškai tas turbūt būtų įmanoma ir prasminga tik esant procedūriniams pažeidimams.

[Recoiler]

Sutikčiau visgi su šia pozicija.
V.Valentinavičius. Apkaltą sužlugdė Paksas, Vagnorius, Uspaskichas ir pusė Butkevičiaus (tiksliau Olekas)

Tačiau garsiausiai apie VISO Seimo gėdą kalba opozicija – tai yra tie, kurie sužlugdė apkaltą. Garsiai kalbėti reikia, nes reikia kažkaip nukreipti dėmesį nuo fakto, kad dauguma - 80 Seimo narių - balsavo už, o žmonių pasipiktinimą žlugusia apkalta pabandyti paversti dingstimi skelbti pirmalaikius rinkimus. Nors darbiečiai buvo prieš apkaltą, iškart po balsavimo Loreta Graužinienė pareiškė, kad „visi dabar jaučiamės blogai“ ir todėl girdi reikia pirmalaikių rinkimų. Taktika paprasta, jei ne primityvi: pirma sužlugdai balsavimą, paskiau viešai ir visų vardų vaidini, kad išgyveni, jog balsavimas žlugo, tada siūlai pirmalaikius rinkimus, kadangi tavo partijos reitingai dabar pusėtini.

[Kecal]

Liūdniausia šioje istorijoje tai, kad Lietuvoje vis dar nėra tradicijos prisidirbus garbingai ir oriai pasitraukti... Dabar kiekvienas nevykėlis sėdi, atsiprašant, apsidergęs, bet sugeba kalbėti tik apie oponentų bandymus susidoroti... Tada žiniasklaida tokį ypatą galutinai sumaišo su mėšlu, bet juk mūsų Seimo nariai (o ir paprastesni valdininkai) žmonės iš liaudies, šūdo smarvės, kaip žinia, nebijo... Taip ir sėdi smirdėdami, laukia, kol tamsi liaudis užsimirš ir juos perrinks, vėl prie lovio prileis.

[Edvard]

Konservatoriai: pirmalaikiai Seimo rinkimai būtų klaida

[rat]

Savotiškas seimūnų požiūris į valstybę, kasdien po naują "dibilumą" sugalvoja.

[Sula]

Taip ir sėdi smirdėdami, laukia, kol tamsi liaudis užsimirš ir juos perrinks, vėl prie lovio prileis.

Kaip rodo praktika - labai teisinga strategija.
Kad ir Pakso atvejis. Arba Uspaskicho. Kaip rinkėjui malonu "skalbti" Lubį, "maksiminius", Zuoką. O čia - visiškai analogiškas personažas, dar gi ir su ryšiais vienos Rytų valstybės saugumo struktūrose...

Artimiausiuose rinkimuose jų partijos triuškinamai laimės

[Gytaz]

Artimiausiuose rinkimuose jų partijos triuškinamai laimės

Na, nebūkim dar kol kas tokie kategoriški, dar liko nemažai laiko, daug kas gali pasikeisti. O neleisti toms partijoms laimėti yra mūsų pareiga. Jei nebalsuojate, padedate populistams!

[Wycka]

Combat, kažkodėl darai daugumos feminisčių klaidą — nepagrįstai ir per daug užaštrini nebūtinai pirmojo plano problemas. O jos egzistuoja VISOSE pasaulio valstybėse.

Tai kokios „pirmojo“ plano problemos egzistuoja Baltarusijoje, kad Lietuvai reikėtų kištis į tos valstybės vidaus reikalus žmogaus teisių aspektu pateikiant jiems kaip pavyzdį santvarkos Lietuvoje ypatumų teikiamą naudą?

Šiaip su pačiu kišimusi į kitos suverenios valstybės vidaus reikalus manau dauguma valstybių, tarp jų ir Lietuva, linksta persistengti. Čia tikriausiai užslėptas noras daryti įtaką regione. Juk pastebėjote, kad kuo valstybė didesnė, turtingesnė ir galingesnė, tuo tas noras plėsti savo įtaką stiprėja. Tik Rusija tai daro per daug atvirai ir tiesmukai, dažnai naudoja rusakalbių kortą, tik pamiršta, kad ji skelbiasi TSRS įpėdine, kuri čia didžiąją dalį tų rusakalbių ir atkėlė. Jeigu ne Lukos Batiuškos nuolankumas Kremliui, neabejoju, kad ta pati korta būtų naudojama ir prieš Minską. Beje, prieš Kijevą jau naudojama.

Juk ir aš noriu turėti didesnes pajamas ir gyventi geriau. Bet aš neturiu laiko kaip pensininkai darbo dieną rinktis viešose vietose ir į garsiakalbį ar mikrofoną skalambyti praeiviams apie sunkią mano padėtį. Beje, man reikia ne tik dirbti ir užsidirbti, už viską susimokėti visą kainą (be nuolaidų ir lengvatų), bet dar ir savo vaikus išlaikyti. Pensininkas gali per dienas sėdėti poliklinikoje ar gulėti ligoninėje, o man tai yra potencialaus uždarbio praradimas — SoDra už biuletenį nekompensuoja 100%. Todėl dažnai, ypač žiemą, tenka į darbą eiti 'su temperatūra', kai pensininkas tuo metu išeina nebent iki parduotuvės.

Kiti tą darbą už patį padarė. Kažkokiu tai būdu švietimiečiai „skalpą“ Žakaitienei nulupo. Jei ne pastarųjų žmonių veikla, pedagogų atlyginimas būtų dar skurdesnis. O dabar, žr., švietimiečiai ir pensijinio amžiaus nuo 50 reikalauja. Tai čia toks paradoksas: jei neras žmonės laiko, nes „reikia dirbti“, finale dirbs už 800 Lt/mėn, bet jei „ras laiko“ – gali tikėtis ne tik 1600 Lt/mėn, bet ir pensijinio amžiaus nuo 60.

Bet ar aš tiesiogiai ar netiesiogiai prašiau jų tą darbą atlikti? Ir klausimas, kada jie piketavo? Darbo metu? Darbo metu ir aš būčiau gudrus piketuoti — stovi, rėkauji, vėliavomis mosikuoji, ir dar algą už tai gauni O Žakaitienę iš posto išmetė ne protestuojai, bent jau ne tiesiogiai. Ji atsistatydino, pareiškusi, kad algų pakėlimas yra populistinis ir valstybės biudžetas to neatlaikys, ir ji nenori būti atsakinga už tą griūtį. Bet finansinė problema buvo ir tebėra kitur — lėšos būtent Žakaitienės metais buvo švaistomos, labai daug švietimo valdininkų realiai ššššššš malė už gerus atlyginimus.
Švietimečiai pensijos reikalauja nuo 55 metų, bet tai tebus tik „profesinė“ pensija, tokią šiandien gauna kariai ir policininkai. Iš jos vis tiek neišgyvensi, beje, siūlomas jos mokėjimo modelis toks deb***škas, kad jau dabar aišku, kad nebus patvirtintas, arba bankrutuos keli metai po patvirtinimo.
Beje, dalyvavau po darbo bei atostogų metų dviejuose (ir) mokytojų mitinguose. Apie 3/4 viešai pasisakančiųjų tik garsiai pilsto iš tuščio į kiaurą, net sklandaus sakinio nesurezga, o juk tai išsilavinę žmonės.