/\
Nesuprantu, kodėl tokia svarbi yra idėja aplenkti Rygą gyventojų skaičiumi? Vis dėlto, Ryga turi didesnius būsto išteklius, negu Vilnius. Talinas dėl to išvis neliūdi. Plius, reiktų nepamiršti, jog lygiai tokia pati tarpmiestinė migracija, studentų antplūdis bei turistų srautai galioja ne tik Vilniaus, bet ir Rygos atžvilgiu.
Pagal statistikos duomenis, 2011 pradžioje Lietuvoje buvo 3.054.000 gyventojų, iš kurių 81,7% sudarė lietuviai.
2011 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 151 800 rusų (4,7%), t.y. 0,1% mažiau nei 2010 metais. 2007 m. Lietuvoje buvo 173,000 rusų (5,1%) 2001 m. - 219 000 (6,3%) 1989 m. - 344 000 (9,4%).
0,1%, taip pat sumažėjo lenkų, dabar jų mūsų šalyje yra 192 500 (5,9%). 2007 m. Lietuvoje gyveno 212.000 lenkai (6,3%) 2001 m. - 235 000 (6,7%) 1989 m. - 258 000 (7%).
0,1%, taip pat sumažėjo lenkų, dabar jų mūsų šalyje yra 192 500 (5,9%). 2007 m. Lietuvoje gyveno 212.000 lenkai (6,3%) 2001 m. - 235 000 (6,7%) 1989 m. - 258 000 (7%).
Manau, tai ir yra viena pagrindinių Tomaševskio psichozės priežasčių..
Kažkaip man nelabai sueina galai su tais duomenimis. Gerai pamenu, kad po 2001 metų surašymo, lietuviai Lietuvoje sudarė 83,5% gyventojų. Dabar lenkų ir rusų procentai sumažėjo, tai lietuvių procentas turėjo kilti, bet kaip bebūtų keista, sumažėjo - dabar 81,7%. Gal į Lietuvą imigrantai pradėjo važiuoti, kad numušė lietuvių procentą? Bet kad gatvėse jų nesijaučia, išskyus pavienius kinus Vilniuje.
Pagal statistikos duomenis, 2011 pradžioje Lietuvoje buvo 3.054.000 gyventojų, iš kurių 81,7% sudarė lietuviai.
2011 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 151 800 rusų (4,7%), t.y. 0,1% mažiau nei 2010 metais. 2007 m. Lietuvoje buvo 173,000 rusų (5,1%) 2001 m. - 219 000 (6,3%) 1989 m. - 344 000 (9,4%).
0,1%, taip pat sumažėjo lenkų, dabar jų mūsų šalyje yra 192 500 (5,9%). 2007 m. Lietuvoje gyveno 212.000 lenkai (6,3%) 2001 m. - 235 000 (6,7%) 1989 m. - 258 000 (7%).
Matydamas šiuos skaičius, nepulčiau nei džiaugtis, nei liūdėti. Realiai tautybių santykis Lietuvoje per pastaruosius 5 metus nepasikeitė, o tie 0,1% svyravimai realiame gyvenime nėra juntami. Žinoma, tautinių mažumų atstovai yra šiek tiek labiau linkę emigruoti tiek į Vakarų Europą, tiek į NVS, bet net ir ne tai įtakoja šiuos svyravimus. Esmė, kad mišriose santuokose gimstantys vaikai beveik visada užrašomi lietuviais, nors yra tekę keliskart susidurti su atvejais, kai žmogus turi lietuviškus vardą ir pavardę, o lietuviškai kalba labai sunkiai, ir su didžiausiu akcentu. Taip pat jaučiamas užslėptas tautinių mažumų panelių noras ištekėti už lietuvio, nes jos nori turėti lietuvišką pavardę. Taigi, vyrai su tinkama pavarde — jeigu esate „neužimti“ — ko laukiate???
A.Zuokas, 2011 spalio 27 d. 15:49 Kiek mūsų Lietuvoje liko?
Išsamius gyventojų ir būsto surašymo duomenis Statistikos departamentas pateiks tik 2013 metų birželį.
Su duomenų paskelbimo tempais ne viskas tvarkoje
Kažkur esu išsaugojęs 1989 metų laikraštį, kur jau praėjus 5-6 mėnesiams po surašymo pateikti ir ne tik kiekvieno Lietuvos miesto gyventojų skaičiai, bet ir kai kurie detalizuoti visos Sovietijos duomenys.
Pirmiausia, kyla klausimas dėl elektroniniu būdu susirašiusių asmenų tikrosios gyvenimo vietos nustatymo. Ar Statistikos departamentas patikrino IP adresus asmenų, kurie savo gyvenamąją vietą Lietuvoje deklaravo elektroniniu būdu ir kiek jų buvo ne iš Lietuvos (tai nustatyti pagal IP adresą nėra sudėtinga)? (...)
Statistikos departamentas atsiliepė po trijų dienų: „Lietuvos statistikos departamentas, atsakydamas į Jūsų prašymą, informuoja, kad 2011 m. Visuotinio gyventojų ir būstų e. surašymo metu informacija, kiek gyventojų susirašė ar buvo surašyta ne iš Lietuvos Respublikos esančių prieigų prie interneto, nebuvo kaupiama, todėl tokios informacijos pateikti negalime (atsakymas pridedamas)“.
Netrukus Statistikos departamentas dar patikslino: „informacijos, kiek 2011 m. visuotinio gyventojų ir būsto elektroninio surašymo metu gyventojų surašyta ne iš Lietuvos Respublikoje esančių prieigų prie interneto, pateikti negali“. Pasirodo, elektroninio surašymo duomenys buvo kaupiami išorines paslaugas teikiančioje įmonėje ir visi šie duomenys jau sunaikinti (atsakymas pridedamas).
Klasimas kiek dar aktualūs bus duomenys, kuomet jie bus paskelbti. Šiaip tai sunkiai suvokiamas toks ilgas duomenų apdorojimas, nors ką čia sunkiai, išvis nesuvokiamas...
2011 12 02. Statistikos dept. pranešimas spaudai Gyventojų skaičius apskrityse sumažėjo nuo 5 iki 19 procentų
Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes
2011 12 02. Statistikos dept. pranešimas spaudai Gyventojų skaičius apskrityse sumažėjo nuo 5 iki 19 procentų
Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes
2011 12 02. Statistikos dept. pranešimas spaudai Gyventojų skaičius apskrityse sumažėjo nuo 5 iki 19 procentų
Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes http://www.stat.gov.lt/uploads/docs/..._surasymas.pdf
Įdomu tai, kad nors trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose gyventojų mažėjo, tačiau tų miestų rajonuose gyventojų daugėjo. Kyla įtarimas, kad randasi nauja mada — didmiesčių gyventojai išsikelia gyventi į priemiesčius ar netolimus miestelius/kaimus, o tolimesnių rajonų centrų ir kaimų gyventojai, ypač jaunesniojo amžiaus (kurie neemigruoja į užsienį) keliasi gyventi į didmiesčius.
Įdomu tai, kad nors trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose gyventojų mažėjo, tačiau tų miestų rajonuose gyventojų daugėjo. Kyla įtarimas, kad randasi nauja mada — didmiesčių gyventojai išsikelia gyventi į priemiesčius ar netolimus miestelius/kaimus, o tolimesnių rajonų centrų ir kaimų gyventojai, ypač jaunesniojo amžiaus (kurie neemigruoja į užsienį) keliasi gyventi į didmiesčius.
Vilniaus mieste labai minimaliai sumažėjo gyventojų, kai kituose miestuose krito labai smarkiai. O sudėjus miestas+rojonas gyventojų skaičius, Vilnius vienintelis augantis miestas pastarąjį dešimtmetį.
Vilniaus mieste labai minimaliai sumažėjo gyventojų, kai kituose miestuose krito labai smarkiai. O sudėjus miestas+rojonas gyventojų skaičius, Vilnius vienintelis augantis miestas pastarąjį dešimtmetį.
Įdomu tai, kad nors trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose gyventojų mažėjo, tačiau tų miestų rajonuose gyventojų daugėjo. Kyla įtarimas, kad randasi nauja mada — didmiesčių gyventojai išsikelia gyventi į priemiesčius ar netolimus miestelius/kaimus, o tolimesnių rajonų centrų ir kaimų gyventojai, ypač jaunesniojo amžiaus (kurie neemigruoja į užsienį) keliasi gyventi į didmiesčius.
Dėl sparčios suburbanizacijos didieji miestai tampa panašūs į amerikietiškus - dauguma žmonių gyvena didžiuliuose priemiesčiuose (Lietuvoj kol kas dar taip nėra, bet manau ateityje bus), o dirba centre. Miestai labai išsipučia į šonus, tačiau į aukštį minimaliai.
Comment